- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-139-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- B. K., V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. R. ir atsakovų B. K. bei V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams B. K. ir V. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) iškeldinti atsakovus B. K. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš S. R. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų: lauko virtuvės, tvarto, ūkio pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypu ir gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais pagal žodinį šalių susitarimą naudojasi ir ten gyvena atsakovai. Kadangi atsakovai šio turto neprižiūrėjo, ėmė jį niokoti, ieškovo raginimus nutraukti tokius veiksmus ignoravo, ieškovas nutraukė žodinę panaudos sutartį, apie tai 2018 m. spalio 24 d. pranešimu informavo atsakovus bei nurodė per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 30 d. išsikelti iš ieškovo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, tačiau atsakovai gera valia iš pastatų neišsikraustė, su ieškovu nebendradarbiauja. Ieškovo teigimu, atsakovai jokių daiktinių teisių į ieškovo pastatus ir turtą neturi, šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, šiose patalpose atsakovai gyvena be savininko sutikimo. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, jog atsakovė V. K. yra jo sesers dukra. Ieškovui išvykus 2004 m. rugsėjo mėn. į Airiją, jis paprašė atsakovų pagyventi jam priklausančiame name ir prižiūrėti turtą, kol grįš iš Airijos. 2005 m. grįžęs iš Airijos apsigyveno jam nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau dėl tvyrančios netvarkos gyventi negalėjo, todėl šiuo metu gyvena pas žentą. Sutiko, kad būtų nustatytas 3 mėnesių laikotarpis, per kurį atsakovai turi išsikraustyti.
2. Atsakovai B. K. ir V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovės dėdė, t. y. atsakovės motina M. J. ir S. R. yra brolis ir sesuo. Žemės sklype stovėjo gyvenamasis namas su priestatais, kurio ½ dalis bei po namu esantys 0,15 arų žemės priklausė M. J.. Po motinos mirties V. K. palikimo nepriėmė, nes žemės sklypu naudojosi ieškovo šeima; ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė jokių pretenzijų į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą nereikš, nes tuo metu su sutuoktiniu B. K. gyveno privatizuotame bute (duomenys neskelbtini). 2004 m. ieškovas paprašė persikelti į jam priklausantį ūkį ir prižiūrėti ūkį bei giminaitę S. R.. Ieškovas užtikrino, kad name atsakovai galės gyventi iki mirties. Grįžęs iš Anglijos, atsakovas apsigyveno kitame jam priklausančiame name, o atsakovams pasiūlė likti. Kadangi atsakovai neturi kitos gyvenamosios vietos, jiems priklausantis butas (duomenys neskelbtini) rajone yra avarinės būklės, į tai, kad atsikeldami atsivežė ne tik namų apyvokos, ūkiui reikalingus daiktus, bet ir gyvulius, šiuo metu siekia susirasti kitą socialinį būstą, prašo ieškinio netenkinti, o tenkinus ieškinį - teismo sprendimo įvykdymą atidėti dvejiems metams. Teismo posėdžio metu atsakovas B. K. papildomai nurodė, kad jo sutuoktinė serga, jis dirba K. rajone, dėl to persikėlimas į kitą vietą jam reikštų darbo netekimą. Pažymėjo, kad ieškovo name gyvena 15 metų, namas senas, pastatytas iš senų rąstų; viskas dėvisi, langai supuvo nuo drėgmės. Gyvendamas jame atsakovas pakeitė elektros instaliaciją, du kartus jį perdažė, betonavo grindis, o tariama netvarka susijusi su tuo, kad atsakovai laiko gyvulius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti atsakovus B. K. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš S. R. priklausančio gyvenamojo namo, ir ūkinių pastatų: pastato – lauko virtuvės, pastato – tvarto, pastato – ūkio pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Teismas nustatė atsakovams šešių mėnesių terminą išsikraustyti su visu jiems priklausančiu turtu iš minėtų patalpų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų po 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 652,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 290 Eur išlaidų už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą; priteisė iš atsakovų valstybei po 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jie turi teisėtą pagrindą po 2019 m. sausio 30 d. (po 2018 m. spalio 24 d. įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo, išsikėlimo ir turto atidavimo, išsiuntimo dienos) gyventi ir naudotis ieškovui priklausančiu turtu; sprendė, jog atsakovai pažeidė ieškovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Be to, teismas nustatė, kad atsakovai nevykdo pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduoto turto. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus, kurie naudojasi jo nuosavybe be jokio teisinio pagrindo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino.
5. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu ieškovo bei atsakovo B. K. bei jo atstovės argumentus, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vertindamas nustatytas aplinkybes: atsakovų turtinę padėtį, atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), kuris, šalių paaiškinimais, yra avarinės būklės, šildymo sistema išardyta, nėra dalies stogo, tokiame bute apsigyventi nėra jokios galimybės; kad ieškovui priklausančiame name atsakovai gyveno gan ilgą laiką, atsakovas B. K. susirado darbą, dėl ko persikėlimas į kitą vietą jam reikštų darbo netekimą, kad atsakovai atsikeldami į minėtą žemės sklypą su statiniais atsivežė ne tik namų apyvokos, ūkiui reikalingus daiktus, bet ir gyvulius, atsakovų siekį susirasti kitą socialinį būstą, prašyti pagalbos seniūnijoje, taip pat į tai, kad ieškovas turi ne vieną gyvenamąjį namą, dėl ko jam gyvenamasis namas, kuriame gyvena atsakovai nereikalingas skubiai ir neišvengiamai, į tai, kad pats ieškovas pakvietė atsakovus gyventi į jo namą ir pažadėjo leisti gyventi iki pat mirties, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo sprendimo įvykdymą atidėjo šešiems mėnesiams.
6. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą (tai, kad reikalavimas dėl iškeldinimo nereikalauja specialaus pasirengimo, įprastas bei dažnai pasitaikantis nagrinėjamose bylose), byla išnagrinėta per du kartus, t. y. advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, sprendė, kad ieškovo turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 928) Eur yra neproporcingos suteiktoms teisinėms paslaugoms ir vertintinos kaip per didelės. Teismo vertinimu, atsakovų turtinė padėtis sudaro pagrindą mažinti ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl ieškovui iš atsakovų už dalyvavimą teismo posėdžiuose 1 323 Eur sumą teismas sumažino iki 700 Eur ir iš viso priteisė 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria atidėtas sprendimo vykdymas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir išspręsti klausimą iš esmės - iškeldinti atsakovus B. K. ir V. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš S. R. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinių pastatų: pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos; atmesti atsakovų prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui S. R. iš atsakovų priteista iš kiekvieno atskirai po: 37,50 Eur žyminio mokesčio, 652,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 290 Eur išlaidų už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti visas apelianto S. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme - 113 Eur žyminį, 1 815 Eur už advokato teisines paslaugas, 580 Eur už antstolių faktinių aplinkybių konstatavimą lygiomis dalimis iš atsakovų; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliantui S. R.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas atsakovų persikelti (išsikelti) iš gyvenamojo namo prašė dar 2006 metais grįžęs iš Airijos, o atsakovas net gavęs 2018 m. spalio 24 d. pranešimą, nesiėmė jokių veiksmų siekdamas susirasti kitą gyvenamąją vietą, nesidomėjo galimybėmis gauti socialinį būstą, kito darbo paieškomis, nesidomėjo, ar persikėlus į kitą gyvenamąją vietovę darbo sutartis su juo būtų nutraukta. Atsakovų nerūpestingumas, neveikimas, pasak apelianto, negali būti laikoma pagrįsta priežastimi atidėti sprendimo vykdymą, kadangi tai nepagrįstai pagerina atsakovų padėtį ir tuo pačiu suvaržo apelianto turtines teises. Aplinkybė, kad atsakovas siekia susirasti socialinį būstą yra nepagrįsta įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išsikėlus iš apeliantui priklausančio turto, atsakovas prarastų darbą. Teismas nepagrįstai hipotetinę galimybę prarasti darbą vertino kaip svarbią priežastį atidėti sprendimo vykdymą.
7.3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad panaudos sutartis su atsakovais buvo nutraukta dėl netinkamo turto naudojimo, jo niokojimo ir gadinimo. Atidėjus sprendimo įvykdymą, turtas bus dar labiau sugadintas ir nuniokotas. 2019 m. gegužės 22 d. aplinkos apsaugos inspektoriai atvykę pas atsakovą į (duomenys neskelbtini) nustatė gamtos teršimo faktą ir netinkamas naminių gyvūnų auginimo sąlygas.
7.4. Teismo išvada, kad apeliantui turtas nėra reikalingas skubiai, nepagrįstai riboja turto savininko teises ir suteikia nepagrįstą pranašumą atsakovams. Teismas neatsižvelgė į apelianto interesus ir teisėtus lūkesčius, neįvertino, kad apeliantui nebuvo galimybių name gyventi ir jis, būdamas turto savininku, turėjo išsikelti gyventi kitur.
7.5. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad gyvulius laiko savo malonumui, tai nėra pragyvenimo šaltinis, todėl gyvulių laikymo faktas, negali būti savaiminis pagrindas atidėti sprendimo vykdymą.
7.6. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, ir nepagrįstai išdėstė teismo sprendimo vykdymą.
7.7. Apeliantas už ieškinio pateikimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį, tačiau pirmos instancijos teismas iš atsakovų nepagrįstai priteisė tik dalį sumokėto žyminio mokesčio – 75 Eur.
7.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašoma priteisti 1 323 Eur suma yra nedetalizuota. 2019 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje už teisines paslaugas GM Nr. 0006 yra detalizuotos apeliantui suteiktos teisinės paslaugos: 1 000 Eur už ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų paruošimas ir atstovavimas pirmos instancijos teisme; 113 Eur žyminis mokestis; 210 Eur PVM.
7.9. Apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų bendra suma už visas suteiktas paslaugas nesiekia net galimos priteisti sumos vien už ieškinio priteisimą. Teismas nevertino, kad bendrai už advokato suteiktas paslaugas apmokėta suma yra nurodyta su sumokėtomis valstybinėmis rinkliavomis (žyminiu mokesčiu ir PVM mokesčiu).
7.10. Teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovų finansinės būklės vadovavosi tik Sodros pažyma apie atsakovės draustumą, tačiau atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma.
7.11. Teismas, sumažindamas apelianto patirtų išlaidų už advokato suteiktų teisinių paslaugų sumą netinkamai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą dėl šių išlaidų sumažinimo.
8. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria Vilniaus regiono apylinkės teismas nustatė atsakovams šešių mėnesių terminą išsikraustyti iš ieškovui priklausančių pastatų ir nustatyti ieškovams 24 mėnesių terminą atsakovams B. K. ir V. K. išsikraustyti su visu jiems priklausančiu turtu iš S. R. priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų: lauko virtuvės, tvarto, ūkio pastato, kitų inžinerinių statinių – kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas akcentavo, kad jis ir jo sutuoktinė neturi kitos gyvenamosios vietos ir šiuo metu ieško, kur galėtų apsistoti, kreipėsi pagalbos į seniūnijos darbuotojus. Atsakovai laiko 4 raguočius, dėl ko turi ieškotis gyvenamosios vietos atsižvelgdami į tvarto ar kito statinio buvimą gyvuliams laikyti. Tokio būsto paieška užtruks ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, nepriklauso nuo atsakovų valios. Atsakovo sutuoktinė nedirba, šeima išsilaiko iš atsakovo atlyginimo bei pajamų iš ūkio.
8.2. Buto (duomenys neskelbtini) patalpos yra fiziškai pažeistos, nenaudojamos, avarinės būklės, netinkamos naudoti ir gyventi. Pažymi, kad atsakovai ne savo iniciatyva paliko namus ir persikėlė su visu ūkiu į nenuosavą namą visiškai pasitikėdami ieškovu, kuris teigė, kad galės jam priklausančiame name gyventi iki mirties.
8.3. Atsakovai įsikėlė į seną namą; jie nesinaudoja visu gyvenamuoju namu; iš nuotraukų matyti, kad namas yra iš išorės dažytas. Sienų, durų ir lubų defektai charakteringi seno gyvenamojo namo nusidėvėjimui. Daiktų ūkyje, kuriame yra 4 gyvuliai, buvimas yra neišvengiamas. Atsakovų turtinė padėtis yra labai sunki.
8.4. Atsakovas galės susirasti kitą darbą tik tada, kai žinos kur gyvens. Kadangi priteistos didelės bylinėjimosi išlaidos, ieškovas turėtų būti suinteresuotas atsakovo darbo sutarties tęstinumu. Įtakos naujo būsto paieškoms turi atsakovo darbo grafikas, pagal kurį jis po pietų turi būti darbe.
8.5. Atsakovai prašė teismo atidėti teismo sprendimo įvykdymą 24 mėnesių terminui. Šiuo metu atsakovai patalpų, į kurias galėtų persikraustyti neturi, todėl trumpesnio termino nurodyti negali.
Atsiliepimas
8.6. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovų priteista 1 305 Eur. Atkreipė dėmesį, kad byloje įvyko du teismo posėdžiai, iš kurių vienas užtruko 11 minučių. Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, prašo sumažinti priteistą už atstovavimą pinigų sumą.
9. Atsakovai su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teiginiai, jog atsakovai neprižiūrėjo turto, ėmė jį niokoti ir nevykdyti pareigos išlaikyti panaudos pagrindu perduoto turto, neatitinka tikrovės. Atsakovai įsikėlė į namą su gyvuliais, laikė ūkį. Ieškovas buvo suinteresuotas šia aplinkybe, nes gaudavo už atsakovų laikomus gyvulius įmokas; o į teismą kreipėsi po to, kai atsakovai įregistravo gyvulius savo vardu. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovų išsikelti 2006 metais neprašė. Nelogiška, kad manydamas, jog pažeistos ieškovo teisės, jis į teismą kreipėsi po 13 metų nuo pranešimo. Ieškovo teiginiai, kad gavę pranešimą apie panaudos sutarties nutraukimą, atsakovai nedėjo pastangų surasti kitą gyvenamąją vietą neatitinka tikrovės. Atsakovas ne kartą lankėsi V. seniūnijoje pas seniūną, kuris paaiškino, kad socialinio būsto atsakovai negaus, nes abu yra darbingi. Dėl šios priežasties atsakovai ieško būsto nuomai. Teismas ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, ir atsakovų nuomone, turėjo pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą ilgesniam nei 6 mėnesiai laikui. Teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovas prašo atsakovų apeliacinio skundo netenkinti; priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nėra kreipęsis nei į E., nei į U. rajono savivaldybę dėl paramos ar socialinio būsto suteikimo. Nors apeliantai nurodo, kad kreipėsi į seniūnijos darbuotojus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teigimus, nepateikė.
10.2. Teismo posėdžio metu atsakovas kartojo, kad praėjus šešių mėnesių terminui juos reikės iškeldinti su antstolio pagalba, o tai, pasak ieškovo, įrodo, kad atsakovai net neketina dėti reikšmingų pastangų, kad Sprendimas būtų įvykdytas.
10.3. Tai, kad namas buvo dažytas iš išorės nepaneigia aplinkybės, kad apeliantai visiškai nesirūpino turtu. Gyvenamojo namo būklė yra prasta, nors apeliantams, panaudos teise naudojantiems turtą egzistavo prievolė šį turtą prižiūrėti.
Šalies argumentai
10.4. Apeliantai klaidingai nurodo, kad ieškovas turi kitą jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Kadangi ieškovas dėl apeliantų negebėjimo vesti tvarkingą buitį negalėjo tinkamai naudotis pastatu, išėjo gyventi pas žentą. Sprendimo vykdymo atidėjimas 24 mėnesių laikotarpiui dar labiau suvaržys ieškovo teises, nes jis negalės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
10.5. Būtent vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, apeliantų neveikimas, aktyvių veiksmų nesiėmimas siekiant susirasti kitą gyvenamąjį plotą kreiptis socialinės pagalbos, kitų sprendimo būdų neieškojimas negali būti laikomas svarbia priežastimi sprendimo vykdymo atidėjimui, nes tokiu būdu yra iškraipoma šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Ieškovas su apeliaciniu skundu pateikė prašymus E. aplinkos apsaugos agentūrai, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui bei U. savivaldybės administracijos direktoriui; o prie atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą pridėjo raštą iš E. savivaldybės, raštą iš U. savivaldybės (kad atsakovai į šias įstaigas dėl paramos ar socialinio būsto nesikreipė), fotonuotrauką. Atsakovai su apeliacinius skundu pateikė naują įrodymą – 2019 m. balandžio 10 d. atsakymą iš U. rajono savivaldybės administracijos D. seniūnijos (dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)). Nurodė, jog šį atsakymą gavo tik 2019 m. gegužės 27 d., todėl negalėjo jo pateikti anksčiau. Pasak atsakovų, jie aplinkybę apie atsakovui priklausančių patalpų avarinę būklę įrodinėjo bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo metu.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju, ieškovas neginčija aplinkybės dėl atsakovams priklausančio buto avarinio stovio, o ieškovas iš esmės nenurodė, kodėl teikiamų užklausų ir atsakymų iš seniūnijos negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instacijos teismas nepriima šalių naujai pateiktų dokumentų ir jų nevertina.
14. Byloje nustatyta, jog ieškovui S. R. nuosavybės teise priklauso 5123/30740 dalis žemės sklypo su statiniais, t. y. gyvenamuoju namu, lauko virtuve, tvartu, ūkio pastatu, kitais inžineriniais statiniais – kiemo įrenginiais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriais pagal žodinį šalių susitarimą naudojasi ir ten gyvena atsakovai B. K. ir V. K.. Ieškovas nutraukė žodinę panaudos sutartį, apie tai atsakovus įspėjęs 2018 m. spalio 24 d. pranešimu, kuriame nurodė atsakovams per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 30 d. išsikelti iš ieškovo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei perduoti šį turtą ieškovui. Atsakovams neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, kartu nustatydamas atsakovams šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šiam veiksmui atlikti. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo
15. Šalys nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl teismo sprendimo (jo dalies dėl iškeldinimo) vykdymo atidėjimo, t. y. ieškovas teigia, kad toks atsakovų prašymas turėjo būti visiškai atmestas, o atsakovai apeliaciniu skundu prašo nustatyti 24 mėnesių terminą atsakovams išsikraustyti iš ieškovui priklausančių patalpų.
16. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
17. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas teismo sprendimo vykdymo (dėl atsakovų iškeldinimo) atidėjimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, argumentavo būtinybę nustatyti atsakovams būtent 6 mėnesių terminą išsikelti iš ieškovui priklausančių pastatų, teismo išvados atitinka kasacinio teismo nustatytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nagrinėjant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą.
18. Pažymėtina, kad nors ieškovas apeliaciniame skunde teigė, jog jis atsakovų išsikelti iš gyvenamojo namo prašė dar 2006 metais, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė, o iš bylos medžiagos matyti, kad teisiškai reikšmingų veiksmų ėmėsi tik 2018 metais. Tai leidžia manyti, kad ieškovui ilgą laiką nebuvo poreikio pačiam gyventi/naudotis ginčo pastatais. Dėl šios priežasties ir skundo argumentai, kad turto savininkui nebuvo galimybių gyventi ginčo name, neįtakoja teismo išvadų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo termino teisingumo. Pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys apie šalių turtinę padėtį, atsakovo darbo vietą, aplinkybės, kad atsakovai neturi galimybės persikelti į jiems nuosavybės teise priklausantį butą, laikas, kurį atsakovai gyveno ginčo name bei tai, kad atsakovai atsikeldami atsivežė ir gyvulius, sudarė pakankamą pagrindą nustatyti 6 mėnesių terminą išsikėlimui. Sutiktina, kad aplinkybė, jog atsakovai turi gyvulių (4 raguočius), lemia didesnį laiko bei pastangų poreikį tinkamo būsto (su statiniais gyvuliams ir kt.) suradimui, o tai, kad ūkis nėra vienintelis atsakovų pragyvenimo šaltinis, šio fakto nekeičia. Pažymėtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nesutiko su reikalavimu dėl iškeldinimo, todėl apelianto (ieškovo) pastebėjimas, jog atsakovai po pranešimo dėl išsikėlimo nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdami susirasti kitą gyvenamąją vietą, savaime nereiškia, kad jie neketina geranoriškai vykdyti teismo sprendimą. Ieškovas apeliacinį skundą grįsdamas aplinkybėmis, kad atsakovai neprižiūri turto, jį gadina, iš esmės nenurodė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atitinkamus veiksmus atsakovai atlieka pastaruoju metu (t. y., kad apgadinimai atsirado ne per visą naudojimosi turtu laikotarpį). Taigi, teiginiai, kad turtas bus dar labiau sugadintas, dar labiau pažeisti apelianto interesai būtent per teismo nustatytą laikotarpį, stokoja pagrįstumo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismo sprendimo dalis dėl iškeldinimo nebuvo apskųsta, todėl sprendimu nustatytas 6 mėnesių terminas jau yra suėjęs. Tokiu atveju, ieškovo apeliacinio skundo (dalies dėl sprendimo vykdymo atidėjimo) tenkinimas įtakos teismo sprendimo vykdymui neturėtų.
19. Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės atkartodami pirmosios instancijos teisme nurodytas faktines aplinkybes, argumentų dėl skundžiamos sprendimo dalies (dėl teismo nustatyto išsikėlimo termino netinkamumo) beveik nepasisakė. Atsakovai teigdami, kad šiuo metu patalpų, į kurias galėtų persikraustyti, neturi, duomenų, kokių veiksmų ėmėsi ar imsis, siekdami kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, nepateikė; kokios kliūtys riboja galimybę surasti, išsinuomoti būstą ar juo pasirūpinti kitu būdu per nustatytą terminą, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovams suteikė pakankamą laiko tarpą įvykdyti teismo sprendimą ir sprendimo vykdymo atidėjimas dar ilgesniam (net 24 mėnesių) laikotarpiui suteiktų atsakovams nepagrįstą pranašumą ieškovo atžvilgiu.
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus, tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai (dalys dėl teismo sprendimo dalies vykdymo atidėjimo) laikytini nepagrįstais, todėl netenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šalys taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jų priteista 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidų; prašo sumažinti priteistą už atstovavimą pinigų sumą. Ieškovas nurodo, kad teismas, sumažindamas apelianto patirtų išlaidų už advokato suteiktų teisinių paslaugų sumą netinkamai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus įrodymus.
22. Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad prašoma priteisti 1 323 Eur suma yra nedetalizuota - 2019 m. vasario 11 d. PVM sąskaitoje už teisines paslaugas GM Nr. 0006 yra detalizuotos apeliantui suteiktos teisinės paslaugos: 1 000 Eur už ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų paruošimas ir atstovavimas pirmos instancijos teisme; 113 Eur žyminis mokestis; 210 Eur PVM.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, 2019 m. vasario 11 d. sąskaita nebuvo pateikta į bylą (apeliantas nenurodo, kada konkrečiai pateikė šį dokumentą, kokiame bylos lape jis yra ir pan.). Kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikta ne 2019 m. vasario 11 d. sąskaita GM Nr. 0006, o 2018 m. spalio 22 d. sąskaita Nr. 0499.
24. Taip pat ieškovas akcentavo, jog apelianto prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už visas suteiktas paslaugas nesiekia galimos priteisti sumos vien už ieškinio parengimą; kad teismas nevertino, jog už advokato suteiktas paslaugas apmokėta suma yra nurodyta su sumokėtomis valstybinėmis rinkliavomis (žyminiu mokesčiu ir PVM mokesčiu).
25. Pažymėtina, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
26. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos išlaidų už advokato pagalbą sumos, būtent ir įvertino aukščiau išvardintų kriterijų, taip pat byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad byla nebuvo sudėtinga, tai, kad buvo tik du teismo posėdžiai, (kaip ir nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, vienas iš jų truko tik 12 minučių), todėl advokato darbo laiko sąnaudos nebuvo didelės, ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu sprendimu priteista suma yra pagrįsta, atitinka tiek Rekomendacijose nustatytus, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo bei atsakovo apeliacinių skundų dalies dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pastebėjimu, kad teismas priteisė ne visą ieškovo sumokėtą žyminį mokestį (38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl teismo sprendimas tikslintinas, papildomai iš atsakovų ieškovui priteisiant po 19 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Kiti apeliacinių skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
28. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovų ieškovui papildomai priteisiant po 19 Eur žyminio mokesčio.
29. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliacinius skundus, jų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme viena kitai nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, papildomai iš atsakovų B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimsoi išlaidų.