- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- A-3457-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01436-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1131-5223 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. prašymą (toliau – ir prašymas) ir priimti sprendimą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – ir Įstatymas); 3) priteisti 50 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, tačiau jo prašymas buvo nepatenkintas. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas visiškai nepagrįstas. Dėl įsiskolinimo Tarnybai (1 360,64 Lt) pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės reikalauti nurodytos skolos, nes pasibaigęs skolos išieškojimo terminas. Nurodė, kad Tarnyba savo veiksmais sukėlė jam kančias, emocinę ir dvasinę depresiją, todėl prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl to, kad privalėjo rašyti skundus ir paklausimus, pareiškėjas teigė patyręs ir turtinę žalą, kurią įvertino 50 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nurodė, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 pareiškėjas įpareigotas į valstybės biudžetą sumokėti 1 360,64 Lt (394,07 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 957/06 pagrindu suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-994-464/2011 minėtą Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėjo, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. prašymą, jį išnagrinėjo ir vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nusprendė, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteiktina, nes jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Tarnybos duomenimis, pareiškėjas iki šiol nėra apmokėjęs minėtų išlaidų, o, kaip matyti iš jo skunde išdėstytų aplinkybių, pareiškėjas neginčija nesumokėjimo fakto. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju yra civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą Sprendimą ir tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtiną žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Tarnyba priėmė Sprendimą, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyba atsisakė dėl to, kad jis nėra apmokėjęs dalies, t. y. 394,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistų teikiant jam antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 957/06 pagrindu. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 394,07 Eur įmoka nepadengta, todėl Tarnyba pagrįstai padarė išvadą, kad yra pagrindas neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu.
Kadangi pripažinta, kad atsakovo Sprendimas atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą tenkinti pareiškėjo prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Tarnyba veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra ir valstybės atsakomybės pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, dėl to ir pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis yra bedarbis, gyvenantis tik iš socialinės pašalpos, dėl to neturi galimybių sumokėti už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba niekada nereikalavo iš pareiškėjo sumokėti įsiskolinimą, todėl, jo teigimu, baigėsi terminai šį įsiskolinimą išieškoti. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, nesuteikiant jam antrinės teisinė pagalbos, yra pažeidžiama jo teisė į teisingą ir efektyvų savo teisių gynimą teisme, garantuojamą tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis yra diskriminuojamas dėl turtinės (socialinės) padėties. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, taip pat atstovaujanti atsakovui Lietuvos valstybei, padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnybos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-16-NT-1131-5223 (b. l. 11), kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir įpareigoti pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą išnagrinėti iš naujo (b. l. 12–14). Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti 50 Eur jo patirtai turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Tarnyba ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl to, kad jis nėra apmokėjęs 1 360,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-802-803/2010 už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 957/06 pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011; 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015).
Vienas iš apribojimų yra nustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Minėta teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šios abi sąlygos yra išpildytos. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybos Sprendime aiškiai nurodytas atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindas ir priežastys, taip pat Sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl šis Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba ginčijamu Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl valstybių pareigos teikti teisinę pagalbą civiliniame (ne baudžiamajame) procese, yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta valstybių pareiga teikti teisinę pagalbą kiekviename ginče, susijusiame su „civilinėmis teisėmis“. Vis dėlto pagal šią Konvencijos nuostatą valstybei gali kilti pareiga suteikti teisininko pagalbą, kai tokia pagalba neatskiriama nuo veiksmingo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1979 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Airey prieš Airiją, pareiškimo Nr. 6289/73, 26 punktas). Klausimas, ar teisinės pagalbos teikimas yra būtinas teisingam bylos nagrinėjimui, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečius kiekvieno atvejo faktus ir aplinkybes, ir priklauso, be kita ko, nuo to, kokią reikšmę pareiškėjui turi byla, nuo taikytinos teisės ir procedūrų sudėtingumo, nuo pareiškėjo sugebėjimo pačiam veiksmingai save atstovauti ir nuo to, ar įstatyme nustatytas reikalavimas konkrečioje byloje būti atstovaujamam advokato.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą norimoje iškelti civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos. Šį reikalavimą minėtai įstaigai pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1278-258/2015 tenkino jo apeliacinį skundą (ieškinį), t. y. panaikino Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos komisijos 2001 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 3 dalį, kurios pagrindu V. S. suteikta elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacija, ir tai patvirtinantį išduotą kvalifikacijos pažymėjimą pripažino negaliojančiu.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo reikalavimas, dėl kurio jis prašo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, yra nesudėtingas tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu. Tai, kad pareiškėjas supranta civilinės atsakomybės instituto esmę, patvirtina ir jo suformuluotas reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje. Norimoje iškelti civilinėje byloje advokato atstovavimas nėra būtinas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2016 m. kovo 29 d. prašymą, atsižvelgiant į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nėra neproporcingai ribojantis pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Nustačius, kad ribojimas gauti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui šiuo atveju yra proporcingas ir teisėtas, pripažintina, jog pareiškėjas diskriminuojamas dėl turtinės (socialinės) padėties nebuvo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kurios garantuoja asmens teisę efektyviai ginti savo teises ir interesus teisme bei įtvirtina diskriminacijos draudimą.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarnybos Sprendimą, kaip išvestinis atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti jo 2016 m. kovo 29 d. prašymą ir priimti sprendimą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu.
Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Kaip matyti, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamas Tarnybos Sprendimas yra teisėtas, todėl, nesant nustatytų valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.