- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1278-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-12283-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai
- Kategorijos
- 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-08 sprendimo pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai dėl kvalifikacijos komisijos nutarimo dalies panaikinimo ir kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu, išvadą teikianti institucija byloje – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos komisijos 2001 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 3 dalį dėl V. S. suteikimo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacijos, pripažinti negaliojančiu kvalifikacijos pažymėjimą B Nr. 000478, reg. Nr. 90, išrašytą 2001 m. birželio 28 d., priteisti iš atsakovo valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovo duomenimis ieškovas 2000 m. rugsėjo 1 d. įstojo mokytis į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir 2001 m. birželio 28 d. ją baigė, įgydamas elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją. Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte Nr. S-2868 nurodyta, kad pagal archyvinės asmens byloje judėjimo registraciją 1999 m. rugsėjo 20 d. ieškovas atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – LTI-K) iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato; 2000 m. spalio 27 d. atvyko į Vilniaus 1 Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją (toliau – 1 GR PDK); 2001 m. sausio 5 d. atvyko į LTI-K; 2001 m. sausio 12 d. atvyko į Vilniaus 1 GR PDK; 2001 m. birželio 29 d. atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2001 m. rugpjūčio 10 d. atvyko į Vilniaus 1 GR PDK; 2002 m. birželio 13 d. atvyko į Marijampolės GR PDK. Ieškovas pažymėjo, kad Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, bendrojo lavinimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 264 (toliau – Aprašas), 12 punktas numato, kad vyresnių negu 16 metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų pageidavimu. Ieškovas tvirtino, kad jis niekada nerašė prašymo priimti jį studijuoti Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Ieškovas nurodė, kad jis negalėjo dalyvauti kalbos kultūros užsiėmimuose, kurie vyko 2001 metų gegužės 21, 22, 24, 25, 29, 30 dienomis, bei birželio 1, 4, 6 ir 7 dienomis, ir ekonomikos pagrindų užsiėmimuose, kurie vyko 2001 metų gegužės 18, 23, 24, 28, 29, birželio 1, 5, 6 dienomis, kadangi pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktus duomenis 2001 m. gegužės 4 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda 2 mėnesiai kamerų tipo patalpose. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos pateiktuose duomenyse yra nurodyta, kad jis nurodytomis dienomis dalyvavo užsiėmimuose ir buvo įvertintas atitinkamais balais. Ieškovas tvirtino, kad kameroje pas jį dėstytojai nesilankė, todėl duomenys, įrašyti į teorijos mokymo dienyną ir kvalifikacijos pažymėjimą, jog ieškovas išklausė kalbos kultūros kursą ir įgijo žinias, įvertintas 6 balais, bei išklausė ekonomikos pagrindų kursą, įvertinant jo žinias 7 balais, yra klaidingi. Taip pat ieškovas tvirtina, kad jis negalėjo pasirašyti, jog gavo kvalifikacijos pažymėjimą Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos apskaitos knygoje, kadangi tuo metu atlikinėjo drausminę nuobaudą ir pažymėjimas 2001 m. birželio 28 d. jam įteiktas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2000 m. rugsėjo 1 d. savo noru bei laisva valia įstojo mokytis į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą ir 2001 m. birželio 28 d. baigė studijas bei įgijo elektros įrengimų remonto elektromechanikos kvalifikaciją. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovo pateikti dokumentai (Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kvalifikacijos pažymėjimo apskaitos knyga, 2000 m. - 2001 m. teorijos mokymo dienynas, profesinio mokymo apskaitos dienynas) paneigė ieškinyje dėstomas aplinkybes ir patvirtino, kad ieškovas dalyvavo mokymuose ir įgijo siektą kvalifikaciją. 2001 m. birželio 6 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. 47 patvirtino, kad baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus buvo leista laikyti viso 25 moksleiviams iš elektros įrenginių remonto elektomechanikų grupės El-0, tame tarpe ir ieškovui – V. S.. 2001 m. birželio 6 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. 46 patvirtino, kad ieškovui buvo leista laikyti spec. technologijų egzaminą. Iš Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus elektros įrengimų remonto elektromechanikų specialybės E1-0 grupės 2000/2001 m. metinių rezultatų suvestinės matyti, kad ieškovo mokymosi rezultatai buvo įvertinti teigiamai. 2001 m. birželio 28 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Elektros įrenginių remonto elektromechanikos specialybės El-0 grupės baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų Protokolas Nr. 3 patvirtino, kad ieškovui (atitinkamai kaip ir kitiems besimokiusiems asmenims) buvo išduotas mokyklos baigimą patvirtinantis dokumentas – kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis elektromechaniko kvalifikaciją. Atsakovas paaiškino, kad 2001 m. liepos 5 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos elektros įrengimų remonto elektromechanikų specialybės moksleivių kvalifikaciniai pažymėjimai (taip pat ir V. S. išduotas pažymėjimas) buvo perduoti Vilniaus 1 GR PDK įskaitos skyriui (dokumentus priėmė įsk. skyriaus inspektorė M. Lazarenko). Atsakovas nurodė, kad ieškovo prašymo dėl priėmimo į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą atsakovas negali pateikti, nes yra pasibaigęs jo saugojimo terminas, todėl minėtas dokumentas nėra išlikęs. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl jam išduoto kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo tik 2012 m. lapkričio 29 d., tuo tarpu kai studijos buvo baigtos dar 2001 m. birželio 28 d., taigi ieškovas kreipėsi dėl savo neva pažeistų teisių gynimo praėjus daugiau nei 11 metų. Atsakovo nuomone, ieškovas apie tariamą savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip ginčijamo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000478 išdavimo bei įteikimo jam dieną, t. y. 2001 m. birželio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas šioje byloje reiškiamiems reikalavimams pasibaigė 2010 m. birželio 28 d., o ieškinys yra pareikštas šioje byloje tik 2012 m. lapkričio 29 d., t.y. praėjus daugiau nei 11 metų. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-08 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad pagrindo panaikinti Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos komisijos 2001 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 3 dalį dėl V. S. suteikimo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacijos, bei pripažinti negaliojančiu kvalifikacijos pažymėjimą B Nr. 000478, reg. Nr. 90, išrašytą 2001 m. birželio 28 d. negaliojančiu, nėra.
Aplinkybė, kad ieškovo asmens byloje nėra jo prašymo priimti studijuoti Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, nėra pakankama įrodyti, kad jis tokio prašymo nerašė ir nesimokė, kadangi anksčiau minėtas liudytojas parodė, jog moksleivio prašymas priimti jį į mokyklą saugomas ne nuteistojo asmens byloje, o mokykloje – moksleivio byloje, iki ta konkreti grupė mokosi, po to jis perduodamas saugoti į mokyklos archyvą. Vadovaujantis Profesinių mokyklų pavyzdinės bylų nomenklatūros, patvirtintos Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 925 nuostatais, pasibaigus penkerių metų saugojimo terminui, ieškovo, kaip mokyklos moksleivio, asmens byla sunaikinta. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovas į Elektros įrengimų remonto elektromechanikų specialybės El-0 grupės moksleivių sąrašą įtrauktas jo paties prašymo pagrindu.
Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis raštu kreipėsi į kolonijos viršininką su prašymu leisti jam vykti į užsėmimus ir jam buvo atsakyta, dėl to jis niekaip negalėjo tęsti mokslų. Kadangi nutarime imperatyviai numatyta, jog nuteistieji į užsėmimus nevedami, o jiems užtikrinamas mokymas savarankiškai. Liudytojų A. L., S. S. bei A. Č. parodymais nustatyta, kad nuteistiesiems, esantiems drausmės izoliatoriuje, suteikiama galimybė mokytis patiems ir gauti konsultacijas iš dėstytojų. Dėstytojams atvykti nedraudžiama. Liudytojas S. S. patvirtino, kad Teorijos mokymo dienyne nežymėdavo „n“ tiems moksleiviams, kurie negalėdavo tiesiogiai atvykti į užsėmimus dėl drausminės nuobaudos atlikimo, nes jis užsiėmimą vis tiek tą pačią ar kitą dieną pravesdavo individualiai. Kas patvirtina, kad ieškovui nedalyvaujant užsiėmimuose kartu su visa grupe, jam buvo leidžiama mokytis savarankiškai, o dėstytojas suteikdavo individualias konsultacijas. Tokias aplinkybes patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos išvada apie nuteistųjų galimybę teisės aktų nustatyta tvarka gauti įsilavinimą ar įgyti profesiją, net atliekant drausminę nuobaudą drausmės izoliatoriuje (2 t., b.l. 61-62).
Teismas nustatė, kad Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus elektros įrengimų remonto elektromechanikų specialybės El-0 grupės 2000/2001 m. metinių rezultatų suvestinė patvirtina aplinkybę, jog ieškovo mokymosi rezultatai buvo įvertinti teigiamai (1 t., b.l. 48). Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla 2012 m. gegužės 6 d. raštu Nr. R3-696 patvirtino, kad ieškovas 2000 m. įstojo ir 2001 m. ją baigė, įgydamas elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją (1 t., b.l. 28). Iš 2001 m. birželio 28 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Elektros įrenginių remonto elektromechanikos specialybės El-0 grupės baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų Protokolo Nr. 3 matyti, kad ieškovui buvo išduotas mokyklos baigimą patvirtinantis dokumentas – kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis elektromechaniko kvalifikaciją (1 t., b.l. 49-50). Sistemiškai įvertinus minėtus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad ieškovas turėjo pakankamai užsiėmimų, kadangi moksleiviams suteikiama teisė laikyti baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus tik atlikusiems mokymo plane nurodytas užduotis (Nuostatų 12 punktas).
Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą vėliausiai sužinojo ginčijamo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo bei įteikimo jam dieną, t.y. 2001 m. birželio 28 d., kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas pažymėjimų teikimo dieną atlikinėjo jam paskirtą drausminę nuobaudą kameros tipo patalpose ir pažymėjimo minėtą dieną neatsiėmė. Jo pažymėjimas buvo perduotas Vilniaus 1 GR PDK įskaitos skyriui pagal Vilniaus Komunalinių paslaugų mokyklos Elektros įrengimų remonto elektromechanikų specialybės moksleivių Kvalifikacinių pažymėjimų priduotų į Vilniaus 1 GR PDK įskaitos skyrių 2001 m. liepos 5 d. sąrašą (1 t., b.l.51), kaip tai numatė Nuostatų 13 punktas. Tame pačiame punkte nurodyta, kad kvalifikacijos pažymėjimai išduodami nuteistuosius paleidžiant į laisvę. Teismas darė išvadą, kad anksčiausiai, kada ieškovas galėjo gauti ginčijamą kvalifikacijos pažymėjimą, buvo jo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos diena, t. y. 2003 m. liepos 30 d. (2 t., b.l. 84). Tokiu būdu, ieškinio senaties terminas ieškovui suėjo 2013 m. liepos 30 d. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovo ieškinys pašto kurjerių tarnybai įteiktas 2012 m. gruodžio 3 d (1 t., b.l. 35), teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties savo reikalavimas pareikšti ir atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį netenkino.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Nurodo, kad pagal archyvinės asmens bylos judėjimo registraciją 1999 m. rugsėjo 20 d. ieškovas atvyko į L TI-K iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato; 2000 m. spalio 27 d. atvyko į Vilniaus 1 GR PDK; 2001 m. sausio 5 d. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą; 2001 m. sausio 12 d. atvyko į Vilniaus 1 GR PDK; 2001 m. birželio 29 d. atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2001 m. rugpjūčio 10 d. atvyko į Vilniaus 1 GR PDK; 2002 m. birželio 13 d. atvyko į Marijampolės GR PDK.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla veikė Vilniaus 1 GR PDK, į kurią ieškovas atvyko tik 2000-10-27, todėl jis niekaip negalėjo parašyti prašymo priimti jį į mokyklą 2000-09-01. Negalėjo tokio prašymo jis parašyti ir Lukiškių TI-K, ir ne tik todėl, kad kaip jau buvo minėta, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla neorganizuoja ten mokymų bet ir todėl, kad Lukiškių TI-K ne atliko bausmę, o ieškovui, kaip įtariamajam - buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, tuo tarpu, kaip jau ne kartą buvo minėta, mokymus organizuoja nuteistiems asmenims.
Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad S. S., ką patvirtina byloje esantys žinynai, dėstė ne tik kalbos kultūrą, ekonomikos pagrindus bei profesinį mokymą, bet buvo vienintelis dėstytojas dėstęs tuo metu Vilniaus griežto režimo pataisos darbų kolonijoje. Liudytojas S. S. dėstė dešimt dalykų 29 asmenų grupei. Todėl jo teiginys, kad jis tą pačią dieną lankydavo neatvykus į užsiėmimą mokinį asmeninei konsultacijai pravesti vertintinas kritiškai. Liudytojas taip pat teigė, kad atnešdavo su savimi mokymuisi reikalingą medžiagą, tačiau į klausimą kokią būtent medžiagą jis naudojo dėstant kalbos kultūrą, atsakyti negalėjo, atsakė, kad specialaus vadovėlio nebuvo, taigi lieka neaišku kokias priemones nešiojosi su savimi liudytojas. Taip pat liudytojas S. S. nesugebėjo paaiškinti kuo jis vadovavosi žymėdamas teorijos mokymo žinyne "n" ar vertindamas žinias, kai šiuo konkrečiu atveju žinojo, kad pats atvykti į užsiėmimus ieškovas negalės.
Pažymi, kad 2001-05-04 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda 2 mėnesiai kamerų tipo patalpose. Tai reiškia, kad ieškovas negalėjo dalyvauti užsiėmimuose ir negalėjo laikyti nei baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų (nuo 2001-06-22) nei spec. technologijos egzaminų (2001-06-9-11 d.d.), kadangi tuo metu atlikinėjo drausminę nuobaudą.
Taip pat pažymi, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-11-29, kaip buvo pareikštas ieškinys, jie nesugebėjo pateikti teismui rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad ieškovas pateikė prašymą mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir kad dėstytojas S. S. lankė ieškovą kameros tipo patalpose ir teikė konsultacijas. Be to, liudytojas A. Č. duodamas paaiškinimus teisme parodė, kad Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos skyriaus kvalifikacijos pažymėjimų apskaitos knygoje, grafoje „gavusiojo pažymėjimą parašas”, galėjo pasirašyti bet koks asmuo, ir jie to nekontroliavo, kadangi diplomai į rankas išduoti nebūtų. Šis faktas, tą aplinkybė, kad minėta knyga Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos archyve taip ir neatsirado bei teorijos mokymo dienynų pildymo tvarkos nebuvimas patvirtina, kad dokumentai Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje pildomi netinkamai ir galima daryti prielaidas, kad jose įrašyti duomenys gali neatitikti tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrista bei atlyginti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo argumentus bei nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2000-2001 m.) galiojo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas, kurio 63 str. 1 d. bei 64 str. numatė, kad pataisos darbų įstaigose vykdomas neturinčiųjų profesijos nuteistųjų profesinis mokymas gamyboje, kurioje organizuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl laisvės atėmimu nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ patvirtintų Laisvės atėmimu nuteistų asmenų profesinio ugdymo organizavimo nuostatų 7 punktas nustatė, kad į mokyklas nuteistieji priimami remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais moksleivių į profesines mokyklas normatyviniais dokumentais bei pataisos darbų įstaigos pasiūlymais, o tai reiškia, kad esant nuteistojo pageidavimui (rašytiniam prašymui) bei pataisos darbų įstaigos pasiūlymui. Kad ieškovas buvo Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos moksleivis ginčo laikotarpiu, netiesiogiai patvirtino ir pats ieškovas teismui pateiktame 2012-05-08 prašyme Nr. R2-260, kur nurodė, kad lankėsi viename užsiėmime. Pažymėjo, kad ieškovo prašymas priimti studijuoti atsakovo mokykloje nėra išlikęs, nes vadovaujantis profesinių mokyklų pavyzdinės bylų nomenklatūros, patvirtintos Švietimo ir mokslo ministro 1999-07-20 įsakymu Nr. 925 nuostatais, pasibaigus penkerių metų saugojimo terminui, ieškovo kaip mokyklos moksleivio asmens byla sunaikinama.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra įrodyta, kad esant drausminių nuobaudų taikymui, t.y. asmenų laikymui kameros tipo patalpose ar baudos izoliatoriuose įkalintiems asmenims būdavo sudaromos sąlygos savarankiškai pasirengti ir atsiskaityti už laikotarpį, kurį nelankė pamokų klasėse. Liudytoju apklaustas S. S. – ieškovo mokytojas, dirbęs Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje ir betarpiškai mokęs ieškovą patvirtino, kad ginčo laikotarpiu ieškovas lankė mokyklą ir įgijo elektros įrenginių remonto elektromechaniko kvalifikaciją.
Apeliaciniame skunde išsakomi ne nesutikimo su pirmos instancijos Teismo sprendime nustatytas faktais pagrindai, bet apelianto nuomonė, manymas kodėl liudininkų paaiškinimai turėjo būti įvertinti kritiškai, Apeliacinio skundo argumentai (nuomonė), priešingi byloje surinktiems įrodymams, neva tai S. S. dėstydamas dešimt dalykų, 29 asmenų grupei neturėjo pakankamai laiko atvykti pas nuteistuosius asmeniškai, negali būti laikomi pagrįstai ir/ar pakankami.
Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus 2001 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 47 patvirtina, jog ieškovui buvo leista laikyti baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus (1 t., b.l. 43-44), o tos pačios dienos Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos direktoriaus įsakymas Nr. 46 patvirtina, kad ieškovui buvo leista laikyti spec. technologijų egzaminą. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla 2012 m. gegužės 6 d raštu R3-696 patvirtino, kad ieškovas 2000 metais įstojo ir 2001 metais ją baigė, įgydamas elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikaciją. Iš 2001 m. birželio 28 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Elektros įrenginių remonto elektromechanikos specialybes E1-0 grupės baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų Protokolo Nr. 3 matyti. kad ieškovui buvo išduotas mokyklos baigimą patvirtinantis dokumentas - kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis elektromechaniko kvalifikaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškovo kvalifikacijos pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu.
Byloje nustatyta, kad ieškovui V. S. kvalifikacijos pažymėjimu B Nr. 000478, reg. Nr. 90, išrašytu 2001-06-28, suteikta elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacija (b.l. 6). Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašte Nr. S-2868 nurodyta, kad pagal archyvinės asmens bylos judėjimo registraciją 1999-09-20 ieškovas atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš Vilniaus miesto 3 policijos komisariato; 2000-10-27 atvyko į Vilniaus 1 Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją; 2001-01-05 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą; 2001-01-12 atvyko į Vilniaus 1 Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją; 2001-06-29 atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2001-08-10 atvyko į Vilniaus 1 Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją; 2002-06-13 atvyko į Marijampolės Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją (b.l. 23). Tame pačiame rašte taip pat nurodoma, kad ieškovo asmens byloje nėra ieškovo prašymo priimti studijuoti Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.
Ginčai teisme nagrinėjami vadovaujantis Civilinio proceso kodekse įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str. str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).
Kaip matyti apeliantas, prašydamas pripažinti jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą negaliojančiu, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde vienu argumentu nurodo, kad jis nėra rašęs prašymo studijuoti Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Atsižvelgiant į tai, kad Profesinių mokyklų pavyzdinės bylų nomenklatūros, patvirtintos Švietimo ir mokslo ministro 1999 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 925 nuostatais, pasibaigus penkerių metų saugojimo terminui, ieškovo, kaip mokyklos moksleivio, asmens byla sunaikinta, todėl nėra galimybės patikrinti ar apeliantas yra teikęs mokyklai prašymą studijuoti. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į kitus šioje byloje esančius rašytinius įrodymus, ar toks prašymas galėjo būti teikiamas. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2000-2001 metais) galiojo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksas (toliau – PDK), kurio 63 straipsnio 1 dalis bei 64 straipsnis numatė, kad pataisos darbų įstaigose vykdomas neturinčiųjų profesijos nuteistųjų profesinis mokymas arba profesinis mokymas gamyboje, kuris organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 206 (redakcija galiojusi iki 2009 m. balandžio 19 d.) „Dėl laisvės atėmimu nuteistųjų asmenų bendrojo lavinimo, profesinio ugdymo ir profesinio mokymo gamyboje organizavimo“ patvirtintų Laisvės atėmimu nuteistų asmenų profesinio ugdymo organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punktas numatė, kad į mokyklas nuteistieji priimami remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais moksleivių į profesines mokyklas normatyviniais dokumentais bei pataisos darbų įstaigų pasiūlymais, o tai reiškia, kad esant nuteistojo pageidavimui (rašytiniam prašymui) bei pataisos darbų įstaigos pasiūlymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nurodyti teisės aktai nei paneigia, nei patvirtina aplinkybę, kad apeliantas galėjo rašyti prašymą studijuoti atsakovo mokykloje. Vien ta aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu buvo numatyta teisė nuteistiesiems studijuoti įkalinimo įstaigose, nereiškia, kad apeliantas šia teise pasinaudojo. Kaip matyti atsakovas Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla tvirtina, kad apeliantas į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą įstojo 2000 m. rugsėjo 1 d., tačiau byloje esanti archyvinė asmens byloje judėjimo registracija tvirtina, kad V. S. atvyko į Vilniaus 1 Griežtojo režimo Pataisos darbų koloniją 2000-10-27. Iki patekimo į šią įstaigą, apeliantas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas 2012-06-21 Nr. 22-1443 rašte patvirtino, kad 2000-2001 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla neveikė (t.1, b.l. 98). Taigi, atsižvelgiant į šiuos byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, kad apeliantas negalėjo rašyti prašymo studijuoti Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.
Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos suteiktą kvalifikacijos pažymėjimą B Nr. 000478 kalbos kultūros dalykui buvo skirta 21 valanda, ekonomikos pagrindų dalykui – 21 valanda. Teorijos mokymo dienyne yra nurodyta, kad užsiėmimai vyko 2001 metų gegužės 21, 22, 24, 25, 29, 30 dienomis, bei birželio 1, 4, 6 ir 7 dienomis; ieškovas dalyvavo užsiėmimuose ir gegužės 25 dieną gavo 6 balų žinių įvertinimą, birželio 7 dieną – 6 balų žinių įvertinimą (b.l. 9-10, 12-22). Profesinio rengimo apskaitos dienyne taip pat yra nurodyta, kad ieškovas dalyvavo užsiėmimuose, kurie vyko 2001 metų gegužės 18, 23, 24, 28, 29, birželio 1, 5, 6 dienomis. Gegužės 29 dieną jo žinios buvo įvertintos 7 balais, birželio 5 dieną taip pat 7 balais. Ieškovas, nesutikdamas su šiais įrodymais nurodo, kad jis fiziškai negalėjo lankyti mokykloje užsiėmimų, kurie vyko nuo 2001-05-18 iki birželio 7 d., nes nuo 2001-05-04 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – 2 mėnesiai kameros tipo patalpose, iš kurių nuteistieji mokytis nevedami. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybes, nurodė, kad nuostatų 9 punkte numatyta, kad besimokantys nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, nors mokytis nevedami, tačiau jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Pirmos instancijos teismas, sutikdamas su atsakovu, nurodė, kad tokiais atvejais dėstytojai pravesdavo nuteistiesiems individualias pamokas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi iš byloje esančio 2013-09-30 teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas S. S. paaiškino, kad į baudos izoliatorių mokyti neidavo, nes jo ten niekas neįleisdavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad, nors ir pamena apeliantą kaip savo mokinį, tačiau negali patvirtinti ar yra mokęs jį individualiai. 2001-02-08 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus 2-ojo Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos direktorius A. M., atsakydamas į apelianto raštą nurodė: „iš bausmės izoliatoriaus ir atviro tipo kameros Jūsų neišveda į biblioteką, bendrojo lavinimo kursus, dalyvauti masiniuose kultūros ir pramoginiuose renginiuose. Jums ne kartą buvo paaiškinta laikymo izoliatoriuje ir PKT tvarka, taigi nėra pagrindo keisti Jūsų laikymo izoliatoriuje sąlygų, todėl Jūs kaip ir anksčiau būsite išvedamas iš izoliatoriaus gydytojui arba advokatui iškvietus“. Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja daryti išvadai, kad apeliantui būnant izoliatoriuje be gydytojo ar advokato niekas su apeliantu nesusitikdavo, o vien aplinkybė, kad yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems, kurie perkelti į kameros tipo patalpas ar izoliatorių, savarankiškai mokytis, dar nereiškia, kad apeliantas sudarytomis sąlygomis naudojosi, byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra (CPK 178 str.).
Negalima sutikti ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto paskaitų lankymą patvirtina jo paties rašytas 2012-05-08 prašymas Nr. R2-260, kuriame jis nurodė, kad jis lankėsi tik viename užsiėmime, o paskui buvo uždarytas į drausmės izoliatorių ir pervestas į kameros tipo patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad netgi darant prielaidą, kad apeliantas buvo įtrauktas į besimokančiųjų sąrašus ir dėl kokių priežasčių yra dalyvavęs vienoje ar netgi keliose paskaitose, tai nebūtų pagrindas apeliantui išduoti kvalifikacijos pažymėjimą. Iš pažymėjimo matyti, jog tam, kad asmeniui būtų išduotas kvalifikacijos pažymėjimas, jis turi būti išklausęs tam tikrai programai reikalingą skaičių valandų (nuo 21 valandos iki 504 valandų) ir išlaikęs reikalingus egzaminus. Tuo tarpu byloje esantys duomenys duoda pagrindą daryti išvadai, kad apeliantas nėra išklausęs reikiamo kiekio paskaitų, o tuo metu kai buvo laikomi egzaminai 2001-05-04 apeliantui buvo paskirta 2 mėnesių drausminė nuobauda kamerų tipo patalpose. Kaip jau minėta, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos išvadoje nurodė, kad pagal Laisvės atėmimu nuteistų asmenų profesinio ugdymo organizavimo nuostatų 9 punktą mokiniai, perkelti į kamerų tipo patalpas mokytis nevedami, jiems sudaromos sąlygos mokytis savarankiškai. Pažymėtina, kad šiuose nuostatose nėra numatyta egzaminų laikymo tvarka nuteistiesiems esant kameros tipo patalpose. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzaminų laikymas negali būti priskirtas prie savarankiško mokymosi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo ieškovo ieškinį tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas, pripažįstant Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos komisijos 2001 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 3 dalį dėl V. S. suteikimo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacijos bei kvalifikacijos pažymėjimą B Nr. 000478, reg. Nr. 90, išrašytą 2001 m. birželio 28 d. negaliojančiu.
Priėmus naują sprendimą keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d., 98 str.). Nustatyta, kad valstybė byloje buvo suteikusi garantuojamą teisinę pagalbą ieškovui, valstybė dėl to turėjo 787,77 Eur (2720 Lt) išlaidų (2 t. b. l. 65, 109), kurias prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, valstybei iš atsakovo priteistina 787,77 eur suma (LR CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už ieškinio ir apeliacinio skundo padavimą iš ieškovo nepriteisiamas (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. S. ieškinį atsakovui BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklai tenkinti.
Pripažinti Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos kvalifikacijos komisijos 2001 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 3 dalį dėl V. S. suteikimo elektros įrengimų remonto elektromechaniko kvalifikacijos bei kvalifikacijos pažymėjimą B Nr. 000478, reg. Nr. 90, išrašytą 2001 m. birželio 28 d. negaliojančiu.
Priteisti valstybei iš BĮ Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos (j. a. k. 190971086) 787,77 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630).