- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1098-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02205-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 665,50 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34712-20 pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas). Dėl šio nusikaltimo įtarimai buvo pareikšti ieškovui. Taip pat buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuo pat įtarimų pareiškimo pradžios ieškovas teisė, kad nepadarė šio nusikaltimo ir pateikė įrodymus. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo panaikinta ieškovui kardomoji priemonė, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes tyrimo metu negauta duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai bei aplaidžiai vertino duomenis, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras turi įstatyminę pareigą tinkamai taikyti įstatymus. pareigūnai ir prokuroras, vykdydami jiems išimtinai įstatymų numatytas funkcijas, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, nesivadovavo įstatymų normomis. Dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė 665,50 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą. Dėl nepagrįstų įtarimų bei paskirtos kardomosios priemonės jautėsi blogai, pablogėjo jo santykiai su sutuoktine bei artimaisiais, taip pat dėl kardomosios priemonės negalėjo išvykti dirbti į užsienį, todėl buvo didelis nerimas dėl savo ir savo šeimos ateities. Įrodyti savo nekaltumą bei gintis nuo neteisingų bei nepagrįstų kaltinimų privalėjo samdyti profesionalų gynėją, kuriam sumokėjo 665,50 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo, pradėto 2020 m. rugpjūčio 29 d., metu nukentėjusysis G. Ž. nurodė, kad jį sumušė D. G.. 2020 m. rugsėjo 23 d. apklausus D. G., jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 30 min. daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , trečio aukšto bendro naudojimo balkone sudavė smūgius G. Ž., tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą ir jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Kaišiadorys) 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, siekdamas patikslinti D. G. apklausos metu nurodytas aplinkybes, tikrino ieškovo kaltę paneigiančius įrodymus. Tik pasitvirtinus aplinkybėms dėl ieškovo alibi, jo atžvilgiu tyrimą nutraukė. Ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus ar aplaidžius veiksmus, taip pat neįrodė, kad dėl šių veiksmų patyrė nurodyto dydžio žalą.
5. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinų sąlygų Valstybės civilinei atsakomybei kilti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Ieškovo atžvilgiu procesiniams veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų pilnai pakako. Tai, kad šiems sprendimams priimti nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi nei BPK nei baudžiamojo proceso teisės doktrina, tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato. Dėl turtinės žalos priteisimo, tai advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį. Be to, ieškovas jo atžvilgiu taikytų procesinės prievartos priemonių teisėtumo nenuginčijo teismine (BPK nustatyta) tvarka. Vien ieškovo manymas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti, nesudaro faktinio pagrindo jų pripažinimui neteisėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtas baudžiamajame procese, iš viso 865,50 Eur. Likusią ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas savo patirtą neturtinę žalą kildina iš pareigūnų nerūpestingo ir neatidaus pareigų atlikimo, jiems aplaidžiai vertinant ikiteisminio tyrimo duomenis ir dėl to nepagrįstai pareiškiant ieškovui įtarimus nukentėjusiojo sužalojimu bei jo atžvilgiu taikytos kardomosios priemonės.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymėjo, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą, dėl ko ieškovas patyrė savo teisių ir laisvių apribojimą. Tokius pareigūnų veiksmus, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, teismas vertino kaip pažeidžiančius pareigūnų bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas ir turėjusius lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 1, 2 straipsniai).
10. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai: ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai apie patirtus dvasinius išgyvenimus, blogą savijautos ir nerimą dėl ateities, rašytiniai įrodymai apie ieškovo psichinės sveikatos pablogėjimą. audžiamasis procesas bei policijos pareigūnų neapdairūs veiksmai negalėjo ieškovui nesukelti neigiamų išgyvenimų ir sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą. Teismas nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų bei sveikatos būklės pablogėjimo ir nepagrįstų įtarimų pareiškimo bei paskirtos kardomosios priemonės.
11. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į aplinkybes: palyginti neilgą buvimo įtariamuoju trukmę (du su puse mėnesio), parinkta pati švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurią ieškovas turėjo galimybę skųsti ar prašyti leidimo išvykti, tačiau šia savo teise pasinaudojo tik 2020 m. lapkričio 30 d., kad pareigūnų veiksmai iš esmės atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, buvo pažeistos tik jų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos, kad sunkių pasekmių visas ikiteisminio tyrimo procesas nesukėlė nei ieškovo sveikatai, nei jo socialiniam ir šeiminiam gyvenimui, ir neturtinės žalos dydį sumažino. Ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir ieškovui priteisė 200 Eur iš atsakovės Lietuvos Respublikos (CK 6.250 straipsnis).
12. Teismas ieškovo prašomą turtinės žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į mokėjimų paskirtį, pripažino bylinėjimosi išlaidomis baudžiamajame procese, o ne turtine žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovui atlyginti jo patirtas pagrįstas ir būtinas bylinėjimosi išlaidas, realizuojant tiek teisę į gynybą baudžiamajame procese, tiek ir už teisinę pagalbą, rengiant prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ne teismo tvarka, nes šis prašymas tiesiogiai susijęs su nutrauktu ieškovo atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas baudžiamajame procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Kauno apygardos prokuratūra prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinų sąlygų Valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo atžvilgiu procesiniams veiksmams atlikti ir sprendimams priimti faktinių duomenų pilnai pakako. Tai, kad sprendimams priimti nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nei baudžiamojo proceso teisės doktrina, tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato. Apelianto nuomone, kitoks ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro elgesys ginčo situacijoje net nebuvo įmanomas. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi teisėsaugos institucijų veiksmai buvo atlikti teisėtai.
13.2. Teismas iš esmės nedetalizavo (tik konstatavo faktą), kokios konkrečiai gynybos paslaugos ieškovui buvo suteiktos, netyrė ir nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl advokato darbo apimties tuo baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, neanalizavo, ar tokia suma gynėjo paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir pan.
13.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas nepateikė pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tokios žalos atsiradimo faktą bei jos dydį.
14. Apeliaciniu skundu Kauno apskrities VPK prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenustatinėjo, ar tos išlaidos buvo objektyviai būtinos ir pagrįstos. Teismui turėjo būti pateikta detalizuota pažyma apie suteiktas teisines paslaugas. Pagal byloje esančius dokumentus, ieškovo gynėjas ikiteisminiame tyrime atliko tik vieną veiksmą - susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Veiksmo trukmė 19 min. Taip pat nesuprantama, kuo remdamasis teismas darė išvadą, jog 181,50 Eur už prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atlyginti neturtinę žalą ne teismo keliu parengimą turi būti prilyginama bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms baudžiamajame procese.
14.2. Ikiteisminiam tyrimui pradėti nėra būtina nenuginčijamai nustatyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo teigti, kad jau įtarimo pareiškimo ieškovui metu buvo aišku, kad nusikalstamos veikos nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovui skiriant kardomąją priemonę buvo nesulaikyta teisės aktų reikalavimų. Pagal formuojamą nuoseklią teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo nutraukimas, kuriuo iš esmės ir remiasi ieškovas grįsdamas ieškinio reikalavimą, savaime nereiškia su tam tikru kaltinimu susijusių procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie priimti laikantis proceso teisės normų. Pareigūnai visus procesinius veiksmus atliko savalaikiai, ikiteisminis tyrimas neužtruko ilgiau nei buvo gauti visi duomenys, paneigiantys ieškovo kaltę. Įtarimas pareikštas ir kardomoji priemonė paskirta siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir ieškovo dalyvavimą procese.
14.3. Pripažintina, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas neišvengiamai sukelia tam tikrų neigiamų išgyvenimų asmeniui, kurio atžvilgiu jis atliekamas. Tačiau šiuo atveju išgyvenimai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad dėl jų ieškovas būtų patyręs neturtinę žalą. Todėl nesutiktina su teismo sprendimu ieškovui priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į Kauno apskrities VPK apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą tenkinti.
16. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK prašo tenkinti apeliacinį skundą.
17. Ieškovas atsiliepimo į apeliantų apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teisėtumas ir pagrįstumas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, o būtent: nepagrįstai pareikštu įtarimu bei kardomosios priemonės taikymu. Atsakovai atsikirtinėjo, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir byloje neįrodytos visos deliktinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.
21. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariate 2020 m. rugpjūčio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) dėl nukentėjusiojo G. Ž. sužalojimo 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) Tuoj po įvykio apklaustas liudytoju, G. Ž. nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, o jį sumušė vyras, kuris lankosi pas jų namo gyventoją L. Papildomos liudytojo apklausos metu 2020 m. rugsėjo 22 d. G. Ž. konkrečiai nurodė, kad jį sumušė L. brolis, tačiau parodymo atpažinti iš nuotraukų metu jis nurodyto kaltininko neatpažino. Liudytojas V. Ž., apklaustas 2020 m. rugsėjo 23 d., nurodė, kad tuoj po įvykio tėvas G. Ž. jam telefonu pasakė, kad jį sumušė L. brolis, todėl jis ėjo pas ją į butą aiškintis, dėl ko ši iškvietė policiją, o parodymo atpažinti iš nuotraukų metu jis atpažino tėvo nurodytą asmenį D. G., šioje byloje ieškovą. 2020 m. rugsėjo 3 d. apklausta liudytoja L. G. parodė, kad įvykio dieną pas ją svečiavosi brolis D. su šeima, bet apie 13 val. jie išvažiavo, o naktį ją pažadino beldimas į duris, dėl ko ji iškvietė policiją. Liudytoja R. G., apklausta 2020 m. rugsėjo 23 d., parodė, kad įvykio dieną su vyru D. ir dukra svečiavosi pas vyro seserį L., bet apie 13 val. išvažiavo, o tos dienos vakare jų šeima buvo namie (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovui buvo pranešta apie įtarimą, kad jis 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 30 min. daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) trečio aukšto bendro naudojimo balkone sudavė smūgius G. Ž., tuo nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, t. y. kad jis įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ieškovas savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), o tai patvirtinti gali jo telefono duomenys ir vaizdo kamerų įrašai. 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovas ikiteisminiame tyrime pasisamdė gynėją, kuriam per kelis kartus sumokėjo 484 Eur. (duomenys neskelbtini) seniūnė, 2020 m. rugsėjo 25 d. užklausta dėl vaizdo kamerų įrašų pateikimo, spalio 6 d. atsakė, kad kamerų vaizdo įrašai saugomi 14 dienų ir jie nėra išlikę. 2020 m. spalio 7 d. gautas leidimas susipažinti su įtariamojo D. G. ( ieškovo) naudojamų telefonų numerių elektroniniais ryšiais įvykio metu, informacija pateikta 2020 m. spalio 12 d., o išanalizuota spalio 19 d. ir nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. 15:51 val. ieškovo telefonas veikė (duomenys neskelbtini) esančio bokšto teritorijoje, sekantis ryšio duomenų fiksavimas 2020 m. rugpjūčio 29 d. 20:42 val. (duomenys neskelbtini) esančio bokšto ribose. 2020 m. spalio 19 d. kreiptasi dėl leidimo susipažinti su įtariamojo D. G. žmonos R. G. naudojamo telefono numerio elektroniniais ryšiais įvykio metu. Leidimas gautas spalio 20 d., duomenys gauti spalio 21 d., jie išanalizuoti lapkričio 11 d. ir nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. 19:40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. 13:45 val. telefonas veikė (duomenys neskelbtini) esančio bokšto ribose. Nustatyta ir tai, kad 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovo D. G. gynėjas kreipėsi į prokurorą, prašydamas panaikinti jo ginamajam kardomąją priemonę arba leisti jam išvykti į Didžiąją Britaniją. 2020 m. gruodžio 3 d. apžiūrėti pareigūnų, atvykusių į iškvietimą pagal L. G. telefoninį pranešimą įvykio dieną, kūno kamerų vaizdo įrašai ir nustatyta, kad pas L. G. bute svetimų žmonių nerasta, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto durų pareigūnams įvykio metu niekas neatidarė.
22. Nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 4 d. prokuroras patenkino gynėjo prašymą, panaikino ieškovui kardomąją priemonę, o ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes tyrimo metu negauta duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
23. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant nepakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą ir dėl to ieškovas patyrė savo teisių ir laisvių apribojimą. Teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti veiksmai atitiko baudžiamojo proceso kodekso normas, tačiau juos vertino, kaip pažeidžiančius pareigūnų bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas ir turėjusius lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese ( CK 6. 246 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliaciniais skundais apeliantai nesutinka su teismo išvadomis dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Apeliantų nuomone, teismas išvadas darė netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Nurodo, kad kitoks ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro elgesys ginčo situacijoje net nebuvo įmanomas, pagal bylos duomenis ieškovas neįrodė tiek neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, tiek ir kitų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.
25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, apeliantų apeliacinių skundų argumentus bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose į apeliacinius skundus išdėstytą argumentaciją sprendžia, kad byloje neįrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai ir nėra vienos būtinos sąlygos valstybei civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.
26. Kasacinis teismas nuoseklioje savo praktikoje yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006m. birželio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3- 393-378/2015).
27. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pagal CK 6.272 straipsnį pakanka įrodyti tris sąlygas : neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), veiksmais (neveikimu) padarytą žalos faktą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. gruodžio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013 ir kt.).
28. Teismas spręsdamas dėl pareikšto ieškinio CK 6. 272 pagrindu vadovaudamasis CPK 176-185 str., ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010).
29. Pateiktu ieškiniu ieškovas kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus įrodinėjo tuo, kad jam nepagrįstai buvo pareikšti įtarimai ir pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
30. Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas tenkindamas iš dalies ieškovo ieškinį darė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai skubotai, nesurinkę visų kaltinančių bei teisinančių įrodymų ieškovo atžvilgiu, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi. Apeliacinės instancijos teismas su tokia padaryta teismo išvada sutikti negali, nes ji nėra paremta byloje pateiktais įrodymais. Kaip rodo bylos medžiaga, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pagal nukentėjusiojo duotus parodymus pareiškė ieškovui įtarimus ir paskyrė jam švelniausią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas jo atžvilgiu taikytų baudžiamojo proceso priemonių neskundė ir jos nebuvo panaikintos teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, spręstina, kad ikiteisminis tyrimas buvo teisėtas. Vėliau, pačiam ieškovui nurodžius patikslinančias aplinkybes apie jo buvimą įvykusio įvykio metu kitoje vietoje ir surinkus tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ikiteisminis tyrimas tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas. Tokiu būdu, nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą atliko neobjektyviai ir netinkamai bei atlikdami savo pareigas buvo nerūpestingi ir neatidūs (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui buvo pritaikyta pati švelniausia kardomoji priemonė ir ji truko neilgai. Tokia priemonė nebuvo neproporcinga pagal turimus duomenis ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir atsižvelgiant į jos laiko trukmę negalima pripažinti ją varžančia ieškovo teises.
31. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018).
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą atliko neobjektyviai ir netinkamai bei atlikdami savo pareigas buvo nerūpestingi ir neatidūs. Tokias aplinkybes nustačius valstybei civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas negali atsirasti, nes neįrodyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir nėra vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 straipsnis).
33. Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kaip vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kitų civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų analizė tampa nereikalinga.
34. Apibendrindamas kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, priimdamas sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei neteisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškovo ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2023m. gegužės 8d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovo D. G. ieškinį atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.