Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Evaldui Navickui, kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Valdui Bugelevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),

T. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, išsilavinimas – vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji E. A., T. B. ir M. B. mušdami ir kitaip smurtaudami nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiesiems I. G. ir E. J. Š., o būtent – 2019 m. balandžio 5 d. apie 23.00 val. E. A., M. B. (būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) ir T. B., būdami namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, veikdami bendrai, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius E. J. Š. ir I. G.. Kaltinamasis T. B. konflikto metu pastvėręs nukentėjusiąją I. G. už marškinėlių, nutempė ją nuo namo įėjimo laiptų, dėl ko ši nukrito ant kelių, po to jis dešine koja spyrė nukentėjusiajai vieną kartą į kairę veido pusę, nuo ko I. G. nukrito ant žemės. Nukentėjusiajam E. J. Š. pribėgus prie I. G., tikslu ją apginti, M. B. nenustatytu būdu sudavė E. J. Š. į nugaros kairę pusę, dėl ko jis suklupo ant žemės, po to dar kartą kumščiu sudavė smūgį į juosmens dešinę pusę, o E. A. E. J. Š. sudavė bendrai rankomis ir kojomis ne mažiau 8 (aštuonis) smūgius į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajai I. G. atsistojus ir bandant apginti sugyventinį E. J. Š., M. B. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į krūtinę, o E. A. nenustatytu būdu sudavė jai smūgį į dešinės pusės juosmenį ir I. G. parklupo. Po ko T. B. priėjo prie suklupusios I. G. ir rankų delnais sudavė jai per ausis. I. G. atsistojus, T. B. dar kartą rankos kumščiu sudavė jai į lūpą, dėl ko nukentėjusioji aukštielninka nukrito ant žemės. Tokiais veiksmais kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė nukentėjusiajam E. J. Š. poodines kraujosruvas liemenyje ir kojose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai I. G. odos nubrozdinimus veide, dešinėje rankoje ir kojoje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio mėn. po darbo atvažiavo gimtadienio proga pasveikinti sūnaus sutuoktinės. Jis alkoholio nevartojo. Pasėdėjo ir ruošėsi važiuoti į namus. Apie 23 val. jis su S. Ž. (S. Ž.) ir E. A. išėjo į lauką, sūnus M. B. jau buvo lauke. Nukentėjusieji I. G. ir E. J. Š. pamatė, kad jie išėjo į lauką ir pradėjo kabinėtis, kad pas juos garsiai groja muzika. Įvyko žodinis konfliktas. Sūnus M. B. paklausė, kaip jie tą garsą matuoja, mostelėjo ranka ir nuėjo į namus, o jie trise pasiliko lauke. Kai sūnus nuėjo į namus, nukentėjusysis jį pavadino įžeidžiančiai. Jis jam atsakė, kad pats toks. Tada nukentėjusysis pasakė, kad tarnavo (duomenys neskelbtini) kad galvas jiems pjaus kaip avinams ir šoko į jų pusę. Nukentėjusioji pribėgo prie T. B., čiupo už kaklo ir rankos, jie abu nukrito ant akmenuoto kelio, tarp sklypų, prie sūnaus tvoros, o nukentėjusysis griebė akmenį nuo savo kiemo ir puolė jį. Nukentėjusįjį sulaikė S. Ž. su E. A.. Kai jie nukentėjusįjį pastūmė, jis nuėjo atgal. Nukentėjusioji ir T. B. patys atsikėlė. Niekas nukentėjusiųjų nemušė. Vėliau sūnus išėjo į kiemą, priėjo prie T. B. ir paklausė: „kas, tėvai, atsitiko?“. Jis pasakė, kad pasistumdėme. Atvažiavo automobiliai pasiimti likusių svečių, sūnus išlydėjo ir jis išvažiavo į namus. Kai jis nukrito su nukentėjusiąja, o vėliau atsikėlė, S. Ž. su E. A. stovėjo šalia ir nieko nedarė, o nukentėjusysis lakstė. Kai S. Ž. su E. A. pastūmė nukentėjusįjį, nukentėjusysis atsirėmė į žemę. S. Ž. su E. A. daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Kai nukentėjusioji nukritusi atsikėlė nuo žemės, jis su ja nebendravo, ant jos kūno jokių sužalojimų ar kraujo nematė. Nukentėjusioji, krisdama ant akmenų, galėjo nusibrozdinti, pas jį irgi buvo nubrozdinimai ant kojų, kelių. Jis į medikus nesikreipė, tik pats nufotografavo sužalojimus. Mano, kad kaltinamajame akte nurodyti nukentėjusiosios sužalojimai negalėjo atsirasti nuo šio kritimo. Mano, kad nukentėjusieji tarp savęs galėjo konfliktuoti ir susižaloti. Kai M. B. išėjo į kiemą antrą kartą, nukentėjusieji nuėjo į namus. Mano, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Vėliau jo grandinėlę rado prie sūnaus tvoros, kur jis su nukentėjusiąja nukrito. Viskas vyko šalia tvoros, gal pusės metro atstumu nuo sūnaus tvoros.

3. Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio mėn. buvo pakviestas į svečius pas M. B., į jo sutuoktinės gimtadienį. Atvyko į svečius apie 18–19 val. Svečiams skirstantis į namus, jis išėjo į lauką parūkyti. M. B. kaimynai – nukentėjusieji, lauke rėkė, nežino kodėl. Kai T. B. ruošėsi važiuoti į namus, jis vėl išėjo parūkyti, nukentėjusieji vėl buvo kieme ir rėkavo. M. B. mostelėjo ranka ir nuėjo namo. Jis, T. B., S. Ž. buvo lauke, prie M. tvoros, laukė automobilio. Gatvėje tarp sklypų pamatė bėgantį nukentėjusįjį su akmeniu rankose. S. Ž. išmušė iš nukentėjusiojo rankų akmenį. Tada į lauką išėjo D. ir Ž., matyt išgirdo konfliktą ir pakvietė juos į namus. Atvažiavo automobilis ir T. B. išvažiavo į namus. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, atbėgo nukentėjusioji ir, rodydama į jį pirštu, aiškino, kad jis yra jos kaimynas ir jis ją sumušė. Kai bėgo nukentėjusysis su akmeniu, jie lauke buvo gal penkiese. Viskas vyko greitai. Kai bėgo nukentėjusysis su akmeniu, ką darė nukentėjusioji, – nematė. Jis matė, kaip S. Ž. išmušė akmenį iš nukentėjusiojo rankų, jis tuo metu gal buvo šalia. T. B. buvo susikabinęs su nukentėjusiąją, jie stovėjo vienas šalia kito. Negali tiksliai pasakyti, kaip jie stovėjo. D. juos pakvietė į namus ir jie nuėjo į namus. Ką tuo metu darė nukentėjusieji – nežiūrėjo. Kai M. B. sutuoktinė D. išėjo į kiemą, M. B. tuo metu buvo namuose. Jis nebuvo nuėjęs į nukentėjusiųjų kiemą, konfliktas vyko jau netoli M. B. tvoros. Kaip nuėjo nukentėjusieji į namus – nematė, taip pat nematė ir sužalojimų ant nukentėjusiųjų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tuomet ant nukentėjusiųjų irgi nematė sužalojimų. M. B. jokio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo. Jis pats nesuprato dėl ko kilo konfliktas. Nukentėjusieji labai daug keikėsi, vartojo daug necenzūrinių žodžių. Tuo metu, kai nukentėjusieji šūkavo, jam pasirodė, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs. Nematė, kad T. B. nukentėjusiųjų atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus. Ant jo krumplių ir kitų kūno vietų nebuvo sužalojimų. Policijos pareigūnai jo neapžiūrėjo ir nebuvo nustatinėjama, ar ant jo kūno buvo kokie sužalojimai. Tą naktį jis nukentėjusiuosius matė pirmą kartą. Kai S. Ž. išmušė akmenį iš nukentėjusiojo rankų, jis pats sustojo ir nieko nedarė. Jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko. Jo blaivumas buvo tikrintas prieš išvežant jį į policijos komisariatą ir policijos komisariate, buvo nustatytas neblaivumas, bet jis galėjo įvertinti padėtį.

4. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. šventė savo draugo sutuoktinės gimtadienį. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Kažkur apie 23.30 val. išėjo su M. B. į lauką parūkyti, tai yra tas draugas, kurio sutuoktinės gimtadienį šventė. Gavo priekaištų iš priešais gyvenančių kaimynų, tiksliai nesuprato kokių, nes daugiausia buvo necenzūriniai žodžiai. Tai buvo vyras ir moteris, kurie būdami savo kieme, apie 50 metrų atstumu, necenzūriškai šūkavo. Iš pažiūros tas jam nepažįstamas vyras ir moteris buvo neblaivūs, kaip minėjo, net nesuprato, kodėl jie keikiasi. Toliau, nekreipdami dėmesio, su M. B. nuėjo į namus ir po kiek laiko, vėl išėję į lauką, pastebėjo, kad tas pats vyras ir moteris yra lauke, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jį ir M. B. vėliau išvežė į 2-ąjį policijos komisariatą. Kaip suprato, tas jam nepažįstamas vyras ir moteris apkaltino tiek jį, tiek M. B., kad jie juos sumušė. Savo kaltės, kad mušė kažkokį vyrą ir moterį, neprisipažįsta, net nebuvo prie jų prisiartinęs (t. II, b. l. 94–95).

5. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Nurodė, kad tą dieną šventė jo sutuoktinės gimtadienį, po 22 valandos svečiai pradėjo skirstytis į namus. Muzika grojo negarsiai, jie netriukšmavo. Apie 23 val. jis, jo tėvas T. B., sutuoktinės tėvas S. Ž. ir draugas E. A. išėjo į lauką parūkyti. Kaimynas – nukentėjusysis, išėjo iš savo namų ir būdamas ant laiptų pradėjo jiems priekaištauti, kad jie garsiai leidžia muziką, jis vartojo necenzūrinius žodžius ir apie jo profesinę veiklą (jis dirba (duomenys neskelbtini), priekaištavo, kad jis sau per daug leidžia. Kaltinamasis M. B. atsakė nukentėjusiajam, kad muzika groja negarsiai, o, jeigu ji jam trukdo, tegul pamatuoja jos stiprumą, mostelėjo ranka ir nuėjo namo. Atėjęs į namus pasakė sutuoktinei, kad kaimynas priekaištauja dėl garsiai leidžiamos muzikos. Kiti kaimynai jam anksčiau pasakojo, kad nukentėjusieji yra susipykę beveik su visais. Vėliau jis vėl išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė sutuoktinės tėvą su savo tėvu, kaimynai taip pat buvo šalia. Jis paklausė, kas čia buvo, jam atsakė, kad nieko nebuvo, viskas gerai. Tuo metu lauke buvo jo ir sutuoktinės tėvai, kaimynai, vėliau jie visi išsivaikščiojo. Tėvai išvažiavo į namus, o jis nuėjo į savo namus. Po kiek laiko pamatė atvažiuojančius automobilius su švyturėliais, atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Jie sėdėjo namuose, valgė tortą, kai išgirdo skambutį į duris – atvyko policija ir pranešė, kad jie gavo pareiškimą dėl to, jog jie sumušė kaimynus. Jie su policijos pareigūnais išėjo į lauką, atėjo kaimynai (nukentėjusieji), jie šaukė ant jo draugo E. A., kad jis yra jų kaimynas ir jis juos sumušė. Mano, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, nes jie neatskyrė jo nuo jo draugo E. A.. Kai antrą kartą jis buvo išėjęs į kiemą pažiūrėti, kas vyksta, kieme buvo tėvas su uošviu ir nukentėjusieji ėjo link savo namų. Atrodo, kad tėvas buvo priklupęs, jis paklausė tėvo: „kas nutiko?“, jam atsakė, kad „viskas gerai“. Tėvas, sutuoktinės tėvas ir nukentėjusieji buvo gatvėje, arčiau jo tvoros, tėvas kėlėsi nuo žemės, jis norėjo tėvui padėti atsikelti, tėvas negulėjo ant žemė, kol priėjo prie tėvo, kaimynai nuėjo į namus. Tarp jo ir kaimynų buvo tik žodinis konfliktas, kai jis pirmą kartą išėjo į lauką, prieš nukentėjusiuosius nenaudojo smurto, nebuvo prie jų priėjęs. Sutuoktinė išėjo į kiemą, kai paskutiniai svečiai sėdo į automobilį. Į sutuoktinės klausimą: „kas čia buvo?“, pasakė, kad „nežino kas buvo“. Kitą dieną jam tėvas pasakojo, kad nukentėjusysis bėgo link jo su akmeniu, kad sutuoktinės tėvas išmušė akmenį iš jo rankų. Tarp jo ir kaimynų buvo tik žodinis konfliktas. Gal S. Ž. ir padėjo atsistoti nukentėjusiajai, neprisimena. Jis nebuvo nuėjęs pas nukentėjusiuosius į kiemą. Jis nukentėjusiuosius matė 6–7 metrų atstumu. Jis nurodytu adresu gyvena trejus, anksčiau su nukentėjusiaisiais nekonfliktavo, bet kiti kaimynai pasakojo, kad turėjo konfliktų su nukentėjusiaisiais.

6. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad priešais sklypą, kuriame jis gyvena su šeima, per gatvę yra sklypas, kur gyvenamajame name gyvena minimas vyras su moterimi. Su jais jis jokių santykių nepalaikė, tik žinojo, kad ten gyvena vyras ir moteris. Jų sklypas iš gatvės nėra aptvertas. Apie 23 val. jis su svečiais buvo išėjęs į savo kiemą laukti automobilio, todėl priekiniai vartai buvo atidaryti. Kol laukė automobilio, kuris turėjo atvažiuoti paimti svečius, jie kalbėjosi, jokia muzika kieme tuo meta negrojo. Jiems stovint savo kiemo teritorijoje, iš priešais esančio sklypo išėjo įtarime minimas vyras ir moteris, kurie stovėjo ant savo laiptelių ir pradėjo reikšti pretenzijas. Vyras garsiai šaukė, kad jis garsiai leidžia muziką, bet jokios muzikos nebuvo. Vyras galimai žinojo, kad jis tarnauja policijoje, todėl šaukė –,,ar tu (duomenys neskelbtini) , kad garsiai leidi muziką“. Į tai jis jam ramiai atsakė, kad šiuo metu muzika išvis negroja ir kodėl jis prie jo kabinėjasi. Jis buvo savo namo kieme. Po šių savo žodžių dar jam pasakė, kad gali išmatuoti triukšmą, jeigu jam trukdo, tegul kviečia policiją. Tiksliai nežino, ką tas vyras atsakė, jau nekreipė į tai dėmesio, tiesiog apsisuko ir nuėjo pas save į namus. Nei jis, nei kiti jo svečiai nebuvo išėję iš jo kiemo, vyko tik žodinis konfliktas. Po kurio laiko, išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad jo tėvas T. B. ir kaimynai – vyras su moterimi, buvo ant gatvės, prisimena, kad tėvas ir moteris gulėjo. Jis įvykio metu net nebuvo išėjęs iš savo namų teritorijos, nežino, dėl ko įvyko tas konfliktas, kokiu būdu vyras ir moteris patyrė sužalojimus. Jis jokių fizinių veiksmų nenaudojo nei prieš kaimyną, moterį, ar ką kitą, todėl savo kaltės ir nepripažįsta. Pamatęs, kad tėvas guli ant gatvės, prie jo pribėgo, jam padėjo atsistoti, matė, kad sutuoktinės tėvas S. Ž. padeda atsikelti moteriai. Su tėvu grįžo į savo kiemą, visi pradėjo skirstytis. Kai visi svečiai jau buvo išvažiavę, atvažiavo policija, pareigūnai pranešė, kad kaimynai nurodė, jog jis juos sumušė. Taip pat nori paminėti, kad, atvykus policijos pareigūnams, tas pats kaimynas – pareiškėjas, nurodė, kad E. A. yra jo kaimynas, o jis jam pasakė, kad jis net neskiria, kas yra tikri jo kaimynai. E. A. yra jo draugas, kuris buvo įvykio metu, 2019 m. balandžio 5 d. buvo švenčiamas jo sutuoktinės gimtadienis (t. II, b. l. 60–62).

7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. B. – jo kaimynas, kitų dviejų kaltinamųjų M. B. ir E. A. iki šio įvykio nepažinojo. Nurodytą dieną apie 23 val. iš kaltinamojo M. B. namų pusės sklido garsi muzika. Vienas išėjęs į lauką pamatė prie kaltinamojo M. B. namų daug žmonių. Nuo nukentėjusiųjų kiemo iki M. B. kiemo – gal 15–20 metrų. Iš automobilio, kuris buvo M. B. kieme, sklido garsi muzika. Lauke stovėjo keturi vyrai: M. B., jo sutuoktinės tėvas, taip pat T. B. ir, jei neklysta, Eg., jie turbūt rūkė. Aiškiai matė jų veidus. Jis paprašė patildyti muziką, bet jo neišgirdo. Tuomet jis labai garsiai užrėkė, galbūt ten buvusiems asmenims pasigirdo, kad juos įžeidė, jam atsakė „pamatuok decibelus“. Visi trys kaltinamieji atėjo į nukentėjusiųjų kiemą, tuo metu jo sugyventinė jau stovėjo ant laiptelių. Kaltinamieji klausė nukentėjusiųjų: „ką jūs čia šnekate, ką čia darote“, o I. T. B. pasakė: „tu išvis nutilk prostitute“. Jį taip pat vadino necenzūriniais žodžiais. I. atsakė: „kur tu čia tokius matai?“. Kaltinamieji jau tuo metu buvo nukentėjusiųjų kieme, prie laiptelių. Eg. stovėjo dešinėje pusėje, M. stovėjo šalia jo, o per vidurį pribėgo T. ir stvėrė I. už marškinėlių bei nutempė nuo laiptelių. Po to pamatė, kaip T. iš dešinės kojos spiria I. į skruostą. Po smūgio ji pargriuvo. Jis norėjo nuo laiptelių nulipant M. ir Eg. praskirti ir pribėgti prie Ingos padėti. Tuomet, kai jis nulipinėjo nuo laiptelių, staigiai iš dešinės pusės į nugarą smūgiavo Eg. ir staigiai iš kairės pusės smūgiavo M., mano, kad smūgis buvo iš kojos. Po jam suduotų smūgių jis suklupo. Po to išgirdo, kaip M. sutuoktinės tėvas sako: „nebijok aš tave ginu“. Nukentėjusysis atsistojo ir per petį matė, kaip M. iš kumščio trenkė nukentėjusiajai į krūtinę, saulės rezginį. Nukentėjusioji sušuko jam: „bėk, skambink policijai“. Jis nubėgo į namus skambinti policijai. Visa tai vyko nukentėjusiųjų kieme. Vėliau atvažiavo du pareigūnai, jie fotografavo Ingos sužalojimus, tačiau byloje šių nuotraukų nėra. Tuomet atvažiavo greitoji pagalba, I. suleido vaistus. Jis žinojo, kad jam skausmas prasidės kitą dieną, pasakė, kad jam nereikia pagalbos. Kitą dieną jis iš lovos negalėjo išlipti, buvo stiprūs skausmai, du mėnesius gėrė nuskausminamuosius vaistus, negalėjo dirbti. Atvažiavus policijai, visi išsiskirstė. D. tėvas priėjęs pasakė „kas čia tokio, pasistumdėme ir viskas“. Kai jų namuose buvo pareigūnai, pas juos atėjo D., M. sutuoktinė, atsiprašinėjo, siūlė atsilyginti. Jam buvo šokas matant, kaip vyrai mušė moterį, jį stumdė. Iki dabar negali užmigti be migdomųjų. Tą dieną jis ir nukentėjusioji vartojo alkoholį tik po įvykio. Jis išgėrė daugiau nei pusę butelio alaus. Po pavartoto alkoholio ir neblaivumo tikrinimo praėjo gal 8–10 minučių. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio vietoje buvo penki asmenys todėl, kad pas M. buvo svečių, bet pagrindiniai asmenys buvo keturi. Kaltinamieji nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat ir nukentėjusieji kaltinamųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Konfliktas vyko ne prie M. kiemo vartų, bet nukentėjusiųjų kieme, jis iš savo kiemo išėjęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad konfliktas vyko ant gatvės, turėdamas omenyje, kad viskas vyko lauke. Po įvykio ant jo kūno buvo daug mėlynių, galvoje – guzai, ant nugaros – mėlynės. Mano, kad nėra svarbiausia, kuris kaltinamasis jam sudavė pirmas, gal ikiteisminio tyrimo metu ir kitaip nurodė, kas jam sudavė pirmas. Nukentėjusįjį mušė kaltinamieji – M. B. ir E. A., bet smūgių eiliškumo įvardinti tiksliai negali. M. stipriai kirto iš nugaros, sakydamas, kad jis už kelią nemokėjo, iš šio pasakymo suprato, kad tai M.. Atvykusiems pareigūnams ir medikams jis nerodė savo sužalojimų. Jis buvo apžiūrėtas poliklinikoje pirmadienį ir Vilniuje – pas ekspertus. Sužalojimų nuotraukos buvo darytos kitą dieną. Visi nuotraukose užfiksuoti sužalojimai padaryti šio įvykio metu. Jis akmeniu užsimojęs nebuvo, tik pasakė „ką jūs darote?“ ir metė akmenį į žemę. Smūgio metu M. sakė, kad „už kelią nemokėjai“. Jis atsakė, kad pats toks, ko čia aiškini. Neigiamam kontekste dėl M. B. profesijos nieko nesakė, tik, kai kaltinamieji artėjo link jų, jis pasakė M. B.: „galvok ką darai, tu esi pareigūnas“. Dėl ko T. mušė I. – nežino, gal kažką vienas kitam pasakė. Jam buvo smūgiuota į nugarą ir dar kitas smūgis buvo. Kiek tiksliai smūgių buvo nežino, smūgiai „pylėsi“ iš visur. Eg. daugiau smūgių sudavė, o M. B. sudavė gal kokius tris smūgius. Jis tiesiogiai nematė, kas sudavė smūgius. Matė tik pirmą smūgį. Antrojo smūgio jau nematė, buvo pasilenkęs. Matė, kaip M. iš dešinės rankos sudavė I. į krūtinę. Ji po to sušuko, kad kviestų policiją, ir jis nubėgo. T. B. buvo vienas iš agresyviausių, jis pirmas „kėlė triukšmą“, koneveikė. Apklausos protokole, kuriame nurodė, kad kaimyno tėvas nemušė, – suklydo, kadangi turėjo galvoje, kad nemušė M. sutuoktinės tėvas. Pradžioje T. B. nusitempė I. nuo laiptų, apie tris metrus, ir po to smūgiavo iš kojos jai į galvą. Matė tik vieną smūgį iš kojos. Jis tiksliai nežino kaltinamojo A. vardo, Eg. ar E., jis Eg. įvardijo E. A.. E. sudavė jam į galvą, nugarą, dešinėje pusėje, sudavė kumščiais. Neprisimena, kur buvo suduotas pirmas smūgis, buvo „smūgių kruša“. Kiek viso E. sudavė smūgių, nežino, neskaičiavo, gal kokius 6–8 smūgius.

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. Š. parodė, kad įvykis buvo 2019 m. balandžio 5 d. apie 23 val.. Jis, kartu su savo sugyventine I. G. miegojo savo namuose. Tuomet išgirdo didelį triukšmą, sklindantį iš priešais jų namą esančio kaimyno būsto. Tuomet jis išėjo pro savo namo duris ir, stovėdamas ant laiptų prie savo durų, paprašė asmenų kompanijos, kurie buvo pas kaimynus kieme, kad jie patildytų muziką, nes jiems trukdo miegoti. Į šiuos veiksmus jie nereagavo. Tuomet jis dar kartą garsiau pareikalavo, kad jie patildytų muziką. Į šiuos žodžius jam buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Jis taip pat jiems pradėjo sakyti necenzūrinius žodžius. I. G. taip pat išėjo į lauką ir atsistojo šalia jo, ant laiptų. Tuomet apie penkių asmenų grupė išėjo iš kaimyno kiemo ir atėjo pas jį į nuosavo namo kiemą, prie įėjimo durų. Nori paminėti, kad, kiek žinojo, priešais name gyvena kaimynas – jaunas vaikinas, kuris yra policijos pareigūnas, dirba Trakų rajono PK, tame name gyvena jis, jo sutuoktinė ir sūnus. Santykių nepalaikė, tik susitikę pasisveikindavo. Jis net kelis kartus policijos pareigūnui pasakė, kad jis – pareigūnas, žiūrėtų, ką daro, bet jis tik išplūdo jį. I. G. bandė numalšinti šį žodinį konfliktą, tačiau jie nereagavo ir, pagriebę I., nustūmė ją nuo laiptų į kiemą, parvertė ant žemės, pradėjo spardyti. Jis pats matė, kad žilas vyras – apie 50 metų, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, stvėrė I. už marškinėlių, ji nukrito ant kelių, ir iš kojos spyrė į veidą, I. nugriuvo ant žemės, nejudėjo. Jis, pamatęs šiuos veiksmus, pribėgo prie jos norėdamas apginti, tačiau kaimynas M., būdamas jam iš nugaros, iš kairės pusės sudavė stiprų smūgį jam į nugarą, galvoja, kad tai buvo spyris, nuo šio spyrio jis suklupo ant žemės, užsidengė rankomis veidą. M. jam sudavė antrą kartą į nugarą, tuo tarpu M. draugas, jam nepažįstamas vaikinas, nuolat jį mušė rankomis per galvą. Toje kompanijoje buvo vienas vyras – su ūsais, raudonais marškinėliais, kuris juos gynė nuo smurtautojų – tiek I., tiek jį. Visas šis konfliktas vyko viešoje – atviroje vietoje, namo kieme. Po šio konflikto jis nubėgo į namus ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu jo sugyventinė liko lauke, konflikto vietoje, todėl minėti asmenys toliau I. G. mušė, jis nubėgdamas matė, kad M. ir jo draugas muša I. į krūtinę, nugarą. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atvykę policijos pareigūnai konflikto jau nematė, nes jis buvo pasibaigęs, keli asmenys, dalyvavę konflikte, jau buvo pasišalinę. Liko tik jo kaimynas, kuris gali patvirtinti, jog jį bei jo sugyventinę mušė. Po šio konflikto liko dar vienas dalyvavęs asmuo, kuris taip pat juos mušė. Po viso konflikto, kuomet jau buvo iškviesta policija, prie jo namo durų atėjo vienas konflikte dalyvavęs asmuo, kuris jam pasakė, kad čia nieko blogo neįvyko – pasipykome ir išsiskirkime. Jis buvo su odine striuke, vyresnio amžiaus, jis jų nemušė. Mano, kad tai yra jo kaimyno (kuris dirba policijoje) tėvas. Nori papildomai pasakyti, kad teritorija, kurioje buvo sumuštas jis ir I., buvo apšviesta tiek iš M., tiek iš jo namo pusės, todėl tikrai gali teigti, kad jį mušė būtent M. ir jo draugas. Laukdami policijos, dėl patirto šoko, jis ir I., kad nusiramintų, vartojo alkoholį, jie nežinojo, kad bus nustatinėjamas jų neblaivumas. Būtų žinojęs, tikrai nebūtų vartojęs, ypač, kad kitą dieną, tiek jam, tiek I. reikėjo į darbą. Todėl tikrai gali teigti, kad M. jam smogė ne mažiau du kartus – vieną kartą tai buvo spyris į jo kairės pusės nugarą, kitą kartą – smūgis į dešinės pusės juosmenį, kiti smūgiai, likę 8 buvo M. draugo, kur kliuvo ir jo dešinei šlauniai (t. I, b. l. 37–39).

9. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. B. – jos kaimynas, kitų dviejų kaltinamųjų – E. A. ir T. B., iki šio įvykio nepažinojo, nebuvo mačiusi. Viskas įvyko balandžio 5 dieną apie 23 val.. Ji ir nukentėjusysis jau miegojo, juos pažadino garsi muzika. Nukentėjusysis išėjo iš namų, neilgai trukus išėjo ir ji, atsistojo šalia nukentėjusiojo. Pirmiausia buvo žodinis konfliktas, kaltinamieji juos įžeidinėjo. Pradžioje visi kaltinamieji stovėjo M. kieme. Keturi asmenys atėjo iš M. kiemo į nukentėjusiųjų kiemą. Buvo žodinis konfliktas, ją vadino necenzūriniais žodžiais, ji atsakė: „tu toks pat“, „kur tu matai tokią“. Po šių žodžių M. tėvas T. stovėjo kairėje pusė, o E. ir M. – dešinėje. T. stvėrė ją už marškinėlių ir nutempė į savo pusę. Ji atsiklaupė ant kelių ir T. dešine koja spyrė jai į kairės pusės žandikaulį. Po smūgio jai pasidarė tamsu, ji parkrito į dešinę pusę, susižalojo alkūnę. Ji stojosi ir pamatė suklupusį nukentėjusįjį. Priešais nukentėjusįjį stovėjo M., o dešinėje pusėje – E.. Ji matė, kaip M. ir E. mušė kumščiais ir spardė kojomis nukentėjusįjį, tarp jos ir jų buvo apie 1,5 žingsnio atstumas. Priešais vyrą buvo M., o dešinėje pusėje – E.. Ji įlindo tarp M. ir nukentėjusiojo, kad juos išskirtų, išskėtė rankas ir sušuko nukentėjusiajam: „bėk, kviesk pareigūnus“. M. jai sudavė dešine ranka į saulės rezginį ir ji suklupo. T. apėjo ją ir mušė abejomis rankomis jai per ausis. Smūgiai buvo stiprūs – net iškrito auskarai iš ausų, iki šiol jų nerado. T. T. kumščiu trenkė jai į lūpą, ji nukrito ant nugaros. Kai ji buvo tarp M. ir nukentėjusiojo, E. jai sudavė (koja ar ranka) į dešinės pusės juosmenį. Paskutinį smūgį į lūpą trenkė T., ji pargriuvo prie elektros skydinės (ten buvo akmenys) ir prarado sąmonę. Konflikto vietoje buvo kaltinamojo M. sutuoktinės D. tėvas, kuris sakė, kad juos gynė. Po to ji atsikėlė ir nuėjo į namus. Nukentėjusysis iškvietė pareigūnus. Atvažiavo greitoji pagalba. Ji atsisakė važiuoti į ligoninę, nes buvo nesenai įsidarbinusi ir negalėjo neiti į darbą. Ją apžiūrėjo medikė, suleido vaistų. Kai buvo atvykę pareigūnai, pas juos į namus atėjo M. sutuoktinė, ji atsiprašinėjo dėl to, kas įvyko, siūlė pinigus ar vaistus. Nukentėjusieji nesutiko atleisti. Nukentėjusysis pasakė, kad, jeigu jie atleis, tai kaltinamieji galės ateityje daryti tą patį. Tai girdėjo ir pareigūnas, kuris tuo metu buvo jų namuose. Tą dieną iki įvykio nukentėjusieji alkoholio nevartojo. Vartojo alkoholį tik po įvykio, atėję į namus, 10 minučių iki pareigūnų atvykimo. Gėrė alų, gal daugiau nei pusę butelio išgėrė. Visas konfliktas vyko nukentėjusiųjų kieme. Ji matė, kaip M. ir E. mušė vyrą kumščiais, matė tai, kai kėlėsi po pirmo T. smūgio. Matė, kaip M. ir E. sudavė nukentėjusiajam per galvą, į juosmenį, nugarą. Tada ji įlindo tarp jų, M. sudavė jai į saulės rezginį. Kai ji tarp jų įlindo, priešais ją stovėjo M., o iš nugaros buvo E.. E. jai arba spyrė, arba sudavė kumščiu į dešinę pusę, į juosmenį. Po to ji sušuko nukentėjusiajam, kad kviestų policiją. Nukentėjusysis nubėgo kviesti policijos. Vyras į lauką jau nebegrįžo. Jos sužalojimų nuotraukos darytos tą pačią dieną. Nuotraukose užfiksuoti sužalojimai padaryti būtent šio įvykio metu. Iki įvykio jokių kitų incidentų, kur ji galėtų susižaloti, nebuvo.

10. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 23 val. ji kartu su savo sugyventiniu E. J. Š. miegojo namuose. Tuomet iš kaimynų pusės išgirdo sklindantį didžiulį triukšmą. Jos sugyventinis E. išėjo į lauką paprašyti, kad kaimynai pritildytų muziką. Kol ji apsirengė, jos vyras jau buvo išėjęs į lauką paprašyti sumažinti triukšmą. Jai išėjus į lauką, ji pamatė tarp jos sugyventinio ir kaimynų kompanijos kilusį žodinį konfliktą. Jie tik pykosi. E. stovėjo ant laiptų, prie durų, ji atsistojo šalia. Ji, norėdama numalšinti konfliktą, paprašė kompanijoje buvusių žmonių, kad jie baigtų konfliktuoti. Penkių vyrų kompanija prisiartino arčiau, užėjo į kiemą, ir tuomet, vartodami necenzūrinius žodžius, stvėrė ją už rūbų ir nutempė nuo laiptų. Tai padarė vyras – žilais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus, jis buvo apsirengęs juodos spalvos odine striuke, nuo jo patempimo ji nukrito ant kelių. Tuomet jis, būdamas jai dešiniau, iš kojos vieną kartą įspyrė į jos veido kairę pusę, spyrė iš dešinės kojos. Nuo to spyrio ji dešiniu šonu pargriuvo ant žemės. Tuo metu atbėgo jos sugyventinis, tačiau ir jį pagriebė, pargriovė ant žemės. Pastebėjo, kad E. suklupo nuo kaimyno M. ir to draugo smūgio. Visas šis konfliktas vyko namo kieme. Vienas iš jų kompanijoje buvusių asmenų mėgino juos atstumti nuo kaimynų kompanijos, numalšinti konfliktą. Jis buvo su ūsais, juoda striuke, raudonais marškinėliais. Ji pati atsistojo, minėtas vyras su ūsais jai pasakė bėgti, bet ji pastebėjo, kad yra mušamas E., todėl išskėstomis rankomis atsistojo šalia suklupusio sugyventinio, veidu į kaimyną M. (tai yra apie 30 metų vyras, jis gyvena priešais juos). Pasakė Egidijui bėgti, skambinti. Tuo metu kaimynas M. jai vieną kartą su dešinės rankos kumščiu sudavė į saulės rezginį – krūtinę, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, nuo smūgio susilenkė. Iš dešinės pusės M. draugas (nedidelio ūgio, apie 25 metų amžiaus vaikinas) jai vieną kartą – tiksliai nežino, ar iš kojos, ar iš rankos, trenkė į jos dešinės pusės juosmenį, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Jos sugyventinis jau buvo nubėgęs į namus skambinti policijai, o ji liko konflikto centre, kuriame toliau buvo mušama į įvairias kūno dalis, o būtent – minėtas vyras žilais plaukais priėjęs prie jos iš priekio su rankų delnais trenkė jai vieną kartą per jos ausis, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, net ausyse suspengė. Prisimena vyrą su ūsais, kuris bandė apginti, tačiau vyras žilais plaukais kažkaip apėjo iš nugaros. Ji, laikydama rankas prie ausų (nes skaudėjo), sukosi ir tas vyras žilais plaukais iš dešinės pusės jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į jos lūpą, nuo šio smūgio ji aukštielninka nukrito ant nugaros, atsitrenkė galvą, prarado sąmonę. Iš kompanijos, kuri ją mušė, ji iš matymo pažįsta tik priešais gyvenantį kaimyną M., kuris, kaip minėjo, jai sudavė vieną kartą į jos krūtinę, jai skaudėjo, kiti ją mušę vyrai galimai yra M. draugai ar giminaičiai, kurių ji nepažįsta. Visus vyrus galėtų atpažinti, vyras žilais plaukais yra vidutinio kūno sudėjimo, jį taip pat galėtų atpažinti. Asmuo, kuris juos išskyrė, buvo su ūsais, juoda striuke, raudonu megztiniu. Po konflikto, kol vyko policija, trys asmenys pasišalino juodos spalvos „Nissan“ markės visureigiu, „M. B.“, pilkos spalvos sedanu bei „Ford“ markės automobiliu, kurio modelio nežino, jis buvo sidabrinės spalvos, numerių skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Detaliau apibūdinti automobilių negali. Po konflikto įvykio vietoje liko jos kaimynas M. bei dar vienas asmuo. Gali patvirtinti, jog būtent šie asmenys ją mušė. Nori patvirtinti, kad, kai buvo mušama, buvo blaivi, alkoholio tiek ji, tiek jos sugyventinis pavartojo jau po sumušimo, laukdami policijos (t. I, b.l.139–141).

11. Liudytojas S. Ž. (S. Ž.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. B. – jo dukters vyras, kaltinamasis E. A. – M. B. geriausias draugas, kaltinamasis T. B. – M. B. tėvas. Tiksliai jau visko neprisimena, nes praėjo pusantrų metų. Balandžio 5 d. atvyko į dukters gimtadienį. Prieš kelis mėnesius buvo mirusi jo motina, todėl nenorėjo labai linksmintis. Jau prieš išvykdamas iš dukros namų į savo namus, išėjo į lauką parūkyti. Stovėjo ramiai kieme ir rūkė. Dukters sutuoktinio tėvas labai garsiai kalba, bet viskas buvo „normos ribose“. Kažkuriuo momentu nukentėjusieji išėjo į lauką ir pradėjo rėkti, kad pas juos garsiai groja muzika, kuri trukdo jiems ilsėtis. Tačiau muzika negrojo, jie nesilinksmino. M. B. ramino kaimynus (nukentėjusiuosius), bet kaimynai nerimo, pradėjo įžeidinėti M. B.. M. nieko nesakęs apsisuko ir nuėjo į namus. M. B. tėvas didžiuojasi, kad jo sūnus dirba policijoje ir užstojo sūnų, jo profesiją. Jis atsakė kaimynams. Po to viskas vyko labai greitai. Jie buvo prie dukters sutuoktinio namų vartų, jo kieme. Nežino, kas nukentėjusiesiems „užėjo“, tačiau nukentėjusysis pradėjo bėgo į jų pusę, bėgdamas griebė akmenį ir bėgo tiesiai į T. B.. Liudytojas S. Ž. išmušė akmenį iš kaimyno (nukentėjusiojo) rankų. Jie nukrito, atbėgo moteris – nukentėjusioji, ji bėgdama irgi nukrito ant žemės, matyt užsikabino už išpiltos skaldos, ji bėgo su šlepetėmis ir nukrito. Jis priėjo prie nukentėjusiosios, padavė jai ranką ir padėjo atsistoti. Vyrai irgi atsikėlė. Jis su kaltinamaisiais liko savo kieme, nukentėjusieji nuėjo į savo kiemą. Prieš jam išvažiuojant, pamatė nukentėjusiuosius ant jų slenksčio. Jis priėjo prie jų ir suprasdamas, kad įvyko nesusipratimas, pradėjo su nukentėjusiaisiais kalbėtis, pradėjo atsiprašinėti, nesvarbu kalti jie ar ne, bet kaimynai turi sutarti tarpusavyje. Jis pasakė nukentėjusiesiems: „jeigu mes dėl ko kalti – atsiprašome ir nesipykime“. Jis nuėjo į nukentėjusiųjų namus, su jais pakalbėjo, atrodė, kad jie suprato vieni kitus, jis atsisveikino ir išvažiavo į namus. Jam jau būnant savo namuose, dukra pranešė, kad kaimynai iškvietė policiją. Kai nukentėjusysis bėgo su akmeniu, tuo metu gatvėje buvo tik jis, T. B. ir abu nukentėjusieji. E. buvo M. kieme. Nukentėjusysis bėgo su akmeniu, jis atėmė akmenį, bet nukentėjusysis toliau bėgo į dukters sutuoktinio tėvą. Liudytojas bandė tarp jų atsistoti, bet nukentėjusysis prabėgo ir nukrito su T. ant žemės. Kai nukentėjusiojo sutuoktinė pamatė, kad jie nukrito, ji bėgo paskui ir nukrito ant jų. Tada jis padavė nukentėjusiajai ranką ir padėjo atsikelti. Negali tiksliai paaiškinti, kodėl nukentėjusysis nukrito su T. ant žemės. Tai vyko arčiau dukters namų vartų. Po to vyrai atsistojo ir išsiskirstė po savo kiemus. Niekas nieko nemušė. Nežino, kaip vyrai nukrito, o moteris nukrito ant jų. Jie gulėjo visi vienoje krūvoje. E. tuo metu rūkė M. kieme. D. išėjo į lauką ir visus pakvietė į vidų. Konflikto metu M. buvo savo namuose, jo kieme nebuvo. M. kieme buvo tik kartą, kai nukentėjusieji pradėjo jį pravardžiuoti ir liepė išjungti muziką. Nukentėjusysis įžeidinėjo kieme M. ir jo profesiją. Nukentėjusiųjų elgesys buvo neadekvatus, nukentėjusysis šaukė, kad tarnavo Afganistane ir juos papjaus kaip avis. M. paprašė kaimynų nusiraminti ir nuėjo į namus. Kai jis bendravo su nukentėjusiaisiais, nematė ant jų kūno jokių sužalojimų. Nukentėjusieji skundų, ar pretenzijų, dėl sveikatos neišsakė.

12. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo S. Ž. (S. Ž.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d. jis buvo pas savo dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo dukros gimtadienis. Jo dukra šiuo adresu gyvena su savo vyru M. B., jie augina maža sūnų. Gimtadienyje buvo ir M. tėvai, taip pat M. ir D. draugai. Kažkur apie 23 val., gal po 23 val., jie buvo lauke, ruošėsi važiuoti į namus. Tuo metu iš priešais esančio namo pasigirdo rėkimas, kad jie garsiai leidžia muziką, nors tuo metu jokia muzika negrojo. Šaukė jam nepažįstamas vyras, kuris buvo savo namo kieme. Pamatęs M., jis dar pasakė, kad jis yra policininkas ir nukreipė pyktį jo atžvilgiu. Neprisimena, ką jam atsakė M., bet tikrai nieko grubaus, jis numojo ranka, apsisuko ir nuėjo pas save į namus. Tikrai nei jis, nei M. tuo metu niekur nebuvo pajudėję, jie stovėjo M. namo kieme, nuo minėto vyro namo sklypus skiria gatvė. Prie to šaukiančio vyro stovėjo moteris, ji jam taip pat nėra pažįstama, ji taip pat šaukė, kad jie jiems trukdo, kad jie nori miego, jiems rytoj į darbą. Jis alkoholio nebuvo vartojęs, nes pas juos yra tradicija, kad su vaikais nevartoja, be to, metų pradžioje mirė jo motina, todėl iš pagarbos jai muzika nebuvo leidžiama, tiesiog tiek jis, tiek M. tėvai buvo atvažiavę pasveikinti vaikų. Minėtas vyras taip pat šaukė, kad jis tarnavo Afganistane, kad pjaus juos kaip avinus, jo elgesys buvo neadekvatus. Vienu momentu tas vyras grubiai pasakė apie M. kaip apie (duomenys neskelbtini). M. tėvas galimai įsižeidė ir žodžiu atkirto tam vyrui. Pastebėjo, kad tas vyras, būdamas savo namo kieme, paėmė nuo žemės gulintį akmenį ir pasileido link jų, perbėgęs gatvę, jis jau net atsidūrė M. kieme. Jis sureagavo ir atėmė iš to vyro akmenį. Prisimena, kad tas vyras neišsilaikė ir ranka palietė žemę, bet tikrai nebuvo nuvirtęs. Viskas vyko sankirtoje – gatvės ir M. namo kiemo. Tuo metu į įvykį įsitraukė jam nepažįstama moteris, ji galimai atėjo su savo vyru. Jis pastebėjo, kad ta moteris su M. tėvu T. jau guli ant žemės, ant gatvės. Gulinti ant nugaros moteris garsiai šaukė, neprisimina ką. Jis priėjo prie moters ir padavė jai ranką, sakydamas, kad ji nustotų šaukti, nes nieko neatsitiko. Moteris paėmė jo ranką ir jis jai padėjo atsikelti. Po to, kai moteris atsikėlė, ji su savo vyru nuėjo pas save į namus. Nueidami jie šaukė, kad jiems galas, kad juos pasodins, pas juos yra kameros, kurios viską filmuoja. Jis po kurio laiko buvo užėjęs pas juos į kiemą, kur jie lauke kalbėjosi, kad nieko čia neatsitiko, jokios muzikos nebuvo ir, jeigu jie mano, kad jie kalti, tai jie atsiprašo, tikrai nieko tokio blogo neatsitiko. Gali teigti, kad vyras ir moteris buvo pavartoję alkoholio, nes adekvatus žmogus taip nesielgtų. Jie nieko neatsakė, bet susidarė įspūdis, kad sutiko, jog nieko baisaus nenutiko, galimai žmonės norėjo dėmesio. Jis apsisuko ir nuėjo pas dukters sutuoktinį į namus. Išvažiavo. Jam buvo keista, kad, jau būnant namuose, paskambino dukra, kuri pranešė, kad tie kaimynai, kurie patys buvo konflikto pradininkai, iškvietė policiją. Jam buvo šokas sužinojus, kad policija išsivežė M. ir jo draugą Ev. pagal tų kaimynų kaltinimus dėl to, kad jie juos sumušė. Tikrai gali teigti, kad nei M., nei kas kitas iš ten buvusių, net nebuvo užėję pas tuos kaimynus į jų kiemą ir tuo labiau jų niekas nemušė (t. II, b. l. 24–26).

13. Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. B. – jos vyras, kaltinamasis T. B. – vyro tėvas, kaltinamasis E. A. – vyro draugas. Tą vakarą šventė jos gimtadienį, buvo susirinkę šeimos draugai, jos ir vyro tėvai. Vakare pradėjo visi skirstytis, dalis svečių jau buvo išvažiavę. Ji su drauge Ž. tvarkėsi namus. Užėjo į namus piktas jos vyras M. B., jis pasakojo, kad kaimynai – nukentėjusieji, išėjo iš savo namų ir garsiai reiškė pretenzijas, kad pas juos garsiai groja muzika. Po jos močiutės mirties buvo praėję tik keli mėnesiai, todėl muzikos nebuvo garsiai klausomasi. Vyras sakė, kad kaimynai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji prašė vyro nusiraminti. Vyras išėjo atgal į lauką, ji taip pat išėjo į lauką, nes išgirdo garsiai kalbantis. Kieme buvo jos vyro tėvas T. B., jos tėvas S. Ž., jos vyras M. B. ir vyro draugas. Kas vyko lauke, ji nematė, prie durų matė stovinčius – vyro tėvą, savo tėvą, savo vyrą ir vyro draugą, visi asmenys buvo prie durų, jų kieme, nukentėjusiųjų nesimatė, ji net nesuprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. Ji paprašė, kad visi eitų į namus, kad neprižadintų vaikų. Netrukus atvažiavo automobilis, jos ir jos vyro tėvai išvažiavo. Po kurio laiko atvažiavo policija. Jie išėjo į kiemą, nukentėjusieji irgi buvo lauke. Nukentėjusieji rodė į E. A. sakydami, kad tai jis yra jų kaimynas ir juos mušė. Tai ją nustebino, nes šioje vietoje jie gyveno jau pora metų ir nukentėjusieji neatpažino kaimynų, jai atrodė, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs. Nukentėjusiųjų veidus matė, sužalojimų jų veide nesimatė, nukentėjusiosios viena kelnių klešnė buvo pakelta. Ant sutuoktinio tėvo veido sužalojimų ar purvo žymių nematė. Ji ėjo tą vakarą pas kaimynus atsiprašyti ir viską taikiai išspręsti, jeigu jau nukentėjusieji manė, kad kaltinamieji jiems kažką padarė, nes jos vyrą ruošėsi išvežti į policijos komisariatą. Ji iš policijos pareigūnų girdėjo, kad kaimynai buvo sumušti. Ji buvo nuėjusi pas nukentėjusiuosius, tačiau ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų, ant nukentėjusiosios kojos buvo nubrozdinimas, ant veido nematė jokių sužalojimų. Kitos dienos rytą paskambino sutuoktinio motina, ji paprašė paieškoti T. B. grandinėlės, draugė Ž. grandinėlę rado prie jų vartų žolėje.

14. Liudytoja Ž. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis E. A. – jos draugas, kaltinamasis M. B. – jos draugo E. A. draugas, T. B. – M. B. tėvas. Tą vakarą šventė draugės D. gimtadienį, buvo jos ir jos vyro šeimos nariai. Vakare su D. namuose tvarkėsi, atėjo M. su Ev., jie guodėsi, kad kaimynas pažemino M., išplūdo juos, kad garsiai groja muzika, kad jie tokiu elgesiu niekina policiją. Papasakojo ir vėl išėjo į lauką įkvėpti gryno oro. Netrukus išgirdo triukšmą, vyriškus balsus, ji su D. išėjo į lauką, pakvietė vyrus į vidų, kad kaimynams netrukdytų. Tuo metu lauke dar buvo M. tėvas, D. tėvas – S., nepažįstamų žmonių kieme nematė. Į namo vidų įėjo ji su D., M. su Ev. ir jų tėvai. Apie smurtą jie nekalbėjo. Greitai jų tėvai išvažiavo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, jie pasakė, kad yra iškvietimas dėl kaimynų atžvilgiu panaudoto smurto. Pareigūnai pakvietė ir nukentėjusiuosius. Nukentėjusiuosius matė metro ar dviejų atstumu, sužalojimų jų veiduose nematė. Policijos pareigūnai paprašė nukentėjusiųjų parodyti, kas juos sužeidė, ir tada kaimynė parodė į jos draugą ir pasakė, kad tai yra jų kaimynas ir jis juos sumušė. Po žodinio konflikto S. Ž. siūlė kaimynams susitaikyti. Ji paties konflikto nematė. Jai iš karto pasirodė, kad nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio – jie buvo nenustygstantys vietoje, nukentėjusioji svirduliavo.

15. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad E. A. yra jos draugas–sugyventinis, jie gyvena kartu. 2019 m. balandžio 5 d. buvo švenčiamas jos draugės – D. B. gimtadienis, kur į jos namus, esančius adresu – (duomenys neskelbtini) ji atvyko kartu su E. A.. Gimtadienyje buvo tiek D., tiek jos vyro – M., tėvai, pagrinde buvo šeimos nariai. Tarp 22.30–23 val. iš gimtadienio pradėjo skirstytis žmonės, D. sesuo išvežė pirmus svečius. Ji su D. B. liko jos namuose, pradėjo tvarkyti namus. E. A., M. B., D. tėvas bei jos sutuoktinio tėvas – T., buvo išėję į lauką parūkyti. Nori paliudyti, kad muzika tikrai nebuvo garsiai leidžiama, muzika skambėjo namuose, buvo tik jos fonas, kad būtų galima susikalbėti. Prisimena, kad ji net buvo pati išėjusi į lauką, stebėjosi namo izoliacija, tikrai nesigirdėjo jokios garsios muzikos, sklindančios iš namo. Kiek prisimena, tiek D. tėvas, tiek jos sutuoktinio tėvas, alkoholio nevartojo, nes D. tėvas buvo atvažiavęs su automobiliu, o D. uošvis – T., dirba vairuotoju, todėl taip pat nevartojo alkoholio. Vyrams būnant lauke, po kurio laiko į namus užėjo M. B., jis buvo susinervinęs. Paklausus, kas atsitiko, jis pasakė, kad priešais gyvenantis kaimynas išplūdo jį keiksmažodžiais, sumenkino jo profesiją, taip pat menkino ir jį patį. Tiek ji, tiek D. pradėjo jį raminti, kad nesiveltų į konfliktus. Netrukus pasirodė ir E. A., kuris taip pat paliudijo, kad M. buvo išplūstas kaimyno, sakė, kad vyras keikėsi. Suprato, kad minimas kaimynas išsikeikė ir nuėjo į namus. Kaip suprato, nei M. B., nei E. „niekur nelindo“, grįžo į namus. Po kelių minučių M. B., E. A. buvo išėję į lauką, ir po kokių 3–5 minučių jos – D. ir ji, išgirdo lauke triukšmą. Iš karto išbėgo iš namų ir pamatė, kad kieme E., S., T. ir M. kalbėjo garsiau nei įprastai. D. ir ji visiems pasakė eiti į namus, kad netrukdytų aplinkiniams kaimynams. Visi minėti vyrai suėjo į D. namus. Po kurio laiko su „Ford“ automobiliu grįžo D. sesuo ir kartu su S. ir T. išvažiavo į namus. Namuose liko ji, D., M., E. A.. Maždaug po 15 minučių į namo duris paskambino policijos pareigūnai, jie sužinojo, kad minėti, priešais gyvenantys, kaimynai iškvietė policiją neva dėl prieš juos panaudoto smurto. Jie vis išėjo į lauką, policijos pareigūnai paprašė, kad kaimynai taip pat išeitų į lauką ir parodytų, kas neva juos sumušė. Kaimynas – vyras pradėjo rodyti į E. A., nurodydamas, kad tai yra jo kaimynas, kuris jį sumušė. Kaimynai – tiek minimas vyras, tiek su juo buvusi moteris, buvo neblaivūs, nes nesugebėjo atskirti, kas yra jų kaimynai, jie vos pastovėjo ant kojų. Ji tuos žmones matė pirmą kartą, jų neatpažintų. Neprisimena, kad būtų mačiusi kokius nors sužalojimus ant minėtų asmenų, prisimena, kad moteris buvo pasikėlusi kelnes ir rodė į kojas, bet tikrai neprisimins, ar ten kas buvo. D. buvo nuėjusi pas tuos kaimynus, norėdama atsiprašyti, susitarti, jeigu kažkas ir nutiko, bet vėliau ji grįžusi pasakė, kad tas vyras buvo agresyvus, sakė, kad buvo Afganistane, papjaus visus. D. grįžo susijaudinusi, prisimena, jos žodžius – suspardys ją prie vartų, tada jai atleis, pasakytus to vyro. Kaimynė moteris buvo arogantiška, sakė, kad reikėjo anksčiau bendrauti, kai atsikraustė, o ne bandyti dabar (t. II, b. l. 39–41).

16. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Šio įvykio ji neprisimena, kadangi per parą būna du–trys panašūs iškvietimai, ji pildo 110a formą. Negali įvardinti asmens, kuriam teikė pagalbą, galbūt tai buvo moteris (nukentėjusioji), nes lyg ir matytas veidas. Lyg kažkas su veidu jai buvo. Kortelė pildyta buvo viena, pagalbos reikėjo vienam asmeniui, tai buvo moteris.

17. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji 2019 m. balandžio 5 d., gavus iškvietimą, 23.32 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) .Vyko su vairuotoju – paramediku R. D.. Kiek prisimena, atvykus nurodytu adresu, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kaip suprato, jie ir iškvietė medicininę pagalbą, nurodydami iškvietime, kad nukentėjo moteris. Įvykio vietoje, kiek prisimena, buvo ir vyras, bet jis nebuvo apžiūrėtas. Ji, apžiūrėdama moterį, konstatavo, kad ji yra sąmoninga, kontaktiška, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Stebimas kairio skruosto sumušimas, kairės alkūnės, kairės blauzdos nubrozdinimai. Kadangi ji įtarė veido kaulų, ar apatinio žandikaulio, lūžimą, siūlė moteriai vykti į ligoninę gydytojo konsultacijai, bet pacientė kategoriškai atsisakė. Ji pažymėjo, kad namuose negali tiksliai atlikti rentgeno ir tiksliai nustatyti diagnozės. Moteris nevažiavo, tiek vyras, tiek ta pati moteris elgėsi netolerantiškai. Kadangi žmonės buvo susijaudinę, todėl įvykio aplinkybių tiksliai negalėjo paaiškinti. Kiek suprato, juos abu sumušė pažįstami asmenys, konflikto metu, tą ji ir pažymėjo kortelėje. Gali teigti, kad padaryti sužalojimai buvo padaryti neseniai, buvo švieži (t. II, b. l. 43–45).

18. Specialistas Kazimiežas Zinkevičius (Kazimiež Zinkevič), apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo pateiktas išvadas (tomas I, b. l. 126–128, 194–195). Nurodė, kad nukentėjusiųjų kūne padaryti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nustatytas laikotarpis atitinka įvykio aplinkybėse nustatytą laikotarpį. Vadovaujantis nustatytais sužalojimais, pas I. G. dominuoja nubrozdinimai, kas rodo dinaminį kontaktą su šiurkščiu kontaktiniu paviršiumi, išskyrus kraujosruvą apatinėje lūpoje. Ar ją pastūmė, ar ji pati griuvo – kategoriškai pasisakyti dėl šio klausimo negali. Dėl pakrūtinio (smūgio į nukentėjusiosios saulės rezginį) nurodė, kad, kadangi pilvo siena yra paslanki, suduodant į ją smūgį, dažnai neišlieka kraujosruvų, nes kraujosruvos susidaro diafragmoje, ji yra pertempiama, dėl to vizualiai kraujosruvų nėra, jos yra viduje, vidaus organuose. Suduodant smūgį į pakrūtinį, į pilvo priekinę sieną, dažnai vizualiai išoriškai kraujosruvos nematomos, kadangi pilvo siena yra paslanki. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas rodo, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus, vienas po kito. Bendras nustatytų sužalojimų laikotarpis vizualiai rodo, kad sužalojimai padaryti 4–7 paros iki apžiūros. Negali išskirti, kuris sužalojimas padarytas anksčiau, kuris vėliau, nes jų laikotarpis ir morfologinis vaizdas beveik nesiskiria, yra panašus. Sužalojimai nesiskirtų, jei būtų padaryti 12–24 valandų laikotarpyje. Praėjus parai nubrozdinimai jau turi kitokį vaizdą. Kuo didesnis intervalas nuo įvykio iki apžiūros, tuo ir „išsibarstymas“ laike yra didesnis. Jeigu asmuo yra ką tik išgėręs alkoholio, tai alkotesterio paklaidos gali labai svyruoti. Nukentėjusieji parodė, kad alkoholį vartojo 10 minučių iki neblaivumo nustatymo. Normaliai neblaivumas turėtų būti matuojamas ne ankščiau nei trisdešimt minučių po alkoholio pavartojimo. Paklaida gali būti, jei įtariame, kad dar galėjo būti alkoholio garų burnos gleivinėje. Nukentėjusiosios smilkinio projekcijoje yra odos nubrozdinimas, kurio projekcija yra brūkšnio pavidalo, smulkūs nubrozdinimai, tai rodo, kad sužalojimas susidarė dinaminio kontakto metu. Tai reiškia, kad traumuojantis subjektas arba traumuojamas subjektas vienas kito atžvilgiu judėjo. Tai nebuvo statinis kontaktas. Nėra kumščio dydžio kraujosruvų, kadangi kraujosruvos susidaro toje vietoje, kurioje kinetinė energija, sudaryta traumuojančio objekto, viršija kraujagyslių elastingumą. Toje vietoje, kurioje energija viršijama, ten jos plyšta ir susidaro kraujosruva. Visame plote, kuriame kontaktuoja kietas bukas daiktas su minkštaisiais audiniais, netolygiai pasiskirsto energija ir kraujagyslės netolygiai atlaiko krūvius. Plokštumoje, po kuria yra kaulas, energija pasiskirsto „aršiau“ ir yra didesnė tikimybė, kad susidarys kraujosruva. Jei po oda yra minkštieji audiniai ir smūgis yra sugeriamas, yra mažesnė tikimybė, kad ten susidarys kraujosruva. Kadangi audiniai yra paslankūs, kategoriškos aiškios formos kraujosruvos nesusidaro. Jis nenurodė išvadose, kad kraujosruvos padarytos kumščiu, nurodė, kad padarytos kietais, bukais daiktais. Kietas bukas daiktas gali būti ir galūnės. Traumuojant kumščiu kontaktuoja ne visas kumščio paviršius, jis neveikia kaip vienalytė plokštuma. Teiginys, kad kraujosruva turi atitikti kumščio dydį, yra klaidinantis. Jei smūgiuojama kumščiu, kumščių žymės nebūtinai turi likti, tai priklauso nuo audinių atsparumo. Liemuo, tai – visas žmogaus kūnas, atimant jo galūnes. Juosmuo, tai – nugaros dalis nuo pirmojo juosmeninio slankstelio iki kaivakaulio sparnų, apatinė nugaros pusė. Kai nukentėjusiąją apžiūrėjo, ji apie auskarus nieko neminėjo. Po smūgio per ausis plaštakomis dažnai susidaro kraujosruvos ausies kaušelyje. Jei smūgis pakankamai taiklus, susidarius oro kamščiui, kartais plyšta būgnelis. Šiuo atveju panašaus pobūdžio sužalojimai pastebėti nebuvo. Patofiziologiškai gali būti, kad, jei kraujosruvos susidaro pakankamai giliai, tol, kol ji išryškėja poodyje, pasidaro vizualiai matoma, reikia tam tikro laiko. Greitosios medicinos pagalbos I. G. kvietimo kortelėje atvykusios medikės užfiksuoti sužalojimai neprieštaravo jo nustatytiems sužalojimams. Traumuojant batu galėjo atsirasti nukentėjusiajai nubrozdinimas smilkinio srityje. Ir dėl kontakto su žvyrkeliu galėjo susidaryti nubrozdinimas smilkinio srityje.

19. Liudytojas Almantas Kamorūnas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų. Jis dirba Vilniaus apskrities VPK. Į įvykio vietą važiavo iš Vilniaus. Vyko į vietą, nes gavo pranešimą, kad vyko konfliktas tarp kaimynų. Konflikto dalyvių veidų nelabai prisimena. Tai buvo prieš trejus metus, todėl nelabai prisimena. Įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini), tikslios vietos neprisimena. Tai buvo vėlus vakaras, buvo tamsu. Neprisimena, ar įvykio vieta buvo apšviesta. Sužalojimai kažkokie buvo, kažkas skundėsi. Buvo atvykę medikai. Neprisimena, kas buvo sužalotas. Tuo metu jis bendravo su kaltinamaisiais, o kolega ir medikai – su nukentėjusiaisiais. Prisimena, kad buvo keturi asmenys: du vyrai – M. B. ir E. A., ir dvi moterys. Neprisimena, ką jie nurodė. T. B. jau nebuvo. Kai tik atvyko į vietą ir paklausė, kas atsitiko, įsiminė tik tai, kad nukentėjusieji nurodė, kad visa tai padarė (duomenys neskelbtini)s. Liudytojas A. K. patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

20. Teismas teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojo Almanto Kamorūno ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2019 m. balandžio 5 d., patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK PR 3-os kuopos 1-o būrio vyr. patruliu Deividu Ivanausku apie 23.09 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas prieš kelias minutes buvo nuėjęs pas kaimynus, paprašyti, kad jie netriukšmautų, tačiau jie pranešėją ir jo sutuoktinę sumušė. GMP atsisakė. Įvykio vietoje buvo 2019 m. balandžio 5 d. 23.27 val.. Atvykus juos pasitiko vyras, pranešėjas, kaip buvo nustatyta, – E. J. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuėjo pas kaimynus paprašyti, kad jie netriukšmautų. Tarp pranešėjo ir kaimyno, kaip vėliau paaiškėjo, – M. B., bei jo draugų – E. A., kilo konfliktas, dėl ko pranešėją ir jo sugyventinę I. G. nurodyti asmenys sumušė. Pranešėjas E. J. Š. taip pat paaiškino, kad, paprašius kaimyno išjungti muziką, jie į tai nereagavo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (nenurodė žodžių), grasino susidoroti. Kai pranešėjo sugyventinė I. G. mėgino pranešėją ginti, tada visi vyrai pradėjo ją spardyti iš kojų, parvertė ant žemės. E. J. Š. bandant ginti sugyventinę, jie iš karto puolė ir jį, pradėjo mušti. Visi vyrai, spardydami I. G., ją įžeidinėjo ir teigė, kad jai bus blogai. Ant I. G. veido ir dešinės kojos matėsi sumušimo žymės, nubrozdinimai, todėl atvyko GMP 5103 brigada, kuri vietoje apžiūrėjo moterį, tačiau į ligoninę ji vykti atsisakė. Jiems nuėjus pabendrauti su galimu pažeidėju – M. B., jis teigė, kad nieko nežino, nieko nemušė, teigė, kad moterį galėjo sumušti ir jos vyras. Kartu su M. B. lauke buvo jo draugai – E. A. ir Ž. A., bei jo sutuoktinė D. B., kas dar buvo kartu, kai įvyko konfliktas, nenurodė. M. B. taip pat teigė, kad atėjęs kaimynas jį pradėjo įžeidinėti, tačiau jis nuėjo į savo namus ir nematė, kas vyko lauke. Kiti kartu su M. B. buvę asmenys teigė, kad taip pat nieko nematė. Bendraujant su M. B., į lauką išėjo I. G., kuri nurodė, kad ją mušė būtent M. B. ir šalia buvęs jo draugas E. A.. I. G. taip pat teigė, kad buvo dar keli vyrai, kurie pasišalino. Patikrinus asmenų blaivumą, M. B. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, E. A. – 1,50 promilių neblaivumas, pranešėjui E. J. Š. – 1,17 promilių neblaivumas, I. G. – 1,89 promilių neblaivumas. Į įvykio vietą atvyko NVRS V1001 ekipažas. Iš pranešėjo E. J. Š. buvo priimtas pareiškimas, o M. B. ir E. A. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2 PK tolimesniam aiškinimuisi, spec. priemonės panaudotos nebuvo. Pranešėjas E. J. Š. parodė neryškų nubrozdinimą ant savo nugaros, aiškino, kad šis sužalojimas atsirado grumtynių metu, kitų sužalojimų neparodė. Pranešėjas E. J. Š. turėjo pretenzijų dėl sumušimo, I. G. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Pranešėjo E. J. Š. ir jo sugyventinės I. G. nurodyta jų sumušimo vieta – gatvė, apšvietimo neturi. Pranešėjo E. J. Š. ir jo sugyventinės I. G. gyvenamasis namas yra priešais M. B. gyvenamąjį namą, juos skiria žvyrkelis (t. II, b. l. 20–22).

21. 2019 m. balandžio 6 d. 02.10 E. A. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 nustatytas 1,00 promilių neblaivumas (t. II, b. l. 89).

22. 2019 m. balandžio 6 d. 01.59 val. M. B. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 nustatytas 1,5 promilių neblaivumas (t. II, b. l. 47).

23. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele (atpažįstantysis E. J. Š.), pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą vyrą – teigia, kad tai yra M. B. draugas, atpažįsta iš tamsių plaukų, smailos nosies, veido formos. Šis vaikinas, kuriam, jo vertinimu, 20–25 metai, jį daužė per galvą apie 8 kartus, kai jis buvo parklupęs ant žemės, po M. B. smūgių. Tai buvo jo namo kieme (t. 1, b. l. 67–72).

24. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele (atpažįstantysis E. J. Š.), pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 pažymėtą vyrą – teigia, kad tai yra kaimyno M. B. tėvas, su juo nebendrauja, jis buvo įvykio vietoje, gali teigti, kad jis pirmas juos puolė, o būtent puolė I. G., stovėjusią ant laiptų, šalia jo. Šis vyras jo nemušė, bet matė, kad mušė I. G.. Atpažįsta jį iš žilų plaukų, veido bruožų, buvo jį matęs atvažiuojantį pas M. B. (t.1, b. l. 73–78).

25. 2019 m. gruodžio 2 d. E. J. Š. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė USB – 1 vnt. (t. 1, b. l. 84–85).

26. Nukentėjusysis E. J. Š. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į tarnybinį tyrėjo V. Kazlausko elektroninį paštą valdas.kazlauskas@policija.lt atsiuntė fotonuotraukas, jose užfiksuoti E. J. Š. ir I. G. sužalojimai (t. I, b. l. 104–106).

27. Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis E. J. Š. pateikė šešias spalvotas nuotraukas, jose užfiksuoti jo ir I. G. sužalojimai (t. I, b. l. 107–113).

28. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš E. J. Š. pareikalauta atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, kuriame gali būti užfiksuoti sužalojimai, kurių nuotraukos pateiktos tyrimui. Pareikalavus atiduoti nurodytus dokumentus, E. J. Š. pareiškė, kad sužalojimai buvo fiksuojami jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu HUAWEI 9P (t. I, b. l. 90).

29. Daiktų apžiūros protokole su fotolentele, apžiūros objektas – mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI P9. Mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI P9 yra juodos spalvos su liečiamu ekranu. Paspaudus ant ekrano atsiranda piktogramos, nukentėjusysis nurodo, kad dominančios nuotraukos yra piktogramoje – GALERIJA, ant kurios atsistojus atsidaro failai, vienas iš jų vadinasi – KAMERA. Paspaudus tą nuorodą, atsidaro nuotraukos. Tyrimą dominančios nuotraukos, tai I. G. ir paties nukentėjusiojo užfiksuoti sužalojimai, o būtent – tų sužalojimų užfiksavimo laikas, data ir adresas. Tokiu būdu nueinama į nuotraukos nuorodą, kur paspaudus prie kiekvienos nuotraukos atsiranda tos nuotraukos duomenys – laikas, data, vietovė. Nuotraukos darytos 2019 m. balandžio 6 d. 01.44 val., 2019 m. balandžio 8 d. 00.20, 00.22 val. Telefonas grąžintas E. J. Š., jis įsipareigojo jį saugoti (t. I, b. l. 91–99), prie protokolo prijungta fotolentelė (t. I, b. l. 100–103).

30. 2019 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1123/2019(01) nurodoma, kad E. J. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir kojose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 4–7 paros iki apžiūros. Tikėtina, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo kūne nustatyta 10 poodinių kraujosruvų, kurios padarytos mažiausiai 10 trauminių poveikių. Nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebūdingos. E. J. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir kojose, padarytos kietais bukais daiktais, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas ir jų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis jų padarymo metu (t. I, b. l. 126–128).

31. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele (atpažįstantysis I. G.), pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 pažymėtą vyrą – teigia, kad tai yra M. tėvas, atpažįsta iš žilų plaukų, veido sudėjimo, neaukšto ūgio. Šis vyras pirmas pradėjo smurtinius veiksmus, stvėrė ją, tempė, nugriuvus, su koja įspyrė į kairį žandikaulį, vėliau sudavė per jos ausis ir su kumščiu smogė į jos lūpą, nuo šio jo smūgio ji pargriuvo aukštielninka. Visa tai vyko jų kieme (t. I, b. l. 177–182).

32. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele (atpažįstantysis I. G.), pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad iš jai pateiktų keturių vyrų nuotraukų atpažįsta nuotraukoje Nr. 3 pažymėtą vyrą – vaikiną, jis apie 20–25 metų amžiaus, teigia, kad tai yra M. draugas, jį atpažįsta iš tamsių plaukų, nosies formos. Jis ją mušė, kai ji atsistojo tarp jo ir M. ir savo sugyventinio, minėtas draugas, negali tiksliai pasakyti, ar iš kojos, ar iš rankos, jai smogė į juosmenį, ji buvo truputį pasilenkusi į priekį nuo prieš tai M. jai suduoto smūgio į saulės rezginį. Tikrai tas draugas smogė į juosmenį (t. I, b. l. 183–188).

33. 2019 m. balandžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1124/2019(01) nurodoma, kad I. G. nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje ir kojoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 4–7 paros iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. I. G. nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi. I. G. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifinio žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas ir jų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji jų padarymo metu (t. I, b. l. 194–195).

34. Specialisto paaiškinimų protokole nurodoma, kad buvo apklaustas VTMT Vilniaus skyriaus specialistas Kazimiežas Zinkevičius (Kazimiež Zinkevič). Jam buvo nurodyta, kad tyrimo eigoje gautos nukentėjusiosios I. G. nuotraukos, medicininiai dokumentai – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kuriuose užfiksuoti sužalojimai, galimai padaryti tiriamojo įvykio metu, ir specialisto paprašyta paaiškinti, ar dėl gautų papildomų duomenų nesikeičia I. G. padarytas sveikatos sutrikdymo mastas. Specialistas atsakė, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotas I. G. kairio skruosto sumušimas, dešinės alkūnės, dešinės blauzdos nubrozdinimai, galvos sumušimai (toliau neįskaitoma). Apžiūros metu nustatyti sužalojimai neprieštarauja pateiktiems medicinos dokumentams. I. G. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, dešinės alkūnės ir dešinio kelio sužalojimai galėjo susidaryti su šiurkščiu kontaktiniu paviršiumi, kas atitinka griuvimą ant skaldos. Sužalojimai kairiame smilkinyje bei kaktos kairėje būdingesni griuvimui, kadangi nustatyti nubrozdinimai yra brūkšnio pavidalo, kas atitinka dinaminius nubrozdinimus. Nubrozdinimas kairio skruostikaulio kūno projekcijoje bei kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį, tiek nugriuvus. Į pateiktą klausimą, ar visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamo įvykio metu ir ar sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios I. G. nurodytomis aplinkybėmis, specialistas atsakė, kad I. G. kūne nustatyti sužalojimai neprieštarauja jos parodymams bei sužalojimų susidarymo laikotarpiui. Į specialistui pateiktą klausimą, ar jam parodomos nuotraukos, kurias pateikė įtariamasis T. B. ir kuriose, pagal jo parodymus, užfiksuoti įvykio metu jam padaryti sužalojimai po kontakto su I. G. (pagal pateiktus duomenis, nuotraukos padarytos 2019 m. balandžio 9 d.), ar užfiksuoti nuotraukose sužalojimai paprastai taip atrodo, jeigu jie padaryti prieš keturias dienas, specialistas atsakė, kad pateiktose nuotraukose nėra elementarių kriminalistinės nuotraukos kriterijų, pagal kuriuos galima pasisakyti apie sužalojimų charakteristikas, matmenis, priklausomybę konkrečiam asmeniui (t. II, b. l. 7–8).

35. Bendrojo pagalbos centro rašte nurodoma, kad 2019 m. balandžio 5 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai, susiję su įvykiu, kurio BPC ID (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai: (duomenys neskelbtini) (du kartus), (duomenys neskelbtini). Minėtų skambučių garso įrašų kopijos išsiųstos elektroninio pašto adresu, garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (t. II, b. l. 12, 13). Ikiteisminio tyrimo metu padarytos gautų garso įrašų stenogramos (suvestinė) bei nustatyta, kad iš abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. J. Š., į Bendrąjį pagalbos centrą skambino pats E. J. Š., kuris nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jį ir jo sutuoktinę sumušė asmenys iš priešais namo (t. II, b. l. 14–15), iš abonento numerio (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą skambino E. A., kuris nurodė, kad buvo melagingi parodymai, kad juos nori išvežti į policijos komisariatą (t. II, b. l. 16–17).

36. 2019 m. balandžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini)., atkarpa. Patekimas į apžiūrimą teritoriją yra nuo (duomenys neskelbtini)pusių. Gatvės danga – žvyrkelis. Patekimas į apžiūrimą teritoriją – laisvas, nevaržomas. Vykstant nuo Senosios gatvės, kairėje apžiūrimos teritorijos pusėje matomas gyvenamasis namas, aptvertas medine tvora su automatiškai atsidarančiais vartais. Dešinėje gatvės pusėje stovi kitas gyvenamasis namas, šalia jo pastatytos dvi transporto priemonės. Dešinėje pusėje esantis gyvenamasis namas neaptvertas, patekimas į jį laisvas. Apžiūrėjus aplinkinių pastatų fasadus, vaizdo kamerų nepastebėta. Daugiau objektų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė (t. I, b. l. 25–29).

37. 2019 m. balandžio 6 d. protokolo–pareiškimo duomenimis, E. J. Š. praneša, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu penkių asmenų kompanija, išėjusi iš kaimyninio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pradėjo stumdyti jį bei jo sugyventinę I. G., parvertus juos ant žemės, pradėjo spardyti bei mušti rankomis ir kojomis. Šiais veiksmais jam bei jo sugyventinei buvo sukeltas fizinis skausmas (t. I, b. l. 1–3).

38. Vilniaus apskrities VPK KPNVRS tyrėjo P. Taparausko tarnybinio pranešimo duomenimis, dirbant pagal IT Nr.(duomenys neskelbtini), E. J. Š. nurodė, kad gyvenamojo namo viduje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios pro langą nukreiptos į lauką. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus E. J. Š. nurodė, kad dėl tamsaus paros meto vaizdo stebėjimo kamera neužfiksavo konflikto, matomas tik juodas vaizdas. Esant šioms aplinkybėms, vaizdo stebėjimo įrašai paimti nebuvo. Taip pat praneša, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) namo savininku M. B., kuris nurodė, jog 2019 m. balandžio 5 d. apie 23.30 val. jis, kartu su pas jį buvusiu draugu E. A., buvo savo namuose, kuomet prie jų tvoros priėjo priešais gyvenantys kaimynai su pretenzijomis, jog pas juos garsiai sklinda muzika. Po šių kaimynų išreikštų pretenzijų atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad minėti kaimynai turi pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo. E. A. bei M. B. nurodė, jog konflikto bei grumtynių su kaimynais nebuvo, fizinio skausmo jiems nesukėlė. M. B. paaiškino, kad savo namuose šventė sutuoktinės gimtadienį. Išėjus į lauką parūkyti, prie jų tvoros priėję priešais gyvenantys kaimynai išreiškė pretenzijas dėl didelio triukšmo lauke. M. B. patikslino, kad lauke gimtadienis švenčiamas nebuvo, todėl triukšmo lauke taip pat nebuvo (t. I, b. l. 24).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

39. Remiantis BK 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

40. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmonI. leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

41. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. A., T. B. ir M. B., veikdami bendrai, kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdami ir kitaip smurtaudami sukėlė nukentėjusiesiems E. J. Š. ir I. G. fizinį skausmą ir nežymiai juos sužalojo. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 7–10, 16–24, 27–38 punktuose, aptartų įrodymų visumą. E. A., T. B. ir M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, nurodydami, kad jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko. Teismas kritiškai vertina kaltinamųjų E. A., T. B. ir M. B. parodymus, kad jie nesmurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, nesudavė nukentėjusiesiems kaltinime nurodytų smūgių, kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės, taip pat ir kaltinamiesiems artimų liudytojų (D. B. – M. B. sutuoktinės, Ž. A. – E. A. draugės, bei S. Ž. (S. Ž.) – M. B. sutuoktinės tėvo) parodymus – atsižvelgiant į jų (parodymų) neatitikimą kitų bylos įrodymų visumai (žr. kitus šio nuosprendžio punktus), taip pat šių liudytojų palankumą kaltinamiesiems bei tuo pačiu suinteresuotumą bylos baigtimi. Kaltinamųjų kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų, aptartų šiame nuosprendyje, visuma, tarp jų ir nukentėjusiųjų E. J. Š. ir I. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais.

42. Nukentėjusysis E. J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi trys kaltinamieji atėjo į nukentėjusiųjų kiemą, T. B. griebė nukentėjusiajai už marškinėlių, nutempė ją nuo laiptelių ir dešine koja spyrė jai į skruostą. Po smūgio nukentėjusioji pargriuvo. Jis norėjo pribėgti, padėti nukentėjusiajai. Tuomet staigiai jam iš dešinės pusės į nugarą smūgiavo E. A., iš kairės pusės smūgiavo M. B., mano, kad smūgis buvo iš kojos. Po jam suduotų smūgių jis suklupo. Nukentėjusysis atsistojo ir matė, kaip M. B. kumščiu trenkė nukentėjusiajai į krūtinę – saulės rezginį. Nukentėjusioji sušuko jam: „bėk, skambink policijai“ ir jis nubėgo į namus skambinti policijai. Po įvykio ant jo kūno buvo daug mėlynių, galvoje – guzai, ant nugaros – mėlynės. Mano, kad nėra svarbiausia, kuris kaltinamasis jam sudavė pirmas. Jį mušė kaltinamieji – M. B. ir E. A., bet smūgių eiliškumo šiuo metu tiksliai įvardinti negali. M. stipriai kirto iš nugaros. Jam buvo smūgiuota į nugarą ir dar kitas smūgis buvo. Kiek tiksliai smūgių buvo, nežino, smūgiai „pylėsi“ iš visur. E. daugiau smūgių sudavė, o M. B. sudavė gal kokius tris smūgius. Matė pirmą smūgį. Antrojo smūgio jau nematė, buvo pasilenkęs. Matė, kaip M. iš dešinės rankos sudavė I. į krūtinę. E. sudavė jam į galvą, nugarą, dešinėje pusėje, sudavė kumščiais. Kiek viso E. sudavė smūgių, nežino, neskaičiavo, gal kokius 6–8 smūgius. T. B. buvo vienas iš agresyviausių, jis pirmas „kėlė triukšmą“.

43. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis taip pat parodė, kad apie penkių asmenų grupė išėjo iš kaimyno kiemo ir atėjo pas jį į nuosavo namo kiemą, prie įėjimo durų. Vyras žilais plaukais, apie 50 metų amžiaus, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, stvėrė I. už marškinėlių, ji nukrito ant kelių, ir iš kojos spyrė į veidą, I. nugriuvo ant žemės. Jis pribėgo prie jos, norėdamas apginti, tačiau kaimynas M., būdamas jam iš nugaros, iš kairės pusės sudavė stiprų smūgį jam į nugarą, mano, kad tai buvo spyris, nuo šio spyrio jis suklupo ant žemės, užsidengė rankomis veidą, M. jam sudavė antrą kartą į nugarą, o tuo tarpu M. draugas, jam nepažįstamas vaikinas, nuolat jį mušė rankomis per galvą. Jis nubėgo į namus skambinti policijai. Tuo metu jo sugyventinė liko lauke, konflikto vietoje, minėti asmenys toliau I. G. mušė, jis nubėgdamas matė, kad M. ir jo draugas muša I. į krūtinę, nugarą. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tikrai gali teigti, kad M. jam smogė ne mažiau du kartus: vienas iš jų buvo spyris į jo kairės pusės nugarą, o kitas smūgis – į dešinės pusės juosmenį, kiti smūgiai, likę aštuoni, buvo M. draugo, kur kliuvo ir jo dešinei šlauniai (t. I, b. l. 37–39). Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir iš karto po įvykio, pirminės apklausos metu 2019 m. balandžio 6 d., nurodė, kad apie penkių asmenų grupė išėjo iš kaimyno kiemo ir atėjo pas jį į nuosavo namo kiemą, prie įėjimo durų. Jiems atėjus į lauką, atėjo ir jo sugyventinė I. G.. Ji mėgino numalšinti žodinį konfliktą, tačiau jie nereagavo ir pastvėrę I. nustūmė ją ant gatvės, parvertė ant žemės, pradėjo spardyti. Jis, pamatęs šiuos veiksmus, pribėgo jos ginti, tačiau šių asmenų kompanija jį taip pat parvertė ant žemės ir pradėjo mušti rankomis. Tuomet, po šio konflikto, jis nubėgo į namus ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu jo sugyventinė liko ant gatvės, konflikto vietoje, todėl minėti asmenys toliau I. G. mušė. Dėl patirto streso šiuo metu detaliau įvykio papasakoti negali (t. I, b. l. 31–33). Kaip matyti, nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė, kad kaltinamieji atėjo pas jį į nuosavą namo kiemą, prie įėjimo durų. Tai, kad įvykis vyko jo namo kieme, nukentėjusysis parodė ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 1, b. l. 67–72), tai, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), nurodyta ir 2019 m. balandžio 6 d. protokole–pareiškime, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo E. J. Š. pranešimas apie įvykį (t. I, b. l. 1–3). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jis apklausose nurodė, kad konfliktas vyko ant gatvės, turėdamas omenyje, jog konfliktas vyko ne namuose, o lauke. Taip pat pažymėtina, kad, nors 2019 m. balandžio 6 d. apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad jis nepažįsta konflikte dalyvavusių asmenų, nežino jų vardų bei pavardžių, negali pasakyti net savo kaimyno vardo bei pavardės, tik žino, kad jis dirba .(duomenys neskelbtini). Tačiau nukentėjusysis taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki šio įvykio pažinojo tik kaltinamąjį M. B., kuris yra jo kaimynas, kitų kaltinamųjų – E. A. ir T. B., nepažinojo, todėl jis ir negalėjo įvardinti kitų, įvykyje dalyvavusių ir smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikusių, asmenų. Nepaisant to, nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaltinamąjį E. A., kaip asmenį, kuris jam sudavė apie aštuonis kartus, kai jis buvo parklupęs ant žemės po M. B. smūgių (t. I, b. l. 67–72), taip pat kaltinamąją T. B., kaip asmenį, kuris pirmas juos puolė, o būtent – puolė I. G., stovėjusią ant laiptų, šalia jo, taip pat kaip asmenį, kuris jo nemušė, o mušė I. G. (t.1, b. l. 73–78), įvardindamas, be kita ko, ir požymius, pagal kuriuos atpažino minėtus asmenis.

44. Nukentėjusioji I. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu keturi asmenys atėjo iš M. kiemo į nukentėjusiųjų kiemą. T. B. pirmas stvėrė ją už marškinėlių ir nutempė į savo pusę. Ji atsiklaupė ant kelių ir T. B. dešine koja spyrė jai į kairės pusės žandikaulį, ji parkrito, susižalojo alkūnę. Kai stojosi, pamatė suklupusį nukentėjusįjį. Ji matė, kaip M. B. ir E. A. mušė kumščiais ir spardė kojomis nukentėjusįjį. Matė, kaip M. ir E. sudavė nukentėjusiajam per galvą, į juosmenį, nugarą. Ji įlindo tarp M. B. ir nukentėjusiojo, norėdama juos išskirti, tuomet M. B. jai sudavė dešine ranka į saulės rezginį, o E. A. koja, ar ranka, jai sudavė į dešinės pusės juosmenį. T. B. abejomis rankomis mušė jai per ausis. Smūgiai buvo stiprūs – net iškrito auskarai iš ausų, iki šiol jų nerado. Tuomet T. B. kumščiu trenkė jai į lūpą, ji nukrito ant nugaros.

45. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. G. taip pat parodė, kad įvykio metu E. stovėjo ant laiptų, prie durų, ji atsistojo šalia. Vyrų kompanija prisiartino arčiau, užėjo į kiemą, ir tuomet, vartodami necenzūrinius žodžius, stvėrė ją už rūbų ir nutempė nuo laiptų. Tai padarė vyras – žilais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus, jis buvo apsirengęs juodos spalvos odine striuke, nuo jo patempimo ji nukrito ant kelių. Tuomet jis iš dešinės kojos vieną kartą įspyrė į jos veido kairę pusės. Nuo to spyrio ji pargriuvo ant žemės. Tuo metu atbėgo jos sugyventinis. Pastebėjo, kad E. suklupo nuo kaimyno M. ir to draugo smūgio. Visas šis konfliktas vyko namo kieme. Ji išskėstomis rankomis atsistojo šalia suklupusio sugyventinio, veidu į kaimyną M., ir tuo metu kaimynas M. jai vieną kartą su dešinės rankos kumščiu sudavė į saulės rezginį – krūtinę, nuo smūgio susilenkė, juto fizinį skausmą. Iš dešinės pusės M. draugas (nedidelio ūgio vaikinas, apie 25 metų amžiaus) jai vieną kartą (tiksliai nežino, ar iš kojos, ar iš rankos) trenkė į jos dešinės pusės juosmenį, jai skaudėjo. Jos sugyventinis jau buvo nubėgęs į namus skambinti policijai, o ji liko konflikto centre. Minėtas vyras žilais plaukais priėjo prie jos ir su rankų delnais trenkė jai vieną kartą per jos ausis, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Tas pats vyras iš dešinės pusės jai vieną kartą rankos kumščiu sudavė į jos lūpą, nuo šio smūgio ji aukštielninka nukrito ant nugaros (t. I, b. l. 139–141).

46. Pažymėtina, kad nukentėjusioji ir iš karto po įvykio, pirminės apklausos metu 2019 m. balandžio 6 d., nurodė, kad ją stvėrė už rūbų ir ištempė į gatvę, pargriovė ant žemės, pradėjo spardyti kojomis bei mušti rankomis į įvairias kūno dalis. Tuo metu atbėgo jos sugyventinis, tačiau ir jį pastvėrę pargriovė ant žemės. Tuomet jos sugyventinis nubėgo į namus skambinti į policiją, o ji buvo toliau mušama į įvairias kūno dalis. Vienas konflikte dalyvavęs asmuo yra jų kaimynas, jo vardo ir pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini), priešais jų namą (namo numeris – 4). Kitų asmenų ji nepažįsta, tačiau galėtų atpažinti. Daugiau pasakyti apie šį įvykį negali, nes yra susijaudinusi (t. I, b. l. 133–135). Nukentėjusioji taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki šio įvykio pažinojo tik kaltinamąjį M. B., kuris dirbo policijos komisariate, kitų kaltinamųjų – E. A. ir T. B., nepažinojo, todėl ir negalėjo įvardinti kitų, įvykyje dalyvavusių ir smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikusių, asmenų. Nepaisant to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji atpažino kaltinamąjį T. B., kaip asmenį, kuris pirmas pradėjo smurtinius veiksmus, stvėrė ją, tempė, nugriuvus, su koja įspyrė į kairį žandikaulį, vėliau sudavė per jos ausis ir su kumščiu smogė į jos lūpą, nuo šio jo smūgio ji pargriuvo aukštielninka. Visa tai vyko jų kieme (t. I, b. l. 177–182); taip pat nukentėjusioji atpažino ir kaltinamąjį E. A., kaip asmenį, kuris yra M. draugas ir kuris ją mušė – kai ji atsistojo tarp jo, M. ir savo sugyventinio, jis (iš kojos, ar iš rankos) jai smogė į juosmenį (ji buvo truputį pasilenkusi į priekį nuo prieš tai suduoto M. smūgio į saulės rezginį), pažymėdama, kad tikrai šis asmuo smogė į juosmenį (t. I, b. l. 183–188).

47. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji nurodė, kad iki šio įvykio jie tarpusavyje jokių konfliktinių situacijų, įtemptų santykių neturėjo, iš esmės vieni kitų nepažinojo (išskyrus kaltinamąjį M. B., kuris yra nukentėjusiųjų kaimynas, tačiau ir su juo nukentėjusieji jokių (nei gerų, nei blogų) santykių nepalaikė). Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius, ar būtų suinteresuoti jų nubaudimu, tokių aplinkybių nenurodė ir patys kaltinamieji. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje, be nukentėjusiųjų, buvo keturi asmenys (trys kaltinamieji ir M. B. sutuoktinės tėvas – liudytojas S. Ž. (S. Ž.)), tačiau nukentėjusieji nurodo, kad smurtinio pobūdžio veiksmus jų atžvilgiu atliko tik kaltinamieji, o liudytojas S. Ž. norėjo jiems padėti.

48. Teismo vertinimu, pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais pati savaime nesudaro ir aplinkybė, kad jiems po įvykio buvo nustatytas neblaivumas. Nukentėjusieji nurodė, kad jie alkoholį vartojo tik po įvykio, jiems neblaivumas buvo nustatinėjamas praėjus trumpam laiko tarpui nuo alkoholio pavartojimo momento. Pažymėtina, kad liudytoja V. S., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, detaliau aptartus ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, parodė, kad ji 2019 m. balandžio 5 d. 23.32 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir, apžiūrėjusi nukentėjusiąją, konstatavo, kad ji sąmoninga, kontaktiška. Tuo tarpu nukentėjusiajam buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji dėl jiems nustatyto neblaivumo (t. y. ne dėl patirto streso, ar susijaudinimo dėl ką tik įvykusio įvykio, kurio metu jų atžvilgiu buvo panaudotas smurtas) negalėjo tinkamai suvokti, vertinti bei įsiminti įvykio aplinkybių.

49. Teismo vertinimu, tai, kad pirminiuose parodymuose nukentėjusieji tiksliai neįvardijo, kurie kaltinamieji, kokius tiksliai veiksmus jų atžvilgiu atliko, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi ir nepatikimi. Pažymėtina, kad tam neabejotinai galėjo turėti įtakos ir jų išgyvenimai, patirti dėl ką tik įvykusio įvykio, kurio metu jų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, pagrindo tokiam vertinimui sudaro ir liudytojų, tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiaisiais iš karto po įvykio, parodymai – nukentėjusioji I. G. iš karto po įvykio buvo susijaudinusi, išsigandusi (žr. liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, detaliau aptartus ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, nuosprendžio 20 punkte), žmonės buvo susijaudinę, todėl įvykio aplinkybių tiksliai negalėjo paaiškinti (žr. liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, detaliau aptartus ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, nuosprendžio 17 punkte). Nepaisant to, nukentėjusieji jau pirminiuose parodymuose nurodė smurtinius veiksmus, smurto panaudojimo aplinkybės (aptarta šio nuosprendžio 43, 46 punktuose), nurodė, kad gali atpažinti juos mušusius asmenis, abiejų nukentėjusiųjų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, sutampantys ir papildantys vieni kitus. Nukentėjusieji savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu nurodė iš esmės tokias pat smurto panaudojimo aplinkybes ir asmenis, kurie jų atžvilgiu naudojo smurtą, kaip ir apklausų metu. Apie paties konflikto eigą ir jų atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutapo, jie nėra identiški, bet tai yra natūralu, kad tokioje situacijoje nukentėjusieji negalėjo visko smulkiai matyti ir preciziškai tiksliai įsidėmėti, kadangi abiem nukentėjusiesiems kaltinamieji smūgiavo vienas po kito arba praktiškai vienu metu.

50. Tuo tarpu proceso metu kaltinamųjų ir jiems artimų liudytojų parodymai dėl paties konflikto eigos ir asmenų dalyvavimo konflikte nebuvo vienodi, stebėtinas jų parodymų prieštaringumas. Pažymėtina, kad P. T. tarnybinio pranešimo duomenimis, E. A. bei M. B. nurodė, jog konflikto bei grumtynių su kaimynais apskritai nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad jis matė, kaip S. Ž. išmušė akmenį iš nukentėjusiojo rankų, kadangi jis tuo metu buvo šalia, jokių veiksmų neatliko. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. A. nurodė, kad gavo priekaištų iš priešais gyvenančių kaimynų, jie vartojo necenzūrinius žodžius; jis, nekreipdamas dėmesio, su M. B. nuėjo į namus ir po kiek laiko, išėjęs į lauką, pastebėjo, kad tas pats vyras, moteris yra lauke, buvo atvykę policijos pareigūnai; savo kaltės, kad mušė vyrą ar moterį, neprisipažįsta, net nebuvo prisiartinęs prie jų (t. II, b. l. 94–95). Nors T. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusįjį, bėgantį su akmeniu, sulaikė S. Ž. su E. A., jį pastūmė, o liudytojas S. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kai nukentėjusysis bėgo su akmeniu, tuo metu gatvėje buvo jis, T. B. ir abu nukentėjusieji, E. A. buvo M. kieme. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad, kai M. B. sutuoktinė D. išėjo į kiemą, M. B. tuo metu buvo namuose. Tačiau pati liudytoja D. B. ir liudytoja Ž. A. nurodė, kad, kai jos išėjo į kiemą kviesti vyrus ateiti į namus, M. B. buvo lauke. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, kai antrą kartą jis buvo išėjęs į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta, tėvas kėlėsi nuo žemės, jis norėjo tėvui padėti atsikelti, tėvas negulėjo ant žemės. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad, išėjęs į kiemą, pastebėjo, kad jo tėvas T. B. ir kaimynai buvo gatvėje, prisimena, kad tėvas ir moteris gulėjo ant gatvės, pribėgo prie tėvo, padėjo atsistoti. Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji ir T. B. patys atsikėlė nuo žemės, tuo tarpu liudytojas S. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis padėjo nukentėjusiajai atsistoti. Pažymėtina, kad liudytojo S. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl paties konflikto eigos taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. nurodė, kad nukentėjusysis bėgo su akmeniu, jis akmenį atėmė, o nukentėjusysis neišsilaikė ir ranka palietė žemę, bet tikrai nebuvo nuvirtęs, ir pamatė, kad T. B. ir nukentėjusioji guli ant žemės. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu minėtas liudytojas jau nurodė, kad nežino, kaip vyrai nukrito, o moteris nukrito ant jų. Jie visi gulėjo vienoje krūvoje. Pažymėtina, kad kaltinamiesiems artimi liudytojai – liudytojas S. Ž. (S. Ž.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai jis bendravo su nukentėjusiaisiais, nematė ant jų kūno jokių sužalojimų, liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiųjų veidus matė, sužalojimų jų veide nesimatė, kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, kai atvažiavo policijos pareigūnai, ant nukentėjusiųjų nematė sužalojimų, kai tuo tarpu nei su nukentėjusiaisiais, nei su kaltinamaisiais artimais ryšiais nesusiję liudytojai nurodė kitokias aplinkybes – liudytoja V. S., kaip minėta, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, buvo apžiūrėta moteris, jai buvo stebimas kairio skruosto sumušimas, kairės alkūnės, kairės blauzdos nubrozdinimai, ji įtarė veido kaulų, ar apatinio žandikaulio, lūžimą; liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įvykio vietoje ant I. G. veido ir dešinės kojos matėsi sumušimo žymės, nubrozdinimai.

51. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent nukentėjusiųjų parodymus (jų nurodytas įvykio aplinkybes) papildomai (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai) patvirtina ir kitų bylos įrodymų visuma. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigūnas) A. K. nurodė, kad iškvietimo tikslių aplinkybių neprisimena, tačiau jam įsiminė, jog nukentėjusieji minėjo, kad vienas iš juos sužalojusių asmenų yra policijos pareigūnas; taip pat, kad sužalojimai kažkokie buvo, kažkas skundėsi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. nurodė, kad įvykio vietoje buvo 2019 m. balandžio 5 d. 23.27 val. Ant I. G. veido ir dešinės kojos matėsi sumušimo žymės, nubrozdinimai. Bendraujant su M. B., į lauką išėjo I. G., kuri nurodė, kad ją mušė būtent M. B. ir šalia buvęs jo draugas E. A.. I. G. taip pat teigė, kad buvo dar keli vyrai, kurie pasišalino. Pranešėjas E. J. Š. parodė neryškų nubrozdinimą ant savo nugaros, aiškino, kad šis sužalojimas atsirado grumtynių metu. Pranešėjas E. J. Š. turėjo pretenzijų dėl sumušimo, I. G. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali įvardinti asmens, kuriam teikė pagalbą, galbūt tai buvo moteris (nukentėjusioji), nes lyg ir matytas veidas, lyg kažkas su veidu jai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 5 d., gavus iškvietimą, 23.32 val. atvyko į .(duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, buvo apžiūrėta moteris, jai buvo stebimas kairio skruosto sumušimas, kairės alkūnės, kairės blauzdos nubrozdinimai, ji įtarė veido kaulų, ar apatinio žandikaulio, lūžimą. Kadangi žmonės buvo susijaudinę, todėl tiksliai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Gali teigti, kad padaryti sužalojimai buvo padaryti neseniai, buvo švieži. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. B. nurodė, kad tą vakarą ji ėjo pas nukentėjusiuosius atsiprašyti ir viską taikiai išspręsti. Matė ant nukentėjusiosios kojos nubrozdinimus. Liudytojas S. Ž. taip pat nurodė, kad jis sakė nukentėjusiesiems: „jeigu mes dėl ko kalti – atsiprašome ir nesipykime“. Specialistas Kazimiežas Zinkevičius (specialisto paaiškinimų protokole) nurodė, kad I. G. kūne nustatyti sužalojimai neprieštarauja jos parodymams bei sužalojimų susidarymo laikotarpiui.

52. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, iš dalies ir jų padarymo aplinkybes, patvirtina specialisto išvadų duomenys. Jų duomenimis, nukentėjusiųjų sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą – E. J. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir kojose, tikėtina, padarytos užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku; nukentėjusiojo kūne nustatyta 10 poodinių kraujosruvų, kurios padarytos mažiausiai 10 trauminių poveikių; nustatytos poodinės kraujosruvos vienkartiniam griuvimui nebūdingos; E. J. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos liemenyje ir kojose padarytos kietais bukais daiktais; I. G. nustatyti odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje ir kojoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais; I. G. nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui nebūdingi; I. G. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nukentėjusieji nurodė, kad dėl jiems padarytų sužalojimų jie jautė fizinį skausmą. Specialisto Kazimiežo Zinkevičiaus (Kazimiež Zinkevič) paaiškinimų protokole nurodoma, kad apžiūros metu nustatyti sužalojimai neprieštarauja pateiktiems medicinos dokumentams. Specialisto išvadas byloje pateikęs Kazimiežas Zinkevičius (Kazimiež Zinkevič) teisiamajame posėdyje patvirtino, kad palaiko pateiktas išvadas, nurodė, kad nukentėjusiesiems sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tai gali būti ir žmogaus galūnės, nustatytas laikotarpis atitinka nustatytą įvykio aplinkybėse laikotarpį. Pažymėjo, kad, suduodant smūgį į pakrūtinį (saulės rezginį), į pilvo priekinę sieną, dažnai vizualiai išoriškai kraujosruvos nematomos, kadangi pilvo siena yra paslanki; dėl to, kad pilvo siena yra paslanki, suduodant į ją smūgį, dažnai neišlieka kraujosruvų, nes kraujosruvos susidaro diafragmoje, ji yra pertempiama, dėl to vizualiai kraujosruvų nėra, jos yra viduje, vidaus organuose. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas rodo, kad sužalojimai padaryti neilgai trukus, vienas po kito. Specialistas taip pat nurodė, kad traumuojant kumščiu kontaktuoja ne visas kumščio paviršius, todėl kraujosruvos neatitinka kumščio dydžio. Jei smūgiuojama kumščiu, kumščių žymės nebūtinai turi likti, tai priklauso nuo audinių atsparumo. Po smūgio per ausis plaštakomis dažnai susidaro kraujosruvos ausies kaušelyje. Patofiziologiškai gali būti, kad, jei kraujosruvos susidaro pakankamai giliai, tol, kol jos išryškėja poodyje, pasidaro vizualiai matomos, reikia tam tikro laiko. Greitosios medicinos pagalbos I. G. kvietimo kortelėje atvykusios medikės užfiksuoti sužalojimai neprieštaravo jo nustatytiems sužalojimams. Traumuojant batu galėjo atsirasti nukentėjusiajai nubrozdinimas smilkinio srityje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki įvykio su kaltinamaisiais nukentėjusiųjų kūne buvo kokių nors sužalojimų. Nors, kaltinamųjų teigimu, nukentėjusieji galėjo tarpusavyje konfliktuoti ir susižaloti, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, papildomas abejones dėl galimos tokios įvykio versijos kelia ir itin trumpas laikotarpis nuo nurodomo konflikto momento iki nukentėjusiųjų pranešimo apie įvykį. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusieji nurodė, kad konfliktas įvyko apie 23 val., 2019 m. balandžio 5 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai iš abonento, kuris priklauso E. J. Š.. Įrašo suvestinės duomenimis, pirmas skambutis buvo 2019 m. balandžio 5 d. 23.06 val., kuomet E. J. Š. skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu, kad adresu – (duomenys neskelbtini)jį ir jo sutuoktinę sumušė asmenys iš priešais namo; antras skambutis – 2019 m. balandžio 5 d. 23.26 val., kuomet E. J. Š. skambino Bendruoju pagalbos centro telefonu dėl to, jog ilgai į įvykio vietą neatvažiuoja policijos pagalba (t. II, b. l. 14–15). 2019 m. balandžio 5 d. policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. balandžio 5 d., 23.06 val. gautas pranešimas, kad pranešėją ir jo sutuoktinę sumušė kaimynai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. S., kaip minėta, nurodė, kad ji 2019 m. balandžio 5 d., gavusi iškvietimą, neilgai trukus po įvykio (23.32 val.) atvyko į (duomenys neskelbtini), kiek suprato, abu nukentėjusiuosius sumušė konflikto metu, padaryti sužalojimai buvo padaryti neseniai, buvo švieži.

53. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. A., T. B. ir M. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas E. A., T. B. ir M. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

54. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

55. Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi, susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus, svarbu, kad visi kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.

56. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Apie kiekvieno bendrininko tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji – E. A., T. B. ir M. B. veikė kartu, savo konkliudentiniais veiksmais pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t. y. veikė bendra tyčia. Jie, tiek patys suduodami smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas, tiek matydami vienas kito smurtą ir veiksmus, pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiesiems pagalbos, vadinasi, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to kils padariniai ir jų norėjo. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų ir kilusių padarinių – I. G. ir E. J. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo jiems sukėlimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, visi bendrininkai yra bendravykdytojai. Kadangi smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo visi bendrininkai, už nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo nukentėjusiesiems sukėlimą atsako visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobūdžio smurtinius veiksmus atliko.

Dėl bausmių skyrimo

58. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga.) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

59. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

60. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

61. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

62. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

63. Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo T. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena šio kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

64. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – T. B. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad T. B. dirba, per vienerių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos) (t. II, b. l. 165–166), anksčiau neteistas.

65. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo T. B. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, ir T. B. paskiriant laivės apribojimą vieneriems metams. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas.

66. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

67. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi šio kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

68. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – M. B. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad M. B. dirba, per vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta) (t. II, b. l. 87), anksčiau neteistas.

69. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo M. B. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis, ir M. B. paskiriant laivės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai.

70. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

71. Kaltinamajam M. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. II, b. l. 54–55), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

72. Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi šio kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

73. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – E. A. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiesiems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad E. A. dirba, per vienerių metų laikotarpį nebaustas administracine tvarka (t. II, b. l. 127), anksčiau neteistas.

74. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo E. A. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis, ir E. A. paskiriant laivės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai.

75. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

76. Civilinis ieškovas – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pareiškė ieškinį dėl 89,07 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios I. G. gydymo, atlyginimo (t. I, b. l. 110–114). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiajai I. G. suteiktų paslaugų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti civilinį ieškinį, priteisiant iš kaltinamųjų civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, naudai 89,07 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

77. Kaltinamieji, padarę žalą tyčiniais nusikalstamais veiksmais, privalo visiškai ją atlyginti; už žalą, padarytą bendrais veiksmais, kaltinamieji atsako solidariai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

78. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinė ligonių kasos, prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamųjų.

79. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamųjų 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

80. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš kaltinamųjų 500 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

81. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi, turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

82. Nukentėjusioji turtinės žalos jai padarymą sieja su įvykio metu prarastomis dvejomis poromis auskarų, kurie buvo jos ausyse, ji po įvykio auskarų neberado. Nukentėjusioji vieną porą auskarų įvertino 300 Eur, antrą porą auskarų – 200 Eur.

83. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji įvykio metu turėjo ir jo metu prarado dvi poras auskarų, kaip ir duomenų, patvirtinančių atitinkamą auskarų vertę. Pažymėtina, kad tokių duomenų nukentėjusioji (civilinė ieškovė) nenurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams bei medicinos darbuotojai. Šiuo atveju būtent nukentėjusiai, kaip civilinei ieškovei, teko pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareigos našta byloje. Kadangi nukentėjusioji (civilinė ieškovė) į bylą nepateikė jokių jos turėtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, jos ieškinio dalis dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

84. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisinga kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

85. Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

86. Kaltinamieji byloje savo kaltės nepripažino, todėl ir su civiliniais ieškiniais nesutiko.

87. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

88. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam E. J. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos poodinės kraujosruvas liemenyje ir kojose, o nukentėjusiajai I. G. – odos nubrozdinimai veide, dešinėje rankoje ir kojoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas nukentėjusiųjų namų kieme. Nukentėjusieji savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu, stresu, dvasiniais sukrėtimais. Dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė šoką, nes kaltinamieji juos užpuolė netikėtai, vėliu paros metu.

89. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų smurtinių veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, fizinį skausmą. Nukentėjusieji buvo užpulti trijų asmenų ir sumušti savo namo kieme, be jokios aiškios priežasties. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingi nusikaltimą padaręs asmenys – kaltinamieji E. A., T. B. ir M. B.. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jų išsakytus argumentus.

90. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, šiuo atveju reali ir įrodyta yra 500 Eur dydžio neturtinė žala, patirta kiekvieno iš nukentėjusiųjų, kuri atitinka aukščiau įvardintus įstatyme numatytus kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, ji priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų naudai. Kita nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis atmestina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

M. (M.) B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o, jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. (M.) B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš E. A., T. B. ir M. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 89,07 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų septynių euro centų) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo E. J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš E. A., T. B. ir M. B. nukentėjusiojo E. J. Š. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiojo E. J. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios I. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš E. A., T. B. ir M. B. nukentėjusiosios I. G. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiosios I. G. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.