Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-168-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-06
Bylos Nr.
A15.-168-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00008-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Pažeidėjas
D. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-168-1036/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00008-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.3; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 09:50 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9,14, punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad vairavo be teisių, tačiau nepripažino pasišalinęs iš įvykio vietos. Administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje išvažiavo iš aikštelės, po to grįžo į ją ir prie jo priėjęs žmogus, kurio nepažįsta, pasakė, kad jis atsitrenkė į to žmogaus automobilį. Išvažiavo iš aikštelės nepajautęs jokio smūgio, nes smūgio net nebuvo. Iš automobilio nebuvo išlipęs. Važiavo iš namų darbo įrankių paimti ir tada kai grįžo atgal prie jo priėjo žmogus. Žmogus pasakė, kad kai jis pirmą kartą išvažiavo, tada atsitrenkė į automobilį Volkswagen Passat. Vairavo automobilį Opel Zafira, kuris priklauso R. L.. Automobilis savininkui grąžintas, jam priekaištų savininkas neturi, nes automobilis nebuvo apgadintas, kad reiktų ką daryti. Automobilį vairuodavo kitas žmogus, kuris turi teises, bet tą dieną nebuvo vairuotojo su teisėmis, todėl teko pačiam važiuoti į darbą pasiimti įrankius. Vėliau sužinojo, kad atsitrenkė į vyresniojo pareigūno automobilį, kuris iškvietė savo pažįstamus. R. Z. iki įvykio nepažinojo, su juo konfliktinių situacijų neturėjo. Deklaracijos dėl eismo įvykio užpildyti nesiūlė. R. Z. pamatė, kad tiesiog nubrauktos dulkės ant automobilio galinio buferio, ir iš karto atėjo ir pasakė, kad atsitrenkė į jo automobilį. Jis iš pradžių su tuo nesutiko, bet kai pasakė, kad kvies pareigūnus šiek tiek išsigando, nes neturėjo teisės vairuoti. Tuo metu jo vairuojamas automobilis buvo tvarkingas – ir technikinis buvo, ir civilinės atsakomybės draudimas. Pareigūnai patys abu automobilius mobiliu telefonu fotografavo, nuotraukose yra purvas ant automobilių, protokolą įvykio vietoje surašė. Atsitrenkė į automobilio galinę dalį, į buferį. Po to jam parodė, kad įdrėskimas ant automobilio galinio buferio. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo kamerų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

D. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaltė dėl administracinio nusižengimo numatyto, ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-51/2018). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mąstas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-50-303/2018).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. pripažino ir neneigė, kad protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo transporto priemonę be teisių, tačiau nesutiko su tuo, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad išvažiavo iš aikštelės, nepajuto jokio smūgio, iš automobilio nebuvo išlipęs. Tik jam grįžus atgal prie jo priėjo žmogus ir pasakė, kad jis atsitrenkė į automobilį Volkswagen Passat. Asmuo į kurio automobilį atsitrenkė. R. Z., pasakė, kad jis atsitrenkė į automobilio galinę dalį, į buferį, po to jam parodė įdrėskimą ant automobilio galinio buferio. Teismas pažymi, kad nors policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad asmuo atsitrenkęs į automobilį Opel išlipęs apžiūrėjo apgadinimus, tačiau pats teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Z., į kurio automobilį atsitrenkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, parodė, kad per langą pamatė kaip automobilis važiuodamas atgaline eiga atsitrenkė į jo automobilį, tačiau asmuo po smūgio neišlipo pažiūrėti kas nutiko. Nors liudytojas nurodė, kad smūgį girdėjo namuose ir mano, kad vairuotojas turėjo pajusti, kad atsitrenkė į jo automobilį, tačiau tokio liudytojo nuomonė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Jau buvo minėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mąstąs, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus. Nors administracinio nusižengimo byloje yra automobilio, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, techninės apžiūros protokolas (b. l. 14), kuriame be kita ko nurodyta, kad nustatyti priekinio ir galinio bamperio apgadinimai, tačiau nėra kito automobilio - Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo, kuriame būtų užfiksuotas automobilio žalos mąstąs. Svarbu akcentuoti, kad iš byloje esančių abiejų automobilių – Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukų (b. l. 18–21) nematyti aiškių automobilių apgadinimų, įbrėžimų ar skilimų. Taigi iš byloje esančių automobilių nuotraukų matyti, kad apgadinimų mąstąs yra nežymus, o tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamo automobilio kontaktas ir smūgis su kitu automobiliu nebuvo stiprus, todėl atsakomybėn patrauktas asmuo jo galėjo objektyviai nepajusti, neišgirsti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad išvažiavo iš aikštelės nepajautęs smūgio, nesuprato ir manė, jog jokio eismo įvykio nesukėlė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Apkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po kurio laiko D. K. grįžo į tą pačią vietą iš kurios išvažiavo ir liudytojui R. Z. pasakius ir parodžius, sužinojo kad kliudė jo automobilį, kas teismui sudaro pagrindą tikėti, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jo veiksmuose nebuvo ir automobilių kontakto metu galėjo nepajusti, nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartus duomenis, byloje surinkti duomenys nesudaro objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad D. K. administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs, suprato tai padaręs, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, apie tai nepranešęs policijai, t. y. D. K. veiksmuose nenustatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėtis. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Bylos duomenimis neginčytinai nustačius, kad D. K. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 09:50 val., (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, administracinis nusiengimas iš ANK 426 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotinas į ANK 423 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus KET pažeidimus, kurie lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina, kad administraciniame kaltinime pateikta nuoroda ir į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Teismo vertinimu pateikta nuoroda (kvalifikacija) yra perteklinė. D. K. vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, jo veiksmuose kitų KET pažeidimų nenustatyta, todėl ANK 417 straipsnio 8 dalis šalintina iš administracinio kalinimo.

Dėl nuobaudos individualizavimo

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, t. y. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris už KET pažeidimus administracine tvarka nebaustas, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, jos dydį parenkant lygų sankcijoje numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK 19109123638.

Išaiškinti D. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas