Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Jasaičio skundas dėl 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo, pakeičiant Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) ir netaikant nuteistojo S. K. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. K. nuteistas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį, jam už tai paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. balandžio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pripažintas minėtas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo nuosprendis Lietuvos Respublikoje ir nutarta jį vykdyti. S. K. Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausme ir nuteistajam palikta ta pati 3 metų 6 mėnesių (1 275 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės iki 2021 m. spalio 29 d. laikas, tai yra 218 dienų, bei laikas iki S. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje ir perėmimo bausmei atlikti pagal šią nutartį dienos.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 20 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Prokuroras nesutiko su Komisijos nutarimu, kadangi nors nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, asmuo palaiko ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teigiamas, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo atveju, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistasis S. K. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą lygtinio paleidimo taikymui su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip minėta nutarties 8 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam S. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo.

11. Iš Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2023 m. sausio mėn. 25 d. išvados matyti, kad S. K. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, bausmės atlikimo metu S. K. skatintas 1 kartą, drausmine tvarka nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu nesimokė, nedirbo, taip pat matyti, kad nustatyti net 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; piktnaudžiavimas narkotikais laisvėje; mąstymas ir elgesys. Konstatuotina, jog esant šioms aplinkybėms, būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog vertinamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios vykdymo metu asmens atžvilgiu ir toliau taikomi pakankamai griežti elgesio apribojimai, dėl ko, taikant asmeniui lygtinį paleidimą šiomis sąlygomis, turi būti visiškai aišku, jog tolesnė jo elgesio korekcija galima tik šiam būnant laisvėje.

12. S. K. skunde ginčija jo buvusio teistumo vertinimą, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Susipažinus su skundžiama teismo nutartimi konstatuotina, jog pakartotinai nebuvo nagrinėjamas jo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., įrodymo klausimas, įvertinti tik socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai bei jų galima įtaka naujų nusikalstamų veikų darymui lygtinio paleidimo laikotarpiu. Kaip jau minėta, vienas iš S. K. socialinio tyrimo išvadoje nustatytų kriminogeninių veiksnių, t. y. vienas iš veiksnių, lėmusių nusikalstamos veikos padarymą, yra lėšų tvarkymas ir pajamos. Minėtoje išvadoje akcentuojama, jog nuteistajam būdingas finansinio stabilumo trūkumas; nors dažniausiai turėdavo ir turėdavo nuolatinį pajamų šaltinį, tačiau jo įvykdytas nusikaltimas yra siekiant gauti sau finansinės naudos; pats nuteistasis teigė, jog turėjo skolų, už kurias turėjo atidirbti neteisėtu būdu, darant nusikaltimą. Taip pat minėtoje išvadoje konstatuota, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; nuteistasis pasirinko bendravimą su netinkama kompanija, dėl ko įsiskolino jiems pinigų už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo; už šį įsiskolinimą turėjo atidirbti neteisėtu būdu, darydamas nusikalstamą veiką. Šiuo atveju laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai bei pagrįstai įvertino socialinio tyrimo išvadoje pateikiamus duomenis bei pagrįstai priėmė sprendimą pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

13. S. K. skunde taip pat ginčija jo elgesio įkalinimo įstaigoje vertinimą bausmės atlikimo laikotarpiu. Šioje dalyje pažymėtina, jog bausmės atlikimo laikotarpiu S. K. buvo skatintas vieną kartą, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka jis nebaustas, tačiau iš S. K. socialinio tyrimo išvados matyti, jog jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą, įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, netinkamu lėšų tvarkymu. Pažymėtina ir tai, jog S. K. pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta du kartus, pirmąjį kartą nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, o antrąjį – žema rizika, tačiau, kaip ir nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, pakartotino nusikalstamo elgesio rizika kaip žema buvo įvertinta tik dėl to, jog nuteistasis pateikė dokumentą dėl gyvenamosios vietos bei pranešimą dėl įdarbinimo. Įvertinus socialinio tyrimo išvados turinį laikytina, jog vien tik aplinkybės, kad nuteistasis galimai bus įdarbintas lygtinio paleidimo laikotarpiu ar turės gyvenamąją vietą, dar nesudaro objektyvaus pagrindo manyti, jog vien šios aplinkybės užtikrins tinkamą bei įstatymų nepažeidžiantį nuteistojo elgesį lygtinio paleidimo metu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, su lėšų tvarkymu susijusias problemas; nusikaltimas padaryti siekiant įgyti neteisėtų pajamų; nuteistojo teigimu – laisvėje dirbo, gautų legalių pajamų nepakako įsigyti narkotikams, todėl savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Konstatuotina, jog vien nuteistojo galimas įdarbinimas lygtinio paleidimo metu ar gyvenamosios vietos turėjimas niekaip nepaneigia šių nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių įtakos S. K. lygtinio paleidimo metu.

14. Skunde nuteistasis teigia, jog jo priklausomybės narkotikams galimumą paneigia jų visiškas nevartojimas bausmės atlikimo laikotarpiu. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija sutikti pagrindo neturi, kadangi vien tik narkotinių medžiagų, t. y. medžiagų, kurių platinimas ir šiaip yra draudžiamas Lietuvos Respublikoje, be tam tikrų, įstatymų numatytų, išimčių, nevartojimas įkalinimo įstaigoje negali būti savaime siejamas su laisvos valios bei pasirinkimo išraiška, kadangi, kaip jau minėta, disponavimas narkotinėmis medžiagomis bei jų platinimas tiek įkalinimo įstaigoje, tiek Lietuvos Respublikoje, yra uždraustas.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.