- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- II-543-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00662-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Grąžinti bylą iš naujo tirti.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje (S) Nr. II-543-992/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00662-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4
2022 m. birželio 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Ž. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja M. Ž. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J. A. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl viešosios tvarkos trikdymo (ANK 488 straipsnio 1 dalis), nesant pakankamų duomenų, įrodančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.
Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – ir Nutarimas) motyvuojamas tuo, kad Kelių eismo taisyklės (toliau – ir KET) transporto priemonėms draudžia stovėti su įjungtais (dirbančiais) varikliais tik keletu atvejų: kai tam tikroje transporto priemonių stovėjimo vietoje yra įrengti kelio ženklai, nurodantys stovėjimo vietą tik išjungus variklį - už tai numatyta administracinė atsakomybė, užtraukianti baudą nuo 30 iki 90 eurų; gyvenamosios zonos teritorijoje, kuri paženklinta kelio ženklais, draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai) - už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 10 iki 12 eurų. Šis reikalavimas taip pat taikomas daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog teritorija yra paženklinta kelio ženklais, nurodančiais stovėjimo vietą tik išjungus variklį. Atsakant į Pareiškime nurodytus teiginius dėl iš automobilio garsiai leidžiamos muzikos, Nutarime nurodyta, jog aiškinantis, ar šiuo atveju buvo padarytas teisės pažeidimas, turi būti nustatytas skleidžiamo garso (triukšmo) rodiklis, kuris nustatomas decibelais. Dienos metu leidžiamas rodiklis yra 55 dB (decibelai).
Šalies argumentai
J. A. dėl Institucijos Nutarimo pateikė skundą prašydama panaikinti šį Nutarimą ir paskirti E. S. administracinę nuobaudą. Nurodo, kad šiuo atveju Institucija, nagrinėjusi jos pateiktą skundą, neįvertino visų aplinkybių, būtent tai, kad situacija tęsiasi pakankamai ilgą laiką, nebuvo įvertinta, kad tyčia yra atidarinėjami automobilio langai, durys ir net bagažinė vien tam, kad leidžiamos muzikos garsas sklistų plačiau ir tokiu būdu būtų trikdoma aplinkinių ramybė. Taip pat pareiškėja nesutinka su Nutarime pateikta išvada, jog šiuo atveju nėra duomenų, kad automobilis užvestu varikliu būtų stovėjęs teritorijoje, paženklintoje kelio ženklais, nenurodančiais stovėjimo vietą tik išjungus variklį.
Skundą nagrinėjant teisme J. A. papildomai paaiškino, kad toks E. S. elgesys kartojasi nuolat ir tai jis daro ne vienas. Atvažiuoja automobiliu jau garsiai paleista muzika, pastačius automobilį iš jo sklindanti muzika girdima jos kieme. Atidaromi automobilio durys, langai ir bagažinė, automobilio variklis neišjungiamas, jos namuose jaučiamas dyzelino kvapas. Į stovimą užvestą automobilį nieko nėra nei dedama, nei išnešama, tokiais veiksmais (negesinant variklio ir garsiai leidžiant muziką) siekiama sutrikdyti ne tik jos, bet ir aplinkinių gyventojų ramybę. Po policijos pareigūnų apsilankymo kaimynų namuose, buvo sulaukusi komentarų apie tai, ar jiems patinka garsiai leidžiama muzika ir kvapas. Jei automobiliu atvažiuoja vėliau vakare, muziką leidžia trumpiau, tačiau variklis dirba apie 15-20 minučių, jeigu ryte, muzika būna leidžiama garsiau, apie 1-2 minutes, kad nespėtų iškviesti policijos. Dėl byloje pateiktos nuotraukos (19 b. l.) pareiškėja paaiškino, kad ši nuotrauka patvirtina, jog visa tai, ką ji pasakoja, vyksta gyvenamojoje zonoje, sodų bendrijoje, kuri yra aptverta tvora.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. atsiliepime į J. A. skundą prašo skundo nepriimti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, gavęs J. A. pareiškimą dėl E. S. nenormalių fizinių veiksmų, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Pareigūnai pareiškimo tikslinimo metu nustatė, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą, nebuvo gauta pakankamai objektyvių ir faktinių administracinį nusižengimą kvalifikuojančių duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepime pažymima, kad, vadovaujantis ANK 578 straipsniu, pranešėja J. A. administracinio nusižengimo byloje nepripažinta nukentėjusiąja, nes pranešant apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo jai padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodyta, kad pagal ANK 621 straipsnį, nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Atsižvelgiant į tai, Institucijos atstovo manymu, šiuo atveju skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jo paduoti, nes administracinio nusižengimo byloje J. A. neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, nustatyto ANK 575 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos J. A. skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad pareiškėja J. A. kreipėsi į Instituciją, prašydama E. S. patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis: 1. nesilaikydamas KET reikalavimų be objektyviai pateisinamų priežasčių palieka ilgą laiką stovėti automobilį su įjungtu varikliu gyvenamosios zonos teritorijoje; 2. iš automobilio garsiai leidžia muziką ir tokiu būdu trikdo rimtį ir ramybę ne tik jai, bet ir kitiems, toje pačioje teritorijoje gyvenantiems asmenims.
ANK 488 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Svarbu pažymėti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju, vertinant J. A. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai neteisėtų E. S. veiksmų, iš esmės nebuvo atliktas joks išsamus tyrimas. Vertinant pateiktus duomenis dėl palikto stovėti automobilio užvestu varikliu, apsiribota argumentu, kad nagrinėjamu atveju negauta duomenų, jog automobilis buvo statomas teritorijoje, paženklintoje kelio ženklais, nurodančiais stovėjimo vietą tik išjungus variklį. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu buvo padaryta tokia išvada - nėra jokių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ar kitų paaiškinimų, nėra duomenų dėl atliktos įvykio vietos apžiūros, kas galėtų patvirtinti Nutarime pateiktas išvadas dėl teritorijos ženklinimo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad J. A. gyvena E. S. 16-oji, Vilniuje, E. S. – šalimais, kaimynystėje. Abu sklypai, kaip teisme teigė pareiškėja, yra sodų bendrijoje, o bendrijos visa teritorija yra aptverta. Be to, prie teismui pateikto skundo J. A. pateikė fotonuotrauką, patvirtinančią, kad prie įvažiavimo į sodų bendrijos teritoriją yra nurodomasis kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, už kurio esančioje teritorijoje galioja KET reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenamosiose zonose. KET XXI skyrius nustato eismą gyvenamojoje zonoje, kur 176.2 punktas numato draudimą stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai). Sprendžiant, ar šiuo atveju nebuvo padarytas ANK 488 straipsnio pažeidimas, būtina tiksliai nustatyti, ar galimo nusižengimo vietoje galiojo kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ ir nustatyti draudimai.
Dėl Nutarimo išvados, jog nagrinėjamu atveju nenustačius, kad skleidžiamo garso (triukšmo) rodiklis viršijo leistinas ribas negalima konstatuoti, kad garsiai leidžiama muzika sutrikdė J. A. ramybę ir poilsį, pažymėtina, jog aplinkybė, kad triukšmo lygis nebuvo nustatytas pasitelkiant garso matavimo prietaisų rodmenis, savaime nepaneigia muzikos leidimo tokiu garsu, kad ji galėjo būti girdima ne tik ją leidžiančiam asmeniui, bet ir J. A. bei aplinkiniams gyventojams ir taip trikdyti jų poilsį bei ramybę.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties trikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir liudytojų parodymais (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012 ir vėlesnės). Be to, šio nusižengimo sudėčiai konstatuoti nėra būtina, kad būtų viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai. Jeigu į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užteka vien to, kad atvykę policijos pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-606/2018). Analizuojant J. A. teiginius apie garsiai leidžiamą muziką joks išsamus tyrimas taip pat nebuvo atliktas, pavyzdžiui, nebuvo apklausti kiti šalimais gyvenantys asmenys, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes apie garsiai leidžiamą muziką, neapžiūrėta įvykio vieta, nenubraižyta įvykio vietos schema, kokiu atstumu stovėjo automobilis nuo J. A. kiemo ir neatlikti kiti veiksmai, kurie išsklaidytų visas abejones dėl galimai viešąją rimtį trikdžiusių veiksmų.
Skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įvykio vietos apžiūros protokolai surašyti 2022 m. balandžio 25 d., apžiūra atlikta 2022 m. balandžio 25 d., t. y. po Institucijos priimto Nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ir tai tik patvirtina, jog tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo analizuotos visos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčytiną išvadą dėl ANK 488 straipsnio sudėties. Ir nors teismas nagrinėdamas skundą dėl Institucijos priimto Nutarimo teisėtumo taip pat turi galimybę būti aktyvus, prireikus rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau tai negali būti suprantama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui. Neatlikus išsamaus tyrimo, nemotyvuoti ir nepagrįsti teiginiai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta duomenų apie padarytą viešosios rimties trikdymą, negali suponuoti išvados apie tinkamą Institucijos nutarimo priėmimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos surašytas Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas iš esmės neatlikus jokio tyrimo, nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, kas pripažinta esminiu administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumu, todėl išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti papildomą tyrimą.
Teismo vertinimu, Institucija netinkamai interpretuoja ANK 621 straipsnio nuostatas, atsiliepime į skundą nurodydama, jog, vadovaujantis ANK 621 straipsnio nuostatomis, J. A. neturi teisės paduoti skundo dėl Institucijos 2022 m. balandžio 15 d. priimto nutarimo.
ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. ANK 621 straipsnyje nustatyta, kad ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
Šiuo atveju J. A. kreipėsi į policijos įstaigą, išdėstydama administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymo faktus, prašydama patraukti E. S. administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą ir tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos interesus, t. y. sukeliant pareiškėjai konkrečius neigiamus padarinius – jos rimties ir ramybės trikdymą. Taigi, nors J. A. yra tik pranešėja apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą (nukentėjusiosios statusas jai nesuteiktas), tačiau skundžiamu nutarimu atsisakius pradėti administracinio nusižengimo teiseną, jai nepagrįstai užkertamas kelias apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją bei į tai, jog pareiškėjos skundžiamas nutarimas turi tiesioginę įtaką jos teisinei ir procesinei padėčiai, darytina išvada, kad nors formaliai pagal ANK 621 straipsnį pareiškėja nėra asmuo, kuris turi teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau šiuo atveju jai negali būti atimta teisė siekti objektyvios tiesos pagal jos pateiktą pareiškimą nustatymo. Pažymėtina, jog tokių nuostatų laikomasi ir suformuotoje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-20-626/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-209-579/2020 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjos J. A. skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. Ž. 2022 m. balandžio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.