- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-26-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57749-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Algimantas Smolskas, Algimantas Smol
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė M. K. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 8 punktais, bausmės vykdymas M. K. atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu atsiprašyti nukentėjusio asmens, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. K. (toliau – M. K.) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. naudodamas psichinę prievartą nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti, sistemingai baugino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą rašydamas šias žinutes: 1. 2018 m. lapkričio 25 d., apie 15.33 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė žinutę: „Tam nuogam surades taip sukaposiu ir apspjaudysiu kad barmenas tavo tas neatpazintu :DD as tau zodi duodu kad pamatau betkur pohui su kuo busi iskart sukapoju“; 2. 2018 m. lapkričio 25 d. apie 16.03 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė žinutę: „Lauk kol grisiu tiesiog uz visas melagystes ir tuos bruzinimus as tau pasakiau aiskiai ciulpsi tu ta bybi tai tuscei vietai kaip sakai nors ir nenoresi prirista prie kur nors“; 3. 2018 m. lapkričio 25 d. apie 18.50 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė žinutę: „As tau kenksiu kiek imanoma kiekvienam zingsni gal prades dirp smegenine“, „pisiu reklamos kad neitu pas tave ciulpsi barmenui bibi auka gersi tuos ratus kurwa uzkaifuosi iki negiwumo pasikabint noresi“; 4. 2018 m. lapkričio 25 apie 18.57 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė žinutę: „Ar lauksi iki paskutines dienos kol grisiu tada pradesi bijot nu ziek kaip tau geriau tik gristu iskart trupinu kerpu plaukus tau“; 5. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 17.03 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė žinutę: „apmysiu as tave vis del to nx urodo snukis siandien kad raktai padeti butu nes grisiu pisiu rugsties as tau kurwa“; 6. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 21.30 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė J. R. draugei L. S. žinutę apie nukentėjusiąją, teigdamas, kad: „kankinsiu padla oi kankinsiu pyzda ciulps kol numirs arba usprings ta zertwa“; 7. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 15.36 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė J. R. draugei V. G. žinutes apie nukentėjusiąją, teigdamas, jog: „pyzda rasineja isvien gera kurwa ce neapisines kai asilo grisiu padarysiu savo poto gali ieskot ji ko nori lai dziaugias ramiom dienom dabar nes tuoi grisiu prie radiatoriaus pririsiu nuoga pohui isvis man tie pareiskimai gaila matai jai rasyt zino kad neramus gyvenimas bus jei parasys dalinomes namais ir planais o ji su kitu drozdawos; 8. 2018 m. gruodžio 3 d. apie 16.09 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė J. R. draugei V. G. žinutes apie nukentėjusiąją, teigdamas, jog: „pasiielgsiu kaip tikras vyras taip kaip ji su manim elgesi namo griztant per peti dairysis ar nelaukiu ta padla ir man px kas ka galvos vapse“; 9. 2018 m. gruodžio 4 apie 14.43 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė J. R. draugei V. G. žinutę apie nukentėjusiąją, teigdamas, jog: „Aik tu blet pasakiau kai obuoly sukaposiu kurwa ta gaisena ir pririsiu prie radiatoriaus nuoga ir tabletes valgys kol issipasakos viska“; 10. 2018 m. gruodžio 4 d. apie 15.25 val. iš Facebook anketos „M. M.“ per messenger programėlę rašė J. R. draugei V. G. žinutes apie nukentėjusiąją, teigdamas, jog: „nu nx siutas vel ima uzversiu vafli jibana kurwa prisersiu ratais kad sliauztu grindim“; 11. 2018 m. gruodžio 7 d. apie 21.27 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę rašė žinutę: „Nuplaksiu kurva su laidais atrasyk gereu rytoi nes kasdien vazinesiu kol rasiy Rasiu Ir drauge dar apspjausiu Tai pagalvok gereu Pakabinsiu nuotrauku prie medziu kaune Pamatysi “; 12. 2018 m. gruodžio 8 d. apie 21.25 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę rašė žinutes: „V. N. kur gali but visur buvau bet manau kita savaite Lemiama tau Į darba ikrentu uz plauku iskart Tave gaidi Neatsirasi mamai pisiu Zinuciu kur dukra kurva S. D. kurva uzauginta Argirdi zertva negi tikies kad nerasiu niekad Gaisenele Ruosk burna ciulpsi pasilenkus draugui dar gal kokem paciulpsi keksyte Gaidajobari“; 13. 2018 m. gruodžio 8 d. apie 23.46 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę rašė žinutę: „Jau zudyt noriu gali begt nakties eigoi dauzysiu i langus tau“; 14. 2018 m. gruodžio 9 d. apie 6.43 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę rašė žinutę: „Padla Gaidzio gabalas pakasiu kurva Uroda tave Usopringai begreuzdama? Gerai pajudejai miegi ilsini zandikauli db?“; 15. 2018 m. gruodžio 10 d. apie 13.36 val. iš telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) per „Viber“ programėlę rašė žinutes: „Bek greiciau is tos slabotkes Dbr nepasislepsi Jonavos gatveeee Judam tuoi sumedziosiu Hm kur ce leki kazi kazkur prie todzines netoli“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad M. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, jo veika įrodyta ir atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėjas advokatas A. Smolskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą atleisti nuteistąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujanti BK 145 straipsnio 2 dalimi ir bylą nutraukti.
3.1. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas vertindamas nuteistojo grasinimus netinkamai taikė jiems realumo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusioji, tiek liudytojos ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kad nuteistasis M. K. įžeidžiančio turinio žinutes mobilaus ir elektroninių ryšių priemonėmis rašė būdamas užsienyje, todėl jų realiai negalėjo įvykdyti. Taigi, šios aplinkybės teismas visiškai nevertino. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nevertino ir to, kad nuteistasis siekė ne įbauginti, rašydamas kaltinamajame akte nurodyto turinio žinutes, o norėdamas su nukentėjusiąją susitaikyti. Šiuo metu nuteistasis su nukentėjusiąja visiškai susitaikė ir sudarė partnerystės sutartį.
3.2. Skundo autoriaus įsitikinimu, M. K. nuolatos būnant užsienyje nebuvo galimybės kurti bauginančios ir persekiojančios situacijos. Juolab, kad nei viena žinutė nepatvirtina ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nuteistojo grasinimai jam pačiam būnant užsienyje galėjo būti ir gali būti įgyvendinti. Gynėjas atkreipia dėmesį, į tai, kad teismas teigdamas, jog grasinimo realumo požymį patvirtina ir tai, jog M. K. buvo atvykęs prie soliariumo, dėl ko nukentėjusioji bijojo išeiti iš patalpos ir buvo priversta pakartotinai kreiptis į policijos pareigūnus, taip pat jai keliaujant automobiliu, kaltinamasis žinojo kokia kryptimi važiuoja nukentėjusioji, be to, bauginimui sustiprinti, prie nukentėjusiosios namų, adresu (duomenys neskelbtini), pastaroji rado uždegtą kapinių žvakę. Šie teismo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, be to jų negalima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais proceso veiksmais. Vien tai, kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusioji buvo „Slabotkėje“, nuteistajam telefonu galėjo pranešti jo pažįstami, o nuteistojo sustojimas prie soliariumo gali būti toks pat bauginantis kaip ir sustojimas prie parduotuvės, į kurią užėjo nukentėjusioji. Pasak skundo autoriaus, tokiu būdu galima nuteisti bet kurį kaltinamąjį vien už tai, kad jis atsitiktinai vieną kartą sustojo toje vietoje, kurioje tuo metu buvo nukentėjusioji, nors toks nuteistojo veiksmas visiškai neatitinka nusikalstamos veikos intensyvumo požymio.
3.3. Be to, skunde yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teisme, teisėjas nesuteikė M. K. galimybės pasinaudoti paskutinio žodžio teise, todėl akivaizdu, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo suvaržyta kaltinamojo teisė garantuojama BPK 294 straipsnio 1 dalyje. Dėl to nuteistasis M. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant jam pačiam.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, taip pat išreiškė prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, tačiau neprieštaravo dėl prašomos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo.
5. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją J. R. ir nuteistąjį M. K..
5.1. Nukentėjusioji J. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad su nuteistuoju susitaikė, jis dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi, šiuo metu tarp jų viskas gerai. Žinučių rašymas buvo nesusipratimas, jie abudu norėjo susitaikyti. Šiuo metu ji jaučiasi saugi, su nuteistuoju toliau veda bendrą ūkį.
5.2. Nuteistasis M. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir gailisi. Su nukentėjusiąja įvyko nesusipratimas, šiuo metu jie yra susitaikę ir norėtų išvykti į užsienį, užsidirbti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliaciniame skunde neginčijama kaltė, tačiau iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su įrodymų vertinimu, tvirtindamas, kad nuteistasis būdamas užsienyje neturėjo galimybės kurti bauginančios ir persekiojančios situacijos bei M. K. grasinimuose nebuvo realumo požymio. Taip pat apeliaciniame skunde, alternatyviai prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas išreiškė prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo
8. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines M. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas, terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš alternatyvių nusikaltimo sudėtis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą – gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-942/2016). Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Todėl, pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir realumas, o sprendžiant, ar asmens išsakyti žodžiai gali būti laikomi sistemingu bauginimu, vertintinas ir įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, taip pat kaip pasireiškė bauginimo sistemingumas, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423-303/2016).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teisme ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi nuteistasis M. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė kad įbauginimo tikslu siuntė žinutes kurios yra išvardintos jam pareikštame kaltinime, dėl savo poelgio jis gailisi, nes su nukentėjusiąja siekia susitaikymo. Apylinkės teismas ištyręs rašytinius įrodymus esančius byloje, padarė išvadą, kad nuteistasis M. K. sistemingai baugino nukentėjusiąją J. R.. Su tokiu teisiniu vertinimu sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Pažymėtina, kad šios baudžiamosios bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad M. K. vartodamas necenzūrinę leksiką sistemingai baugino J. R.. Sistemingumas pasireiškė tuo, kad nuteistasis siuntė keliolika žinučių, kuriuose buvo atviras nukentėjusiosios bauginimas: įvairiais sužalojimais, prievartos naudojimu, nužudymu, pasityčiojimu iš jos ir jos draugų bei artimųjų. Siekdamas įbauginimo ir tikslų įgyvendinimo jis rašė žinutes ne tik nukentėjusiajai bet ir pastarosios draugėms, žinodamas kad tokio turinio žinutės pasieks nukentėjusiąją tiesiogiai. Šias išvadas pagrindžiantys įrodymai yra baudžiamojoje byloje, kurie buvo pagarsinti bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko tiek kaltinamojo gynėjas tiek prokuroras. Nukentėjusiosios parodymuose užfiksuotose ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintuose apylinkės teisme nurodyta, kad M. K. ją terorizuoja, siuntinėja grasinančio pobūdžio žinutes, kuriose nurodo, kad sunkiai sutrikdys jos sveikatą, ją sumuš, nužudys. M. K. rašė grasinančias, įžeidžiančias žinutes, per įvairias internetines programėles, teigdamas, kad apipils ją rūgštimi, išrengs ją nuogą, grasino, kad ją pakas, nuplaks su laidais, sukapos, apspjaudys, nužudys, nuolat keikė ją necenzūriniais žodžiais. Be to, panašaus pobūdžio žinutes M. K. siuntė ir J. R. draugėms V. G. ir L. S., teigdamas, kad grįžęs iš užsienio ją (J. R.) pririš prie radiatoriaus, girdys narkotikais, apipils rūgštimi. Dėl šių nuteistojo M. K. veiksmų ji jautė grėsmę, buvo išsigandusi, kadangi suprato jo grasinimus kaip realius, keliančius pavojų jos sveikatai ar net gyvybei. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojomis apklaustos V. G. ir L. S., kurios nurodė, kad J. R. buvo itin išsigandusi ir sunerimusi, bijojo tiek nuteistojo M. K., tiek kažkur išeiti viena. Netikėti šiais liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi šios liudytojo betarpiškai bendravo su nukentėjusiąja J. R. ir matė jos psichologinę būseną.
10. Šių aptartų duomenų visuma teisėjų kolegijai daro abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo M. K. atlikti neteisėti veiksmai nukentėjusiosios J. R. atžvilgiu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. ne vieną kartą nukentėjusiosios atžvilgiu rašė grasinančio pobūdžio žinutes, kad tai darė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d., dėl to daroma išvada, kad nuteistojo M. K. atliktuose veiksmuose buvo sistemingumas, kuris yra vienas iš objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Be to, jo išsakytus grasinimus kaip realius, suprato ir pati nukentėjusioji, juo labiau, kad nukentėjusioji, pirminių apklausų metu buvo nurodžiusi, kad draugystės su M. K. metu, pastarasis kelis kartus buvo prieš ją panaudojęs fizinį smurtą bei ji žinojo, kad jis buvo anksčiau teistas. Taigi, šios aplinkybės sustiprino jos pagrįstą baimę, kad jos atžvilgiu M. K. gali žinutėse rašytus grasinimus įvykdyti. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios M. K. yra laukęs prie soliariumo, kuriame ji buvo, dėl ko nukentėjusioji bijojo išeiti iš soliariumo ir buvo priversta kreiptis į policiją. Taip pat nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad M. K. žinodavo kokia kryptimi ji važiuoja, prie namų buvo radusi uždegtą kapų žvakę. Po šių įvykių nukentėjusioji J. R. jautėsi išsigandusi, dėl ko kreipėsi į policijos įstaigą, tam, kad būtų užkardyti nuteistojo M. K. neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, kad tuo metu kai buvo rašomos žinutės ji nesijautė saugi. Tai rodo, kad nukentėjusioji tokius M. K. veiksmus suprato kaip galinčius turėti neigiamos įtakos jos ir jos artimųjų, pažįstamų asmenų saugumui, o tai atitinka formuojamą teismų praktiką BK 145 straipsnio 2 dalies prasme. Skundo argumentas jog nukentėjusioji žinojo kad M. K. yra užsienyje ir žinučių turinyje nurodomi veiksmai su pastarąja negalės būti atlikti, yra nepagrįsti, nes atstumas šiuo konkrečiu atveju nėra lemiamas veiksnys eliminuojantis nuteistojo kaltę, ar lengvinantis nukentėjusiosios psichologinę būseną, nes tuo pačiu nukentėjusioji suvokė kaip ir kiekvienas kitas asmuo, kad M. K. galėjo bet kada sugrįžęs į Lietuvą šiuos savo grasinimus įvykdyti tiek pats, tiek per kitus asmenis.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
11. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, tai yra jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.), taip pat įvertindamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2012).
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir su nukentėjusiąja susitaikė. Taigi, nagrinėjamu atveju galima pagrįstai konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų sąlygų buvimą, tačiau atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį būtinas dar pagrindas, tai yra manyti, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų( BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrindo tokiam manymui nėra. Pažymėtina, kad ankščiau nuteistasis 2 (du) kartus teistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 87–89), teistumas neišnykęs, taip pat jis buvo teistas ir užsienio valstybėse Vokietijos Respublikoje bei Nyderlanduose (b. l. 90), nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Vokietijos Respublikos Europos arešto orderis, įtariant M. K. 9 (devynių) nusikalstamų veikų, Vokietijos Respublikoje kvalifikuojamų kaip vagysčių, padarytų ypatingai sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymą (BK 145 straipsnio 1 dalyje), taip pat M. K. yra ne kartą, net 8 (aštuonis) kartus, baustas administracine tvarka baustas (b. l. 81–86), nors ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau apeliacinio teismo nuomone, šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad M. K. padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, jog tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia manymą, kad bausmės tikslai, nubaudimo ir prevenciniai, nesant pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, taikant BK 38 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą nebus pasiekti. Kolegija pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis M. K. ir nukentėjusioji J. R. susitaikė, nėra besąlygiškas pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti įgyvendinta besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes. Šiuo atveju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, kad M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.
Dėl paskirtų baudžiamųjų poveikio priemonių ir (ar)pareigų
13. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė galutinę vienu trečdaliu sumažintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas už nesunkaus nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo padarymą, nukentėjusioji yra jam atleidusi, pretenzijų jam neturi, nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, M. K. paskirtos laisvės bausmės vykdymą atidėjo 1 (vieniems) metams, įpareigodamas jį: bausmės vykdymo atidėjimo metu atsiprašyti nukentėjusio asmens, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi nuteistajam su nukentėjusiąja susitaikius jie planuoja išvykti į užsienį, norėdami užsidirbti. Prokuroras šiam prašymui neprieštaravo.
14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas nuteistam asmeniui paskirtos bausmės vykdymą, teismas paskiria jam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje. Pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones teismas turi paskirti atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Teismas turi įvertinti kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, jo vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan.
15. Sprendžiant dėl asmeniui taikomų poveikio priemonių, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., ir kt. nutarimai).
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, paskyrė 3 (tris) įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo metu atsiprašyti nukentėjusio asmens, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).
17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Kauno apylinkės teismas sprendimą M. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo atveju apygardos teismas atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir nuteistoji susitaikė, kartu gyvena, veda bendrą ūkį bei yra sudarę partnerystės sutartį (t. 2, b. l. 6–9) ir kartu planuoja išvykimą į užsienį, sprendžia, jog teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be įpareigojimo išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos gyventojas yra laisvas pasirinkti jam tinkamiausią darbo formą ir valstybę, kurioje norėtų dirbti, dėl to negali būti nepagrįstai apriboja asmens judėjimo teisė ir galimybė įsidarbinti.
18. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, nuteistajam M. K., panaikinama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 75 straipsnyje 2 dalyje 8 punkte – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panaikinus šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtos likusios 2 (dvi) baudžiamojo poveikio priemonės, bus pakankamos, įgyvendinant visuotinai svarbius tikslus bausmės paskirčiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu, 332 straipsniu,
nusprendė:
nuteistojo M. K. gynėjo advokato Algimanto Smolsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.