Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei akcinei prekybos bendrovei „APRANGA“ dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

7.1. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė parduotuvėje „Marella“, esančioje (duomenys neskelbtini), už 114,50 Eur įsigijo juodos spalvos, aukštakulnius, lakuotus ,37 dydžio batelius.

7.2. 2021 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė nuvyko į parduotuvę „Marella“ ir pateikė prašymą dėl nekokybiškos prekės priėmimo atgal ir sumokėtų pinigų grąžinimo.

7.3. 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas APB „Apranga“ kokybės ir popardaviminio aptarnavimo vadovės I. L. atsakymas, kad ieškovės prašymas išnagrinėtas ir jį tenkinti atsisakyta, nes matomi pradinės prekinės išvaizdos pakitimai atsirado gaminio dėvėjimo metu dėl natūralių veiksnių veikiančių gaminius jų naudojimo (eksploatacijos) metu. Gamybinių defektų, už kuriuos atsako pardavėjas, nenustatė bei nurodė, kad moteriški batai atitinka kokybės rodiklius, kurių galima įprastai tikėtis atsižvelgiant į tokios pluoštinės sudėties gaminio paskirtį ir jam keliamus reikalavimus, t. y. gaminys turi tas savybes, kurios būtinos, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.

7.4. 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta VVTAT Gaminio vertinimo išvada Nr. INS-112, kurioje nurodoma, kad „Batai pagaminti iš medžiagų, kurios įprastai pasižymi dideliu atsparumu dilimui, tempimui ir lankstymui, todėl avint batus įprastomis sąlygomis ir naudojant juos tinkamai ir pagal paskirtį, batai negalėjo taip nusidėvėti. Batų padų nudilimas, dėl kurių skundžiasi vartotoja yra galimai išorinio mechaninio (terminio) poveikio, kurį galėjo įtakoti nenuplėšta apsauginė plėvelė ir padai galimai įkaitę batus avint ant įkaitintos ir (ar) grubios dangos paviršiaus.“ Nurodė, kad batai paveikti išorinio mechaninio poveikio, gamyklinio broko požymių nenustatė.

7.5. VVTAT 2021 m. spalio 4 d. pateikė ieškovei raštą Nr. 4V-1484, kuriame papildomai paaiškino, kad atlikdami prekių ar paslaugų vertinimą, VVTAT specialistai neatlieka prekių ar paslaugų vertinimo ekspertizių dėl prekių sudedamųjų medžiagų sudėties, kokybės ar savybių, jei paprastais bandymais to įvertinti nepavyksta, ir prekes ar paslaugas vertina vizualiai.

7.6. VVTAT 2021 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-2553, kuriuo pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (114,50 Eur).

7.7. ieškovė kreipėsi į G. G. individualią įmonę, kuri užsiima avalynės gamyba ir taisymu, prašydama pateikti išvadą dėl batelių kokybės. 2021 m. spalio 25 d. buvo gauta įvertinimo išvada, kad batų padai yra nusitrynę iki pagrindo. Ant batų padų yra likę tokie medžiagos likučiai: viršutinis sluoksnis buvo padengtas apsaugine plėvele, antras sluoksnis (batų padas) odinis, padengtas rusvos spalvos ne natūralios medžiagos plėvele. Su tokiais batais vaikščioti išorėje ir šiurkščiu paviršiumi negalima, nes tokiu atveju būtina ant padų vaikščiojamos dalies pritvirtinti profilaktinę medžiagą (gumą). Paaiškinta, kad pardavėjas privalėjo perspėti klientą, jog reikalinga pritvirtinti šią medžiagą prieš dėvint šiuos batus lauko sąlygomis.

8. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalimi, „vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.“ Tiek Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 2 dalis, tiek Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.“

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp vartotojo ir pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą.

10. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo teisinius santykius, įtvirtina pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būti naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė yra profesionalus pardavėjas, todėl jos atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama.

11. CK 6.353 straipsnis nustato pardavėjo pareigą informuoti pirkėją, suteikti teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį (Vartotojų teisų gynimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai). Minėto įstatymo 5 straipsnis nustato, kad vartotojas turi teisę gauti išsamią informaciją apie perkamą ar naudojamą prekę; informacija turi būti teisinga, išsami, tiksli ir aiški; ji turi būti pateikta prieš įsigyjant prekę, pateikta raštu, valstybine kalba.

12. CK 6.363 straipsnio 4 dalis numato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (išskyrus maisto produktus), turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo: 1) pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) atitinkamai sumažinti prekės kainą; 3) per protingą terminą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus; 4) atlyginti daikto trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus trūkumus pašalino pirkėjas pats ar trečiųjų asmenų padedamas. Tačiau šio straipsnio 8 dalis numato, kad pirkėjas vietoj šio straipsnio 4–7 dalyse numatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šiuo atveju netinkamos kokybės daiktą pardavėjo reikalavimu pirkėjas turi grąžinti pardavėjo sąskaita. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 4-8 dalys), kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas, įvairovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Tai reiškia, kad būtent vartotojas, šiuo atveju ieškovė, kaip silpnesnioji sutarties šalis, gali nuspręsti, kaip pasielgti, ir turi teisę reikalauti savo teisių gynimo jos pasirinktu CK 6.334 str. 1 d., 6.363 str. 4-8 dalys, kt. būdu.

13. Taigi, ginčas tarp atsakovės/pardavėjos ir ieškovės/vartotojos iš esmės kilo dėl galimai netinkamos batų kokybės ir tinkamo pirkėjo informavimo, tuo pagrindu vartotojos reiškiamo reikalavimo pardavėjui – nutraukti batų pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už batus sumokėtus pinigus (114,50 Eur) – pagrįstumo.

14. CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

15. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

16. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

17. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus . Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis).

18. Taigi, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai kyla iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje . Tuo tarpu, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

19. Įvertinus byloje esančius įrodymus, VVTAT ir G. G. individualios įmonės išvadas, laikytina byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovės atsakovės parduotuvėje įsigyti batai yra su trūkumais - batų padai yra nusitrynę iki pagrindo (CPK 178-179 straipsnis). Tai patvirtina G. G. individualios įmonės pateiktos fotonuotraukos. Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir ieškovė. Taigi, esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, kada atsirado minėta dėmė: jau buvo prekės pardavimo metu ar atsirado vėliau pardavus ginčo prekę ir galimai netinkamai ieškovei batelius avint.

20. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad daikto (batų) pardavimo momentu ieškovei buvo suteikta informacija apie batelių naudojimą – ieškovės įsigyti bateliai buvo supakuoti į jiems skirtą dėžę, buvo pateikta atmintinė ir tai grindžia ieškovę aptarnavusios pardavėjos paaiškinimais. Pažymėtina, kad atsakovės pateikta „atmintinė pirkėjui“ nepatvirtina fakto, kad atmintinėje nurodyta informacija ieškovei buvo suteikta ir išaiškinta prekės įsigijimo metu. Vien parduotuvės vadovės rašytiniai paaiškinimai, kad įprastai parduotuvėje atmintinė dedama į kiekvieną avalynei skirtą dėžę, taip pat nepatvirtina būtinos informacijos apie prekę ieškovei suteikimo fakto. Kitų objektyvių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė tinkamai ir laiku buvo informuota apie perkamų batelių pobūdį, dėvėjimo ir priežiūros taisykles, medžiagų sudėtį, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad vien tai, kad ant batelių padų yra užfiksuoti lipdukai, kuriuose pateiktomis piktogramomis žymima batelių sudėtis, nesudaro taip pat pagrindo išvadai, kad pirkėja buvo tinkamai informuota apie jai parduodamą prekę, jos sudėtį ir kokybę, nes tam, kad susieti piktogramomis žymimą informaciją su atmintinėje nurodyta bendro pobūdžio informacija reikia specialių žinių identifikuojant batelių sudėtį. Be to, kaip minėta, byloje neįrodyta, kad batelių ieškovei pardavimo metu batų dėžėje buvo atmintinė ir lipdukas su piktogramomis.

21. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės įsigyti bateliai buvo kokybiški, o juos sugadinti galėjo netinkamas jų naudojimas, kurio metu bateliai buvo mechaniškai pažeisti. Šią aplinkybę ieškovė kategoriškai neigia, tvirtina, kad bateliai buvo dėvimi vieną kartą restorano patalpose, tačiau vis tiek prarado ne tik estetinę išvaizdą, bet tapo ir nesaugūs dėvėti dėl pade atpleišėjusių medžiagų.

22. Pažymėtina, kad atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo negauti informacijos apie batelių naudojimą pirkdama batus, kad ieškovė sugadino batus dėl netinkamo jų naudojimo, yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti kitais objektyviais įrodymais, todėl teismas, vadovaujantis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis, negali daryti bent pakankamai pagrįstos išvados, kad taip galėjo būti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad šią aplinkybę (informacijos pateikimas apie batelių naudojimą) patvirtino tik pardavėja bendro pobūdžio rašytiniuose paaiškinimuose, kuri yra atsakovės darbuotoja ir suinteresuota duoti atsakovei palankius paaiškinimus, tokie atsakovės argumentai vertinami kritiškai ( CPK 178-179 straipsniai).

23. Pažymėtina ir tai, kad fiziniam asmeniui, priešingai nei juridiniam, keliami mažesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai, o vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).

24. Be to, byloje esantys duomenys, t. y. ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant batų padų yra likę tokie medžiagos likučiai: viršutinis sluoksnis buvo padengtas apsaugine plėvele, antras sluoksnis (batų padas) odinis, padengtas rusvos spalvos ne natūralios medžiagos plėvele (tą patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktos batelių nuotraukos, kuriose matosi plėvelės likučiai), taip pat patvirtina, kad ieškovės įsigyti batai neatitiko kokybės reikalavimų (batelių sudėtis neatitiko atsakovės deklaruotosios sudėties (odiniai bateliai), kurių pirkėja kaip vartotoja galėjo pagrįstai tikėtis, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal įprastinę paskirtį. Taigi, konstatuotina, kad batai neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. kurie būtini daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį.

25. Pažymėtina, kad VVTAT išvada dėl ginčo batelių negali būti vertinamas kaip patikimas ir neginčijamas įrodymas, nes VVTAT pareigūnai neatliko prekių ar paslaugų vertinimo ekspertizių dėl prekių sudedamųjų medžiagų sudėties, kokybės ar savybių, prekę įvertino tik vizualiai.

26. Kaip jau minėta, šioje konkrečioje situacijoje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą: pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą. Vadovaujantis teismų formuluojama praktika, vertinant ieškovės, kaip vartotojos pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, atsižvelgtina į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Be to, pažymėtina, kad vartotojui teisės aktų garantuota minėtų reikalavimų reiškimo teisė turi būti susijusi su objektyvia ir įrodymais pagrįsta aplinkybe, jog vartotojo įsigyta prekė yra netinkamos kokybės.

27. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad buvo pažeisti ieškovės (pirkėjos) lūkesčiai turėti tinkamą daiktą, todėl pripažintina, kad ieškovei yra teisinis pagrindas pasinaudoti įstatymo jai suteikta teise bei reikalauti vienašališkai nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus už įsigytus batus. Šiuo atveju ieškovė nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžinti jos parduoti batai, ieškovei – jos sumokėti pinigai.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (114,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

29. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis ir 423,50 Eur išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl vadovaujantis tuo, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 440,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

31. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 13,44 Eur išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės akcinės prekybos bendrovės „APRANGA“ (juridinio asmens kodas 121933274) 2021 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą batų pirkimo-pardavimo sutartį.

Priteisti ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės akcinės prekybos bendrovės „APRANGA“ (juridinio asmens kodas 121933274) 114,50 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų 50 ct) skolą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (114,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 440,50 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės akcinės prekybos bendrovės „APRANGA“ (juridinio asmens kodas 121933274) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylikos eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.