- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1151-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04494-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui L. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. N. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ja; 2) nustatyti ieškinyje prašomą atsakovo L. P. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur sumą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatant, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginių savaičių savaitgaliais) nuo penktadienio, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams arba nuo 16 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos su ieškove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val. (dvi nakvynės), pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą su ieškove sutartą vietą; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
3. Atsakovas atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti elektroninėmis ryšių priemonėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo posėdžio metu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko, nurodė, kad norėtų, jog vaikai gyventų su juo, o tuo atveju, jei būtų tenkintas prašymas nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, vaikus norėtų matyti kiekvieną savaitgalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Iki įsiteisės sprendimas šioje byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu ieškove. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; ieškovę paskyrė nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną lyginės metų savaitės savaitgalį (penktadienio popietę, šeštadienį ir sekmadienį,) pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui arba 16 val. iš jų gyvenamosios vietos ir užtikrindamas vaikų grįžimą į jų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį; 2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną nelyginės metų savaitės ketvirtadienį, pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimų laikui arba 16 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir užtikrindamas vaikų grįžimą į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.
5. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad ieškovės santuoka yra nutraukta neįsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9-399/2024. Šiame neįsiteisėjusiame sprendime Marijampolės apylinkės teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovės sugyventinis, teikdamas parodymus teisme, nurodė gaunantis 1500 Eur dydžio pajamas; įvertinęs, kad ieškovė turi tris išlaikytinius, teismas iš jos priteisė 150 Eur išlaikymą su ieškovės sutuoktiniu gyvenančiam vaikui. Nors minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai ir į tokias aplinkybes atsižvelgtina nustatant laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.
6. Teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, tai, kad atsakovas turi du išlaikytinius, ieškovės atstovės ir atsakovo įvardytus nepilnamečių vaikų esminius būtinuosius poreikius, sprendė, kad šioje proceso stadijoje tinkamas vaikų interesus atitinkantis išlaikymo dydis yra po 400 Eur kiekvienam vaikui, tai yra vaikų tėvai kiekvienam vaikui turėtų skirti po 200 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo ir išspręsti ginčą iš esmės - tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Eur, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiam vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 273-969/2020, 21-22 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra 708,42 Eur, dėl ko vienam tėvui tenkanti padengti išlaikymo dalis turėtų sudaryti 354,21 Eur.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kiekvienam vaikui po 200 Eur dydžio išlaikymą, netinkamai pritaikė teismų praktiką ir nepagrįstai sumažino net minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.
1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, nuomoja, dėl to vaikai patiria didesnes išlaidas būsto išlaikymui. Vien vaikų būsto nuoma kartu su komunalinėmis paslaugomis ir lankoma ikimokykline ugdymo įstaiga kiekvienam vaikui kainuoja apie 250 Eur per mėnesį, vaikams taip pat reikia pirkti maistą, vaistus ir vitaminus, higienos priemones, drabužius ir avalynę, jau nekalbant apie tai, jog vaikams yra perkami žaislai, lavinamosios priemonės, yra patiriamos išlaidos laisvalaikiui ar kelionėms.
1.4. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė vaikų poreikius ir jų dydį, išvardintų poreikių dydis buvo 450 Eur, tačiau į poreikius nebuvo įtrauktas maistas, kurio dydis turėtų būti dar apie 150-200 Eur priklausomai nuo to, ar vaikai reguliariai lanko ugdymo įstaigą, ar būna namuose (ligos atveju, atostogų metu ir pan.). Vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 600-650 Eur per mėnesį, neįskaitant nenumatytų išlaidų (užsitęsusių ligų, reikalingų naujų baldų ar technikos, kirpyklų paslaugos ir pan.). Vaikams dar net nelankant jokių būrelių, vieno vaiko išlaidos siekia apie 700 Eur.
1.5. Nepagrįsta teismo išvada, jog nustatant nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo dydį turėjo būti atsižvelgiama į tai, kokio dydžio išlaikymas yra priteistas iš ieškovės jos nepilnametei dukrai E. N.. Teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas šiai nepilnametei dukrai, yra neįsiteisėjęs ir šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas. Antra, Marijampolės apylinkės teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio priėmė išnagrinėjęs bylą iš esmės, tuo tarpu Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bylos iš esmės nenagrinėja, priteisiant išlaikymo dydį E. N. teismas nustatė vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, jog ieškovė turi tris išlaikytinius, o sprendimo priėmimo metu nedirbo dėl objektyvių priežasčių (motinystės atostogų), dėl ko jos asmeninės pajamos buvo itin mažos. Be to, nepilnamečių vaikų poreikiai gali skirtis nuo E. N. poreikių (jos lankomos ugdymo įstaigos mėnesinis mokestis yra mažesnis, ši mergaitė gyvena ne nuomojamame būste, jai nereikia pirkti tiek daug higienos priemonių kaip mažamečiams vaikams, kuriems reikia pirkti sauskelnes ir kitas higienos priemones). Ieškovė iš viso turi tris išlaikytinius, atsakovas tik du, kas taip pat daro įtaką priteisiamo išlaikymo dydžiui.
1.6. Atsakovas laikotarpiu, kuriuo dirbo, gaudavo apie 1 500 Eur dydžio pajamas, taigi jis turi visas galimybes dirbti ir gauti tokio dydžio pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, dėl ko laikytina, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti tokio dydžio mėnesines pajamas, kokias gaudavo tuo metu, kai buvo sudaręs darbo sutartį.
1.7. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekiama nukrypti nuo lygių išlaikymo dalių principo, t. y. nesiekiama, jog atsakovas padengtų didesnę dalį vaikų minimalių poreikių, o tik pagrįstai reikalaujama, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris padengtų vieną antrąją dalį pačių svariausių, minimaliausių vaikų išlaidų.
8. Atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą teisme negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė apskundė tik dalį 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, t. y. dėl laikino išlaikymo dydžio. Šalims neapskundus kitų skundžiamos nutarties išvadų (dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos), jos yra įsiteisėjusios.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
14. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. CK 3.196 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
16. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vaikų interesus atitinkantis išlaikymo dydis yra po 400 Eur kiekvienam vaikui, t. y. vaikų tėvai kiekvienam vaikui turėtų skirti po 200 Eur per mėnesį.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje visiems yra žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro 924 Eur arba 709 Eur atskaičius mokesčius.
18. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai yra mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).
19. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas 200 Eur dydis neatitinka kasacinio teismo praktikos ir negali užtikrinti visų šalių nepilnamečių vaikų poreikių. Skundžiamos nutarties priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos 1 MMA dydis, atskaičius mokesčius, yra 709 Eur, ieškovė turi teisę į valstybės mokamą 96,25 Eur išmoką kiekvienam vaikui. Taigi nagrinėjamu atveju minimalus vaikui teiktino išlaikymo dydis yra 612,75 (709 Eur - 96,25 Eur), o vieno tėvo neįrodinėtinas teiktinas išlaikymo dydis vaikui yra 306,38 Eur per mėnesį. Apeliacinės teismo vertinimu, ieškovės prašyta iš atsakovo priteisti laikino išlaikymo suma (250 Eur) yra protinga, pagrįsta ir atitinka teismų praktiką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas skundžiamos nutarties priėmimo metu ir nedirbo, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė, kad atsakovas nuo 2024 m. liepos 25 d. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis nuo 2024 m. liepos 25 d. iki 2024 m. liepos 31 d. sudarė 296,56 Eur. Pastebėtina, kad atsakovas nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2024 m. vasario 14 d. dirbo toje pačioje bendrovėje kaip ir šiuo metu. Jo darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėn. buvo 1951,3 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 14 d. 1334,6 Eur, taigi tikėtina, kad atsakovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) bus ne mažesnis nei buvo mokamas 2024 m. sausio-vasario mėn.
20. Akcentuotina, kad mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos išlaidos vaikų poreikiams (70 Eur vieno vaiko darželiui, 250 Eur abiejų vaikų maistui, 100-150 Eur kitiems poreikiams, darbužių, avalynės ir žaislių vaikai šiuo metu turi tik, kad užteks kol vaikams sukaks 5 metams, 20-50 Eur vaistams kas 2-3 mėnesius, nes vaikai serga retai) neužtikrintų jų būtinųjų poreikių patenkinimo. Nors vaikai ir mažamečiai, tačiau mažai tikėtina, kad visavertei vieno vaiko mitybai būtų pakankama 125 Eur suma, t. y. maždaug 4,17 Eur per mėn. Nors vaikai, atsakovo teigimu, šiuo metu ir turi pakankamai drabužių ir avalynės, akivaizdu, kad jiems augant reikės pirkti amžių ir sezoniškumą atitinkančius drabužius ir avalynę, be to, drabužiai ir avalynė susidėvi. Šalių nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrintas poreikis žaislams, kitoms lavinimosi priemonėms, jų laisvalaikio ir atostogų praleidimui. Atsakovas neskaičiuoja vaikų būsto išlaidų, nors akivaizdu, jog tokios išlaidos ieškovės yra patiriamos (ieškovė nurodė, kad būstą nuomojasi). Taigi, atsakovas nepagrindė (nepateikė detalių skaičiuočių), kad visiems vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti būtų reikalinga mažesnė nei ieškovės prašoma iš jo priteisti suma, įskaitant ieškovės išlaikymo dalį ir valstybės vaikams mokamas išmokas.
22. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Marijampolės apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš ieškovės priteistas išlaikymas jos nepilnametei dukrai (ne šalių dukrai), neteisingai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams priteistiną laikiną išlaikymą.
23. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Taigi, kiekvienu atveju išlaikymas vaikui turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius ir jo tėvų galimybes, todėl vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis, be kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Kadangi apeliacine tvarka tikrinamoje byloje buvo sprendžiama tik dėl laikino išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiams vaikams, kuomet išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje priimtu teismo sprendimu dėl iš ieškovės priteisto išlaikymo jos nepilnametei dukrai dydžiu, neatsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl mažesnio nei MMA išlaikymo dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, nepagrįstai nutarė, jog šalių vaikų išlaikymui yra reikalingas mažesnis nei 1 MMA dydis, dėl to skundžiamos nutarties dalis dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeistina, padidinant iš jo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį iki 250 Eur.
25. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir P. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.