Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20- dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. prašo pakeisti 2023 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20- dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam S. K. taikyti lygtinį paleidimą, ir nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Prokuroras savo skundą grindžia šiais argumentais:

1) svarbi aplinkybė yra ta, kad nuteisto nusikalstamo elgesio rizika labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, su lėšų tvarkymu susijusias problemas. Nusikaltimas padarytas siekiant įgyti neteisėtų pajamų. Nuteistojo teigimu, laisvėje dirbo, gautų legalių pajamų nepakako įsigyti narkotikams, todėl savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Nors socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad „nuteistasis šiuo metu kalėjime dirba, gauta rekomendacija, kad po paleidimo bus įdarbintas bei gaus legalias pajams, darbinė veikla laisvėje sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, didintų nuteistojo užimtumą, padėtų finansinius sunkumus spręsti legalias būdais bei lengviau integruotis į visuomenę“. Pastebi, kad dirbti S. K. pradėjo tik nuo 2023-06-21. Taigi, darbinė veikla tik daugiau nei mėnuo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Rizika išlieka priklausomybių srityje, teistas už narkotinių medžiagų platinimą, bei nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką vykdė įsiskolinęs kitiems asmenis už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo;

2) nuteistajam vis dar nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; piktnaudžiavimas narkotikais laisvėje; mąstymas ir elgesys. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, daroma išvada, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals;

3) sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. S. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnuo 10 dienų), kai nuteistasis už labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), yra nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Skundas netenkinamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį, priklausančią nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes

Nustatyta, jog S. K. teistas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį ir jam už tai paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2022 m. balandžio 4 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pripažintas minėtas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo nuosprendis Lietuvos Respublikoje ir nutarta jį vykdyti. Simonui K. Š. Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 4, 6 dalis ir 3 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausme ir palikti nuteistajam ta pati 3 metų 6 mėnesių (1 275 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas visas Švedijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės iki 2021 m. spalio 29 d. laikas, tai yra 218 dienų, bei laikas iki S. K. sulaikymo Lietuvos Respublikoje ir perėmimo bausmei atlikti pagal šią nutartį dienos. Bausmės pradžia – 2021-10-29, bausmės pabaiga – 2024-09-20. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnesis 10 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas 3 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Nuo 2023-06-21 Marijampolės kalėjime pradėjo vykdyti darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) liejykloje pagalbinio darbininko pareigose. 2023-07-14 gauta rekomendacija iš (duomenys neskelbtini) kad įsipareigoja įdarbinti nuteistąjį nuo jo lygtinio paleidimo pradžios neterminuotai į statybininko-pagalbinio darbininko pareigas. Išėjęs į laisvę, turės gyvenamąją vietą. Vykdomųjų patvarkymų dėl skolų išieškojimo neturi. Komisijai pristatomas antrą kartą. Paskutinio svarstymo metu komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija rekomendavo toliau vykdyti šias socialinės reabilitacijos priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos plane numatytoje „Padėk sau“ programoje. Remiantis Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės atsakingos už būrį pateikta pažyma Nr. RV-20-5961, pažymėta, per 6 mėnesių laikotarpį iki šio svarstymo nuteistasis gerai elgėsi, drausminių nusižengimų užfiksuota nebuvo. Komisijos rekomenduotą programą „Padėk sau“ lankė ir pabaigė. Vertinimo metu nuteistasis bendravo nepriešiškai, mandagiai, atvirai, nevengė pateikti įvertinimui reikšmingos informacijos. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta tris kartus, pirmą kartą vertinta 2022-08-17 buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antrą kartą vertinta 2023-01-24, 2023-07-31 nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Išskirti šie apsauginiai veiksniai: gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas ir pajamos (neturi priteistų ieškinių); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryšiai. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Prokurorė nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi svarbi aplinkybė yra ta, kad nuteisto nusikalstamo elgesio rizika labiausiai susijusi su įsitraukimu į netinkamą gyvenimo būdą įtakojant netinkamų kompanijų, narkotikų vartojimu bei platinimu, su lėšų tvarkymu susijusias problemas. Nusikaltimas padarytas siekiant įgyti neteisėtų pajamų. Nuteistojo teigimu, laisvėje dirbo, gautų legalių pajamų nepakako įsigyti narkotikams, todėl savo lėšų tvarkymą buvo linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu. Nors socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad „nuteistasis šiuo metu kalėjime dirba, gauta rekomendacija, kad po paleidimo bus įdarbintas bei gaus legalias pajams, darbinė veikla laisvėje sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, didintų nuteistojo užimtumą, padėtų finansinius sunkumus spręsti legalias būdais bei lengviau integruotis į visuomenę“. Pastebi, kad dirbti S. K. pradėjo tik nuo 2023-06-21. Taigi, darbinė veikla tik daugiau nei mėnuo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad kaip nuteistasis integruosis į visuomenę išėjęs iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkos veiksnių. Rizika išlieka priklausomybių srityje, teistas už narkotinių medžiagų platinimą, bei nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką vykdė įsiskolinęs kitiems asmenis už narkotines medžiagas, kurias pats vartojo.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau neteistas, neįvykdomų ilgalaikių finansinių reikalavimų ar finansinės naštos, susijusios su specifiniais veiksniais nenustatyta. Nuteistasis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir esamos situacijos įvertinimą. Savęs vertinimas adekvatus, nebūdingas agresyvus ar smurtinis elgesys. Stengiasi save kontroliuoti, būti atviras, analizuoti ir įvertinti savo elgesį. Puikiai atpažįsta veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos programas bei lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas, dalyvauja elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, lavina darbinius įgūdžius, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir laisvalaikio užimtumo priemonėse. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei stropų darbą jis buvo paskatintas tris kartus. Šių aplinkybių visuma išimtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog pataisos įstaigoje jis elgėsi nepriekaištingai.

Svarbu atsižvelgti į tai, jog nuteistasis trečią kartą buvo pristatytas Komisijai dėl galimybės būti paleistam iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. Paskutinio svarstymo metu komisija nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija rekomendavo toliau vykdyti šias socialinės reabilitacijos priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti socialinės reabilitacijos plane numatytoje „Padėk sau“ programoje. Remiantis Marijampolės kalėjimo resocializacijos skyriaus specialistės atsakingos už būrį pateikta pažyma Nr. RV-20-5961, pažymėta, per 6 mėnesių laikotarpį iki šio svarstymo nuteistasis gerai elgėsi, drausminių nusižengimų užfiksuota nebuvo. Komisijos rekomenduotą programą „Padėk sau“ lankė ir pabaigė.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistajam vis dar nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius; piktnaudžiavimas narkotikais laisvėje; mąstymas ir elgesys. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu vis dar egzistuoja tokios jo savybės, kurios anksčiau yra prisidėjusios jo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, daroma išvada, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, galima teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti ne tik kriminogeniniai veiksniai, tačiau nurodyti trys riziką mažinantys veiksniai – gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas ir pajamos (neturi priteistų ieškinių); išsilavinimas, mokymasis, galimybę įsidarbinti; ryšiai.

Prokurorė nesutikimą su lygtinio paleidimo instituto taikymu nuteistojo atžvilgiu argumentuoja tuo, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. S. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 1 mėnuo 10 dienų), kai nuteistasis už labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), yra nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam buvo paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnesis ir 10 dienų, šios nutarties priėmimo metu – dar mažiau. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pažymėtina, jog taikius nuteistajam lygtinį paleidimą, asmuo bus probuojamas, o ne atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. Be to, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAS‘ys“ metodiką. Pirmojo ir antrojo vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teismo vertinimu, nuteistasis deda pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme, ką įrodo nustatyta vis žemėjanti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesys visos bausmės atlikimo metu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Neabejotina, kad taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, laikė ją akivaizdžia. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės D. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.