Tauragės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo procesinė pozicija

4. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra apie 650 Eur. Kitų pajamų atsakovas negauna. Jis nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau namas, kuriame yra šis butas, yra renovuojamas (preliminari kredito suma, tenkanti jo buto daliai, už renovaciją sudaro 8 933,70 Eur). Atsakovas joki kito turto neturi. Be to, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, t. y. vienas augina 12 m. sūnų K. D., kurio mamai yra apribota valdžia ir ji turi sūnui išlaikymo įsiskolinimą – 1 075,10 Eur, kas reiškia, kad tuo laikotarpiu, kai ji nemoka išlaikymo sūnui, jis privalau teikti išlaikymą sūnui ir už ją. Už būsto paskolą moka 101,54 Eur. Dėl šios paskolos atsakovas turi apdrausti šį būstą ir save, už gyventojų turto draudimą metams moku 20,40 Eur, o už gyvybės draudimą - apie 133 Eur. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovas yra paėmęs dar tris vartojamuosius kreditus, už kuriuos bendrai per mėnesį moka apie 80 Eur. Sūnui N. kas mėnesį skiria po 150 Eur. Atsakovas buto mokesčiams išleidžia apie 80 Eur. Atmetus visus dengiamus kreditus ir mokesčius bei sumą už vaistus, jo ir kartu su juo gyvenančio sūnaus K. išlaikymui lieka apie 340 Eur, iš šios sumos dar mokamas įsiskolinimas už namo renovaciją. Atsakovas taip pat turi sveikatos sutrikimų, dėl ko kas mėnesį vaistams išleidžia apie 6 Eur. Gydytojai nustatė, kad jam tarp kaklo ir kaukolės yra pasislinkęs slankstelis, jį galima atstatyti masažo ar monualinės terapijos būdu, kurie yra atliekami Vilniuje arba Kaune. Su sūnumi N. bendravimas priklauso nuo ieškovės, paprašius susitikti su sūnumi ji neleidžia, todėl dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsakovas ketina teikti atskirą ieškinį.

5. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje (b. l. 30) ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei apie atsakovą, nei apie ieškovę nėra gavę informacijos dėl vaiko teisių pažeidimų. Šalys galėjo ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas nesutinka su reikalaujama išlaikymo dydžio padidinimo suma. Vaikui augant jo poreikiai keičiasi, išlaikymo išlaidos didėja, vaikas turi sveikatos problemų, todėl pagrindas padidinti išlaikymą vaikui yra. Tačiau atsakovas vienas augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, vargu ar jis galėtų mokėti 250 Eur išlaikymą N.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Nustatyta, kad N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. D. ir atsakovo R. D. sūnus. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-11-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3298-750-2018 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir iš atsakovo priteista sūnui N. D. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta ir tai, kad būtent tokio dydžio išlaikymą vaikui atsakovas kas mėnesį ir teikdavo iki ieškovės kreipimosi į teismą, su reikalavimu padidinti mokamo išlaikymo sumą iki 250 Eur, tokį reikalavimą motyvuojant iš esmės pasikeitusiais vaiko poreikiais.

Dėl ieškovės pareigos pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka

7. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas). Ieškovei tokia ginčo išankstine sprendimo ne teisme tvarka nepasinaudojus, atsakovas nurodė, kad CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu ši byla nutrauktina.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilines teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais įstatymų nustatyta gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, prieš pateikdama ieškinį teismui, siūlė atsakovui rasti kompromisą, tačiau šalims nepavyko pasiekti abipusio susitarimo dėl išlaikymo vaikui padidinimo sumos, be to, bylos nagrinėjimo metu šalims taip pat buvo pasiūlyta apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę (b. l. 27-28), tačiau teismo posėdžio metu ieškovė laikėsi savo reikalavimo ribų, o atsakovas su ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma nesutiko.

10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo keliamas vienintelis reikalavimas ir ginčas tarp šalių kilo tik dėl išlaikymo sumos dydžio, teismo vertinimu, nepasinaudojimas ikiteisminio nagrinėjimo procedūra ir nenustačius, kad alternatyvus ginčo sprendimo būdas – mediacija būtų tikslinga ir rezultatyvi, negali būti užkirstas kelias tokio ginčo išnagrinėjimui iš esmės teisme (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo padidinimo

11. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio teismo sprendimo“) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio į dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis).

12. Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis). Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu.

13. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo šalių santuokos nutraukimo (2018-11-08) iki ieškinio teismui pareiškimo (2020-01-08) pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

14. Iš teismo 2018-11-08 sprendimo nustatyta, kad nutraukiant santuoką šalys jokio dalintino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nebuvo įgijusios; nors atsakovas turėjo jo vardu registruotą butą ((duomenys neskelbtini)), tačiau jis įgytas iki santuokos sudarymo, todėl pripažintas jo asmenine nuosavybe ir nedalintinas; ieškovė tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ jos vidutinės mėnesinės jos gaunamos pajamos buvo 332,72 Eur, atsakovas dirbo AB „(duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 649,25 Eur; atsakovas tuo metu taip pat augino dar vieną nepilnametį vaiką K. D., gimusį (duomenys neskelbtini); tuo metu abi šalys gavo 30 Eur išmoką iš valstybės, skirtą vaikams, be to, atsakovas gavo išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo (civilinė byla Nr. 2-3298-750-2018, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo abi šalys ir toliau dirba toje pačioje darbovietėje AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovės vidutinė mėnesinio atlyginimo suma, jos teigimu, sudaro apie 500 Eur, o atsakovo apie 817 Eur (b. l. 15, 36). Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo įgijo transporto priemonę, jokių kreditorinių įsiskolinimų neturi, gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute ir kiekvieną mėnesį skiria apie 200 Eur už būsto komunalines paslaugas. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise prikišančiame bute, o namo atnaujinimui (modernizavimui) reikalinga suma sudaro 8 933,70 Eur, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimu lizingo bendrovėms (b. l. 14, 18-25). Taigi nors, kaip matyti po santuokos nutraukimo abi šalys atitinkamai gauna didesnius darbo užmokesčius (atlyginimus), tačiau teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad kurios nors vienos iš ginčo šalių turtinė padėtis būtų esmingai pakitusi (pagerėjusi ar pablogėjusi) (CPK 12, 178 straipsniai). Apibendrinant pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčiu, turimu registruotu turtui, išlaikytinių skaičiumi, konstatuotina, kad iš esmės šiuo metu abiejų ginčo šalių turtinės padėtys (bei galimybės gauti pajamas) yra labai panašios.

16. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl vien tai, kad vaikas didesnis nesuponuoja išvados, kad ir jo poreikiai didesni (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

17. Sprendžiant kaip po 2018-11-08 pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, o jų sūnui N. šiuo metui yra šešeri metai. Ieškovė nurodo, kad po santuokos nutraukimo jų sūnui buvo diagnozuota: jaunatvinė (juvenilinė) šlaunikaulio galvutės osteochondrozė, dominuojanti alerginė astma, alerginis rinitas, gerybiniai ir nepatologiniai širdies ūžesiai ((b. l. 3, 4, 5), todėl jam reikalinga didesnė išlaikymo suma.

18. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė, prašydama išlaikymo sumą padidinti nuo 150 Eur iki 250 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl minėtų susirgimų sūnus kurį laika buvo gydomas sanatorijoje (Palangoje), todėl ieškovė turėjo papildomų išlaidų, bet to, ieškovė ir šiuo metu veža vaiką į mankštas, kurios yra nemokamos, tačiau į jas reikia vykti, tai reikalauja papildomų išlaidų, astmos gydymui reikalingi vaistai (kurių kaina atmetus kompensaciją 2 Eur), vaikas lanko darželį už kurį reikia mokėti apie 50 Eur, anglų kalbos pamokėles kainuoja po 2 Eur (per mėnesį ir susidaro 7,50 Eur), o rudenį vaikas pradės lankyti priešmokyklinę grupę, todėl taip pat reikės papildomų priemonių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, teigdama, jog vaiko gydymui skiriamiems medikamentams išleidžia nemažus pinigus, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o jos minimos priemonės ir vaistai yra kompensuojamos (ar kompensuojami iš dalies).

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

20. Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai gyvenant kartu su sūnumi N. būtent ieškovei tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė dar savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo daug didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Be to, šiuo atveju būtina įvertinti ir tokią aplinkybę, kad atsakovas nuo 2015-05-18 vienas augina dar vieną savo nepilnametį sūnų, K. D., gimusį (duomenys neskelbtini), iš kurio mamos priteistas 120 Eur dydžio išlaikymas, mokamas mėnesinėmis išmokomis, šiuo metu yra susidaręs 2 049,60 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 14, 16-18, civilinė byla Nr. 2-595-750/2015). Institucijos, byloje teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas savo, kaip tėvo pareigas sūnaus K. atžvilgiu, atlieka tinkamai. Todėl teismas atsižvelgia į atsakovo argumentus, kad gyvenant su sūnumi K., jam taip pat tenka didesnė pastarojo vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, o taip pat dėl šios priežasties yra ribojamos galimybės įsidarbinti užsienyje ir esmingai pagerinti savo pajamas bei teikti N. didesnį išlaikymą (CPK 185 straipsnis).

21. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, abiejų šalių turtinę padėtį ir išlaikomų asmenų skaičių, nepilnamečio vaiko (N. D.) amžių ir poreikius, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga padidinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo vaikui dydis bus proporcingas nepilnamečio N. D. poreikiams, užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas bei tuo pačiu nepaneigs socialinio teisingumo ir kito atsakovo išlaikomo vaiko K. D. teisių į tinkamam vystymuisi būtinų gyvenimo sąlygų užtikrinimą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Dėl to didesnis išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo 2020-01-08. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė už ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 18 Eur žyminio mokesčio (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

25. Be to, šioje byloje atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme patyrė 500 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, bylos svarstymui pateikta 2020-01-20 atstovavimo sutartis, 2020-01-27 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1052943 ir 2020-02-24 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1052949 (b. l. 26, 38).

26. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Byloje ieškinio reikalavimai patenkinti tik iš dalies, tačiau nepilnametis vaikas, neabejotinai turi teisę į išlaikymą ir jo padidinimą. Įvertinus atsakovo patirtų išlaidų dydį, tai, kad iš esmės ieškovas yra nepilnametis vaikas, neturintis savo turto ir pajamų, o ginčas yra susijęs su jo paties išlaikymo padidinimu, atsižvelgus į EŽTT ir apeliacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu (žr. EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019 47-50 punktus), nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti atstovavimo. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovės atsakovui jo patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą.

28. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3298-750/2018 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2020 m. sausio 8 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.