Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimas

2022-08-23 · Civilinė byla Nr. e2-133-287/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
e2-133-287/2022
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00444-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Rima Razumienė (pirm.)
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolių R, Antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontora, Valstybinė mokesčių inspekcija
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-133-287/2022Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00444-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant:ieškovei L. Š. ir jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,institucijos atstovui Audriui Klišauskui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. Š., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolių R. A. ir D. P. kontorai, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui bei išlaikymo skolos priteisimo, bei turtinių įsipareigojimų paskirstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š., institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės L. Š. (iki santuokos K.), ir atsakovo A. Š., nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Š. Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus T. Š. gyvenamoji vieta yra jo motinos L. Š. gyvenamoji vieta. Atsakovo A. Š. bendravimo tvarkos su sūnumi nustatyti nereikalauja, nes tuo klausimu ginčo nėra. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo A. Š. nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio sūnaus T. Š. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteisti iš atsakovo A. Š. nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. nepilnamečio sūnaus T. Š. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės mokant išlaikymą į ieškovės sąskaitą, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) 20 dienos, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovo A. Š. skolą už nepilnamečio sūnaus T. Š. išlaikymą už 11 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. – 2200 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie atsakovo gaunamas pajamas.

Ieškinyje ieškovė L. Š. nurodė, kad su atsakovu A. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Turi nepilnametį sūnų T. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Prieš kreipiantis į teismą buvo atlikta privaloma mediacija. A. Š. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Jos ir atsakovo santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes gyventi santuokoje nebegali. Šioje byloje neturėtų būti skiriamas bandomasis laikotarpis susitaikymui, nes santuoka yra iširusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena, ji taikytis kategoriškai atsisako. Nuo pat santuokos pradžios atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo. Vėliau pradėjo iš namų nešti daiktus, juos parduodavo, gautus pinigus pragerdavo. Paskutiniu metu vogdavo ir jos pinigus, kuriuos ji skirdavo šeimos išlaikymui. Išgėręs atsakovas tapdavo piktas, agresyvus, triukšmaudavo. Prasidėjo konfliktai, jie atitolo vienas nuo kito, santuokinių ryšių nepalaiko. Jie gyveno jos mamos D. G. S. bute. Neiškentusi atsakovo tokio elgesio, ji nutarė nutraukti su juo santykius ir nebeįsileido į butą. Atsakovas šeimos reikalais nesirūpina, sūnaus išlaikyti nepadeda nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Kadangi atsakovas šeima nesirūpina, sūnaus išlaikyti nepadeda, todėl vaikui su juo gyventi būtų nesaugu. Dėl šių priežasčių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes atsakovas vaiku tinkamai pasirūpinti nesugebėtų. Tam, kad nors minimaliai tenkinti nepilnamečio sūnaus būtinus poreikius, jo išlaikymui reikia skirti vidutiniškai po 400 Eur kas mėnesį. Šias išlaidas sudaro: maistui – apie 140 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei, apatiniam trikotažui – apie 50 Eur, vitaminams, vaistams apie 20 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms, mokymosi priemonėms – 50 Eur, higienos, skalbimo priemonėms, šildymui, elektrai, už vandenį, šiukšlių išvežimas – apie 50 Eur, už telefoną, ekskursijoms, laisvalaikiui – apie 50 Eur bei kitoms, nenumatytoms išlaidoms apie 40 Eur. Nori, kad atsakovas skirtų sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašo skirti ją. Kadangi atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio prašo priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą už 11 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. - 2200 Eur, skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi yra darbinga ir pajėgi save išlaikyti, sau išlaikymo iš atsakovo neprašo priteisti. Turtinių įsipareigojimų tretiems asmenims neturi, o ar turi atsakovas jai nėra žinoma. Santuokos metu turtas įgytas nebuvo.

Ieškovė L. Š. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. iš antstolių R. A. ir D. P. kontoros gavo patvarkymą dėl pranešimo apie turto areštą, iš kurio matyti, kad atsakovas A. Š. turi įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur išieškojimo. Vykdomojo dokumento pavadinimas – „Institucijos nutarimas administracinių nusižengimų byloje“. Mano, kad tai yra atsakovui paskirta bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso pažeidimą ir yra jo asmeninis turtinis įsipareigojimas. Atsižvelgiant į tai prašo antstolių R. A. ir D. P. kontorą bei Valstybinę mokesčių inspekciją įtraukti į bylą kaip trečiuosius asmenys.

Ieškovė L. Š. patikslintu ieškiniu pateikė tuos pačius reikalavimus, kaip pirminiame ieškinyje, ir papildomai prašė nustatyti, kad turtinis įsipareigojimas antstolių R. A. ir D. P. kontorai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninis A. Š. turtinis įsipareigojimas kurį jis privalo padengti asmeniškai.

Ieškovė L. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo nutraukti santuoką ir priteisti vaikui išlaikymą. Visas ieškinyje nurodytas aplinkybes bei nurodytus reikalavimus palaiko. Ieškovas gerdavo, nesirūpindavo šeima. Per paskirtą susitaikyti terminą atsakovas nepasikeitė, nedirbo ir toliau nesirūpino šeima. Nors „Sodros“ duomenimis nurodyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau jis ją tik įregistravęs, bet nieko nedirbo, jokių pajamų negavo. Su vaiku atsakovas bendrauja, tačiau nieko jam nepirkdavo, nes neturi pinigų. Nutarties, kuria buvo priteistas vaikui laikinas išlaikymas, ji nėra perdavusi išieškojimui. Ji pati dirba, jos pajamos per mėnesį 577 Eur. Pragyventi padeda uošviai, atveža maisto, nupirko naują skalbimo mašiną. Atsakovą paskutinį kartą buvo susitikusi pas savo mamą prieš 6 dienas, tačiau jis taikytis nebesiūlė ir apie tai jie nekalbėjo. Tretieji asmenys byloje yra atsakovo kreditoriai. Vaikas eina į mokyklą, bus aštuntokas ir jam į prašomą priteisti išlaikymą yra įskaičiuotas maistas, drabužiai, mokesčiai ir t. t. Atsakydama į užduotus klausimus, ieškovė nurodė, kad kadangi viskas pabrango, mano, kad reikalingas didesnis išlaikymas. Atsakovas jokių sveikatos problemų neturi ir gali susirasti darbą. Iš ko jis dabar pragyvena, ji nežino. Šiaip jis pragyvendavo iš jos pajamų, tėvai padėdavo, kažkada yra dirbęs statybose. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovės L. Š. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip išdėstytos ieškovės ieškinyje, ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis)

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad L. Š. pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. duomenis valstybės biudžetui neskolinga. A. Š. 2021 m. rugsėjo 16 d. duomenimis valstybės biudžetui skolingas 1805 Eur paskirtus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Neprieštarauja, jog santuoka tarp L. Š. ir A. Š. būtų nutraukta prašomomis sąlygomis. Nagrinėjant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, teismo prašo atsižvelgti į tai, kad siekiant apginti viešąjį interesą, ieškovei L. Š. ir A. Š. būtų palikta santuokoje įgyto turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas, sutuoktiniams neįvykdžius prievolių valstybei. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo antstolių R. A. ir D. P. kontora per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį kontoros atstovas neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas bylos nagrinėjimą atidėti negautas (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi L. Š. gyvenamojoje vietoje. Ieškovė gyvena su nepilnamečiu vaiku T. Š. ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su virtuve. Bendras būsto plotas apie 29 kv. m., butas su visais patogumais, švarus, tvarkingas, apstatytas reikiamais baldais: kambaryje yra sofa-lova, atskira lova vaikui, spinta, stalas, televizorius ir kiti namų apyvokos daiktai. L. Š. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis skyriuje 2021 m. birželio 16 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą L. Š. ir A. Š. šeimoje, tačiau pažeidimų nenustatyta, šeimai atvejo vadyba nėra taikoma. Lankymosi šeimoje metu išklausyta T. Š. nuomonė. Susitikimo su vaiku metu, berniukas bendravo mandagiai, sklandžiai. Papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai, geriausiai sekasi matematika, kūno kultūra, dailė, technologijos, bendras pažymių vidurkis sudaro apie 7 balus. Vaikas paaiškino, kad namų darbus ruošia pats, jeigu prireiktų pagalbos padėtų mama. Berniukas papasakojo, kad prieš trejus metus lankė dramos būrelį, dabar norėtų lankyti krepšinį. Vaikas taip pat papasakojo, kad tėtis kartu negyvena, tačiau su tėčiu bendrauja laisvai, kada nori ir kiek nori. Mama leidžia. Taip pat su tėčiu dažnai susiskambina telefonu, bendrauja vaizdo skambučiais, dažniausiai tėtis paskambina pats. Vertinant tai, jog nėra ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė tinkamai prižiūri vaiką, rūpinasi vaiko ugdymu, sveikata, išlaiko, sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, neigiamos informacijos, susijusios su netinkama vaiko priežiūra, ieškovės atžvilgiu nėra, darytina išvada, jog T. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė L. Š. nurodo, kad atsakovo A. Š. bendravimo tvarkos su sūnumi nustatyti neprašo, nes tuo klausimu ginčo nėra. Atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, į tai, kad vaikas nekliudomai laisvai bendrauja su tėčiu, šalių tarpusavio sutarimu, skyriaus vertinimu, yra užtikrinama vaiko teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, todėl ieškovės pozicija minėtu klausimu, atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovė prašo iš atsakovo A. Š. priteisti po 200 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, nepilnamečiui vaikui išlaikyti nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, už išlaikymo vaikui neteikimo laikotarpį, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., iš viso 2200 Eur. Lankymosi šeimoje metu ieškovė pažymėjo, kad ji yra dirbanti, jos pajamos sudaro apie 500 Eur, atskaičius mokesčius, ir vaiko pinigai 111,20 Eur. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad L. Š. turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nustatymo duomenimis, L. Š. neįgalumas nenustatytas. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad A. Š. turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, A. Š. neįgalumas nenustatytas. Institucijos nuomone, iš atsakovo, šalių nepilnamečiui vaikui, prašoma priteisti suma po 200 Eur atitinka orientacinį kriterijų, vaiko poreikius bei teisėtus interesus, yra reali ir protinga. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, prašo spręsti teismo.

Institucijos duodančios išvadą atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad išvadoje pateiktos aplinkybės nepasikeitė. Išlaidos vaiko išlaikymui šiuo metu yra padidėjusios, išaugusios, todėl mano, kad 200 Eur yra kritinė riba galinti tenkinti minimalius vaiko poreikius, todėl institucijos manymu minimalus išlaikymas turėtų būti bent 250 Eur. Dėl kitų ieškinio reikalavimų pastabų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju, ieškovė L. Š. ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo pat santuokos pradžios piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo. Vėliau pradėjo iš namų nešti daiktus, juos parduodavo, gautus pinigus pragerdavo. Paskutiniu metu vogdavo ir jos pinigus, kuriuos ji skirdavo šeimos išlaikymui. Išgėręs atsakovas tapdavo piktas, agresyvus, triukšmaudavo. Atsakovas šeimos reikalais nesirūpina, sūnaus išlaikyti nepadeda nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio.

Teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartimi tenkino ieškovės L. Š. prašymą ir paskyrė 6 mėnesių terminą šalims susitaikyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas per susitaikymui skirtą terminą nepasikeitė ir toliau gėrė bei nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, niekur nedirbo.

Atsakovas A. Š. visiškai ignoravo bylos procesą, neteikė atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį, neatvyko į bylos posėdžius ir nepateikė savo argumentų, nors visi procesiniai dokumentai, šaukimai į teismo posėdį, jam buvo įteikiami tinkamai.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės L. Š. teiginiais apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, jo piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan., nes pats atsakovas priešingų argumentų nepateikė, savęs neteisino, todėl teismas konstatuoja, kad L. Š. ir A. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl atsakovo A. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – Š., atsakovui – Š.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl nepilnamečio T. Š. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos L. Š. gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo ar jo dydžio nepateikė.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti jai per mėnesį reikia 400 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 577 Eur. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi, be to, kaip nurodė ieškovė, jai ir sūnui materialiai padeda atsakovo tėvai, kurie atveža maisto, nesenai nupirko skalbimo mašiną ir pan. Atsakovas A. Š., kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, dirba nereguliariai, ieškovė nurodė, kad jis buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau jos nevykdė, pajamų negavo. Anksčiau atsakovas yra dirbęs statybose. Duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas, teismas neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra sveikas ir įgalus dirbti.

Ieškovės nurodyta suma 400 Eur per mėnesį nėra didelė, ieškovės argumentai yra pagrįsti, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje, maisto, paslaugų kainas bei vaiko amžių. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo A. Š. 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui T. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki T. Š. pilnametystės (2026 m. gruodžio 20 d.), išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi teismas priimdamas ieškinį tenkino ieškovės L. Š. prašymą ir atsakovui A. Š. taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš jo sūnui laikiną išlaikymą, todėl išlaikymas T. Š. priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

T. Š. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė L. Š. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovui A. Š. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovė L. Š. prašo iš atsakovo A. Š. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (už 11 mėnesių) – 2200 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovas A. Š. neginčijo, kad neteikė nepilnamečiui sūnui išlaikymo 11 mėnesių, todėl teismui konstatavus, kad šalių sūnui reikiamas išlaikymas 400 Eur – iš kiekvieno tėvo po 200 Eur, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 2200 Eur išlaikymo skolos.

Ieškovė L. Š. patikslintu ieškiniu prašė nustatyti, kad turtinis įsipareigojimas antstolių R. A. ir D. P. kontorai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninis A. Š. turtinis įsipareigojimas kurį jis privalo padengti asmeniškai.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Nustatyta, kad prievolės valstybės biudžetui šiuo atveju susidarė dėl atsakovo gautų administracinių teisės nusižengimų baudų, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką bei vadovaujantis teisės normomis, įvertinus priežastis dėl kurių kilo šios prievolės valstybės biudžetui, daroma išvada, kad prievolės valstybės biudžetui yra atsakovo asmeninės prievolės (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė L. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1386-4932 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (kuris buvo pratęstas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu) yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista, todėl iš atsakovo A. Š. į valstybės biudžetą priteistina 224,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, 54 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 49,50 Eur už išlaikymo skolos priteisimą ir 46,47 Eur pašto išlaidų) bei 502,30 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą Pakruojo rajono civilinėje metrikacijoje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K. (Š.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčių vieną nepilnametį sūnų T. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei – Š., atsakovui – Š.

Nepilnamečio T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nepilnamečio T. Š. išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. Š..

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. Š. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. Š., nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) įsiskolinimą už nepilnamečio sūnaus T. Š. išlaikymą, už 11 mėnesių, susidariusį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį.

Pripažinti, kad turtiniai įsipareigojimai valstybės biudžetui (baudos dėl administracinių teisės nusižengimų) yra atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės prievolės.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 224,97 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 502,30 Eur (penkis šimtus du eurus ir 30 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė