Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-09-06 · Civilinė byla Nr. 2S-710-755/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-06
Bylos Nr.
2S-710-755/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-0331-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
L. R.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-710-755/2016

Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-0331-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016m. gegužės 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės L. R. prašymas ir jai atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. pateikė teismui ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei turto padalijimo.

Ieškovė pateikė teismui prašymą ją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios jos materialinės padėties. Nurodė, kad ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, jos uždarbis 679 Eur per mėnesį, kitų pajamų neturi, turto parduoti dabar negali, namas ir žemės sklypas yra įkeisti bankui, kreditas negrąžintas. Teigia, jog su motinos pagalba įstengė sumokėti tik 400 Eur žyminio mokesčio ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašo ją atleisti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03nutartimi ieškovės L. R. prašymas tenkintas iš dalies ir ieškovei 2026 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovės materialinė padėtis nėra gera – ieškovės gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra apie 679 Eur per mėnesį, ieškovė jai priklausančio parduodamo turto neturi, ieškovė viena augina nepilnamečius vaikus. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė kitų pajamų neturi, tačiau nurodė, kad tokia ieškovės finansinė padėtis yra laikino pobūdžio, kuri gali pasikeisti. Todėl vertino, kad ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, ieškovei taikytinas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Šalies argumentai

Ieškovė L. R. atskiruoju skundu skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartį, prašo šią nutartį pakeisti ir jos prašymą dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies tenkinti pilnai.

Apeliantė skundu nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą atidėti jai žyminio mokesčio dalies sumokėjimą priėmė kitokį sprendimą, nei ji prašė, nes jos nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies neatleido. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir keistina. Teigia, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į jos išdėstytas aplinkybes, reikšmingas atleidimui nuo žyminio mokesčio. Teismo sprendimas jai užkerta kelią procesui, be to, nutartimi pažeidžiami ir jos nepilnamečių vaikų interesai. Teigia, kad net ir teismui priėmus sprendimą, ji neturės galimybės sumokėti 2026 Eur sumos. Nurodo, kad didelė žyminio mokesčio suma susidaro dėl dalintino gyvenamojo namo su žemės sklypu, kuris yra jos ir vaikų vienintelis gyvenamasis būstas, įsigytas paėmus kreditą, kuris negrąžintas. Jei skaičiuojant žyminį mokestį būtų atimtas grąžintino kredito suma, tai realaus turto vertė šioje byloje būtų nedidelė.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos bloga finansinė padėtis yra laikino pobūdžio ir gali pasikeisti, nes tokia teismo išvada niekuo nepagrįsta. Teigia, jog teismo sprendimo priėmimo momentui jos finansinė padėtis tikrai nebus pagerėjusi.

Apeliantė prašo ją atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios ir įtemptos materialinės padėties - ji išlaiko du nepilnamečius vaikus, sūnui moksleiviui ji privalo užtikrinti visas reikalingas reikmes, už kito sūnaus darželį moka 50 Eur per mėnesį. Nurodo, kad jos uždarbis yra nedidelis – 679 Eur per mėnesį, sutuoktinis šeimos nebeišlaiko ir prie to neprisideda, iš jos atėmė mašiną, telefoną. Nurodo, kad negrąžinto kredito dalis yra didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas T. R. prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutartį dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises ar ribojantis asmens teises į teisminę gynybą. Nurodo, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t.y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių apeliantės prašymą tenkino iš dalies. Teigia, kad apeliantės pajamos yra pakankamos žyminiam mokesčiui sumokėti, nes per mėnesį ji uždirba 700 Eur, jis prie vaikų išlaikymo prisideda, perka jiems maistą, drabužius, rūpinasi jų gerove, todėl ,atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliantė L. R. pirmosios instancijos teismo prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tokį prašymą motyvuodama savo sunkia materialine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį, sprendžia, kad teismo sprendimas netenkinti ieškovės prašymo ją atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus bylos įrodymus, o teismo sprendimas atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo pažeidžia proceso dispozityvumo principą, toks sprendimas priimtas išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant ieškovės prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimas, o taip pat žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas tuo atveju, kai asmuo prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-05-03 nutartimi faktiškai netenkino ieškovės L. R. prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir, įvertinęs jos turtinę padėtį bei galimą jos pagerėjimą, nusprendė atidėti 2026 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės L. R. prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo dalies, atmetė šį jos prašymą, tačiau išsprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t. y. išsprendus procesinį klausimą, kuris neturėjo būti sprendžiamas nesant ieškovo prašymo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Nors Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė apie ieškovės prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo išsprendimo rezultatą, tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog šis prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nesutinka su tokiu šio klausimo išsprendimu ir savo skundo pagrindu nurodo argumentus, susijusius su netinkamu jo turtinės padėties įvertinimu, apygardos teismas pasisako ir vertina atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo klausimo išsprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Iš ieškovės byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovė gauna 700,40 Eur atlyginimą išskaičiavus mokesčius (b.l. 40), kas rodo, jog ieškovė negali sumokėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies (2026 Eur), o aplinkybė, kad ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jos pajamas, leidžia manyti, kad trūkstamos žyminio mokesčio dalies sutaupyti negalėtų. Nenustatyta duomenų, kad ieškovė turėtų kitų pajamų ir turto, kurį šiuo metu galėtų parduoti. Nors ieškovė siekia nekilnojamojo turto padalijimo, tai neleidžia manyti, kad jos turtinė padėtis pagėrės teismui priėmus galutinį sprendimą. Kaip matyti iš pateiktų ieškovės duomenų, ieškovė su atsakovu 2014 m. yra gavę kreditą, kurio terminas baigiasi 2042 m. (b.l. 44-45), todėl priėmus teismo sprendimą, taip pat neatsirastų galimybių ieškovei sumokėti žyminio mokesčio dalį. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-03 nutarties matyti, kad iš atsakovo T. R. priteistas laikinas išlaikymas vaikams, atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį, tai, kad šalys turi kreditorių, kuriems mokamas kreditas (b.l. 28-29).

Išdėstytos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis gana sunki ir, kad jos pajamų nepakanka papildomai sumokėti likusios žyminio mokesčio sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog tikslinga sumažinti mokėtino žyminio mokesčio dydį iki 500 Eur ir nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo L. R. atleisti (CPK 83 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo tenkinamas iš dalies ( CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantei nustatytinas terminas žyminiam mokesčiui (100 Eur) sumokėti iki 2016 m. spalio 15 d. Nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 83 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti.

Įpareigoti ieškovę L. R. papildomai sumokėti 100 Eur žyminio mokesčio už ieškinį iki 2016 m. spalio 15 d. ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei L. R., kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio dalies ieškinys gali būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovę L. R. atleisti.

Teisėjas Eigirdas Činka