Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-26 · Byla Nr. 1N-5-1076/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
1N-5-1076/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57749-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Namavičius
Advokatai
Saulius Petronis
Kategorijos
Byla Nr. 1N-5-1076/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3; 2.1.13.5; 2.1.13.10; 2.1.13.13; 2.1.13.15 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens M. K. gynėjo advokato padėjėjo Sauliaus Petronio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria M. K. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, išduotą Vechtos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. kardomojo arešto orderio pagrindu, už 9 nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) kompetentingos teisminės institucijos – Oldenburgo prokuratūros 2019 m. sausio 7 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau ‑ EAO) byloje Nr. 395 AR 81895/18, kuris išduotas pagal VFR Vechtos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. arešto orderį byloje Nr. 18 Gs426/18 skirti M. K. kardomąją priemonę – suėmimą, dėl Lietuvos Respublikos piliečio M. K. suėmimo ir perdavimo pagal EAO už VFR padarytas nusikalstamas veikas, įtvirtintas VFR baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. dėl vagysčių iš automobilių, veikiant kartu su bendrininkais.

2. EAO nurodyta, kad M. K. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., tiksliau naktį iš 2017 m. lapkričio 29 d. į 2017 m. lapkričio 30 d., su bendrininkais, kurių tapatybės nėra nustatytos, Vechta mieste įsilaužė į 6 įvairių markių lengvuosius automobilius ir iš lengvųjų automobilių pavogė daiktus, turėdami tikslą naudoti juos patys, arba, kad juos naudotų bendrininkai. M. K. įtariamas padaręs tokius nusikaltimus:

2.1. 2017-11-30 anksti ryte išdaužė „Marc Engineering“ firmai priklausančio lengvojo automobilio „BMW XI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), Vechta mieste, dešinės pusės galinių durelių stiklą ir išmontavo vairą. Vairas buvo maždaug 1 500 eurų vertės.

2.2. Naktį iš 2017 m. lapkričio 29 d. į 2017 m. lapkričio 30 d. išdaužė F. K.‑K. priklausančio lengvojo automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių trikampį stiklą ir išmontavo borto kompiuterį, taip pat pavogė šiuos daiktus: „Rayban Wayfarer“ akinius nuo saulės, kompaktinę plokštelę „Fußball Hits fur Kids“ (futbolo hitai vaikams), „Aquabeads Super Mario Figurenset“ (žaidimą vaikams), „Schmidt Spiel Stone Age Junior“ (žaidimą vaikams), „Ravensburger Tip Tol Rechenspaß mit Taschengeld“ (žaidimą vaikams), tualetinį vandenį moterims, „Nivea“, kompaktinę plokštelę „Jan+Henry“, knygą „Die Vulkanos sind bombig“, 152 dydžio „FC Bayern Trikot“ ‑ sportinius marškinėlius, 6 žaidimus vaikams: „Paw Patrol Basis Vehicle“, „Paw Patroller“, „Miore“ moteriškus auskarus, „Miore“ įsegamus moteriškus auskarus, „Miore“ įsegamus moteriškus auskarus, perlus, knygą „Sony Alpha 58“, knygą apie skaitmeninį fotoaparatą, „Lego Technic Fluchtfahrzeug“ (lego konstr. automobilį), „Lego Technic Polizei Interceptor“ (lego konst r. automobilį) ir kompaktinę plokštelę „Lego City Nr. 19“. Pagrobtų daiktų bendra vertė yra maždaug 4 700 eurų.

2.3. 2017 m. lapkričio 30 d. anksti ryte išdaužė R. P. lengvojo automobilio „Daimler-Benz MI, 280 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), Vechta mieste, kairės pusės galinių durelių stiklą, išmontavo ir pagrobė maždaug 2 000 eurų vertės navigacinę sistemą.

2.4. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., tiksliau naktį iš 2017 m. lapkričio 29 d. į 2017 m. lapkričio 30 d., išdaužė J. W. automobilio „Daimler-Benz 220 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinių durelių trikampį stiklą ir iš vidinės pusės išmontavo du šoninius veidrodėlius. Automobilis buvo pastatytas stovėjimui skirtoje juostoje ties namu (duomenys neskelbtini), Vechta mieste. Abu veidrodžiai buvo maždaug 800 eurų vertės.

2.5. Naktį iš 2017 m. lapkričio 29 d. į 2017 m. lapkričio 30 d. išdaužė C. N. lengvojo automobilio „BMW 316d“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių stiklą, išmontavo bei pagrobė 1 700 eurų vertės vairą. Lengvasis automobilis stovėjo įvažiavime į kiemą, žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Vechta mieste.

2.6. Taip pat naktį iš 2017 m. lapkričio 29 d. į 2017 m. lapkričio 30 d. išdaužė J. V. C. lengvojo automobilio „BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių trikampį stiklą, išmontavo bei pagrobė navigacinę sistemą, radiją, borto kompiuterį, valdymo elementą ir centrinės konsolės valdymo elementą, kurių bendra vertė apie 5 000 eurų.

2.7. Taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., Hude mieste, M. K. įsilaužė į 3 lengvuosius automobilius, turėdamas tikslą ‑ pavogti daiktus. Jis vėl veikė su bendrininkais, kurių tapatybės nėra nustatytos. M. K. įvykdė šiuos nusikaltimus:

2.8. Naktį iš 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. išdaužė sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Hude mieste, stovėjusios transporto priemonės ‑ priklausančios C. B. lengvojo automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių stiklą, išmontavo bei pavogė vairą ir prietaisų skydą, buvo padaryta maždaug 2 500 eurų žala.

2.9. Naktį iš 2017 m. lapkričio 30 d. į 2017 m. gruodžio 1 d. išdaužė įvažiavime į kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini), Hude mieste, stovėjusios transporto priemonės ‑ priklausančios S. F. lengvojo automobilio „BMW 328i“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių trikampį stiklą. Iškart po to nusikaltimo vykdytojai pavogė multifunkcinį vairą, transporto priemonės kelionių registracijos žurnalą ir 20 eurų grynųjų pinigų.

2.10. Be to, M. K. išdaužė priešais garažą, adresu: (duomenys neskelbtini), Hudė mieste, stovėjusio automobilio, priklausančio N. L., lengvojo automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių stiklą. Patekęs į lengvąjį automobilį išmontavo multifunkcinį vairą, tokiu būdu padarė žalą už maždaug 500 eurų.

3. Vykdant EAO, 2019 m. vasario 4 d. M. K. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi jam 3 mėnesiams paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

4. M. K., 2019 m. vasario 14 d. susipažinęs su VFR kompetentingos teisminės institucijos išduoto EAO turiniu, nesutiko būti perduotas VFR supaprastinta tvarka ir neatsisakė specialiosios taisyklės taikymo.

5. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2019 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu perduoti M. K. VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Oldenburgo prokuratūros 2019 m. sausio 7 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 395 AR 81895/18 už orderyje nurodytas 9 nusikalstamas veikas, numatytas VFR baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi perdavė M. K. VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Oldenburgo prokuratūros 2019 m. sausio 7 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 395 AR 81895/18. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad byloje nenustatyta nei imperatyvių, nei diskrecinių M. K. neperdavimo VFR pagal EAO pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktas, jog asmuo, kurį prašoma perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei baudžiamajam persekiojimui vykdyti, neigia savo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, nėra pagrindas atsisakyti šį asmenį perduoti prašančiajai valstybei. Apygardos teismas nurodė, jog spręsdamas M. K. perdavimo pagal EAO klausimą, netikrina inkriminuojamos veikos įrodytumo ir kaltės klausimo, nes paminėtos aplinkybės bus tiriamos vykstant baudžiamajam procesui VFR. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu VFR yra įtariamas M. K., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę. Apygardos teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių M. K. negalėtų būti perduotas VFR, todėl jį perdavė baudžiamajam persekiojimui VFR už EAO nurodytas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

7. Skunde perduotino asmens M. K. gynėjas advokatas padėjėjas S. Petronis prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti.

7.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 71¹, 73 straipsniuose bei 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/5 84/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytus reikalavimus (toliau ‑ Pagrindų sprendimas arba Sprendimas 2002/584/TVR).

7.2. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas tik patikrino, ar EAO atitinka jo turiniui ir formai keliamiems reikalavimams, bet visiškai nepatikrino, ar nėra Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, kai Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas EAO išdavusiai valstybei, nes asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Teismas tik apsiribojo visiškai nemotyvuota išvada, kad nenustatyta, nei imperatyvių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų 9¹ straipsnio 4 dalyje, pagrindų, dėl kurių M. K. negali būti perduotas EAO išdavusiai valstybei.

7.3. Anot apelianto, Vilniaus apygardos teismas nepatikrino, kad EŽTT ne vieną kartą yra konstatavęs, kad EAO išduodančioji valstybė VFR yra padariusi Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą (žr. mutatis mutandis, Čevizovič v. Germany, no. 49746/99. § 51, 29 July 2004, and EI Khoury v. Germany, nos. 8824/09 and 42836/12. § 69, 9 July 2015), neatsižvelgė į aplinkybes, kad perduotinas asmuo kaltinamas padaręs 9 nusikaltimus kartu su nenustatytais bendrininkais, kurių nustatymui reikės papildomo ir neapibrėžto laiko tarpo, dėl ko yra realus pavojus, kad EAO išdavusiai valstybei besąlygiškai perdavus M. K. bus pažeista jo teisė į laisvę ir saugumą, saugoma Chartijos 6 straipsnio, Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies. Be to, asmuo, kurį prašoma perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei baudžiamajam persekiojimui vykdyti, neigia savo dalyvavimą darant nusikalstamą veiką.

7.4. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nepasisakė dėl Sprendimo 2002/584/TVR 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos išduodančios valstybės garantijos, kai asmuo, kurio atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra vykdančiosios valstybės narės pilietis arba gyventojas, perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad apklausus asmenį, jis būtų grąžintas vykdančiajai valstybei narei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje narėje jam priimtą laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo.

7.5. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino fakto, kad 2019 m. kovo 14 d. 14.10 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra paskirtas teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. l-1058-725/2019, kurioje kaltinamasis yra M. K. Todėl, apelianto manymu, šiuo atveju asmens išdavimas pagal EAO būtų galimas tik išnagrinėjus ir priėmus nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje.

7.6. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino EAO pateiktus duomenis, kad nebuvo atsižvelgta į faktus, neginčijamai patvirtinančius, kad EAO nurodytu laiku ir vietose Vokietijoje M. K. negalėjo padaryti jam inkriminuojamų nusikaltimų, kad Vokietijos teisėsaugos institucijų pareigūnų surinkta informacija ‑ duomenys apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir juos įvykdžiusius asmenis, turėtų būti tikslinama neperduodant M. K. pagal EAO VFR, nes tokiu būdu bus šiurkščiai pažeistos M. K. teisės ir įstatymų saugomi interesai (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas, Chartijos 6 straipsnis, Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

8. Perduotino asmens M. K. gynėjo advokato padėjėjo S. Petronio skundas tenkinamas iš dalies.

9. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju VFR.

9.1. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl M. K. perdavimo VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Oldenburgo prokuratūros 2019 m. sausio 7 d. išduotą EAO už jame nurodytas nusikalstamas veikas, tokius reikalavimus įvykdė. Žemesnysis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju nėra imperatyvių ir diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų M. K. perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl galimai padarytų 9 vagysčių iš automobilių, veikiant kartu su bendrininkais (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalys).

10. M. K. prašomas perduoti VFR siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė įtvirtinta VFR baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šias nusikalstamas veikas pagal VFR baudžiamąjį įstatymą, yra 10 metų (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Iš galimai M. K. padarytų veikų faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad M. K. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su bendrininkais, vykdė vagystes iš automobilių. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, kad veikose, kurias padaręs įtariamas M. K., yra nusikaltimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. ši veika atitinka abipusio veikos baudžiamumo taisyklę.

11. Išduoto EAO turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, kad iš VFR gautame EAO yra esminių trūkumų dėl turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, todėl konstatuojama, kad turima informacija apie M. K. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti.

11.1. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl VFR kompetentingų institucijų pateikiamos informacijos patikimumo ir pagrindo buvimo M. K. perduoti VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Oldenburgo prokuratūros 2019 m. sausio 7 d. išduotą EAO už jame nurodytas nusikalstamas veika. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad VFR teisminės institucijos pateikta konkreti informacija nepatikima, neparemta baudžiamosios bylos duomenimis. Tai, kad EAO nenurodyta su kokiais konkrečiais bendrininkais M. K. įtariamas kartu padaręs nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo jo neperduoti prašančiajai valstybei – VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Visos M. K. galbūt padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bus tiriamos nagrinėjant baudžiamąją bylą VFR, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti galbūt įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei veikas padariusius asmenis. Nors M. K. neigia savo dalyvavimą nusikalstamų veikų daryme, tačiau vykdančioji valstybė netikrina perduotino asmens kaltės dėl atitinkamų nusikalstamų veikų buvimo ir veikų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos ir veikos kvalifikuojamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą VFR. Tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. K., taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas neteisingai išsprendė M. K. perdavimo VFR klausimą.

12. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nepasisakė dėl Sprendimo 2002/584/TVR 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos išduodančios valstybės garantijos, kai asmuo, kurio atžvilgiu yra išduotas Europos arešto orderis, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, yra vykdančiosios valstybės narės pilietis arba gyventojas, perdavimui gali būti taikomas reikalavimas, kad jis būtų grąžintas vykdančiajai valstybei narei ir ten atliktų išduodančiojoje valstybėje narėje jam priimtą laisvės atėmimo bausmę arba įvykdytų sprendimą dėl įkalinimo. Ši Sprendimo nuostata yra įgyvendinta BK 9¹ straipsnio 7 dalyje, kurioje numatoma, kad jeigu Europos arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo gali būti perduodamas su sąlyga, kad asmuo, dėl kurio Europos arešto orderį išdavusi valstybė priėmė nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Kadangi dabartinėje proceso stadijoje nematyti priežasčių, dėl kurių Lietuvos Respublika galėtų atsisakyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tokia sąlyga nustatytina.

13. Perduotino asmens gynėjas skunde taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. l-1058-725/2019, kurioje kaltinamasis yra M. K. Todėl, apelianto manymu, šiuo atveju asmens išdavimas pagal EAO būtų galimas tik išnagrinėjus ir priėmus nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje.

13.1. Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalis numato, kad asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad nuostata baudžiamojo persekiojimo institucijai šiuo klausimu palieka diskreciją, ir teismas vertina, ar nebuvo peržengtos diskrecijos ribos. Tačiau vykdomas baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje savaime dar nėra absoliuti kliūtis nevykdyti EAO. Skundui nagrinėti gautoje EAO vykdymo byloje yra duomenų apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-1058-725/2019 (proceso Nr. 1-01-1-57749-2018-6), kurioje M. K. kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Prokurorė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. posėdyje dėl M. K. perdavimo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą EAO nurodė, kad vykdymo atidėjimo klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į priimtą Kauno apylinkės teismo sprendimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ‑ „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje vienas posėdis įvyko 2019 m. kovo 14 d., teismo sprendimo paskelbimas numatytas 2019 m. kovo 28 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nemato priežasčių, kurios prieštarautų skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties perduoti M. K. teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti: papildomai nustatyti sąlygą, kad perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietis M. K., Vokietijos Federacinėje Respublikoje priėmus nuosprendį, privalo būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų M. K. arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Kitos nutarties dalies nekeisti ir palikti ją galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Justas Namavičius