Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismui veikiant Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. J., V. Ž. ir V. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. S. J., J. J. sutuoktinis, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti; 2) V. Ž., J. J. dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti; 3) V. L., J. J. dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjas V. S. J. ir jo sutuoktinė J. J., gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini), pastatė dviaukštį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, garažą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, šioje namų valdoje apsigyveno ir gyveno visą laiką. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šis gyvenamasis namas ir kiti minėti statiniai (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruoti pareiškėjo V. S. J. vardu, bet, vadovaujantis tuomet galiojusio santuokos, šeimos kodekso nuostatomis, pareiškėjų teigimu, visi statiniai buvo ir yra abiejų sutuoktinių – pareiškėjo V. S. J. ir J. J. – bendroji jungtinė nuosavybė. Šios namų valdos žemės sklypą abu sutuoktiniai įsigijo (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiejų pareiškėjo ir jo sutuoktinės vardu ir yra taip pat, kaip ir gyvenamas namas ir kiti statiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei J. J., pareiškėjas V. S. J. liko gyventi name (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas) ir iki šiol gyvena jo pirmajame aukšte. Pareiškėjo dukra V. Ž. (buvusi pavardė J.) su savo šeima liko gyventi šio namo antrajame aukšte. V. Ž. su tėvais gyveno visą laiką ir gyvena dabar. Kol buvo gyva pareiškėjo V. S. J. sutuoktinė J. J., ir jai mirus, pareiškėjas kartu su dukra pareiškėja V. Ž. prižiūrėjo ir prižiūri gyvenamąjį namą, kitus statinius, visą namų valdą, moka mokesčius, prireikus remontuoja, rūpinasi turto saugumu, tvarka, t. y. naudoja kaip savo turtą. Taigi, pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus, siekdami priimti J. J. palikimą. Kita dukra pareiškėja V. J. (dabar – L.) po studijų persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ryšius su tėvais visada palaikė, nuolatos lankosi. Ji padėdavo tėvams, rūpinosi tėvų sveikata, o po jos motinos J. J. mirties visapusiškai rūpinosi pareiškėju tiek materialiai, tiek fiziškai, taip pat ir namų valdos, kurioje gyvena pareiškėjas, švara, tvarkymu. Pareiškėjos V. Ž. ir V. L. yra palikėjos dukros. Visų pareiškėjų sutarimu, pareiškėja V. L. pasiėmė kai kuriuos mamai priklausiusius daiktus: vestuvinį žiedą, fotonuotraukas, patalynę, dvi siuvimo mašinas, kai kuriuos likusius audinius, nebrangius indus. Pareiškėja V. L. naudoja tuos daiktus kaip savo. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties dukroms padalino sutuoktinės lėšas (po 600 Eur). Pareiškėja V. L. po mamos mirties faktiškai priėmė palikimą ir rūpinosi gyvenamuoju namu (padėjo tėvui susitvarkyti namo pirmojo aukšto langus, valyti namą, prižiūrėti), rūpinasi tėvui, tvarkė motinos kapavietę. Pareiškėja V. Ž. tėvų namuose gyveno visą laiką iki motinos mirties, gyvena s ir po motinos J. J. mirties. Iškart po mamos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja V. Ž. ir toliau prižiūrėjo namų valdą, rūpinosi jos saugumu, remontu, bendru sutarimu mokėjo kartu su savo sutuoktiniu R. Ž. mokesčius, tvarkė žemės sklypo aplinką, augino daržoves, gėles, taigi, naudojo šį turtą kaip savo, priėmė tėvo perduotus motinos 600 Eur. Šiais visais aktyviais veiksmais, pareiškėjų vertinimu, pareiškėja V. Ž. priėmė motinos palikimą. Po motinos mirties bendru visų trijų pareiškėjų sutarimu pareiškėja V. Ž. su šeima ir tėvas pareiškėjas V. S. J. liko gyventi name. Pareiškėjas V. S. J. yra invalidas, garbaus amžiaus, todėl nori, kad jis ir dukros susitvarkytų visą paveldėjimo procedūrą. Nuo J. J. mirties (duomenys neskelbtini) iki šiol niekas iš pareiškėjų nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktu LTSR sutuoktuvių liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjas V. S. J. ir J. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), J. J., remiantis (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. S. J., būdamas santuokoje su J. J., pasistatė dviaukštį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, garažą, kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas). Remiantis byloje pateiktu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašu, pareiškėjo V. S. J. nuosavybės teisė į Nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LTD vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis nurodytomis Įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju taikytinos dabartinio CK normos, galiojusios aktualiu laikotarpiu.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. S. J., būdamas santuokoje su J. J., įregistravo nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, kurį pasistatė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas V. S. J. ir J. J. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išbuvo iki J. J. mirties (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės faktą, byloje nėra, darytina išvada, kad Nekilnojamasis turtas pareiškėjui V. S. J. ir J. J. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat nustatyta, kad pareiškėjas V. S. J. su savo sutuoktine J. J. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-04-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas V. S. J. ir J. J., būdami santuokoje, susilaukė dviejų dukrų – pareiškėjos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), kurios yra pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas V. S. J., būdamas santuokoje su J. J., įregistravo nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, kurį pasistatė. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat nustatyta, kad pareiškėjas V. S. J. su savo sutuoktine J. J. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančiais įrodymais, jau nustatyta, kad tiek Žemės sklypas, tiek Nekilnojamasis turtas pareiškėjui V. S. J. ir J. J. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai ir kiti įpėdiniai pagal įstatymą nesikreipė į notarą dėl mirusios J. J. palikimo priėmimo. Iš byloje pateikto 2025-12-05 Testamentų registro išrašo nustatyta, kad J. J. nebuvo sudariusi testamento.

Pareiškėjas V. S. J. su J. J. gyvenamajame name, kuris yra vienas iš Nekilnojamojo turto objektų, gyveno kartu iki J. J. mirties (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir toliau liko gyventi jame. Aplinkybę, kad pareiškėjas V. S. J. gyvena minėtame name ir visu turtu rūpinasi bei išlaiko, moka mokesčius, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: sąskaitos, mokėjimo kvitai. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas gyvena minėtame name, patvirtina ir tai, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su namo adresu. Mirusiajai J. J. priklausiusiu turtu, remiantis byloje esančiais duomenimis, rūpinosi, padėjo jį išlaikyti ir pareiškėjos V. Ž. ir V. L. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esančios sąskaitos, mokėjimo kvitai, duomenys iš elektroninės bankininkystės. Pareiškėja V. L. negyvena minėtame name šiuo metu, tačiau juo ir kitu J. J. priklausiusiu turtu taip pat rūpinasi, kaip savo, išlaiko. Pareiškėja V. Ž., be kita ko, su savo šeima gyvena tame pačiame name kaip ir pareiškėjas V. S. J. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tiek pareiškėjų pateiktų rašytinių įrodymų turinį, tiek jų pačių paaiškinimus. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, pateikęs atsiliepimą į pareiškimą, iš esmės neprieštarauja jo tenkinimui.

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjai akivaizdžiai išreiškė valią priimti po J. J. mirties likusį jos turtą, kaip palikimą.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jie palikimą priėmė, pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) pareiškėjas V. S. J., J. J. sutuoktinis, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti; 2) pareiškėja V. Ž., J. J. dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti; 3) pareiškėja V. L., J. J. dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę į J. J. priklausiusį turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinis, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti; 2) V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti; 3) V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra, po J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjų V. S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę į J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.