Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-382-587/2019 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui S. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

2. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą, kartu su juo pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 1) 2005 m. vasario 7 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 05-02; 2) 2017 m. sausio 4 d. sutartį; 3) 2015 m. sausio 5 d. panaudos sutartį; 4) 2015 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartį 5) 2015 m. sausio 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 05-02 priedą Nr. 1; 6) 2015 m. kovo 30 d. susitarimą dėl barterinių mainų; 7) 2018 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 05-02 priedą Nr.02; 8) 2018 m. sausio 8 d. sutartį; 9) 2018 m. spalio 1 d. sutartį; 10) 2015 m. spalio 27 d. sutartį. Nurodė, kad šios nuomos sutarys patvirtina, kad statiniai yra eksploatuojami ir naudojami. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui šių nutarčių ieškovė neteikė, nes dėl statinių naudojimo ir eksploatavimo ginčo nebuvo.

4. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

5. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos priimtam pirmosios instancijos teismo sprendimui, teisėjų kolegija pripažįsta vėliau kilusį ieškovės poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovės įrodymai, kuriais grindžiamas atsiliepimas į apeliacinį skundą nepriimami, nes pati atsakovė neprašė jų prijungti prie bylos. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. liepos 26 d. kreipėsi į atsakovę prašydama ne aukciono tvarka išnuomoti arba parduoti jai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui. Atsakovė šį ieškovės prašymą paliko nenagrinėtą, nurodydama, kad ankstesni ieškovės prašymai dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo jau buvo išnagrinėti ir į juos buvo išsamiai atsakyta, todėl šis analogiškas prašymas negali būti tenkinamas dėl tapačių priežasčių, nurodytų Kauno miesto skyriaus 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 8SD-1174-(14.8.125 E.), Kauno miesto skyriaus 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 8SD-2761-(14.8.125 E.), ir Tarnybos 2017 m. liepos 7 d. rašte Nr. 1SS-1827-(8.5.). 2014 m. liepos 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2038, kuris patvirtino apie 22120 kv. m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, įvardinta, kad žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonės statybos. NŽT prie ŽŪM vedėja 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100.), atsižvelgdama į prieš tai minėtą įsakymą, suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko D. J. 2016 m. sausio 26 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šį suformuotą žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į šį žemės sklypą.

10. Ieškovė byloje pateikė 2016 m. rugsėjo 5 d. antstolio M. P. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nustatytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) naudojamą žemės sklypą bei jame esančias patalpas, vandens telkinį. Taip pat nustatyta, kad šis žemės sklypas, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas atsakovės. Byloje pateikti duomenys, kad ginčo žemės sklype stovi ūkio pastatai, gamybinis pastatas, vandens bokštas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso ieškovei, bei dalis vieno ūkio pastato priklauso trečiajam asmeniui S. P., taip pat pateikta sutartis, perdavimo - priėmimo aktas, kurių pagrindu pastatai įgyti 2000 m. vasario 23 d. – 2000 m. vasario 25 d. iš UAB „Akacija“. Byloje pateikta 2011 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pažyma Nr. 09-2-422, kurioje nurodyta, kad ieškovė už naudojamą 2,1331 ha valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestį 2003-2010 metais bei vėlesniais metais yra sumokėjusi, tai patvirtina ir deklaracijos, kvitai, mokėjimo nurodymai.

11. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. NŽT atliko patikrinimą ginčo sklype ir žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-253-(14.8.71) nustatė, kad statiniai funkcionuoja ir naudojami ūkinei gamybinei veiklai, tačiau žemės sklypo dalis nuo plane pažymėto posūkio taško Nr. 1 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 3 link Nr. 29 bei nuo Nr. 24 link Nr. 28 nėra naudojama ir nėra būtina sklype esančių statinių eksploatavimui. Ši žemės sklypo dalis apaugusi medžiais, krūmais, žolėmis, joje yra vandens telkinys. Padaryta išvada, kad didžiąją valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį užima vandens telkinys ir želdiniai, kurie nėra naudojami ir nėra būtini žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Laikytina, kad 2,2103 ha ploto žemės sklypas yra per didelis, todėl sprendžiant klausimą dėl sklypo pardavimo ar nuomos reikalinga parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga esamiems pastatams eksploatuoti bei nustatytinas servitutas prieiti prie vandens bokšto.

12. Ieškovė patikslintame ieškinyje pareiškė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 25 d. NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-4327-(14.8.125E); 2) panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. NŽT prie ŽŪM sprendimą Nr. lSS-2364-(7.5); 3) įpareigoti NŽT ne aukciono tvarka parduoti ieškovei 96/100 dalis 2016 m. gegužės 16 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100) suformuotą 22103 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas: 1) NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 8SD-4327-(14.8,125E) ir NŽT 2017 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. 1SS-2364-(7.5) panaikinimas ieškovei nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes informacija dėl atsisakymo išnuomoti ir parduoti valstybinės žemės sklypą yra išdėstyta kituose atsakovės raštuose ir atsakymuose, kurių ieškovė neskundė; 2) ieškovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo visų ieškovės turimų statinių bei viso – 22103 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo; 3) ieškovės nuo 2003 m. mokamas nuomos-naudojimo mokestis nesuteikia ieškovei teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovės už žemės sklypą mokamas mokestis yra kvalifikuojamas kaip valstybinės žemės naudojimo mokestis, o ne valstybinės žemės nuomos mokestis; 4) ieškovės prašomo parduoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ne aukciono tvarka prieštarautų viešajam interesui; 5) nors NŽT neginčijo žemės sklypo teritorinių planavimo dokumentų, tačiau tai nereiškia, jog sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo neprivalu vadovautis konkrečiais valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir spręsti dėl viso Žemės sklypo nuomos ar pardavimo negalimumo.

14. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas, prilygintas detaliajam planui yra galiojantis, nepanaikintas, todėl jo sprendiniai atsakovei yra privalomi. Taip pat nuo pat statinių įsigijimo ieškovė naudojosi žemės sklypu ir jame esančiu tvenkiniu; 2) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o patikrinimo aktas yra neteisingas ir jame nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Atsakovė rėmėsi pozicija, kad iki kreipimosi į teismą nebuvo parengtas planas reikalingas statiniams eksploatuoti, todėl sklypas negali būti parduotas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad toks planas buvo parengtas ir pateiktas atsakovei, atsakovės darbuotojai jį patikrino, tačiau jokių pastabų dėl jo nepateikė.

15. Minėta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu be kitų reikalavimų prašė įpareigoti NŽT ne aukciono tvarka parduoti ieškovei 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(l 4.8.100) suformuotą 22103 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise yra valdomas valstybės, o patikėjimo teise valdomas atsakovės.

16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse nustatytos šios taisyklės išimtys, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK norma detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28.1 punkte. Nurodytos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

18. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

19. Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, gali būti parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

21. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau spręstina, kad teisė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės plote. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

22. Apeliantė teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2038 patvirtintas žemės sklypo planas, prilygintas detaliajam planui, yra galiojantis, nepanaikintas, todėl jo sprendiniai atsakovei yra privalomi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsakymai, kuriais vadovaujasi ieškovė, atsakovės niekaip neįpareigoja parduoti ieškovės prašomo dydžio žemės sklypą, nes jis registruojamas valstybės vardu ir yra valdomas patikėjimo teise atsakovės. Pažymėtina, kad atsakovė turi spręsti klausimą dėl žemės sklypo pardavimo ar nuomos ne aukciono būdu bei naudojamo sklypo dydžio.

23. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovės pateiktas patikrinimo aktas yra neteisingas, o jame nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, patikrinimo akte yra nurodyta, kad yra tikrinimas nesuformuotas žemės sklypas, nors tikrinimo metu, žemės sklypas jau buvo suformuotas 2016 m. gegužės 16 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Iš į bylą pateikto 2017 m. rugsėjo 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir jame esančio 10.2 punkto matyti, kad yra suformuotas naujas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2016 m. sausio 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro byla ir 2016 m. gegužės 16 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 8SK-458-(14.8.100), įrašas galioja nuo 2017 m. sausio 23 d. Ieškovė teisingai teigė, kad žemės sklypas patikrinimo metu, t. y. 2016 m. rugpjūčio 30 d. jau buvo suformuotas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad faktiškai įrašas galiojo tik nuo 2017 m. sausio 23 d. (po patikrinimo akto surašymo). Todėl teisėjų kolegija 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto nevertina kaip neteisingo ar neatitinkančio tikrovės vien dėl to, kad patikrinimo akte žemės sklypas buvo įvardintas kaip nesuformuotas.

24. Minėtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimas buvo atliktas, siekiant nustatyti ar 2016 m. sausio 26 d. UAB „Žemetra“ parengtame žemės sklypo plane pažymėto dydžio 2,2103 ha valstybinės žemės sklypas reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, ar žemės sklype yra savarankiškai funkcionuojančių statinių, ar žemės sklypas naudojamas jame esantiems statiniams. Nustatyta, kad statiniai funkcionuoja ir naudojami ūkinei gamybinei veiklai, tačiau žemės sklypo dalis nuo plane pažymėto posūkio taško Nr. 1 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 3 link Nr. 29 bei nuo Nr. 24 link Nr. 28 nėra naudojama ir nėra būtina sklype esančių statinių eksploatavimui. Ši žemės sklypo dalis apaugusi medžiais, krūmais, žolėmis, joje yra vandens telkinys. Dalis statinių nenaudojama, apgriuvę, aprūdiję, apaugę žolėmis, nėra eksploatuojami. Tuo tarpu ieškovės pateiktame 2016 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad matyti reklaminė iškaba apie pramoginę žvejybą, prie pastato yra pieva, su dekoratyviniais medžiais, pieva, pavėsinė, pieva nušienauta, patalpoje iš čiaupo bėga vanduo. Prie pastatų yra aikštelė, privažiavimas. Yra vandens telkinys, teritorija prie jo nušienauta, nurodyta, kad vyksta įžuvinimo darbai. Lyginant su atsakovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktu, ne visos aplinkybės sutampa, pavyzdžiui nesutampa prie vandens bokšto nurodyta teritorija, kuri buvo apibūdinama kaip apleista, apaugusi bruzgynais ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad per penkias dienas (nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto surašymo iki 2016 m. rugsėjo 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo) ieškovė galėjo šią padėti pakeisti ir nušienauti pievą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo visų ieškovės turimų statinių bei viso – 22103 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo.

25. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė įvairaus laikotarpio nuomos sutartis, kuriomis įrodinėja statinių eksploatavimą ir naudojimą: 1) 2005 m. vasario 7 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 05-02; 2) 2017 m. sausio 4 d. sutartį; 3) 2015 m. sausio 5 d. panaudos sutartį; 4) 2015 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartį; 5) 2015 m. sausio 5 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 05-02 priedą Nr. 1; 6) 2015 m. kovo 30 d. susitarimą dėl barterinių mainų; 7) 2018 m. sausio 3 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 05-02 priedą Nr.02; 8) 2018 m. sausio 8 d. sutartį; 9) 2018 m. spalio 1 d. sutartį; 10) 2015 m. spalio 27 d. sutartį. Sutiktina su ieškove, kad šios sutartys pagrindžia statinių eksploatavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartys nėra susijusios su vandens bokštu, tvenkiniu ir žemės sklypo dalimi jiems būtinu eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovės prašomas parduoti 2,2103 ha žemės plotas yra per didelis esamiems statiniams eksploatuoti, todėl ieškovė turėtų parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis esamiems pastatams eksploatuoti.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei (apeliantei) jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.