Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Pareiškėjui būnant Tarnybos Pravieniškių 1-ame kalėjime, laikotarpiu nuo 2022-10-13 iki 2024-01-15, pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, t. y:. nebuvo užtikrinamas privatumas duše, kadangi nebuvo pilnai atitverta nuo kitų nuteistųjų iš priekio. Pareiškėjas teigia patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

2.2. Dušo patalpose vienu metu maudydavosi 4-5 asmenys, o kartais net ir 7-8 asmenys, tarp dušų ragelių yra įrengtos pertvaros, tačiau neįrengtos užuolaidėlės iš priekio, todėl besimaudančio asmens privatumas nebuvo užtikrintas. Pareiškėjui ši situacija buvo labai nemaloni ir žeminanti, nes visada sutrikdavo, kai reikėdavo praustis kitų akivaizdoje. Dėl to tinkamai negalėjo išsimaudyti ir pastoviai jautėsi nešvarus. Taip pat neįrengtos persirengimo patalpos, todėl persirengti tekdavo dušų patalpose, kur nebuvo pertvarų. Dažnai buvo laidomi nepadorūs juokeliai, žeminantys orumą, kas galėjo išprovokuoti imtis fizinės jėgos panaudojimo. Pareiškėjas stengėsi kuo greičiau išeiti iš dušo, kad išvengti patyčių. Atsakovui buvo ne kartą sakyta dėl susidariusios situacijos, tačiau atsakovė nereaguoja.

2.3. Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino tas pačias aplinkybes, kad jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas. Taip pat neįrengtos persirengimo patalpos, todėl persirengti tekdavo dušų patalpose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2022-10-13 iki 2024-01-15, buvo kalinamas Pravieniškių 1-ame kalėjime. Pareiškėjo teigimu Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo netinkamos sąlygos, t. y:. nebuvo užtikrinamas privatumas duše, kadangi nebuvo pilnai atitverta nuo kitų nuteistųjų iš priekio (nebuvo įrengtos užuolaidos); taip pat neįrengtos persirengimo patalpos. Pareiškėjas teigia, jog patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

6. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, tarp atskirų dušo vietų matomumą ribojančioms pertvaroms esant įrengtoms tik iš šonų, taip pat nesant įrengtų persirengimo kambarių, naudojantis dušo patalpomis jam nebuvo užtikrintas privatumas.

8. Atsakovės atstovė nurodė, kad pertvaros LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse 2022 metų spalio mėnesį buvo įrengtos visų būrių dušinėse. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių savo prašymų / skundų kopijų, kurios patvirtintu, kad jis kreipėsi ir reiškė pretenzijas dėl neužtikrinamo privatumo. Šiuos atsakovės atstovės argumentus patvirtinta į bylą pateikti įrodymai (dušo patalpų fotonuotraukas). Taip pat pats pareiškėjas skunde patvirtina, kad dušinėse yra pertvaros, tačiau nėra užuolaidėlių.

8.1. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, pareiškėjas taip pat iš esmės patvirtina, kad pertvaros Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse buvo įrengtos, tačiau, jo nuomone, tokio pobūdžio pertvaros nebuvo pakankamos privatumui užtikrinti.

9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Taisyklės), įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.

10. Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau– ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.40828/12, Nr.29292/12, Nr.69598/12, Nr.40163/13, Nr. 66281/13, Nr.70048/13 ir Nr.70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr.26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau– ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą konstatavo, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiškose bylose, yra konstatavęs, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024).

12. Teismo vertinimu, pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2022-10-13 iki 2024-01-15 laisvės atėmimo bausmę atlikus Pravieniškių 1-ajame, pagal atsakovės atstovės pateiktus duomenis dušo patalpose tarp atskirų maudymosi vietų iš šonų esant įrengtoms matomumą ribojančioms pertvaroms laikytina, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas maudantis duše, kadangi teisės aktuose nėra numatyta reikalavimo dušo patalpose įrengti ir užuolaidas.

13. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja ir su aplinkybe, kad nėra įrengtos persirengimo patalpos.

13.1. Teismas pažymi, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Aprūpinimo normos, nei Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato atskirų persirengimo kabinų (patalpų). Aprūpinimo normų 13 punktas reglamentuoja dušo patalpos įrengimą, tame tarpe: 1 sėdima vieta 1 besiplaunančiam asmeniui (suolas ir / ar kėdė, ir / ar taburetė), prie kiekvienos sėdimos vietos kilimėlis ar grotelės, vienas veidrodis, prie kiekvieno dušo čiaupo lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatorius pagal poreikį. Atsakovės atstovės pateikta informacija patvirtina, kad dušinėse yra įrengti kabliukai drabužiams pasikabinti ir veidrodžiai. Šias aplinkybes pagrindžia atsakovės atstovės pateiktos fotonuotraukos.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl persirengimo patalpos yra abstraktaus pobūdžio, todėl pareiškėjo argumentai dėl persirengimo patalpos atmetami kaip nepagrįsti. Neteisėti atsakovės atstovės veiksmai šiais aspektais nekonstatuotini. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių laikytina, kad atsakovės atstovė dušų (persirengimo patalpos) įrengimui keliamų reikalavimų nepažeidė.

15. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

15.1. Kaip minėta, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Taigi, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1840/2012).

15.2. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. U. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.