Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1349-909/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-01-25
Bylos Nr.: e2-1349-909/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21849-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: R. S., B. S.
Atsakovas: D. B.
Advokatai: Michailas Sadovničius, Arūnas Juodis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1349-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21849-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant ieškovui R. S. ir jo atstovui advokatui Arūnui Juodžiui,atsakovės D. B. atstovui advokatui Michailui Sadovničiui,atsakovės D. B. įgaliotai atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų B. S. ir R. S. ieškinį atsakovei D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, bei atsakovės priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (DOK-21831), prašydami:

1.1. nutraukti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove ir natūra atidalinti žemės sklypo dalį, ieškovams priteisiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 575 m² ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo planą M 1:500 sklypo plotas 575 m²;

1.2. nustatyti po atidalinimo likusios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies, kurios plotas 1065 m², naudojimosi tvarką pagal žemės valdos naudojimosi tvarkos planą M1:500 sklypo plotas 1065 m²: ieškovė B. S. atskirai naudosis ir valdys 204 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/204 ir linijomis bei taškais: 4-5-6-7-22-21-4 bei 28 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-28; atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m2 ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausys B. S. asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausys D. B. asmeninės nuosavybės teise;

1.3. priteisti ieškovams iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2018 m. liepos 10 d. šalys sudarė notarinę sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią susitarė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (400 m²), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 240 m²), sujungti į vieną bendrą 1 640 m² ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Žemės sklypas), kuris valdomas tokiomis dalimis: 580/1640 – ieškovės B. S. (toliau – ieškovė) asmeninė nuosavybė; 660/1640 – atsakovės D. B. asmeninė nuosavybė; 400/1640 – ieškovų B. S. ir R. S. (toliau – ieškovas, kartu – ieškovai) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovams bendrai priklauso 980 m² ploto Žemės sklypo dalis, o atsakovei priklauso 660 m² ploto.

3. Sutartimi susitarė, kad ieškovė atskirai naudosis ir valdys 379 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos prie Sutarties pridėtame Žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1/379 ir linijomis bei taškais bei 28 m² ploto Žemės sklypo, kurios ribos plane pažymėta indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais. Atsakovė atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais ir 151 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais, taip pat 47 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais. Ieškovai atskirai naudosis ir valdys 400 m² ploto Žemės sklypo dalimi kurios ribos plane pažymėta indeksu 4/400 ir linijomis bei taškais. Ieškovė ir atsakovė bendrai naudosis 439 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais, iš kurių 173 m² priklausys ieškovei asmeninės nuosavybė teise, 266 m² priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

4. Paaiškino, kad ieškovams poreikis keisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką kilo dėl to, nes siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove atidalinti 575 m² ploto dalį jiems priklausančios Žemės sklypo, kurio plotas 1 640 m², dalies, tuo pagrindu keičiasi ieškovų nuosavybė su atsakove valdomos ir naudojamos Žemės sklypo dalies dydis (mažėja), ką reikia įforminti nauja tvarka dėl naudojimosi žemės sklypu. Atsakovei nesikeičia niekas, t. y. jos turimas Žemės sklypo plotas lieka toks pat – 660 m². Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dalyvavo Žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu naujai suformuotų žemės sklypų, kurių plotai 575m² ir 1 065 m², paženklinime vietoje, susipažinusi su šių žemės sklypo ribomis vietoje ir pasirašiusi 2021 m. kovo 17 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus.

5. 2021 m. birželio 2 d. raštu ieškovai pasiūlė atsakovei pasirašyti notariškai patvirtintą sutartį dėl ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies (575 m²) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės ir atsakovės naudojimui priskirtos Žemės sklypo dalys išliktų visiškai tose pačiose vietose ir to paties ploto, kokios priskirtos Sutartimi. Anot ieškovų, siūloma nauja naudojimosi Žemės sklypu tvarka neturi jokios neigiamos įtakos atsakovės teisėtiems interesams. Paaiškino, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas: 2021 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku atsakovė pranešė nesutinkanti su ieškovų pasiūlymu, nurodė, kad nori suderinti savo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano versiją; 2021 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku atsakovė pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos; 2021 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pranešė atsakovei, kad kategoriškai nesutinka su atsakovės pateiktu pasiūlymu, nes būtų keičiamos tiek vietos, tiek dydžiai Žemės sklypo dalių, kuriomis iki šiol naudojasi, apsunkintų ieškovams galimybę naudotis ir eksploatuoti jiems priklausančiais statiniais.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą (DOK-165968), kuriuo prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovų atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovų pirmąjį reikalavimą ieškovė nori tapti atidalijamo 575 m² Žemės sklypo bendraturtė ir liks 1065 m² Žemės sklypo bendraturtė. Po atidalijimo pasikeistų daikto teisinis režimas ir bendraturčio statusas, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinės nuosavybė pasibaigia ir sumažėja bendraturčių skaičius.

8. Dėl antrojo ieškovų reikalavimo atsakovė teigė, kad 2000 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-355/2000 (toliau – Sprendimas) nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Sprendimą paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2000 m. birželio 27 d. nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. lapkričio 29 d. nutartimi. Atsakovei atiteko 660 m² Žemės sklypo dalies, iš kurių 394 m² asmeninio naudojimo ir 266 m² bendro naudojimo. Ieškovei ir Sprendimo priėmimo metu bendraturtei atiteko 580 m² ploto Žemės sklypo, iš kurių 407 m² asmeninio naudojimo ir 173 m² bendro naudojimo. Bendras Žemės sklypo plotas 1 240 m².

Atsiliepimas

9. Atsiliepime nurodė, kad šalių sutarimu, 2018 m. liepos 10 d., atsižvelgiant į ieškovų padidėjusią Žemės sklypo dalį (400 m²) pakeista Žemės sklypo naudojimosi tvarka ir atsakovei atiteko 660 m² Žemės sklypo dalis – 394 m² asmeninio naudojimo, 266 m² bendro naudojimo. Ieškovams 807 m² asmeninio naudojimo ir 173 m² bendro naudojimo. Atsakovė Sutartį pasirašė siekiant išsaugoti taikius santykius. Atsakovės teigimu, ieškovų siūlomas planas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra nelogiškas, nes ieškovai, kintant asmeninio naudojimo Žemės sklypo plotui, siekia išsaugoti tą patį bendro naudojimo plotą atsakovės sąskaita. Pastebėjo, kad jeigu palyginti Žemės sklypo kintančius plotus, t. y. 1 240 m², 1 640 m², 1 065 m², tai ieškovė sumažina savo nuosavybės dalį bendram sklype ir padidina pageidaujamam atidalinti Žemės sklype. Atsakovė siekia nustatyti arba taikiai susitarti su ieškovais dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos taip, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo žemės plotų.

10. Atsakovė pateikė priešieškinį (DOK-209499), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką pagal matininko A. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M 1:500, parengtą 2021 m. spalio 29 d., ieškovams priskiriant naudotis asmeniniam naudojimui 879 m² Žemės sklypo dalį ir bendro naudojimo 101 m², o atsakovei priskiriant naudotis asmeniniam naudojimui 559 m² Žemės sklypo dalį ir bendro naudojimo 101 m². Taip pat prašė priteisti iš ieškovų atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovai nebendradarbiavo su atsakove, ji siūlė alternatyvią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tačiau ieškovai kategoriškai, be kitų variantų, nesutiko su atsakove, nuomonės nekeitė. Mano, kad jos siūlomoje naudojimosi tvarkoje išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nurodė, jog pagal ieškovų parengtą naudojimosi žemės sklypo tvarkos planą (matininkas A. S.) ir atsakovės parengtą tvarkos planą (matininkas A. V.) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išsidėsto Žemės sklypo dalyse skirtose ieškovų ir atsakovės asmeniniam naudojimui. Mano, kad ieškovai ir atsakovė laiko, kad dalys pastatų, išskyrus gyvenamąjį namą, esančių Žemės sklype, yra menkaverčiai ar avarinės būklės. Atsakovė teigė, kad jos siūloma naudojimosi tvarka parengta taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų tarp Žemės sklypo bendraturčių.

12. Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį (DOK-220762), kuriame prašė priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovų naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad 2001 m. rugsėjo 29 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš A. B. 220/1 240 dalis Žemės sklypo. Po šios sutarties sudarymo Žemės sklypo bendrasavininkėmis liko ieškovė, kuriai nuosavybės teise priklausė 580 m² ploto (407 m² asmeniniam naudojimui, 173 m² bendram naudojimui), ir atsakovė, kuriai nuosavybės teise priklausė 660 m² (394 m² asmeniniam naudojimui, 266 m² bendram naudojimui). 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovai sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš valstybės nupirko žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turtinį 400 m² ploto.

13. Ieškovai atsiliepime nurodė, kad šalys sudarė Sutartį, kuria susitarė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį 400 m² ploto, ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį 1 240 m² ploto, sujungti į vieną bendrą 1 640 m² ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pridūrė, jog ieškovai, realizuodami savo kaip Žemės sklypo bendraturčių teisę, reikalauti atidalyti Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijavo jų valdomos ir naudojamas plotas 575 m² Žemės sklypo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove. Tokio atidalijimo pasekoje ieškovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis Žemės sklype būtų pilnai atidalinta ir jo bendroji dalinės nuosavybės Žemės sklype pasibaigtų, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų Žemės sklypo bendrasavininkų skaičius, t. y. liktų du bendrasavininkai, B. S. ir D. B., iš trijų – ieškovų ir atsakovės. Sumažėjus bendrasavininkų skaičiui, keistųsi ieškovės bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove valdomos ir naudojamos žemės sklypo dalies dydis – sumažėja nuo 1 640 m² iki 1 065 m². Ieškovai pridūrė, kad atsakovei po atidalijimo ir dėl naujos naudojimosi tvarkos nustatymo nesikeičia niekas, jos valdomas ir naudojamas po atidalijimo liekančio Žemės sklypo (1 065 m²) dalies bendras plotas lieka toks pat – 660 m². Pagal naują ieškovų pateiktą siūlomą Žemės sklypo, kurio plotas 1 065 m², naudojimosi planą M1:500 atsakovei lieka to paties dydžio dalys ir tose pačiose vietose, kaip ir ankščiau.

14. Ieškovai atsiliepime teigė, kad atsakovės siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra dėl viso Žemės sklypo ploto, koks jis yra dabar, naudojimosi tvarkos, o ne dėl Žemės sklypo (1 065 m²), kuris liktų įgyvendinus ieškovų inicijuotą ieškovams priklausančios Žemės sklypo dalies (575 m²) atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų manymu, atsakovė prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, tuo atveju, jei teismas atmestų ieškovų reikalavimą dėl 575 m² ploto Žemės sklype atidalijimo. Jei ieškovų reikalavimas būtų patenkintas, priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka negalėtų būti nustatyta, nes nebeliktų tokio Žemės sklypo, kurio ribos ir plotas atitiktų Žemės sklypo ribas ir plotą. Atsakovės prašoma nustatyta tvarka negalėtų būti nustatyta ir dėl to, ieškovų nuomone, kadangi nėra įrodinėjamos jokios svarbios priežastys, dėl kurių reiktų keisti esamą Sprendimu ir Sutartimi nustatytą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, jei nesikeistų plotas ir ribos. Pažymėjo, kad Sprendimu naudojimosi Žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarka buvo nustatyta pagal pačios atsakovės ieškiniu įrodinėtas sąlygas.

15. Ieškovai atsiliepime pridūrė, kad priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra siekiama iš esmės pakeisti jau daugiau nei prieš dvidešimt metų Sprendimu ir Sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką Žemės sklypu. Atsakovės teiginiai, jog esą statiniai yra menkaverčiai ar net avarinės būklės, todėl nesvarbu kam priskirtoje valdyti ir naudotis Žemės sklypo (1 065 m²) dalyje jie atsidurs – nepagrįsti įrodymais. Priešingai, ieškovė rūpinasi, remontuoja ir naudojasi Sprendimu jai priskirtais statiniais. Tuo tarpu atsakovės savavališkai pastatyti statiniai yra apleisti, neprižiūrėti, užversti šiukšlėmis. Patvirtinus atsakovės siūlomą nustatyti tvarką, ieškovams dėl to tektų ne tik išsikelti iš jiems Sprendimu priskirtų teisėtai pastatytų ir įregistruotų statinių, bet ir patirti išlaidas naujoje Žemės sklypo vietoje jiems valdyti ir naudoti paskirto žemės sklypo dalies bei į ją patenkančių atsakovės neteisėtai pastatytų statinių griovimui. Be kita ko, būtų nepagrįstai apribota ieškovės galimybė naudotis kiemu, panaikintas ieškovų istoriškai naudotas ir iki šiol esantis privažiavimas ir priėjimas prie gyvenamojo namo, ieškovai netektų galimybės toliau auginti jiems priklausančių vaismedžių, vaiskrūmių ir kitų daugiamečių augalų, pasodintų dabar ieškovams priskirtoje naudoti Žemės sklypo vietoje.

16. Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų atstovas advokatas Arūnas Juodis papildomai paaiškino, kad atsakovės siūlymas nustatyti jos siūlomą naudojimosi tvarką netinkamas, nes apkeičiamos Žemės sklypo dalys ir statiniai patenka į priešingos šalies žemę, be to, siekiama ieškovams uždaryti pagrindinį (pirmą) įvažiavimą prie namo. Ieškovai nesutinka, kad jie turi kitą įvažiavimą kitame sklypo gale, kadangi per tą pusę nėra galimybės privažiuoti prie pat namo, nes yra laiptai. Atstovas pabrėžė, kad ieškovai visada naudojasi pirmu įvažiavimu, o antras atsakovės minimas įvažiavimas nelaikytinas tikru įvažiavimu, kadangi prie pat namo juo įvažiuoti galimybės nėra. Pabrėžė, kad priešieškinyje siūloma naudojimosi tvarka yra nustatyta visam sklypui, ji netiktų, jei ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo būtų patenkintas. Be to, atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji nori pakeisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Ieškovai nori atsidalinti dėl to, kad tarp šalių yra kilę ilgai trunkantys konfliktai, o ieškovai nori įgyvendinti statytojo teisę savo sklype, taigi atidalinus sklypą – sumažėtų bendrasavininkų, nereikėtų atsakovės sutikimų, būtų išvengta tolimesnių galimai kilsiančių teisminių ginčų. Nurodė, kad patys ieškovai name negyvena, o gyvena motina.

17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Michailas Sadovničius prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovai negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau ieškovai ketina ten statyti namą. Atsakovė neginčija ieškovų teisės atsidalinti, tačiau atsidalinama turėtų būti arba pilnai, arba pasiliekama prie tos situacijos, kokia yra. 2018 m. ieškovų iniciatyva buvo pakeista naudojimosi tvarka, keitėsi pastatų pasiskirstymas, tuo metu nebuvo šalių derybų, atsakovė pritarė siekiant išsaugoti taikius santykius. Byloje nėra ginčo, kad prie namo galima privažiuoti per du įvažiavimus, ieškovai turi galimybę patekti į sklypą per kitą įvažiavimą, esantį kitame sklypo gale, pritaria, kad prie pat namo per antrą įvažiavimą negalima patekti, tačiau ieškovai gali įsirengti atskirą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Patenkinus ieškinį, atsakovei būtų priskiriama ta sklypo dalis, kuri yra labiau užstatyta, o tai nėra patogu. Patenkinus priešieškinį būtų sumažintas bendrai valdomas plotas.

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

20. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad Žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso D. B. ir ieškovams B. S. ir R. S.

21. 2000 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-355/2000 Sprendimu pripažino, kad Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, 660 m² ir 360 m² asmeninės nuosavybės teise priklauso D. B.. Taip pat nustatė tarp bendrasavininkų D. B., B. B., A. B. naudojimosi tvarką Žemės sklypu: A. B., kuriai priklauso 220 m2, paskirta 151 m² ir bendro naudojimo ploto 69 m²; B. B., kuriai priklauso 360 m², paskirta 256 m² ir 104 m² bendro naudojimo ploto; D. B., kuriai priklauso 660 m², paskirta 394 m² ir 266 m² bendro naudojimo ploto. Sprendimu nustatyta ir Žemės sklype esančiais statiniais naudojimosi tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

22. Vilniaus apygardos teismas 2000 m. birželio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir paliko galioti apylinkės teismo sprendimą.

23. 2001 m. rugsėjo 26 d. B. S. ir A. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią A. B. pardavė B. S. 220/1 240 dalis Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24. 2007 m. rugpjūčio 22 d. B. S. ir R. S. sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, įsigijo 400 m² ploto Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

25. Byloje pateiktas 2008 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sujungimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo įsakymu buvo suformuoti, sujungti žemės sklypai į vieną 1 640 m2 plotą.

26. Ieškovai B. S. ir R. S. su atsakove D. B. 2018 m. liepos 10 d. sudarė notarinę sutartį, kurios pagrindu sujungtas į vieną 1 640 m² žemės sklypas, kuris valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis: 580/1640 dalys – B. S. asmeninė nuosavybė; 660/1 640 dalys – D. B. asmeninė nuosavybė; 400/1640 dalys – B. S. ir R. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taipogi notarine sutartimi nustatyta ir Žemės sklypo bendraturčių naujai suformuoto 1 640 m² Žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatant, kad: B. S. valdys ir disponuos – 379 m² ploto žemės sklypo dalį, kurio ribos Žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1/379 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-11-12-13-14-15-16-3-17-8 bei 28 m² ploto Žemės sklypo, kurio ribos plane pažymėta indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 19-20-21-22-22-19; D. B. naudosis ir valdys – 196 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-32-33-34-35-28 ir 151 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 12-11-27-26-25-24-23-22-21-20-19-13-12, taip pat 47 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais:1-36-37-38-1; B. S. ir R. S. naudosis ir valdys – 400 m² ploto Žemės sklypo dalimi kurios ribos plane pažymėta indeksu 4/400 ir linijomis bei taškais: 3-4-5-6-7-8-17-3; B. S. ir D. B. naudosis – 439 m² ploto Žemės sklypo dalimi, kurios ribos plane pažymėta indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 10-38-37-36-2-35-34-33-32-31-30-29-28-16-15-14-13-19-22-23-24-25-26-27-11-10, iš kurių 173 m² priklausys ieškovei asmeninės nuosavybė teise, 266 m² priklausys atsakovei asmeninės nuosavybės teise.

27. Byloje pateikti 2021 m. kovo 17 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai. Šiais dokumentais matininkas V. Č. nustatė žemės sklypo, 575 m² ploto, ribas ir paženklino riboženkliais. Taipogi pridėtas Žemės sklypo vertės paskaičiavimo aktas, kuriuo vertino 1 065 m² plotą, nurodydamas kaip esamo (būsimo) žemės sklypo savininkus arba naudotojus: D. B. ir B. S..

28. 2021 m. gegužės 11 d. Nr. 49SK-1315-(14.49.109E.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo M. J. sprendimu ginčo Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du Žemės sklypus, kurių projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1 065 m², projektinis Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 575 m², bei patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenys pagal matininko V. Č. parengtas elektronines Žemės sklypo kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Po Sprendimo įforminimo Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu suformuoti Žemės sklypų planai.

29. 2021 m. birželio 2 d. D. B. ieškovų atstovas išsiuntė pranešimą dėl sutarties dėl Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei likusios Žemės sklypo dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sudarymo. Pranešime atsakovei išsamiai išaiškinta situacija dėl ketinamo pakeisti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, siūlyta pasirašyti notariškai patvirtintą sutartį dėl ieškovams priklausančios sujungto Žemės sklypo dalies atidalijimo (575 m²).

30. 2021 m. liepos 8 d. elektroniniu laišku D. B. nurodė norinti suderinti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, su ieškovų pateiktu projektu nesutiko, savo plano versiją planavo pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.

31. 2021 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu laišku ieškovų atstovui buvo atsiųstas D. B. pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovų atstovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakė atsakovei į ankščiau minėtą laišką ir nurodė, kad ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės pateiktu pasiūlymu dėl naujos naudojimosi Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir pateikė nesutikimo motyvus.

32. Iš Žemės sklypo plano M 1:500, sklypo plotas 1 640 m², matyti ginčo žemės sklype esantys statiniai, kurie išsidėstę (duomenys neskelbtini), Vilnius. Žemės savininkai (naudotojai), t. y. ieškovai ir atsakovė patvirtino ir pasirašė Žemės sklypo planą M 1:500. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekte M 1:500 (1 640 m²) matyti, kad B. S. atskirai valdo 407 m² Žemės sklypo (plane pažymėta indeksu 1), D. B. atskirai valdo 394 m² ploto Žemės sklypo (plane pažymėta indeksu 2). Tuo tarpu B. S. ir D. B. bendrai valdo 439 m² (plane pažymėta indeksu 3), iš kurių 173 m² priklauso ieškovei, o 266 m² atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovai bendrąją jungtine nuosavybe valdo 400 m² Žemės sklypo ploto (plane pažymėta indeksu 4). Aptariamas projektas yra pasirašytas visų ginčo šalių.

33. Byloje atsakovė pateikė 2021 m. spalio 29 d. matininko A. V. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, pagal kurį atsakovė prašo ieškovams priskirti naudotis asmeniniam naudojimui 879 m² Žemės sklypo dalį (plane pažymėta indeksu B) ir bendro naudojimo 101 m² (plane pažymėta indeksu BN), o atsakovei priskirti asmeniniam naudojimui 599 m² (plane pažymėta indeksu A) ir bendram naudojimui 101 m² (plane pažymėta indeksu BN).

34. Byloje ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini), Vilnius, žemės sklypo fotonuotraukas (DOK-220762, priedas 6 „fotolentelė“). Nuotraukose matomas įvažiavimas bei išvažiavimas ginčo žemės sklype, kiemas (automobilių aikštelė), taip pat ir statiniai: ieškovų naudojimui paskirtas pastatas 2J1/m, kiemas ir įėjimas į ieškovų naudojimui paskirtą pastatą 2J1/m (naujas žymėjimas plane 2l1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuotraukose matyti kiti statiniai, jų aprašyme ieškovai nurodo, kad tai atsakovės savavališkai pastatyti ir neįregistruoti statiniai ir sukrauti daiktai, esantys sklypo trečioje dalyje, šiuo metu priklausančioje atsakovės naudojimui, kurią priešieškiniu prašoma priskirti ieškovų valdymui ir naudojimui. Vienoje iš nuotraukų atsakovės naudojimui priskirtas garažas, pastatas 6GI/m (naujas žymėjimas plane 6l1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Matyti durys į ieškovų naudojimui priskirtus sandėliukus (ūkinis pastatas 9I1/m (naujas žymėjimas plane 9I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato pažymėto 8JI/m (naujas žymėjimas plane 8I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir takelis nuo jų iki gyvenamojo namo, nufotografuotas ir atsakovės naudojimui priskirtas rūsys 1l1/b (naujas žymėjimas plane 12l1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

35. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

36. Ginčo dėl to, kad ieškovai ir atsakovė yra Žemės sklypo bendrasavininkai, byloje nėra. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovai prašė nutraukti žemės sklypo dalies valdymą kartu su atsakove ir atidalinti ieškovams priteisiant 575 m² ploto priklausančio žemės sklypo, taip pat nustatyti sklypo naudojimosi tvarką. Atsakovė, nesutikdama su šiais ieškinio reikalavimais, priešieškiniu pateikė savo pasiūlymą (planą) dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Teismas sutinka su ieškovų argumentais, kad jų reikalavimas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pagrįstas.

37. Byloje nustatyta, kad kai 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovai iš Lietuvos valstybės įsigijo 400 m² Žemės sklypo ir 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu buvo suformuoti bei sujungti Žemės sklypai į vieną 1 640 m² plotą, ieškovai ir atsakovė 2018 m. liepos 10 d. Sutartimi sujungė 1 240 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 400 m² (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną Žemės sklypą, kurio bendras plotas tapo 1 640 m². Šiuo atveju, atidalinant 575 m² ploto dalį, Žemės sklypo plotas mažėja nuo 1 640 m² į 1 065 m². Tačiau iš byloje pateiktų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektų M 1:500 (sklypo plotas 1 640 m² (po Žemės sklypo sujungimo), sklypo plotas 1 065 m² (matininkas V. Č.)) matyti, kad projektuose D. B. Žemės sklypo plotas visiškai nesikeičia, t. y. remiantis projektuose nurodytais indeksais, planu bei nurodytais matmenimis, D. B. tiek po sklypų sujungimo Sutartimi, Sprendimu nustatyta tvarka, tiek patvirtinus naują ieškovų planą (pagal matininką V. Č.), lieka toks pats valdomos Žemės sklypo plotas: bendras atsakovės disponuojamas plotas 660 m², iš kurio 394 m² asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² bendram naudojimui (Žemės sklypo projektų indeksai 1 ir 3).

38. Teismui įvertinus atsakovės D. B. pateiktą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, sudarytą pagal matininką A. V., matyti, kad atsakovė siūlo be Žemės sklypo dalies (575 m²) atidalinimo, apimant visą Žemės sklypo plotą (1 640 m²) kardinaliai pakeisti Žemės sklype, tiek Sprendimu, tiek Sutartimi, nustatytą tvarką, t. y. 879 m² ploto paliekant valdyti ieškovams, kai iš minėto ploto (879 m²) 394 m², pagal ankstesnius planus priklausė atsakovei. 559 m² Žemės sklypo dalies plotą atsakovė ketintų pasilikti valdyti sau, tačiau pastebėtina, kad 559 m² dalies plotas, siūlomame atsakovės plane, apimtų ankščiau ieškovės turėtą Žemės sklypo plotą, t. y. 28 m² plotą, dalį 379 m² ploto, taip pat ieškovės ir atsakovės bendro naudojimo plotą. Tuo tarpu atsakovė bendro naudojimo reikmėms pasiliktų 202 m² Žemės sklypo dalį. Akivaizdu, kad atsakovės siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka, ieškovės valdymui ir naudojimui Sprendimu ir Sutartimi priskirti statiniai ir plotas, patektų į atsakovės valdymui ir naudojimui prašomą priskirti Žemės sklypo dalį, nepaliekant galimybės prieiti prie statinių. Tokiu atveju atsakovės pastatyti ir neįregistruoti statiniai (malkinė, šiltnamis, sandėliukas, kurie matomi iš byloje esančiose nuotraukose), patektų į ieškovams valdymui ir naudojimui prašomą priskirti Žemės sklypo dalį.

39. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad atsakovės prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovų teisę į jiems priklausančias Žemės sklypo dalies atidalijimą (575 m²) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi kaip minėta, iš Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto (sklypo plotas 1 640 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai matyti, kad prašomas atidalinti Žemės sklypo dalis (575 m²) istoriškai visada priklausė ieškovams, ir dalis ieškovei B. S. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė niekada nedisponavo, nevaldė 575 m² Žemės sklypo dalies, tebuvo minėto ploto bendrasavininkė, šalių pasirašytos Sutarties pagrindu, sujungus Žemės sklypą į vieną bendrą plotą.

40. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).??? ???

41. Pagal naują ieškovų pateiktą siūlomą Žemės sklypo (1 065 m²), naudojimosi tvarkos planą M 1:500, kuriame grafiškai pavaizduotas Žemės sklypo ploto atidalinimas ir siūloma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu (1 065 m²) tvarka, atsakovei liktų to paties dydžio Žemės sklypo (1 065 m²) dalys ir tose pačiose vietose, kaip ir Žemės sklype (1 640 m2). Nurodytina, kad atsakovė atskirai naudotųsi ir valdytų 196 m² ploto žemės sklypo dalį, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, taipogi 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8. Tuo tarpu ieškovė ir atsakovė bendrai naudotųsi 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausytų ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausytų atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas nurodo, kad remiantis pateiktu Žemės sklypo planu M 1:500, atsakovės asmeniniam naudojimui iš viso yra priskirta 394 m² ploto Žemės sklypo (1 065 m²) dalis bei bendram naudojimui su ieškove 439 m² ploto Žemės sklypo (1 065 m²) dalis, iš kurios 266 m² priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kas ir pagal seniau suprojektuotą Žemės sklypo (1 640 m2) planą bei ieškovų siūloma, toliau sudarytų atsakovės turimą 660 m² Žemės sklypo plotą.

42. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32).

43. Kaip teisingai pažymėjo ieškovai, tokio Žemės sklypo atidalijimo rezultate ieškovo R. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis Žemės sklype (1 640 m2) būtų pilnai atidalinta ir jo bendroji dalinė nuosavybė Žemės sklype (1 640 m2) pasibaigtų. Ieškovės B. S. bendrosios dalinės nuosavybės dalis Žemės sklype (1 640 m2) sumažėtų ir tokiu būdu sumažėtų Žemės sklypo (1 640 m2) bendrasavininkų skaičius, t. y. liktų du, B. S. ir D. B., bendrasavininkai iš trijų – R. S., B. S. ir D. B..

44. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo nutraukti Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove ir natūra atidalinti Žemės sklypo dalį, ieškovams priteisiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 575 m² ploto jiems priklausančio Žemės sklypo dalį, pagal Žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 575 m², nepažeisdamas teisinio reguliavimo ir formuojamos teismų praktikos, sprendžia, kad toks ieškovų reikalavimas atitinka racionalumo kriterijus, nepažeidžia Žemės sklypo bendrasavininkų teisės, todėl gali būti tenkinamas. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad netenkinus tokio ieškovų reikalavimo, yra potenciali galimybė Žemės sklypo savininkų konfliktams ateityje kilti, be kita ko, būtų neužtikrinta ieškovų teisė atsidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią nuosavybę, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų interesus į turimą turtą bei teisėtą siekį ateityje netrukdomai įgyvendinti statytojo teisę. Tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški pripažino ir patvirtino abi šalys. Vadinasi, darytina išvada, kad tenkinus ieškovų reikalavimą dėl atsidalinimo, būtų užkirstas kelias galimai kilsiantiems šalių teisminiams ginčams.

45. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės interesai, atidalinus ieškovams priklausančią Žemės sklypo dalį (575 m²), būtų pažeidžiami. Juolab, kad atsakovė tokių argumentų ar įrodymų teismui nepateikė, o apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie vertintini kaip atsakovės gynybinė pozicija. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovė lieka tokioje pačioje padėtyje kaip ir prieš Žemės sklypo ploto (575 m²) atidalinimą, nes jos valdomas ir naudojamas Žemės sklypo bendras plotas lieka to paties dydžio ir tose pačiose vietose, todėl atsakovės teisės nelieka neapsaugotos – atsakovė pokyčių Žemės sklypo valdyme ir naudojime nepatirs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jų ieškininį reikalavimą bei šalių atstovų argumentus, teismas daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas dėl Žemės sklypo dalies (575 m²) atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakove, nepažeidžia atsakovės teisių, todėl tenkinamas kaip pagrįstas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

46. Ieškovai ieškinio antruoju reikalavimu prašė nustatyti po atidalinimo likusio Žemės sklypo (1 065 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką. Atsakovė priešieškiniu pateikė kitą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, apimantį bendrą 1 640 m² plotą, prieštaraujantį siūlomam ieškovų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektui, jau atidalinus ieškovams Žemės sklypo dalį, t. y. 575 m².

47. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

48. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties visų bendraturčių interesams, lygino šalių pateiktus Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Tačiau, pastebėtina, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nepagrindė jos siūlomos tvarkos keitimo būtinumo, nenurodė svarbių priežasčių, o rėmėsi tik bendro pobūdžio pastabomis dėl reikalavimo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri būtų patogi atsakovei, tačiau kardinaliai pakeistų ieškovų, kaip Žemės sklypo bendraturčių, valdymą ir disponavimą plotu.

49. Pabrėžtina, kad teismui tenkinus pirmąjį ieškovų reikalavimą dėl Žemės sklypo dalies ploto (575 m²) atidalinimo ieškovams iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės su atsakove, nebeliko pagrindo svarstyti atsakovės priešieškiniu teikiamo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto pagrįstumo. Taip yra todėl, kadangi atsakovė teikė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 (matininko A. V.) dėl neatidalinto Žemės sklypo ploto, t. y. 1 640 m². Teismui pripažinus ieškovų reikalavimą dėl atidalinimo teisėtu ir tenkintinu, Žemės sklypo plotas laikytinas 1 065 m², tad akivaizdu, jog atsakovės D. B. teikiamas planas nebeatitinka realios situacijos ir negali būti taikytinas. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę pripažino ir pats atsakovės atstovės teismo posėdžio metu, patvirtindamas, kad tenkinus ieškovų reikalavimą dėl atidalinimo, atsakovės pateiktas planas tampa neįgyvendinamas. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad Žemės sklypo ploto sumažėjimas nuo 1 640 m² į 1 065 m², niekaip nepaveikia atsakovės kasdienio gyvenimo ir disponavimo Žemės sklypu toliau.

50. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

51. Esant tokioms aplinkybėms, spręsdamas dėl ginčo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įvertinęs tiek ieškovų, tiek atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti ieškovų siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuris atitinka tiek ieškovų, tiek atsakovės interesus, nepažeidžia nei vienos iš Žemės sklypo bendraturčių teisės valdyti ir disponuoti Žemės sklypo plotu, neatima šalių turimo ploto, nekeičia istoriškai nustatytos padėties. Tuo tarpu atsakovės priešieškiniu siūloma Žemės sklypo naudojimosi tvarka atmestina, kaip neįmanoma pritaikyti šio ginčo atveju.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvados, kad ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas - nustatytina po atidalinimo likusios Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies, kurios plotas 1065 m², naudojimosi tvarka pagal Žemės valdos naudojimosi tvarkos planą M1:500 sklypo plotas 1065 m²: ieškovė B. S. atskirai naudosis ir valdys 204 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/204 ir linijomis bei taškais: 4-5-6-7-22-21-4 bei 28 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-28; atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausys B. S. asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausys D. B. asmeninės nuosavybės teise.

53. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad ieškovų ieškinys tenkinamas pilna apimtimi kaip pagrįstas, o atsakovės priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas (CK 4.75, 4.81 straipsniai).

54. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Ieškovai prašė iš atsakovės priteisti 2 997,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 166 Eur žyminis mokestis ir 2 831,40 Eur advokato atstovavimo išlaidos. Teismui pateiktos PVM sąskaitos - faktūros, iš kurių matyti atstovavimo išlaidų detalizacija. Teismas nustatė, kad šias išlaidas sudarė: 1) 1 470,15 Eur už ieškinio parengimą, 2) 163,35 Eur už atstovavimą 2021 m. spalio 22 d. teismo posėdyje, 3) 1 034,55 Eur už atsiliepimo į priešieškinį paruošimą, 4) 163,35 Eur už atstovavimą 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad nurodyto dydžio atstovavimo išlaidos yra apmokėtos.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

57. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (2 831,40 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, pagrindo mažinti šias išlaidas nėra.

58. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovų patirtos 2 997,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

59. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio, taip pat byloje patyrė 1 500 Eur išlaidų už advokato atstovavimą teisme. Ieškinį tenkinus ir atmetus priešieškinį, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

60. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir natūra atidalinti žemės sklypo dalį, ieškovams B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise 575 m² ploto jiems priklausančio žemės sklypo dalį pagal žemės sklypo planą M 1:500 sklypo plotas 575 m².

Nustatyti po atidalinimo likusios žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalies, kurios plotas 1 065 m², naudojimosi tvarką pagal žemės valdos naudojimosi tvarkos planą M1:500 sklypo plotas 1 065 m²: ieškovė B. S. atskirai naudosis ir valdys 204 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/204 ir linijomis bei taškais: 4-5-6-7-22-21-4 bei 28 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 1/28 ir linijomis bei taškais: 28-29-30-31-28; atsakovė D. B. atskirai naudosis ir valdys 196 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/196 ir linijomis bei taškais: 12-13-14-15-16-17-18-19-12 ir 151 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėta indeksu 2/151 ir linijomis bei taškais: 4-21-22-23-24-25-26-27-28-31-30-29-4, o taip pat 47 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 2/47 ir linijomis bei taškais: 8-9-10-20-8; ieškovė B. S. ir atsakovė D. B. bendrai naudosis 439 m² ploto žemės sklypo dalimi, kurios ribos žemės sklypo plane pažymėtos indeksu 3/439 ir linijomis bei taškais: 1-2-3-4-29-28-27-26-25-24-23-22-7-8-20-10-11-12-19-18-17-16-15-14-13-1, iš kurių 173 m² priklausys B. S. asmeninės nuosavybės teise, o 266 m² priklausys D. B. asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovės D. B. priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams B. S. ir R. S. iš atsakovės D. B. 2 997,40 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Šalims išaiškinti, kad per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė