Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. e2-382-587/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
e2-382-587/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20881-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
S. P.
Kategorijos
  • 2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-382-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20881-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 2.6.11.6; 2.6.16.8; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei advokatei I. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovui A. A.

nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo S. P. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo parduoti žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: panaikinti 2017-08-25 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-4327-(14.8.125E), panaikinti 2017-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. lSS-2364-(7.5), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą ne aukciono tvarka parduoti 96/100 dalis 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100) suformuoto 22103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovei D. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė ieškinyje nurodė bei ji ir jos atstovė paaiškino , kad ginčo žemės sklypas jai priklausantiems statiniams eksploatuoti yra suformuotas būtent tokio dydžio, kurį prašoma parduoti ne aukciono būdu nuo senų laikų, tai patvirtinta 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 8SK-458-(14.8.100.), kuriuo suformuotas šis žemės sklypas, ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Žemetra“ matininko D. J. 2016-01-26 parengtą žemės kadastro duomenų bylą ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šio sklypo įregistravimo atsakovui patikėjimo teise, o šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2014-07-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2038 kuris patvirtino apie 22120 kv.m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, įvardinta, kad žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonės statybos. Nurodo, kad eilę metų už tokio ploto sklypą mokamas nuomos mokestis, vandens telkinys reikalingas kaip priešgaisrinis objektas, eilę metų būtent tokio dydžio sklypas buvo ir dabar yra naudojamas. Atsakovė neteisėtai jai atsisako parduoti būtent tokio dydžio jos naudojamą žemės sklypą. Patikslintą ieškinį prašo tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Raštuose bei atsakymuose, kurie prašomi naikinti nurodoma, kad į klausimus, kuriuos kelia ieškovė jau yra atsakyta ankstesniais atsakovės atsakymais, kurie nebuvo skundžiami, taigi tik pakartojama anksčiau nurodyta informacija dėl sklypo pradavimo, jų panaikinimas nesukurs ieškovei teisinių pasekmių, nes eilė analogiškų ankstesnių atsakymų lieka galioti, be to tai tik informacinio pobūdžio raštai, kurių naikinimas iš esmės taip pat nieko nekeičia, kadangi juose tiesiog pateikiama informacija, jais nėra priimta kažkokių sprendimų.

Taip pat nurodo, kad nesutinka, su reikalavimu atsakovę įpareigoti parduoti būtent tokio kokio ji prašo dydžio žemės sklypą ne aukciono tvarka, kadangi teismas iš esmės nėra įpareigotas ir jam nesuteikta funkcija spręsti dėl parduodamo sklypo ploto, taip pat jis negali spręsti klausimo ar parduoti ar ne valstybinius žemės sklypus. Tą daro atitinkamos institucijos, kurioms tai daryti suteikti įgalinimai teisės aktais.

Be to nurodo, kad atsakovė, spręsdama ieškovės prašymą dėl ginčo žemės sklypo ir jo ploto pardavimo ne aukciono tvarka, atliko patikrinimą ir nustatė, kad sklypas, tokio dydžio kurio prašomas parduoti, nėra naudojamas, todėl ieškovei siūlyta sudaryti realų, naudojamo prie pastatų, norimo pirkti sklypo planą. Tikrinti faktinę padėtį vietoje, atsakovę įpareigoja teisės aktai, suformuota teismų praktika bei viešasis interesas. Be to tame sklype pastatus nuosavybės teise turi ir trečiasis asmuo, dėl jo naudojamų pastatų bei sklypo prie jų ieškovė savo plane, pagal kurį prašo įpareigoti parduoti sklypą nepasisako. Ieškinį tenkinus bus pažeistas ne tik viešasis interesas bet ir trečiojo asmens teisės, nes neaišku, kaip ji turėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausančius statinius.

Ieškinį prašo atmesti.

Trečias asmuo S. P. į posėdį neatvyko, atsiliepime ieškinį prašo atmesti (1 t. b.l. 163-164).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai.

Ieškovė D. V. patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1) panaikinti 2017-08-25 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-4327-(14.8.125E),

2) panaikinti 2017-09-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. lSS-2364-(7.5),

3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą ne aukciono tvarka parduoti 96/100 dalis 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100) suformuoto 22103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, D. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka.

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad pranešamu Nr. 8SD-(14.8.125E.) atsakovė pranešė ieškovei, jog gavo jos 2017-07-28 prašymą išnuomoti arba parduoti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, kad jos ankstesni prašymai dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo jau buvo išnagrinėti, buvo išsamiai bei argumentuotai į juos atsakyta, todėl ir šis analogiškas prašymas negali būti tenkinamas dėl analogiškų priežasčių, kurios buvo nurodytos Kauno miesto skyriaus 2017-03-01 rašte Nr. 8SD-1174-(14.8.125 E.), Kauno miesto skyrius 2017-05-23 rašte Nr. 8SD-2761-(14.8.125 E.), ir Tarnybos 2017-07-07 rašte Nr. 1SS-1827-(8.5.). Pakartotinai ir papildomai informavo, kad didžiąją žemės sklypo dalį užima vandens telkinys ir želdiniai, kurie nėra ir negali būti naudojami bei nėra būtini žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, be to nustatyta, jog ji nevisus statinius naudoja ir ketina naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę jų paskirtį, todėl tiek tarnybos, tiek ir Kauno miesto skyriaus nuomone, 2,2103 ha ploto žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti. Tam, kad būtų galimybė spręsti dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo, reikalinga parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga esamiems pastatams eksploatuoti, bei nustatytinas servitutas prieiti prie vandens bokšto (1 t. el byla, b.l. 10). El. byla 1 t. b.l. 14, 15 pateiktos 2013-09-24 sąlygos bendriesiems, detaliesiems, planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, pateikta 1994-01-17 žemės ūkio bendrovės „Romainiai“ veršidžių komplekso sklypo ribų nustatymo planas. 2014-07-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2038 patvirtino apie 22120 kv.m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (el. byla, 1 t. b.l. 16), įvardinta, kad žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonės statybos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vedėja 2016-05-16 sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100.), atsižvelgdama į prieš tai minėtą įsakymą (el. b. 1 t. b.l. 18) suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenis nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko D. J. (el. byla, 1 t b.l. 19, 20) 2016-01-26 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą pateikiant prašymą įregistruoti šį suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. 2016-09-21 ieškovei atsakovė pateikė atsakymą į jos 2016-09-06 skundą, kuriame nurodė, kad patikrinimas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune įregistravimo ir jos skundas dėl šališko 2016-08-30 žemės sklypo naudojimo patikrinimo yra nepagrįstas (el. byla, 1 t. b.l. 22, 23). Ieškovė byloje pateikė antstolio M. P. surašytą faktinių aplinkybių 2016-09-05 konstatavimo protokolą Nr. 123-16-106, kuriame nustatytos aplinkybės apie adresu (duomenys neskelbtini), Kaune naudojamą žemės sklypą bei jame esančias patalpas, vandens telkinį (el. byla, 1 t. b.l. 24-33). Šis žemės sklypas, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo priklauso Lietuvos Respublikai, ji valdoma atsakovės patikėjimo teise (el. byla, 1 t. b.l. 34). Nacionalinė žemės tarnyba 2017-09-22 pateikė atsakymą Nr. 1SS-2364-(7.5.) į 2017-09-04 ieškovės skundą, kuriame nurodo, kad analogiško turinio prašymą jau nagrinėjo, nurodo dėl kokių priežasčių, t.y. dėl Antikorupcijos komisijos gauto rašto, buvo nagrinėjamas ginčo sklypo pardavimo ir nuomos klausimas. Nurodoma, kad darytina išvada, jog Kauno miesto skyrius pagrįstai netenkino ieškovės 2017-07-26 prašymo parduoti ar išnuomoti 2,2103 ha ploto žemės sklypą. Taip pat byloje pateikti duomenys, kad ginčo žemės sklype stovi ūkio pastatai, gamybinis pastatas, vandens bokštas, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie priklauso ieškovei, bei dalis vieno ūkio pastato priklauso trečiajam asmeniui S. P., taip pat pateikta sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, kurių pagrindu pastatai įgyti 2000-02-23 – 2000-02-25 iš UAB „Akacija“ (el. byla, 1 t. b.l. 40-43, 44-46). Taip pat pateikti dokumentai, kad anksčiau šie pastatai priklausė ŽŪB „Romainiai“ (el. b. 1 t b.l. 47-48), tačiau teismas daro išvadą, kad byloje jie teisiškai nereikšmingi. Byloje pateikta 2011-09-22 Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pažyma Nr. 09-2-422, kurioje nurodyta, kad ieškovė už naudojamą 2,1331 ha valstybinės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės nuomos mokestį 2003-2010 metais bei vėlesniais metais yra sumokėjusi, tai patvirtina ir deklaracijos, kvitai, mokėjimo nurodymai (el. byla, 1 t. b.l. 50, 51-66, 94, 95, 100-102, 2 t. b.l. 40, 41, 4 t. b.l. 45-47). Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą analogišką nagrinėjamam ieškiniui atsisakyta priimti, nurodant, kad jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (el. byla, 1 t. b.l. 66-68). Ieškovė byloje pateikė 2016-09-21 prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjui (gavimo registracijos Nr. 8FP-3310), kuriame ieškovė prašo išduoti sutikimą rekonstruoti ginčo žemės sklype esančius jai priklausančius statinius (el. byla 1 t. b.l. 93). 2016-09-29 gavo atsakymą, kad negali nustatyti specialiųjų architektūros reikalavimų, cituoja LR Statybos įstatymo 3 str. 2 p., jog statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (el. byla, 1 t. b.l. 96). Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos į 2016-09-21 ieškovės gautą prašymą dėl sutikimo išdavimo rekonstruoti statinius atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), Kaune atsakė, kad sklypas nėra ieškovės valdomas įstatymų nustatytais pagrindais, todėl išduoti sutikimo dėl statinių rekonstrukcijos nėra teisinio pagrindo, tačiau yra vykdomas dokumentų rengimo procedūros, dėl žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ir žemės sklypo naudotojams įgijus sklypo valdymo teisę, esant reikalui Kauno miesto skyrius spręs klausimą dėl sutikimo išdavimo rekonstruoti statinius ginčo sklype (el. byla, 1 t. b.l. 97, 98). Analogiškas atsakymas į analogišką prašymą ieškovei duotas 2016-10-10 Nr. 8SD-6067-(14.8.94.).

2016-08-30 Nacionalinė žemės tarnyba atliko patikrinimą ir žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-253-(14.8.71) nustatė, kad patikrinta nesuformuotas valstybinės žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), Kaune siekiant nustatyti, ar 2016-01-26 UAB „Žemetra“ parengtame žemės sklypo plane pažymėto dydžio 2,2103 ha valstybinės žemės sklypas, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, ar žemės sklype yra savarankiškai funkcionuojančių statinių, ar žemės sklypas naudojamas jame esantiems statiniams (el. byla, 1 t. b.l. 113-137). Nustatyta, kad statiniai funkcionuoja ir naudojami ūkinei gamybinei veiklai, tačiau žemės sklypo dalis nuo plane pažymėto posūkio taško Nr. 1 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 3 link Nr. 29 bei nuo Nr. 24 link Nr. 28 nėra naudojama ir nėra būtina sklype esančių statinių eksploatavimui. Ši žemės sklypo dalis apaugusi medžiais, krūmais, žolėmis, joje yra vandens telkinys. Dalis statinių nenaudojama, apgriuvę, aprūdiję, apaugę žolėmis, nėra eksploatuojami. Į 2017-02-08 ieškovės prašymą dėl informacijos dėl ginčo žemės nuomos, raštu Nr. 8SD-(14.8.125 E.) atsakė, kad 2016-08-30 atlikus ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimą nustatyta, kad dalis statinių nėra naudojama ir dalis žemės nėra būtina statinių eksploatavimui, dalį žemės užima vandens telkinys, kuris nereikalingas statiniams eksploatuoti (el. byla, 2 t. b.l. 3-7). Padaryta išvada, kad didžiąją valstybinės žemės esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį užima vandens telkinys ir želdiniai, kurie nėra naudojami ir nėra būtini žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, laikytina, kad 2,2103 ha ploto žemės sklypas yra per didelis. Todėl sprendžiant klausimą dėl sklypo pardavimo ar nuomos reikalinga parengti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga esamiems pastatams eksploatuoti bei nustatytinas servitutas prieiti prie vandens bokšto. Minėtą planą turi pateikti pageidaujantis ir turintis teisę išsinuomoti ar pirkti asmuo. Į 2017-04-28 ieškovės prašymą dėl ginčo žemės sklypo 2,2103 ha ploto nuomos atsakovė atsako 8SD-(14.8.125 E.) analogiško turinio raštu atsisakydama tenkinti prašymą dėl tokio dydžio sklypo nuomos (el. byla, 2 t. b.l. 8-11). El. bylos 2 t. b.l. 12-15 pateiktas 2017-07-07 atsakymas Nr. 1SS-1827-18.5.) Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai bei ieškovei „Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad didžiąją žemės sklypo dalį užima vandens telkinys, kuris nėra naudojamas bei nėra būtinas žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, darytina išvada, kad 2,2103 ha ploto žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti. Ieškovei pateikus minėtą žemės sklypo planą atsakovė jį vertins ir spręs klausimą dėl žemės nuomos ar pardavimo. 2 t. b.l. 16-23 yra pateiktas 2016-11-08 atsakovės atsakymas Nr. 1SS-3313-(8.5.) ieškovei, į 2016-09-08, 2016-09-05, 2016-09-23, 2016-09-28, 2016-10-06, 2016-10-14 skundus bei pareiškimus, kurio kopijos persiųstos Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune“. Šiame atsakyme chronologine tvarka išdėstant įvykių eigą bei teisiškai argumentuojant ir vadovaujantis teisės aktais, nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir prieš tai minėtuose atsakymuose, kodėl atsakovė nesutinka išnuomoti 2,2103 ha ploto žemės sklypo ieškovei. Iš esmės nurodoma, kad buvo gauti kaimynų skundai, kurie nurodo, kad būtent jie prižiūri vandens telkinį, kad didžiąją ginčo sklypo žemės dalį užima vandens telkinys bei dalis statinių, kurie nėra naudojami. Prašomas nuomoti ar parduoti žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti. Taip pat nurodoma, kad buvo kreiptasi į Aplinkos apsaugos agentūrą prašant išaiškinti ar ginčo vandens telkinys priskirtas prie valstybinių vandens telkinių ir prašoma spręsti dėl žvejybos šiame tvenkinyje teisėtumo. Pateiktas statinių funkcionavimui reikalingų dalių nustatymo planas, kurio sklypo plotas 22103 kv. m. ( el byla 2 t. b.l. 71). Taip pat pateikta Nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastrinių matavimų byla (el. byla, 2 t. b.l. 75-193). 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas, ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Žemetra“ matininko D. J. 2016-01-26 parengtą žemės kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis, ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šio sklypo įregistravimo ( el. byla 3 t. b.l. 51, 1 t. b.l. 119, 3 t. b.l. 156-187). Pateikta sąskaita, kad ieškovė ginčo adresu moka už elektros persiuntimo paslaugas (3 t. b.l. 97-112). 2018-05-02 Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-05-02 raštu Nr. (33.200)R-1365 atsakė, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra suformuotas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre bei patikėjimo teise valdomas Lietuvos Respublikos Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Tokiu būdu naudojamo valstybinės žemės sklypo dalys yra nustatomos asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę išsinuomoti savo naudojamą žemės sklypą, prašymu, kurį turi pateikti valstybinės žemės sklypo valdytojui, vykdančiam valstybinės žemės nuomos procedūrą (el. b. 3 t. b.l. 129).

Ieškovė prašo teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017- 08-25 raštą Nr. 8SD-4327-( 14,8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-22 raštą Nr. 1 SS-2364-(7.5) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo ir nuomos“. Šiais raštais, nebuvo nagrinėjamas ieškovės prašymas išnuomoti arba parduoti žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, o pakartotinai buvo suteikta informacija dėl ginčo žemės sklypo pardavimo ir nuomos. D. V. 2017-07-26 prašymas, analogiškas prieš tai buvusiems prašymams pakartotinai nagrinėtas nebuvo. Nacionalinės žemės tarnybos 2017-08-25 Kauno miesto skyriaus rašte buvo pakartotinai pateikta informacija, pakartotinai nurodyta, kad tik pateikus Žemės sklypo planų su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, galės spręsti dėl Žemės sklypo nuomos ar pardavimo. Analogiška informacija buvo nurodyta ir 2017-09-22 Nacionalines žemės tarnybos rašte. Šios aplinkybės matyti iš aukščiau nurodytų eilės analogiškų atsakymų į analogiškus ieškovės prašymus.

Tuo atveju, jei teismas panaikintų Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2017-08-25 raštą Nr. 8SD-4327-(14.8,125E) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-22 raštą Nr. lSS-2364-(7.5) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, pardavimo ir nuomos“ tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių ieškovei, nes informacija dėl atsisakymo išnuomoti ir parduoti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, yra išdėstyta kituose atsakovės, aukščiau sprendime nurodytuose raštuose, atsakymuose, kurių ieškovė neskundė, todėl šis reikalavimas kaip neįrodytas bei nepagrįstas teisės aktais atmestinas.

Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą ir prašo teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybų ne aukciono tvarka išnuomoti arba parduoti 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(l 4.8.100) suformuotą 22103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2,2103 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kaune, nuosavybės teise yra valdomas valstybės, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke esančių duomenų matyti, kad ne visi statiniai, esantys žemės sklype nuosavybės teise yra valdomi D. V.. 73/100 pastato 1011 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo S. P..

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-23 įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“, 2016-08-30 atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad ne visas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio, kuris reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimą, 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypui išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcines priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, gali būti parduodami ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-1S nutartyje civilinėje byloje Nr, 3K-3-180/2008 pabrėžta, kad pagal Taisyklių nuostatas naudojami žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka, o šio teisės akto esminė nuostata yra ta, kad joje numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Taisyklių 3 punkto 1 pastraipoje nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančiu statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

Teismas, įvertinus teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką daro išvadą, kad teisė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės plote. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemes nuomą yra nustatyta kaip išimtinė-lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Akivaizdu, kad teisės į išimtinę-lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimo būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Žemės įstatymo normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

Tam, kad atsirastų reali galimybė tokią žemę išsinuomoti ar įsigyti be aukciono, turėtų būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama nuomoti/ įsigyti, yra naudojamas ir ar toks žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ta aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono (pardavimas be aukciono) siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.

Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemes sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Iš 2016-08-30 atlikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, kad ne visas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kaune, būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti. Šis aktas nėra nuginčytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklype esančius statinius nuosavybės teise valdo ne vienas asmuo, t.y dalis priklauso ir trečiajam asmeniui.

Ieškovė pateikė 2016-09-05 (vėliau nei 2016-08-30 surašytas patikrinimo aktas) antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-16-106, kuriame nustatytos aplinkybės apie adresu (duomenys neskelbtini), Kaune naudojamą žemės sklypą bei jame esančias patalpas, vandens telkinį (el. byla, 1 t. b.l. 24-33). Jame nurodyta, kad matyti reklaminės iškaba apie pramoginę žvejybą, t.y. neaišku kuo tai susiję su gamybinių pastatų naudojimu, prie pastato yra pieva, su dekoratyviniais medžiais, pieva, pavėsinė, pieva nušienauta, patalpoje iš čiaupo bėga vanduo. Prie pastatų yra aikštelė, privažiavimas. Yra vandens telkinys, teritorija prie jo nušienauta, nurodyta, kad vyksta įžuvinimo darbai. Taip pat toliau yra vandens bokštas, teritorija prie jo yra nušienauta. Kaip matyti iš atsakovo atstovo 2016-08-30 surašyto patikrinimo akto kai kurios nurodytos aplinkybės, nuo konstatuotų antstolio kardinaliai skiriasi – ta pati prie vandens bokšto nurodyta teritorija apibūdinama kaip apleista, nešienaujama, apaugusi brūzgynais. Taigi teismas daro išvadą, kad situacija per 5 dienas galėjo būti ieškovės pakeista. Be to antstolis konstatuoja tik jo patikrinimo metu esančias aplinkybes – pastatytus stendus, nušienautą žolę, esančius statinius, bėgantį vandenį, esantį vandens telkinį. Tačiau ar visi pastatai visą laiką buvo naudojami, prižiūrimi, žolė šienaujama, stovėjo stendai, antstolis nekonstatuoja. Be to nekonstatuota ir kas nupjovė žolę, tame tarpe ir prie tvenkinio (iš atsakymų ieškovei matyti, kad aplinkinių namų gyventojai skunduose teigė, kad tvenkinį prižiūri jie), kadangi akivaizdu, kad tokios galimybės nebuvo. Teismas daro išvadą, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo visų ieškovės turimų statinių bei viso – 22103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo. Tai, kad už šį sklypą nuo 2003 m. buvo mokamas nuomos-naudojimo mokestis, nesuteikia ieškovei teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Esminė aplinkybė – statinių naudojimas. Nesant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovės už žemės sklypą mokamas mokestis yra kvalifikuojamas kaip valstybinės žemės naudojimo mokestis, o ne valstybinės žemės nuomos mokestis. Teisės aktai nesuteikia nei teisės, nei pareigos ne aukciono tvarka parduoti tokį žemės sklypo plotą, už kokį asmuo moka mokesčius. Teisės pirkti atitinkamą sklypą nesuteikia ir mokėti mokesčiai už elektrą, jie tik patvirtina statinių (nepatvirtina kiek ir kokių) eksploatavimą. Tos aplinkybės, kad kažkurie statiniai ginčo sklype ieškovės yra eksploatuojami atsakovė neginčija.

Ieškovė akcentuoja, kad jai turi būti parduotas būtent jos prašomo dydžio sklypas, kadangi 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.100.) suformuotas žemės sklypas, ir patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Žemetra“ matininko D. J. 2016-01-26 parengtą žemės kadastro duomenų bylą ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl šio sklypo įregistravimo atsakovui patikėjimo teise (el. byla 3 t. b.l. 51), o šis įsakymas priimtas vadovaujantis 2014-07-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2038 kuris patvirtino apie 22120 kv.m. žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (el. byla, 1 t. b.l. 16), įvardinta, kad žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonės statybos.

Teismas daro išvadą, kad minėti įsakymai niekaip neįpareigoja būtent tokio dydžio sklypą parduoti ieškovei, kadangi jis registruojamas valstybės vardu ir atsakovės valdomas patikėjimo teise, ir toliau jau atsakovė turi spręsti klausimą dėl jo pardavimo ar nuomos ne aukciono būdu bei naudojamo sklypo dydžio. Be to plotas nurodytas „apie“, nenurodant kiek konkrečiai kurio statinio eksploatavimui ploto reikalinga, be to niekaip nenurodoma kaip pastatų eksploatavimui reikalingas vandens telkinys. Teismas daro išvadą, kad šie dokumentai neįpareigoja atsakovės parduoti ieškovei būtent tokio dydžio žemės sklypą, kokio ji prašo, juolab, kad patikrinus situaciją vietoje (teismo nuomone tai ne tik reikia bet ir būtina daryti prieš sprendžiant prašymą pastatų naudojimo tikslu parduoti ar išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, tam kad teisingai nustatyti faktinę padėtį), nustatyta, kad dalis pastatų nėra naudojami, o kaip jiems eksploatuoti naudojamas vandens telkinys visiškai neaišku. Tai, kad jis reikalingas kaip priešgaisrinė priemonė, kaip nurodė ieškovė, teismo nuomone, dar labiau pagrindžia bei iškelia pirmumo teise viešo intereso buvimą bei gynimą, o ne privatų ieškovės interesą. Ieškovė gaisro gesinimo paslaugomis, teismo turimais duomenimis, neužsiima. Be to minėti teisės aktai niekaip neužkerta kelio atsakovei, gavus ieškovės prašymą parduoti ar išnuomoti žemės sklypą prie ieškovės naudojamų pastatų ne aukciono būdu, tikrinti vietoje faktinę pastatų naudojimo ir eksploatavimo padėtį, ir esant reikalui parduodamo ar nuomojamo sklypo dydį koreguoti. Dėl to teismas atmeta kaip nepagrįsta atitinkamai dėl šių aplinkybių išsakytą ieškovės argumentą ieškinyje, kad ji negali patirti neigiamų pasekmių dėl vidinių valstybės institucijų santykių netobulumo, nuomonės pasikeitimo ir pan. Nei vienu iš minėtų aktų ieškovei nebuvo žadama jos nurodomo žemės sklypo ploto jai parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, jai nebuvo sukelti nepagrįsti lūkesčiai.

Teismas daro išvadą, kad viso minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ne aukciono tvarka su ieškove, prieštarautų ne tik trečiojo asmens, valstybinės žemės nuomą reglamentuojantiems teisės aktams bet ir viešajam interesui. Be to teismas daro išvadą, kad spręsti dėl parduodamo sklypo dydžio teismu nėra suteikiama teisė, o iš esmės parduoti sklypo dalies prie ieškovės naudojamų statinių neatsisako ir atsakovė. Ji tik nurodo, kad turi būti suformuotas realiai prie statinių naudojamas sklypas. Parduodamu žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengta parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženkliu koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypų dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Tokio plano ieškovė nei atsakovei nei teismui nepateikė.

Ieškovė nurodo, kad sklypas, kurį prašoma parduoti yra seniai suformuotas, pagal jo dydį mokami mokesčiai, jame yra ieškovės naudojami statiniai, todėl jis turi būti parduotas ieškovei ne aukciono būdu.

Teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami tik žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl jie neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio vienokiu ar kitokiu būdu sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių. Nei detalieji planai, nei kitokie teritorijų planavimo dokumentai nepagrindžia ir nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos santykių.

Teismas sutinka, su atsakovės argumentu, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo, teritorijų planavimo dokumentais neprivaloma vadovautis besąlygiškai ir tik jais remtis, būtina įvertinti faktinę situaciją konkrečiame valstybinės žemės sklype. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo žemės sklypo teritorinių planavimo dokumentų, nereiškia, jog sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos ar pardavimo neprivalu vadovautis konkrečiais valstybinės žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir spręsti dėl viso Žemės sklypo nuomos ar pardavimo negalimumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2013 yra nurodęs, kad formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2014 nurodyta, kad žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus. Taigi, savivaldybė, pradėdama žemės sklypo formavimą, turi įsitikinti (atliekant statinių kadastrinius matavimus (tam būtina apsilankyti vietoje)), faktiniu pastatų (statinių) naudojimu. Tai ir buvo padaryta, bei 2018-08-30 aktu nustatyta, kad faktinis naudojamo sklypo dydis neatitinka to dydžio, kurį prašoma parduoti. Teismas tai laiko įrodytomis aplinkybėmis (CPK 177, 178 str.)

Dėl viešojo intereso.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimas). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-437/2009, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).

Atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, šioje byloje dėl Žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka vyrauja viešasis interesas. Ieškovės interesai sudaryti jos nurodomo dydžio – 22103 kv.m ploto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, negali būti iškeliami aukščiau viešojo bei valstybės intereso, turėti žemę valstybės nuosavybės teise, arba parduoti ją už kuo didesnę ir nešančią didžiausią naudą valstybei, kainą. Ne aukciono būdu parduoti žemės sklypą teisė suteikiama bei ribojama tam, kad nebūtų pažeisti nei pastatų savininko (naudotojo) nei valstybės interesai, t. y. tam, kad nebūtų pažeistas interesų pusiausvyros principas. Taigi valstybė suteikia teisę įgyti sklypą ne aukciono būdu esant tam tikroms sąlygoms, o privatus asmuo tokia teise turi naudotis sąžiningai ir tik esant būtinybei to žemės sklypo, kuris bus reikalingas pastatams eksploatuoti, o ne tokiam, kuris buvo suformuotas ir naudojamas nuo seno ir už kurį buvo mokami mokesčiai (kad ir didesnis nei reikalingas). Be to akivaizdu, kad tai, kas buvo naudojama 2000 metais gali būti nebenaudojama vėliau, t.y. po 10-15 metų, visur vyrauja ir pastatų naudojimo dinamikos tikimybė.

Atkreiptinas dėmesys kad ieškovė, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui konkretaus prašymo, kuriuo prašytų parduoti 96/100 dalis 2016-05-16 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos sprendimu Nr. 8SK-458-(14.8.l00) suformuoto 22103 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaune. D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavime nurodytas žemės sklypo plotas, t.y. 96/100 jo dalys, kurį ieškovė prašo kad teismas įpareigotų Nacionalinę žemės tarnybą jai parduoti nėra pagrįstas teisės aktais.

Nors ieškovė nurodo, kad jos prašymas parduoti 22103 kv.m ploto dydžio žemės sklypo plotą atmestas motyvuojant tik tuo, kad „žemės sklypas yra per didelio ploto esamiems statiniams eksploatuoti“ tačiau teismas daro išvadą, kad tai yra vienas iš pagrindinių, esminių bei pagrįstų atsisakymo argumentų, kadangi juo iš esmės ir yra ginamas viešas bei valstybės interesas turėti arba žemę nuosavybės teise arba gauti kuo didesnę naudą (kainą) iš jos pardavimo.

Vadovaujantis surinktais įrodymais bei teismo aukščiau išvardintomis padarytomis išvadomis, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas bei nepagrįstas, t.y neįrodyta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikalinga jos prašoma įpareigoti parduoti žemės sklypo dalis. Be to atsakymai yra informacinio, pasikartojusio pobūdžio dokumentai, kurių panaikinimas pats savaime neapgins ar neapsaugos kokios nors ginamos teisės, be to teismas atmesdamas ieškinį dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą juos laiko tiesėtais ir pagrįstais (CPK 177, 178 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9, 10 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Žemaitienė