- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2-3298-750/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01146-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone
- Advokatai
- Antanas Butautas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei Daliai Drungelienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, teisminio nagrinėjimo metu patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo: nutraukti I. D. ir R. D. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo I. D. palikti santuokinę pavardę- D.. o D. pavardė – D.; N. D. gyvenamąją vietą nustatyti su I. D., vaiko išlaikymui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, priteisti iš R. D. po 150 Eur kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis iki N. D. pilnametystės, indeksuojant išlaikymui priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti I. D.. Taip pat prašo ieškovės I. D. asmenine prievole pripažinti iš UAB "General Financing" paimtą vartojimo kreditą bendrai 354,95 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 537070216-4; atsakovo R. D. asmenine prievole pripažinti iš UAB "General Financing" paimtą vartojimo kreditą bendrai 223,82 Eur sumai, pagal sandorį Nr. 900005621290008; iš UAB "General Financing" paimtą vartojimo kreditą bendrai 194, 24 Eur sumai, pagal sandorį Nr. 377081310476; bei iš UAB "General Financing" paimtą vartojimo kreditą bendrai 279,87 Eur sumai, pagal sandorį Nr. 377081310477. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakovu R. D. susituokė 2012 -09-22 Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.266. Dėl charakterių nesuderinamumo santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovė ir atsakovas turi sūnų N. D.. gim. 2014-01-02. N. D. lanko Šilutės lopšelį-darželį "(duomenys neskelbtini)". Nustatytina N. D. gyvenamoji vieta, su ieškove. Priteistinas išlaikymas sūnui. Ieškovė netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi, jeigu bendravimas nekenks paties vaiko interesams. Ieškovė išlaikymo sau. iš atsakovo, neprašo priteisti. Dalintino turto ieškovė ir atsakovas neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 20-21), kuriame nurodė, kad nesutinka su reikalavimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo sūnui N. D. po 150 Eur kas mėnesį, kadangi su juo gyvena kitas nepilnametis sūnus K. D., o taip pat yra paėmęs būsto kreditą už kurį kas mėnesį moka po 120 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka buvo sudaryta 2012-09-22. Atskirai su atsakovu gyvena apie metus laiko. Kartu nebegyvena dėl tarpusavio nesutarimų. Atsakovas turėjo susiradęs kitą moterį. Be to jis yra ją mušęs. Jokio dalintino turto šalys neturi. Sūnus N. D. gyvena kartu su ieškove. Išlaikymo dydį sudaro maistas, apranga, vaikui reikalingi specialūs ortopediniai batai, nes jam nustatyta plokščiapadystė. Ortopedinių batų kaina yra apie 40 Eur. Batus perka specializuotoje parduotuvėje Klaipėdoje. Jis taip pat turi širdies vožtuvo problemų ir per metus vieną kartą turi vykti pas medikus į Klaipėdą pasitikrinti. Vaikas taip pat serga peršalimo ligomis. Sūnus lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“ už kurį reikia mokėti apie 50 Eur kas mėnesį. Vaikas daugiau jokių mokamų užsiėmimų nelanko. Ji šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamos yra apie 400 Eur. Už vaiką gauna 30 Eur išmoką. Daugiau jokių pajamų negauna. Butą šiuo metu nuomojasi. Ji už buto nuomą moka 100 Eur. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Jos vardu buvo registruotas automobilis, tačiau jį pardavė. Ji turi paėmusi kreditą iš UAB „General Financing“ ir prašo jį pripažinti jos asmenine prievole. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos su atsakovu ginčo nėra. Daugiau išlaikytinių neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo neprašo.
Ieškovės atstovas Antanas Butautas teismo posėdžio metu prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovės netinkamo gyvenimo būdo. Ji buvo neištikima. Jis gyveno normalų gyvenimo būdą. Jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes negali. Jai telefonu skambindavo nepažįstami vyrai ir ieškovė bėgdavo su telefonu pakalbėti į vonią. Kai išsiskyrė jis pasiėmė kompiuterį ir rado SMS žinučių jai siųstų kito vyriškio. Su tuo vyru ji pradėjo bendrauti prieš pusantrų metų. Skyrybos įvyko dėl ieškovės netinkamo elgesio. Šeimoje buvo šeimyninių konfliktų, apsistumdymų. Buvo atvejis kai I. D. jam trenkė per galvą, jis jai taip pat sudavė. Šalys kartu negyvena apie metai laiko. Ieškovė išsikraustė savo noru iš jo buto. Turi sūnų ir sutinka, kad jis liktų gyventi su I. D.. Dėl bendravimo su sūnumi konfliktų nėra. Jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 600 Eur. Jis taip pat gauna 30 Eur už vaiką iš valstybės savo sūnui K. D.. K. D. gauna iš Vaikų išlaikymo fondo po 68,04 Eur. Jis turi butą, kuris įgytas iki santuokos 2008 m. Jis yra paėmęs tris kreditus iš UAB „General Financing“. Be to iki santuokos iš „Swedbank“, AB paėmė paskolą būstui. Daugiau jokių kreditorių neturi. Jokio dalintino turto nėra.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė Dalia Drungelienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos tarp šalių nėra. Dėl šio vaiko galimos nepriežiūros nėra gavę jokių pranešimų. Dėl išlaikymo dydžio mano, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikui nėra pakankamas patenkinti būtiniausiems jo poreikiams. Vaikas taip pat turi specialių poreikių, jam nustatyta plokščiapadystė, dėl sveikatos sutrikimų jis turi vykti į Klaipėdą. Vaiko būtiniausiems poreikiams užtikrinti nėra pakankama reikalaujama išlaikymo suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad R. D. ir I. D. (ikisantuokinė pavardė P.) susituokė 2012-09-22, įrašo Nr. 266 (b.l. 7). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus N. D.. Kaip matyti iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo išduotos pažymos I. D. vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų nėra (b.l. 8), o atsakovo R. D. vardu nuosavybės teise yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos (2008-04-11 pirkimo-pardavimo sutartis) (b.l. 9). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 10, 11, 39). I. D. yra paėmusi vartojimo kreditą iš UAB "General Financing" bendrai 354,95 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 537070216-4 (b.l. 60); o atsakovas R. D. turi savo vardu paėmęs iš UAB "General Financing" vartojimo kreditus: 1) 223,82 Eur sumai pagal sandorį Nr. 900005621290008; 2) 194,24 Eur sumai, pagal sandorį Nr. 377081310476; 3) 279,87 Eur sumai, pagal sandorį Nr. 377081310477 ( b.l. 48-50). Be to iki santuokos sudarymo paėmęs kreditą iš AB banko „Hasabankas“ pagal kredito sutartį Nr. 08-029741-FA (b.l. 29).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti jį moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).
Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad šalys nesugyveno dėl charakterių, pažiūrų skirtumo, nepagarbos vienas kitam ir elgesio nesuderinamumo. Šalių bendras gyvenimas nutrūko prieš metus. Nors atsakovas ir teigė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės netinkamo elgesio, tačiau to neįrodinėjo jokiais leistinais įrodinėjimo būdais. Šalys jau metus laiko gyvena atskirai ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Bylos aplinkybės rodo, kad abu sutuoktiniai pažeidė įstatymo reikalavimą būti atsakingu už šeimos išsaugojimą. Abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai, kad abu sutuoktiniai teismo posėdžio metu pripažino, kad vienas kito atžvilgiu vartojo smurtą įrodo, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo. Šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.155 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos turima santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas. Atsakovas byloje taip pat nenurodė, kad jam reikalingas ieškovės išlaikymas (CK 3.72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nutraukiant santuoką, šalių tarpusavio išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi sūnų N. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).
Byloje nustatyta, kad šalys gyvena skyriumi: ieškovė su nepilnamečiu sūnumi nuo 2017 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovo.
CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas dėl šio ieškovės reikalavimo neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo, sūnaus N. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalaujama suma yra per didelė, kadangi jis turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris gyvena su juo, o taip pat turi būsto paskolą.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).
Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys neturi dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 8, 9, 10, 11,.59). Ieškovė šiuo metu dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinės jos gaunamos pajamos šioje bendroje yra 332,72 Eur (b.l. 56). Taip pat ji gauna 30 Eur išmoką iš valstybės už vaiką N. D. ( b.l. 57). Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas dirba AB „(duomenys neskelbtini), jo gaunamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už 2017 metus sudarė 629,91 Eur (b.l. 26), 2018 m. sudarė 649,25 Eur ( b.l. 25). Jo vardu yra registruotas butas, įgytas iki santuokos, adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), kurio įsigijimui atsakovas turi paėmęs paskolą iš „Swedbank“, AB. Daugiau nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Už šį vaiką atsakovas gauna 30 Eur išmoką iš valstybės (b.l.47), o taip pat išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Įstatyme (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų kreditorinius įsipareigojimus, sūnaus N. D. amžių ir jo poreikius, į tai, kad vaikui nustatyta plokščiapadystė, dėl ko vaikas turi avėti ortopedinius batus, bei į tai, kad jis turi širdies problemų, dėl ko sistemingai jis turi lankyti pas medikus, tai, kad atsakovas turi ir daugiau išlaikytinių, jis yra darbingo amžiaus, nepateikė įrodymų, kad dėl kažkokių fizinių ar psichinių trūkumų negalėtų susirasti pakankamai gerai apmokamą darbą tenkina ieškovės prašymą priteisti po 150 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks atsakovo teikiamas išlaikymas kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu užtikrins šalių sūnaus poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad augant vaikui ir padidėjus poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė vaiko turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas, įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jo interesais.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su sūnumi M. D. nekilo, ieškovė nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, todėl šis klausimas nespręstinas.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas, 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis CK 3.118 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (CPK 375 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog šalys santuokoje jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tai pat šiuo metu šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu yra registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Jis įgytas 2008-04-11, t.y. iki santuokos sudarymo. Tokiu būdu minėtas butas atsakovui yra pripažintinas asmeninės nuosavybės teise, todėl nedalintinas.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad santuokos metu ieškovė paėmė vartojimo kreditą iš UAB "General Financing" bendrai 354,95 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 537070216-4 (b.l. 60). Atsakovas turi savo vardu paėmęs iš UAB "General Financing" vartojimo kreditus: 1) bendrai 223,82 Eur sumai, kredito sutartį Nr. 900005621290008 2) bendrai 194,24 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 377081310476; 3) bendrai 279,87 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 377081310477. 2018-10-22 UAB „General Financing“ pateikė raštu nurodė, kad sutinka, kad aukščiau išvardintos prievolės liktų asmeninėmis šalių prievolėmis (b.l.64). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas, t.y. šalių paimti kreditai iš UAB „General Financing laikytinos jų asmeninėmis prievolėmis.
Atsakovas nurodė, kad jis turi būsto paskolą, kuri buvo paimta iš AB banko „Hansabankas“ ( kredito Nr. 08-029741-FA) butui adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas kreditas atsakovo paimtas iki santuokos, todėl teismas dėl šios prievolės nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-05-25 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 5-6). Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti pilna apimtimi, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 154 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo+54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) ir 3,34 Eur pašto išlaidų, iš viso 157,34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-10-29 pažyma Nr. NTP-7-6500, iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą I. D. susidarė 518,48 Eur ( 507 Eur advokato užmokestis ir 11,48 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 518,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės I. D. ( iki santuokos pavardė P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012-09-22 Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 266 dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovei I. D. palikti pavardę – „D.“.
N. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2018-06-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Ieškovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole pripažinti iš uždarosios akcinės bendrovės "General Financing", juridinio asmens kodas 300515252, paimtą vartojimo kreditą bendrai 354,95 Eur sumai, pagal sutartį Nr. 537070216-4.
Atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis pripažinti:
- iš uždarosios akcinės bendrovės "General Financing", juridinio asmens kodas 300515252, paimtą vartojimo kreditą bendrai 223,82 Eur sumai, vartojimo kredito sutarties Nr. 90000562129;
- iš uždarosios akcinės bendrovės "General Financing", juridinio asmens kodas 300515252, paimtą vartojimo kreditą bendrai 194,24 Eur sumai, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)
- iš uždarosios akcinės bendrovės "General Financing", juridinio asmens kodas 300515252, paimtą vartojimo kreditą bendrai 279,87 Eur sumai, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D. 157,34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo R. D., 518,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.