- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2-2255-727/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Pirmadienio agentūra“
- Advokatai
- Aleksandras Gogolevas, Gitana Gudaitė, Dovilė Baškytė
atsakovei J. K., jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei Baškytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirmadienio agentūra“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
mažoji bendrija „Pirmadienio agentūra“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys, bendrija, įmonė) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę J. K. grąžinti ieškovei mobiliojo ryšio įrenginį Samsung G975 su priklausiniais, netenkinti likusių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, atsisakyti nagrinėti atsakovės prašymą dėl steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai, 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja), kuriuo po pareiškimo dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (sumažinimo), prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 36 232,97 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovė buvusi jos darbuotoja, dirbo reklamos ir rinkodaros specialiste. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama bendrovės darbuotoja, neužtikrino, kad piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės veiklos tikslais, nereagavo į žodinius bei rašytinius raginimus grąžinti nepagrįstai savo reikmėm panaudotas bendrijos lėšas, neišsaugojo jai patikėtų kasos pinigų ir neperdavė jų ieškovei, dėl ko ieškovė teigia patyrusi nuostolius, kuriuos prašo išieškoti.
Paaiškino, kad vykdant darbo sutartimi numatytas funkcijas (prekių pirkimas, mokėjimas už paslaugas, avansų išmokėjimas, užstatai ir kiti mokėjimai įmonės vardu ir įmonės naudai) atsakovei buvo perduotos AB Swedbank banko kortelės tikslu atlikti reikiamus mokėjimus. Ieškovei priklausančias banko korteles atsakovė panaudojo ir asmeniniams atsiskaitymams, kurie nebuvo skirti ieškovės veiklai. Ieškovės teigimu, 2020 - 2021 metais atsakovė, atsiskaičiusi ieškovės kortelėmis 758,76 Eur sumai, nepristatė šių išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos laikytinos atsakovės asmeninėmis išlaidomis. Taip pat, atsakovė nurodė prekių/paslaugų tiekėjams išrašyti sąskaitas ieškovės vardu už asmenines ir su ieškovės veikla nesusijusias prekes/paslaugas apmokėdama ieškovės banko kortelėmis iš viso 414,38 Eur sumą. Be to, naudodamasi ieškovės telefono ryšio kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė užsakinėjo automobilio parkavimo paslaugas 132,67 Eur sumai, nors ieškovė neturi jokio automobilio ir nėra sudariusi jokios automobilio nuomos/panaudos sutarties su atsakove. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė buvo paskirta mažosios bendrijos (toliau – MB) „Pirmadienio agentūra“ kasininke ir tą pačią dieną priėmė ieškovės kasą su joje esančiais grynaisiais pinigais 10662,26 Eur sumai, tačiau šie pinigai iki šios dienos taip pat nėra perduoti/grąžinti ieškovei. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. (imtinai) atsakovė, naudodamasi virš minėta jai patikėta banko kortele, iš ieškovės sąskaitos grynaisiais pinigais išėmė 26430 Eur. Atsakovė grąžino tik 725 Eur sumą, o 245,23 Eur sumą išleido ieškovės reikmėms. Dėl dalies nuimtų pinigų (4102,26 Eur) buvo pasirašyti Tarpusavio skolų užskaitymo aktai. Likusią nuimtą grynųjų pinigų 21357,51 Eur sumą atsakovė ieškovei negrąžino.
Taip pat atsakovė įmonės vardu pirko kompiuterį ir optinę belaidę pelę, tačiau šio turto pirkimas nebuvo suderintas su bendrijos vadove, o atsiskaitymas nėra atliktas iš bendrijos lėšų, mokėjimo dokumentai nėra pateikti. Įmonės pavestoms darbo funkcijoms atlikti atsakovė taip pat perėmė iš UAB „Tele 2“ sutartimi įgytus įrenginius: telefoną Samsung G975 S10+ 512 GB (vertė 1259 Eur, iš kurios ieškovė prašo atlyginti tik 279,39 Eur sumą, t. y. šio atsakovės teisminio nagrinėjimo eigoje grąžinto telefono būtinąsias remonto išlaidas), laikrodį S. G. Watch Active (R500) (i) (vertė 249 Eur) ir Apple iPhone 11 pro Max64 GB (vertė 1279 Eur). Atsakovė nereagavo į žodinius bei rašytinius 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 14 d. raginimus grąžinti minėtą ieškovės turtą ir jo negrąžinusi šiais veiksmais darbdaviui padarė 1807,39 Eur nuostolį.
Be to, atsakovė, siekdama pasisavinti ieškovės lėšas, pateikė neteisingus duomenis tuo metu įmonės buhalteriją tvarkiusiai A. B. dėl realiai nevykusių komandiruočių. Tokiu būdu atsakovė, tikėtina, siekė išsimokėti sau nepagrįstus 1680 Eur dydžio dienpinigius. Taip pat, atsakovė buhalterei A. B. teikė neteisingus ir ieškovės veiklos neatitinkančius duomenis, dėl ko ieškovė, atsiskaitydama su buhaltere sumoje 1100 Eur už jos atliktą darbą, kuris nebuvo kokybiškas ir teisingas, taip pat patyrė nuostolius.
Nepaisant daugkartinių ieškovės raginimų ir siūlymų atsakovei pasiaiškinti, jokie paaiškinimai iš atsakovės pusės pagal pateiktus reikalavimus iki šiol nėra pateikti, ieškovei priklausantis turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, spaudas, dokumentai, kasa ir jose esantys pinigai ir kt.) pagal reikalavimą iki šiol nėra grąžintas, atsakovės padaryta žala nėra atlyginta. Taigi, dėl atsakovės atliktų veiksmų ieškovei padarytas nuostolis siekia 36 232,97 Eur.
Posėdžio metu apklausta bendrijos vadovė K. B. patvirtino, jog nestebėjo atsakovės darbo, nes neturėjo tam laiko, jokių ataskaitų teikti nereikalavo, paliko atsakovei jai pavestas užduotis atlikti savarankiškai, jai buvo patikėta savo nuožiūra tvarkyti agentūrą, ja pasitikėjo, nes ji tuo metu artimai bendravo su jos sūnumi, todėl atsakovės vykdoma veikla nesidomėjo. Atsakovė buvo vienintelė samdoma darbuotoja, kurios prievolė buvo vystyti bendrijos veiklą ir pajamų generavimą. Kadangi ji, kaip įmonės vadovė, turėjo prisijungimą prie įmonės banko sąskaitos, nuo pat įmonės veiklos pradžios stebėjo lėšų judėjimą sąskaitoje. Kad išlaidos viršija pajamas pastebėjo tik paskutiniaisiais ieškovės darbo mėnesiais. Paaiškino, jog bendrijos kasą su grynais pinigais iki jos perdavimo atsakovei laikė savo darbo vietoje gamykloje, savaitgaliais veždavo į namus, nes palikti buvo nesaugu. Pinigai buvo sudėti į pilką dėžutę, kurią ir perdavė atsakovei, o pastaroji patvirtino tai savo parašu. Pinigai į kasą buvo įnešami pačios vadovės, t. y. K. B., kuri išsigrynindavo juos iš įvairių bankomatų naudodama tą pačią kortelę, kuri vėliau buvo duota atsakovei. Automobilio įmonė neturėjo ir jis nebuvo būtinas, nes į susitikimus su klientais atsakovė galėjo vykti autobusu ar troleibusu arba dirbti nuotoliniu būdu, todėl ir automobilio kuro bei jo išlaikymo kaštai yra įmonės nuostoliai, su tuo susijusios to išlaidos laikytinos atsakovės asmeninėmis išlaidomis. Kompiuteris taip pat nebuvo reikalingas, įmonė jo nepirko, atsakovė naudojo savo asmeninį. Kokios išlaidos būtinos atliekant sandorius su klientais, vadovė negalėjo pasakyti. Kadangi atsakovė veikė akivaizdžia tyčia, turi atlyginti visą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į jį nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad jau daug metų dirba reklamos ir rinkodaros srityje. Įprastai atsakovė dirbdavo samdomą darbą, tačiau nuolat galvojo apie savo nuosavą verslą. 2018 m. pradėjo artimai bendrauti su (duomenys neskelbtini) D. B., kuris yra K. B., MB „Pirmadienio agentūra“ direktorės, sūnus. Išsikalbėjus apie norą susikurti sau darbo vietą, D. B. pradėjo skatinti atsakovę kurti savo mažąją bendriją. Kadangi tuo metu atsakovė turėjo teisinių ginčų, kuriuose ją atstovavo (duomenys neskelbtini) D. B., jis pasiūlė mažąją bendriją steigti jo mamos vardu. Kadangi atsakovę ir D. B. siejo artimi santykiai, atsakovė pasitikėjo šiuo žmogumi, tikėjo jo, kaip (duomenys neskelbtini), sąžiningumu, sutiko su tokiu pasiūlymu. 2018 m. pabaigoje atsakovė buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadove formaliai buvo ta pati K. B., tačiau realiai įmonę valdė akcininkas D. B.. Tad tokia įmonės valdymo forma tarp šių asmenų buvo įprasta. Mažąją bendriją „Pirmadienio agentūra“ įsteigė atsakovė ir nuo pat 2019 m. vasario 1 d. atsakovė dirbo šioje bendrijoje, nors darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė sukūrė bendrijos pavadinimą, logotipą, kūrė įmonės pozicionavimo strategiją, visą laiką buvo realiai atsakinga už bendrijos veiklą ir pajamų generavimą. Kaip buvo pasiūlyta D. B., mažoji bendrija buvo įregistruota jo motinos vardu. Pastaroji prie mažosios bendrijos įsteigimo ir jos veiklos neprisidėjo, tik formaliai buvo paskirta direktore, niekada bendrijos vykdoma veikla nesidomėjo ir net nežinojo, kokias konkrečiai paslaugas tiek pati įmonė, tiek atsakovė teikia, su kokiais klientais ir kaip yra dirbama, kokios bendrijos pajamos ir išlaidos. 2021 m. balandžio 27d. atsakovė išsiuntė K. B. sprendimo dėl pasitraukimo iš mažosios bendrijos projektą, grąžino bendrijos nario įnašą 1 Eur, tačiau K. B. sprendimo dėl pasitraukimo iš bendrijos nepasirašė, užblokavo bendrijos banko kortelę, užblokavo atsakovės telefono numerius, t. y. visiškai atkirto atsakovę nuo bendrijos veiklos, duomenų, lėšų, taip pat buvo perimti visi dokumentai iš buhalterės. Atsakovei niekas nebuvo paaiškinta ir buvo paprašyta pasirašyti tam tikrus dokumentus atgaline data. Atsakovė, pasitikėdama šiais žmonėmis ir tikėdama, kad jos įsteigta ir vystyta mažoji bendrija bus geranoriškai perduota jai, pasirašė jai paduotus pasirašyti kasos perdavimo dokumentus, tarpusavio įskaitymo aktus, banko kortelių perdavimo aktus. Tačiau faktiškai jos pačios kurta įmonė jai nebuvo perduota. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovė iš K. B. gavo el. laišką dėl pasiaiškinimo pateikimo bei su grasinimu kreiptis dėl žalos atlyginimo. Reikalavimų pasiaiškinti, siųstų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos paštą atsakovė nėra gavusi ir net nėra gavusi jokių pranešimų apie neatsiimtą siuntą. Pažymėjo, kad iki pat 2021 m. gegužės 25 d. bendrijos direktorei nekilo jokių klausimų dėl iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų, apmokėto kuro, automobilio remonto ir kitų mokėjimų banko kortele. Anot atsakovės, tai akivaizdžiai parodo, kad šie klausimai direktorei pradėjo kilti tik tuomet, kai atsakovė pradėjo kalbėti apie bendrijos perėmimą ir faktiškai jau nebepalaikė artimų ryšių su jos sūnumi.
Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrijoje realiai nebuvo kasos, todėl 10 266,26 Eur grynaisiais pinigais atsakovei realiai niekada nebuvo perduoti. Vienintelis grynųjų pinigų judėjimas buvo 1 Eur bendrijos steigimo įnašas. Visi klientai už paslaugas bendrijai mokėjo bankiniais pavedimais, nebuvo mokėjimų grynaisiais pinigais. Kadangi jokių grynųjų pinigų į jokią kasą nebuvo įnešama, atsakovė tokių kasos pajamų orderių nėra mačiusi. Parašą ant akto uždėjo įbauginta ieškovės vadovės. Realiai jokios kasos ir grynųjų pinigų neperėmė, nes jų ir nebuvo.
Atsakovės teigimu, bendrijos banko kortelė buvo naudojama apmokant prekes/paslaugas bendrijos veiklai, o ne asmeninius atsakovės poreikius. Buvo perkamos kanceliarinės prekės biurui, dovanos/pakvietimai klientams, kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kt. Iš šių pinigų taip pat buvo atsiskaitoma už prekes/paslaugas su tiekėjais. Teikiant paslaugas klientams tam tikroms veiklos/darbams atlikti buvo tariamasi su kitais paslaugų teikėjais/subrangovais. Atsakovė negalėjo viena pati atlikti visų reikalingų darbų, pavyzdžiui, vertimai, analizės, ir kt. Šios paslaugos/darbai buvo iš kitų fizinių ir juridinių asmenų. Dalis mokėjimų už šias paslaugas buvo atliekami grynaisiais pinigais išgryninus juos iš banko sąskaitos. Be to, atsakovė mokėjo K. B. už jos vardo naudojimą ir buvimą formalia bendrijos vadove, pirkdavo jai dovanų įvairių švenčių proga. Taip pat iš bendrijos banko sąskaitos realiai buvo mokamas darbo užmokestis grynaisiais atsakovei, nes atsakovės oficialus darbo užmokestis buvo vos 70 Eur per mėnesį. Visus išlaidas patvirtinančius dokumentus atsakovė buvo perdavusi buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei.
Pažymėjo, kad atsakovės klientai buvo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Panevėžyje, Tauragėje. Atsakovei dažnai tekdavo vykti susitikti su klientais. Atsakovė vykdavo į susitikimus ne tik su esamais klientais, bet ir vykdavo į BNI, vadovų klubų susitikimus pristatydama teikiamas paslaugas. K. B. nė karto nėra susitikusi su jokiu klientu ir net nežinojo, kas jie tokie ir kokios paslaugos jiems teikiamos. Kadangi bendrija nuosavo transporto neturėjo, buvo naudojamas atsakovės turimas automobilis BMW X1. Automobilis, kaip atsakovei patarė minėtas D. B., buvo registruotas atsakovės tėčio P. K. vardu, tačiau juo įmonės poreikiams faktiškai naudojosi atsakovė. Po tėčio mirties automobilį atsakovė registravo savo vardu. Atsakovė visus reikalingus dokumentus dėl automobilio naudojimo buvo perdavusi buhalterei, atitinkamai kuro pirkimo čekiai ir kiti mokėjimo dokumentai buvo perduodami buhalterei, kad būtų tinkamai sutvarkyta apskaita. Kadangi atsakovė turėjo važinėti į susitikimus su klientais, rūpintis kitais bendrijos veikos klausimais, atitinkamai vykstant automobiliu, kuris buvo naudojamas bendrijos veiklai, buvo patiriamos ir parkavimo išlaidos. Taip pat automobilio eksploatacijos išlaidos visiškai pagrįstai buvo dengiamos iš bendrijos lėšų. Pats automobilis buvo įsigytas iš jos pačios pinigų. Buvo žadama jį perduoti į atsakovės kuriamos įmonės, t. y. ieškovės, balansą, bet tai nebuvo padaryta.
Atsakovės nuomone, ji neturi pareigos grąžinti turtą bendrijai, kurio bendrija nėra įgijusi. Pažymėjo, kad už kompiuterį ir optinę belaidę pelę yra sumokėjusi taip pat iš savo asmeninių lėšų. Be to, vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimą, išsiuntė ieškovei telefoną Samsung G975 S10+, tačiau ieškovė atsisakė jį priimti ir grąžino atsakovei atgal.
Dėl komandiruočių atsakovė nurodė, kad jos realiai vyko, atsakovė važinėjo pas klientus į Kauną, Panevėžį, Klaipėdą, tai buvo įprastinė jos darbo veiklos specifika, tačiau dienpinigiai iš bendrijos lėšų atsakovei nebuvo atskirai mokami, atsakovė neišsimokėjo šių pinigų iš kasos, kurios nebuvo.
Atsakovė buhalterei teikė visus su bendrijos veikla susijusius duomenis, buhalterė vedė buhalterinę apskaitą, už ką jai buvo mokamas sutartas atlygis, visus buhalterinius dokumentus buhalterė perdavė pačiai K. B.. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovė įžvelgia buhalterės veiksmuose netinkamą paslaugų teikimą, tai reikalavimas dėl patirto nuostolio turi būti reiškiamas buhalterės, o ne atsakovės atžvilgiu.
Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje liudytoja V. P. teismui paaiškino, kad yra buhalterė, nuo 2013 m. dirba MB (duomenys neskelbtini), pažįsta J. K., santykiai geri, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nepažįsta. 2019 m. sausio mėn. J. kreipėsi į ją konsultacijų MB ,,Pirmadienio agentūra“ atidarymo klausimu, liudytoja padėjo. Agentūra buvo steigiama J. draugo mamos K. B. vardu, liudytojai klausimų dėl to nekilo. Liudytoja teigė tvarkiusi MB ,,Pirmadienio agentūra“ buhalterinius ir kt. dokumentus iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos sutarties pagrindu. K. B. nėra mačiusi gyvai, kartą kitą tik telefonu, K. pasirašydavo dokumentus el. parašu. Bendraudavo tik su J., kuri faktiškai tvarkė visus reikalus. Į bendrijos kasą buvo įneštas tik 1 Eur steigimo įnašas, kitų orderių, grynųjų pinigų įmonės kasoje nebuvo. Nutrūkus sutarčiai jokių finansinių ataskaitų neteikė. Kasos knyga jai teikiant buhalterines paslaugas įmonėje buvo viena, elektroninio formato, ją turėjo ji viena. Po sutarties nutraukimo 2019 m. rugsėjį viską perdavė J. Parodžius liudytojai į bylą ieškovės pateiktą kasos knygą ir kitus buhalterinius dokumentus, liudytoja paaiškino, jog tai ne jos turėtos kasos knygos formatas, jos turėtoje nebuvo jokių įrašų apie pinigų įnešimą, ir serija bei numeris orderių kiti. Mokėjimų kortelė buvo viena, ja naudojosi J. Joks materialusis turtas nebuvo įgyjamas. Pinigai kasoje gali atsirasti po to, kai yra išrašomi kasos pajamų orderiai, tokių nebuvo, buvo tik vienas – minėtas dėl pradinio steigimo įnašo. K. B., kaip savininkė įmonės, galėjo išgryninti pinigus, bet turėjo taip pat išrašyti ir kasos pajamų orderį. Liudytoja patvirtino, kad J. K. dirbo įmonėje faktiškai, kiek jai žinoma, darbo sutarties nebuvo.
Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta V. Š. teismui paaiškino, kad nuo 2008 m. dirba buhaltere savo įsteigtoje MB (duomenys neskelbtini). Pažįsta K. B., J. K. pamatė gyvai pirmą kartą šiame teismo posėdyje, bendravo tik el. paštu. J. kreipėsi į ją 2021 m. balandžio mėn. pabaigoje, norėdama sudaryti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Po mėnesio, kiek daugiau skambino vėl, klausė patarimo, ką daryti, nes ją verčia pasirašyti ant senų dokumentų atgalinėmis datomis, liudytoja teigė patarusi nedėti jokių parašų. Kiek vėliau buvo dar vienas skambutis per nuotolį iš kažkokio kabineto, buvo J., K. ir dar viena ponia šviesiais plaukais, kalba vėl ėjo apie dokumentų perdavimą ir pasirašymą, tačiau ji J. pasakė, kad nieko nepasirašinėtų. Liudytoja teigė supratusi, kad J. norima ,,pakišti“, girdėjo, kaip ji anų dviejų moteriškių yra puolama. Dar kartą teko bendrauti su J. K. tų pačių metų vasarą, ji padėjusi jai įsteigti įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“.
Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. S. paaiškino, jog yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė specializuojasi siuntų siuntime. Pažįsta K. B. virš 20 metų, turi bendro turto, santykiai normalūs. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ofisas yra (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, ofisu pasinaudoja ir K. B., kadangi jiedu turi bendrų reikalų. Nieko blogo apie ją pasakyti negali, bet ir gero taip pat ne. Prieš metus laiko (gegužės ar birželio mėn.) ji neperspėjusi atėjo į ofisą kartu su J. K. ir L., D. B. drauge, kuri kaip ir finansininkė buvo, kažką aptarinėjo ir dėl kažko ginčijosi. Liudytojas teigė supratęs, jog dėl kažkokių finansinių reikalų. Kadangi buvo tame pačiame kabinete, girdėjo, kaip K. reikalavo J. kažką pasirašyti, perduoti, J. skambino kažkokiai pažįstamai buhalterei, klausė patarimo, ji atsakiusi, kad nereikia nieko pasirašinėti. Pokalbio metu buvo daug emocijų. K. iš flešiuko atsispausdino kažkokį aktą, pasirašė ir išėjo. Bendrija ,,Pirmadienio agentūra“ jam nėra žinoma, tokį pavadinimą girdi pirmą kartą. Jo vadovaujama bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ negalėjo šiai bendrijai siųsti jokios korespondencijos, nes bendradarbiauja tik su antstoliais. Įmonės antspaudo neslepia, jog prieinamas, teoriškai galėjo būti ir taip, kad kurjeris paprašytas galėjo tokią korespondenciją užantspauduoti ir išsiųsti, nors tai nėra leidžiama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, pateiktų rašytinių duomenų ir šalių, liudytojų paaiškinimų teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti ieškinį nėra.
Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK176 ir 185 straipsnius praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.
DK151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinęžalą, taip pat ir neturtinęžalą.
DK152 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgtina ir faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė įtaka.
DK153 straipsnio 1 dalis nustato, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK154 straipsnis reglamentuoja sąlygas visai žalai atlyginti, o būtent, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Įrodyti esant visas būtinas sąlygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo visiškos materialinės atsakomybės taikymo, nes mano, kad 1) atsakovė padarė prašomą išieškoti žalą, 2) ją padarė tiesiogine tyčia.
Žala kildinama iš neteisėtų atsakovės veiksmų jai dirbant pas ieškovę, o būtent, iš to, kad atsakovė naudojo bendrijos lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, su ieškovės veikla nesusijusiems atsiskaitymams – nurodydavo tiekėjams išrašyti klaidinančias sąskaitas, nesusijusias su ieškovės veikla, kurias vėliau apmokėdavo ieškovės kortele, ieškovės lėšomis apmokėdavo automobilio stovėjimą, įsigijo turto, naudojosi ieškovės banko kortele, išsigrynindavo ja pinigus, kuriuos naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, pasisavino įmonės kasoje buvusius grynus pinigus ir pan.
Nustatyta, kad atsakovė dirbo ieškovės įmonėje 2019 m. spalio 1 d. pasirašytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu reklamos ir rinkodaros specialiste, nustatant jai 3,50 Eur valandinį įkainį, dirbant vieną valandą per dieną, 5 dienas per 5 d. d. savaitę. Nuo 2020 m. sausio 1 d. sutarta mokėti atsakovei 607 Eur į mėnesį, jai dirbant 8 darbo valandas per 5 darbo dienų savaitę, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 650 Eur mėnesinį darbo užmokestį jai dirbant 4 darbo valandų režimu per 5 darbo dienų savaitę. Nėra įrašo apie tai, kaip ir kokia forma šis darbo užmokestis yra mokamas. Nors atsakovė parašu darbo sutartyje patvirtino, jog yra supažindinta su būsimomis darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, nenustatyta, kad tokie darbdavio būtų suformuoti. Byloje nėra nei vidaus darbo tvarkos taisyklių, nei atsakovės pareiginių nuostatų, nei kito lokalaus akto, iš kurio būtų matyti, kokios pareigos atsakovei buvo deleguotos. Byloje taip pat nėra darbo laiko apskaitos dokumentų, duomenų apie tai, kad darbdavys skaičiavo ir mokėjo darbuotojui darbo sutartyje numatytą atlyginimą.
Kitą dieną po darbo sutarties pasirašymo atsakovei išduota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. kovo 24 d. dar viena Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ji 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. KA-2019/1002-1 paskirta eiti kasininkės pareigas. 2019 m. kovo 1 d. priimtas įsakymas Nr. KA-2019/0301-1 ,,Dėl kasos darbo organizavimo“. Byloje yra 2019 m. spalio 2 d. įsakymas dėl kasos perdavimo pasikeitus kasininkui, kuriame nurodyta ją perduoti atlikus inventorizaciją, 2019 m. spalio 2 d. kasos perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovei perduota įmonės kasa ir 10662,26 Eur grynųjų pinigų pagal 8 kasos pajamų orderius (jie išvardyti, nurodyti jų numeriai ir datos, tačiau prierašo, kad jie atsakovei perduodami kartu, nėra), 2019 m. spalio 2 d. piniginių lėšų kasoje inventorizacijos aprašas, kuriame nurodoma, kad kasoje yra 10662,26 Eur grynųjų pinigų, grafoje ,,kasos orderių paskutiniai numeriai ir datos“ nurodyta ,,pajamų Nr. PA 007, 2019-09-30 d. (viso 8 vnt.)“.
Įrašas darbo sutartyje byloja, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 18 d. darbuotojos prašymu.
Byloje nėra ginčo dėl to, ir bylos medžiaga rodo bei ieškovės atstovai neneigė, kad faktiškai atsakovė dirbo bendrovėje iki šios darbo sutarties pasirašymo, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė artimai bendravo su ieškovės vadovės sūnumi. Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina ir tai, kad pastarasis, kaip advokatas, atstovavo ją teisminiuose procesuose panašiu metu kai vyko ieškovės įmonės steigimas. Byloje esantys duomenys, liudytojų bei ieškovės vadovės paaiškinimai taip pat rodo, kad atsakovė steigė ieškovės įmonę, ja rūpinosi, nešė įmonei pelną. Nustatyta, ir pati ieškovės vadovė neneigė, kad K. B. prie mažosios bendrijos steigimo, jos veiklos pradžios ir veiklos visiškai neprisidėjo, įmonės veikla nesidomėjo, nesidomėjo, kaip ir kokiais resursais dirbama, kokios paslaugos ir kam yra teikiamos, kas ir iš kur generuoja įmonės pelną, nesidomėjo, su kuo, kaip ir dėl ko (kokių paslaugų) sudaromos sutartys, niekaip nekontroliavo atsakovės ir nesidomėjo jos veikla ir įdirbiu, buvo suteikusi atsakovei absoliučią teisę pilnai veikti įmonės vardu. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovei buvo išduotos minėtos prie įmonės sąskaitos pririštos banko kortelės, kuriomis ji naudojosi ir kad įmonės vadovė niekaip ir visiškai nekontroliavo jos naudojimo proceso, nebuvo nustatytas kortelės naudojimo kryptingumas bei tikslingumas, naudojamų pinigų limitas ir pan. Ieškovės įmonėje nebuvo jokios įmonės pinigų naudojimo tvarkos, taip pat darbdavys nekėlė darbuotojui reikalavimo teikti ataskaitas, atsiskaityti už padarytą darbą ir panaudotas įmonės lėšas. Darbdavys buvo suteikęs vienintelei savo darbuotojai – atsakovei – visišką veikimo laisvę ir pats asmeniškai neturėjo jokio intereso įmonės veikla, išskyrus pelno generavimu, ir neneigė, kad toks buvo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu, šios aplinkybės netiesiogiai patvirtina atsakovės byloje išsakytą poziciją dėl jos asmeninio ir šimtaprocentinio indėlio į įmonės steigimą, įmonės pozicionavimą, jos veiklą, pelno gavima ir pan., tikintis ir manant, jog tai yra jos įmonė, kuri dėl tam tikrų (atsakovės įvardintų ir virš akcentuotų) aplinkybių formaliai buvo steigiama kito asmens vardu. Šias teismo išvadas patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovei pasitraukus iš ieškovės įmonės, pastaroji jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negeneruoja.
Atsakovė pati sprendė, kokiu būdu ieškoti klientų, kokiu būdu vykti pas klientus, kokiu būdu ir kokius trečiuosius asmenis pasitelkus teikti potencialiems klientams paslaugas, su kokiomis priemonėmis dirbti, kam mokėti, kiek mokėti, ką pirkti ir kaip apmokėti. Kadangi jokių to tvarkų, pareiginių instrukcijų ką ir kaip daryti nebuvo, nebuvo jokių darbdavio draudimų, nėra pagrindo kalbėti apie darbuotojos padarytus pažeidimus. Šiuo išreikšti ieškovės teiginiai deklaratyvūs ir formalūs.
Pakankamai akivaizdu, jog darbdavys, nesuteikdamas darbuotojai jokių darbo įrankių ir priemonių darbo funkcijoms atlikti, nepagrįstai kaltina ją netinkamu jų naudojimu: pirma, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad imant domėn jos atliekamų darbo funkcijų, susijusių su klientų paieška ir siūlomų jiems paslaugų teikimu, vykdymui buvo reikalinga ir transporto priemonė, ir kompiuteris, ir telefonas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė naudojo asmeninę transporto priemonę darbo funkcijų atlikimui. Darbdavys tai žinojo, ilgą laiką nekėlė jokių priekaištų, taip pat nesprendė panaudos sutarčių sudarymo klausimo.
Todėl nėra atsakovės kaltės tame, kad ji savo pačios sugeneruotas ieškovės lėšas panaudojo galimai reprezentacijai ir darbui su klientais, kuro sąnaudoms, automobilio eksploatavimui. Ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo pagal šią poziciją, ją įvardijo formaliai, neapibrėžtai ir nedetalizuodama prašomų priteisti sumų.
Pastebėtina tai, kad reikalaudama kompensuoti kompiuterio įsigijimo kaštus, pati ieškovė posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė darbui naudojo savo asmeninį kompiuterį, o prašomų priteisti telefono remonto kaštų net nemėgino įrodinėti, apsiribodama vėl gi formaliais ir deklaratyviais teiginiais, nepriimdama domėn ir tos aplinkybės, kad kartu su telefonu gautas laikrodis buvo dovanotas, be to – naudotas, taigi, nusidėvėjęs. Telefonas buvo naudojamas darbo funkcijų vykdymui, todėl jo vertė sumažėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, šiuo atveju ieškovė, skaičiuodama žalą į ai neatsižvelgė. Akcentuotina ir tai, kad atsakovės darbo specifika, o taip pat ir pats laikmetis, suponuoja poreikį turėti ir naudoti ne tik transporto priemonę, bet ir kompiuterį, telefoną, pats darbdavys klausimo dėl priemonių suteikimo darbuotojai nesprendė, jokių darbo priemonių darbuotojai nesuteikė, todėl jo darbuotojai mesti šiuo paremti kaltinimai, teismo giliu įsitikinimu, negali būti laikomi pagrįstais ir protingais, o teiginiai dėl naudojimosi viešuoju transportu ar galimybe eiti pėsčiomis vertintini kaip nepagarbūs.
Tokiu būdu sutiktina su atsakovės argumentais, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovė, veikdama išimtinai įmonės interesais, išlaidas patyrė jos naudai ir jos interesais: užsakė bendrijos steigimo dokumentų parengimą (ginčo dėl to nėra), rengė visus steigimui ir veiklai reikalingus dokumentus, t. y. sutartis, paslaugų pasiūlymus (ginčo dėl to taip pat nėra), susirado patalpas nuomai, dėliojo bendrijos veiklos strategiją, kėlėsi tikslus, derino tinklapio kūrimo darbus ir kt., pirko kanceliarines prekes biurui, dovanas/pakvietimus klientams, sukūrė bendrijos pavadinimą, logotipą, kūrė įmonės pozicionavimo strategiją, užsakydavo vertinimus, maketavimo paslaugas, darbo funkcijų atlikimui naudojo savo priemones. Teismas neturi pagrindo manyti, kad už tai jai kyla atsakomybė, kurios taikymo prašo darbdavys.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad iš ieškovės sąskaitos (vėl gi – atsakovės sugeneruotų piniginių lėšų) buvo sumokėta buhalterei už darbą, šias išlaidas ieškovė traktuoja prašomos priteisti žalos dalimi. Su tuo nesutiktina, nes iš bylos duomenų matyti, kad ieškovę su buhalterines paslaugas teikusiu asmeniu siejo sutartiniai prievoliniai santykiai su atlygintinumo požymiais, todėl jų pagrindu ieškovei kilo pareiga atsiskaityti, todėl tame nėra jokios darbuotojo kaltės ir ši ieškovės nurodoma žalos pozicija negali būti laikoma prašomos priteisti žala. Jokie neteisėti atsakovės veiksmai dėl šio nenustatyti ir ieškovės šioje byloje nebuvo įrodinėjami ir nėra įrodyti. Ieškovės teiginys dėl netinkamo buhalterinių paslaugų teikimo neįrodytas, be to, ši aplinkybė negali sąlygoti jokio atsakovės kaltės laipsnio ir nėra jokiame priežastiniame ryšyje su jos, kaip darbuotojos, atliktais veiksmais.
Grynųjų pinigų išėmimo faktas savaime neįrodo žalos ieškovei padarymo, juolab minėta, atsakovė viena rūpinosi ieškovės įmonės reikalais, ieškovė jai suteikė visišką autonomiją šiuo klausimu, jos nestebėjo, reikalavimų nekėlė, priekaištų jokių nereiškė. Ši žalos pozicija ginčo šalies taip pat įvardinta deklaratyviai, visiškai neįrodinėjant galimų darbuotojo sąsajų su būtinųjų ir privalomų darbo funkcijų atlikimu išsigryninant šias lėšas. Darbdavys į bylą nėra pateikęs duomenų dėl atsakovei mokėto darbo užmokesčio, todėl priimant domėn darbuotojo dėl šio išsakytus argumentus, konstatuotina, kad nėra galimybės tinkamai identifikuoti šią reikalaujamos priteisti žalos poziciją. Laikytina, kad šio žalos fakto ieškovė taip pat neįrodė, lygiai kaip ir darbuotojo kaltės dėl netinkamo pinigų gryninimo ir jų naudojimo.
Pažymėtina, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų teiginių, kad darbdavio buhalterijai buvo perduoti visi atsakovės išlaidas galimai pagrindžiantys dokumentai. Faktą, kad atsakovė tvarkingai teikė dokumentus buhalterijai, patvirtino liudytoja apklausta buhalterė V. P.. Ieškovė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 ir 2021 metus į bylą nėra pateikusi, galėjo tai daryti sąmoningai, nes šių duomenų pateikimas savaime galėtų paneigti pačios ieškovės poziciją. Pati gi atsakovė tokių duomenų pateikti negali dėl objektyvių priežasčių – ji jų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad daugumos rašytinių duomenų pateikimas šioje byloje buvo vykdomas tik teismui nurodžius ir pareikalavus, laikytina, jog labiau tikėtina atsakovės išsakyta versija dėl duomenų buhalterei pateikimo nei priešingai. Be to, galimi neatitikimai ir turimos abejonės darbo ginčo teisiniame santykyje yra aiškinami darbuotojo naudai (DK 6, 152 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai dėl šio akcentavo ir atsakovė, ieškovės įmonėje buhalterinė apskaita nėra sutvarkyta ir registrui nėra pateikti duomenys nei už 2019, nei už 2020, nei už 2021 m., kas įrodo, kad ieškovė objektyviai negali žinoti ir sąmoningai nesiekia teisingai suskaičiuoti atsakovės išlaidas pagal pateiktus dokumentus, nes tokiu būdu pasitvirtintų ieškinio nepagrįstumas. Šiuo atveju ieškovės pareiga įrodyti ieškiniu reikalaujamą sumą, tuo tarpu nevesdama buhalterinės apskaitos, nesekdama vedamos apskaitos turinio, ieškovė objektyviai negali žinoti yra ar ne padaryta žala ir pagal šią reikalavimo poziciją. Taigi ir šiuo išreikšti ieškovės teiginiai laikyti labiau hipotetiniais ir deklaratyviais nei objektyviai įrodytais.
Teismo nuomone, neįrodyti ir darbdavio teiginiai dėl kasos su grynaisiais pinigais bendrijoje buvimo ir jų perdavimo atsakovei aplinkybės, todėl ieškinio reikalavimas pagal šią žalos poziciją taip pat atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad pinigų kasoje ir pačios kasos įmonėje nebuvo, todėl jokie pinigai jai negalėjo būti perduoti ir nebuvo perduoti, o byloje esantį kasos su grynaisiais pinigais perdavimo jai aktą ji pasirašė atgaline data – 2021 m. gegužės 18 d. Su tuo sutiktina.
Faktą, kad 2021 m. gegužės mėn. (tikėtina, nurodytą 18 dieną) ieškovės vadovė ir atsakovė buvo susitikusios patvirtino jos pačios, liudytojai V. Š., S. S., to neneigė ir pačios ginčo šalys. Asmenų šiuo išreikšti paaiškinimai aiškūs, logiški ir nuoseklūs tame kontekste, kurį nurodė atsakovė, o būtent, kad vyko susitikimas, kad buvo kalbama apie finansinius reikalus, jų perdavimą, kad buvo pasirašomas ,,kažkoks aktas“ ir pan.. Todėl bylos duomenimis patvirtinus aplinkybę, kad aktas negalėjo būti surašytas nurodytą jo surašymo dieną, teismo nuomone, pasitvirtino. Tą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad visi trys su kasos perdavimu susiję dokumentai yra surašyti 2019 m. spalio 2 d. data, kai tuo tarpu akivaizdu, jog nurodyta kasos inventorizacija, kurios išdavoje kasa turėjo būti perduota byloje esančių įsakymų pagrindu, tikėtina, turėjo būti atlikta anksčiau. Tą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad inventorizacijos apraše nurodytas vienas kasos pajamų orderis - PA007, 2019-09-30 d., o skliausteliuose nurodyta, kad jų yra 8 vnt., tačiau jie nebuvo išvardinti taip kaip nurodyta kasos perdavimo priėmimo akte.
Ieškovės nurodytų aplinkybių dėl kasos perdavimo nepatvirtina jokie rašytiniai duomenys, išskyrus minėtą aktą, dėl kurio patikimumo ir leistinumo teismui kyla labai didelių abejonių. Labai kritiškai teismas vertina K. B. teiginius dėl kasos suformavimo, o taip pat dėl grynųjų pinigų laikymo pilkoje dėžutėje ir nuolatinio jos vežiojimo iš neaiškių ganyklos patalpų į namus ir vėl atgal. Byloje liudijusi V. P., buhalterinę apskaitą tvarkiusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., patvirtino, kad ji nieko nežinojo apie tai, kad ieškovės įmonės kasoje būtų buvę grynų pinigų, kad iš viso būtų buvusi kasa ir kasininkas, minėtu laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje jokie grynųjų pinigų įnešimai į kasą, anot jos, neatsispindėjo ir nebuvo ką atspindėti. V. P. pateikė išsaugotus aktualaus laikotarpio buhalterinius dokumentus, t. y. Bendrą žurnalą už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m rugpjūčio 31 d., Didžiąją knygą (santrauką) už tą patį laikotarpį, Didžiąją knygą (pagal klientus) už tą patį laikotarpį, Apyvartą (išplėstinę) už tą patį laikotarpį. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad šie įrodymai patvirtina, jos minėtu aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo MB „Pirmadienio agentūra“ įsteigimo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrijos kasoje nebuvo ieškovės nurodomų 10662,26 Eur, vienintelis grynųjų pinigų judėjimas buvo tik 1 Eur mažosios bendrijos nario steigimo įnašas. Jokių kitų kasos pajamų orderių nebuvo įregistruota ir jokio grynųjų pinigų įnešimo į kasą nebuvo atlikta ir tai aiškiai užfiksuota aptartuose buhalteriniuose dokumentuose.
Kritiškai ir ieškovei nepalankiai vertintinas rašytinių duomenų į bylą pateikimo momentas ir patys rašytiniai duomenys, susiję su kasos pinigais. Šie duomenys atsirado jau nagrinėjant bylą teisme, reaguojant į teismo prašymus, akcentuotinas jų pateikimo momentas – jie teikti etapais, selektyviai, o nagrinėjant ginčą DGK ir pareiškus ieškinį teismui, jie aplamai nebuvo teikti. Akcentuotini ir, tikėtina, taip pat vėliau, nei nurodyta, suformuotų kasos pajamų orderių numeracijos ir serijų neatitikimai, kurių ieškovės vadovė neneigė, tačiau pateikti logišką, nuoseklų to paaiškinimą nepajėgė.
Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog bendrija savo patalpų neturėjo. K. B. teigė, kad bendrijos kasą vežiojosi iš namų į kitą savo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), o pinigus neva perdavė atsakovei grynais, nesant tam jokio poreikio. Savo teiginių K. B. nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, jie nelogiški ir nenuoseklūs, nes K. B. taip pat aiškino, kad į bendrijos veiklą nesikišo, atsakovės darbu nesirūpino, jai tai buvo neįdomu, tam ji neturėjo laiko ir į atsakovės veiklą nesikišo, nes dirbo direktore kitoje įmonėje. Nepaisant to, tik teismo pareikalavimu jos pateikti dokumentai – banko išrašai – ir išsakyta pozicija rodo, kad ji gan reguliariai vykdavo į bankomatus ir, naudodamasi ta pačia, vėliau atsakovei perduota kortele, išgrynindavo pinigus.
Pačios ieškovės į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina faktą, jog labiau tikėtina, kad realiai jokio kasos perdavimo nebuvo.
Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 2 punktas numato, kad kasa - vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai. Nė viename ieškovės pateiktame dokumente nėra nurodyta kasos/grynųjų pinigų laikymo vieta. Taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai, jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Ieškovės pateiktuose dokumentuose (minėtas įsakymas dėl kasos darbo organizavimo) nurodoma, kad kasos knyga pildoma rankiniu būdu, lapai surišami. Ieškovė ginčija šį teiginį ir sako, kad tai atsakovės išgalvotas faktas. Tačiau pačios ieškovės pateiktame ir, akivaizdu, jos suformuotame įsakyme aiškiai nurodyta, kad kasos knyga yra numeruojama ir surišama. Ieškovės pateiktuose dokumentuose (minėtas kasos perdavimo priėmimo aktas) nenurodyta, kad atsakovei būtų perduodama kasos knyga. Akte labai aiškiai nurodyta, kad ieškovė atsakovei neva perduoda 10662,26 Eur ir 8 kasos pajamų orderius. Taigi jokia sunumeruota ir surišta kasos knyga atsakovei nebuvo perduota. Pačios ieškovės pateikti lapai iš neva vestos Kasos knygos tik patvirtina, kad jokia kasos knyga atsakovei nebuvo perduota, nes kasos knygos įrašus padarė pati ieškovė. Ieškovės nurodytus kasos knygos perdavimo teiginius paneigia ir virš minėtos teismo išvados dėl neatitikimų nurodytuose kasos pajamų orderiuose, kas, teismo nuomone, iš viso būti negali, nes faktiškai balansuoja ties dokumentų klastojimo riba.
Ieškovės vadovės paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nelogiški. Kasos pajamų orderiai ir kasos knyga turėjo būti užpildyta kiekvieną kartą, kai tik pinigai yra nuimamai. Pinigų įnešimo faktas turi būti užfiksuotas tuoj pat po pinigų išėmimo. Ieškovės vadovės pasirašyti kasos pajamų orderiai 2019 m. kovo- rugsėjo mėn. yra parengti tik teismui, jie nėra atspindėti V. P. vestoje buhalterinėje apskaitoje. Minėta, orderiai neatitinka įmonės vestos orderių numeracijos ir įmonės vestos orderių serijos (buvo ,,PAP“, atsiranda ,,PA“), vienas orderis apima kelias per mėnesį atliktas operacijas, pvz., rugsėjo mėnesį nuo sąskaitos pinigai nuimti 6 kartus, tačiau išrašytas vienas orderis rugsėjo 30 d. data (analogiškai ir su kitais mėnesiais), ko objektyviai negalėtų būti, jeigu operacijos ir orderių išrašymas būtų vykęs taip, kaip nurodyta Taisyklių 16 punkte.
Ieškovė, pateikdama 8 vnt. kasos pajamų orderius ir aštuonis lapus kasos knygos, t. y. už kiekvieną mėnesį, sudėjo visas buvusias operacijas į vieną mėnesį, kas prieštarauja ir pažeidžia Taisyklių 16 punkto reikalavimus. Sutiktina su atsakovės atstovių teiginiais, kad rengiant dokumentus, tikėtina, atgaline data, buvo „prisirišama“ prie V. P. perduotų pirminių finansinių dokumentų ir jos perduodamų dokumentų akte nurodytos informacijos, t. y. prie to, kas buvo perduota. Liudytoja apklausta V. P. paaiškino, kad aštuonis lapus sudarė vienas kasos pajamų orderis serija PAP Nr. 001 ir septyni kasos knygos lapai (vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis), nes jokių kasos operacijų, išskyrus 1 Eur (steigėjo įnašas) per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos paaiškinimais, jie logiški ir nuoseklūs.
Tai kad įmonė dirbo pelningai, rodo, kad atsakovės įdirbis buvo puikus. Pelninga atsakovės veikla rodo tai, kad jokie atsakovės veiksmai nesąlygojo ir negalėjo sąlygoti žalos įmonei padarymą ar norą ją padaryti.
Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad ieškovė, kaip darbdavys, neįrodė būtinų sąlygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl atsakovei, kaip darbuotojai, negali būti taikoma atsakomybė už darbdavio nurodomą žalą. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgia į ganėtinai nenuoseklią ir tvirto teisinio pagrindimo neturinčią darbdavio poziciją, į kitas ginčo santykio dalyvius siejusias aplinkybes, kurios imant domėn virš minėtos kasacinio teismo praktikos suformuotus išaiškinimus vertintinos kaip pagrindas tokiai atsakomybei šalinti. Sutiktina su atsakovės išsakytais teiginiais, jos ieškinio pareiškimas atsakovei yra labiau keršto įrankis prieš atsakovę nei objektyvus ieškovės siekis kompensuoti galimus praradimus, kurių buvimas, be kita ko, teismo nuomone, neturi jokio įtikinamo pagrindimo.
Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus nėra, todėl jie atmestini.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Priėmus sprendimą, palankų atsakovei, iš ieškovės išieškotina jos naudai 3560 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, laiko, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Išnagrinėjus darbo bylą iš esmės, naikinamas DGK priimtas sprendimas DK 231 straipsnio 7 dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirmadienio agentūra“, j. a. k. 305007959, atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3560 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Pripažinti, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.