Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. skundą dėl 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-825 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. prašo pakeisti 2023 m. vasario 2 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-825 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta du kartus, pirmą kartą vertinta 2022 m. rugpjūčio 17 d., buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antrą kartą vertinta 2023 m. sausio 24 d., nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kadangi nuteistasis pateikė patvirtinantį dokumentą dėl gyvenamosios vietos bei pranešimą dėl įdarbinimo. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais ir tai gali būti vertinama kaip nuteistojo socialinę integraciją laisvėje palengvinantis veiksnys, taip pat paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teigiamas, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo atveju, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje;

2) vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, svarbu pažymėti, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su materialinės naudos gavimu neteisėtu būdu, taip pat su galimai priklausomybe narkotikams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis teigia, kad kartą į savaitę vartodavo narkotikus iš kanapių „žolę“. Pabandė vartoti būdamas 18 metų. Vėliau, būdamas Švedijoje, vartodavo dažniau, kurią įsigydavo mieste, iš nepažįstamų žmonių. Kaip teigia pats nuteistasis, jis priklausomybės šiems narkotikams nejaučia, (nors susidariusią skolą už jų įsigijimą liudija kitaip), tačiau supranta jų daromą žalą. Būdamas laisvėje, šios problemos būdų išspręsti neieškojo, tačiau dabar būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, teigia, kad turi motyvacijos sumažinti priklausomybę narkotikams. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistasis pasirinko bendravimą su netinkama kompanija, ko pasekoje įsiskolino jiems pinigų už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo. Už šį įsiskolinimą nuteistasis turėjo atidirbti neteisėtu būdu, darydamas nusikalstamą veiką. Nuteistasis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir savo esamos situacijos įvertinimą. Paprastai atrodo atsargus, vengia pavojingų situacijų, tačiau buvusi nusikaltimo istorija rodo priešingai;

3) socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, su lėšų tvarkymu susijusias problemas. Nusikaltimas padaryti siekiant įgyti neteisėtų pajamų. Nuteistojo teigimu laisvėje dirbo, gautų legalių pajamų nepakako įsigyti narkotikams, todėl savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu kalėjime nedirba, specialybės įgijęs neturi, tačiau gauta rekomendacija, kad po paleidimo bus įdarbintas bei gaus legalias pajams. Darbinė veikla laisvėje sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, didintų nuteistojo užimtumą, padėtų finansinius sunkumus spręsti legalias būdais bei lengviau integruotis į visuomenę. Todėl kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Rizika išlieka priklausomybių srityje, teistas už narkotinių medžiagų platinimą, bei nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką vykdė įsiskolinęs kitiems asmenis už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo. Programų su psichoaktyvių medžiagų prevencija nelankęs, priklausomybės nejaučia. Rizika išlieka sugebėjime atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimo srityse. Tarp to ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia prisidėjęs prie jos atsiradimo, stebimas prieštaravimas. Neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio, todėl akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog S. K. teistas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį ir jam už tai paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. balandžio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pripažintas minėtas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo nuosprendis Lietuvos Respublikoje ir nutarta jį vykdyti. Simonui K. Š. Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausme ir palikti nuteistajam ta pati 3 metų 6 mėnesių (1 275 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės iki 2021 m. spalio 29 d. laikas, tai yra 218 dienų, bei laikas iki S. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje ir perėmimo bausmei atlikti pagal šią nutartį dienos. Bausmės pradžia – 2021-10-29, bausmės pabaiga – 2024-09-20. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai 18 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Gautas sutikimas, kad D. K. sutinka, jog sūnus probacijos laikotarpiu gyventų jos nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnybos nuomone, minėtu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo oficialus darbo stažas prasideda 2015 m. Nuteistasis teigia yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą. Gauta rekomendacija iš MB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuteistasis bus priimtas į darbą miško darbuotojo pareigomis. Nuteistasis vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo neturi. Teigia, kad su tėvais bendraujantis, ryšius palaiko. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta du kartus, pirmą kartą vertinta 2022 m rugpjūčio 17 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antrą kartą vertinta 2023 m. sausio 24 d., nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas ir pajamos (neturi priteistų ieškinių); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryšiai.

Prokuroras nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi nors nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, asmuo palaiko ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu teigiamas, jis laikosi nustatytų elgesio taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo atveju, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

Teismas pritaria prokuroro argumentams ir atkreipia dėmesį į tai. jog visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka net 4 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; piktnaudžiavimas narkotikais laisvėje; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Dar vienas skundo argumentas – vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, svarbu pažymėti, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su materialinės naudos gavimu neteisėtu būdu, taip pat su galimai priklausomybe narkotikams. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis teigia, kad kartą į savaitę vartodavo narkotikus iš kanapių „žolę“. Pabandė vartoti būdamas 18 metų. Vėliau, būdamas Švedijoje, vartodavo dažniau, kurią įsigydavo mieste, iš nepažįstamų žmonių. Kaip teigia pats nuteistasis, jis priklausomybės šiems narkotikams nejaučia, (nors susidariusią skolą už jų įsigijimą liudija kitaip), tačiau supranta jų daromą žalą. Būdamas laisvėje, šios problemos būdų išspręsti neieškojo, tačiau dabar būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, teigia, kad turi motyvacijos sumažinti priklausomybę narkotikams. Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nuteistasis pasirinko bendravimą su netinkama kompanija, ko pasekoje įsiskolino jiems pinigų už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo. Už šį įsiskolinimą nuteistasis turėjo atidirbti neteisėtu būdu, darydamas nusikalstamą veiką. Nuteistasis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir savo esamos situacijos įvertinimą. Paprastai atrodo atsargus, vengia pavojingų situacijų, tačiau buvusi nusikaltimo istorija rodo priešinga.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, pažymi, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Antra, prokuroro aukščiu nurodyti socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Skunde nurodoma, jog socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, su lėšų tvarkymu susijusias problemas. Nusikaltimas padaryti siekiant įgyti neteisėtų pajamų. Nuteistojo teigimu laisvėje dirbo, gautų legalių pajamų nepakako įsigyti narkotikams, todėl savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu kalėjime nedirba, specialybės įgijęs neturi, tačiau gauta rekomendacija, kad po paleidimo bus įdarbintas bei gaus legalias pajams. Darbinė veikla laisvėje sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, didintų nuteistojo užimtumą, padėtų finansinius sunkumus spręsti legalias būdais bei lengviau integruotis į visuomenę. Todėl kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Rizika išlieka priklausomybių srityje, teistas už narkotinių medžiagų platinimą, bei nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką vykdė įsiskolinęs kitiems asmenis už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo. Programų su psichoaktyvių medžiagų prevencija nelankęs, priklausomybės nejaučia. Rizika išlieka sugebėjime atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimo srityse. Tarp to ką vertina kaip problemą ir kaip suvokia prisidėjęs prie jos atsiradimo, stebimas prieštaravimas. Neieško pagalbos ar sprendimo būdų. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio, todėl akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas.

Teismas, atsižvelgdamas į prokuroro nurodytus socialinio tyrimo išvadoje fiksuotus duomenis, pritaria prokuroro pozicijai, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio, todėl bausmės tikslai šiuo metu dar nėra pasiekti ir nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. RV-20-825 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro K. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. RV-20-825 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. K. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.