Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-03-14 · Civilinė byla Nr. e2S-580-640/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
e2S-580-640/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09824-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
T. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-580-640/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09824-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo (ieškovo) T. Š. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panauja“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės UAB „Panauja“ 22 900 Eur negrąžintą įnašą, 1 000 Eur baudą, 760,28 Eur delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-14619-1200/2023 ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui T. Š. iš atsakovės UAB „Panauja“ 22 900 Eur negrąžintą įnašą, 1 000 Eur baudą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 23 900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 881,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 19 d.

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2023 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14619-1200/2023 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, įtraukti į bylą atsakovais UAB „Sala Energy“, UAB „Dolika“, trečiuoju asmeniu R. R., priimti patikslintą ieškinį ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą už akių, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus.

4. Ieškovas paaiškino, kad iš 2023 m. rugsėjo 14 d. publikacijos „Verslo žiniose“ sužinojo, jog atsakovės UAB „Panauja“ atžvilgiu teisėsauga pradėjo tyrimą ir nustatė, kad atsakovė, vykdydama kvartalo (duomenys neskelbtini) projektą, dėl kurio kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovės, veikė ne viena, o pasitelkusi kitus juridinius asmenis: UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“, su kuriais buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį. 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pareiškėjo atstovui leido gauti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17762-22 metu paimtos 2021 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. JV-20210129/1, pasirašytos tarp atsakovės UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“, kopiją (sutarties kopija pateikta 2023 m. lapkričio 3 d.). Ieškovo teigimu, išanalizavus minėtą jungtinės veiklos sutartį bei jo priedą, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės: 1) sutarties šalys susitarė, kooperuodamos savo patirtį, žinias, finansinius, materialinius, techninius išteklius, veikti bendrai įgyvendindamos namų ir pastatų statybų projektą sklypuose (duomenys neskelbtini); 2) šalys susitarė, kad ant UAB „Dolika“ priklausančių žemės sklypų bus rangovo UAB „Sala Energy“ statomi pastatai, kurie po pastatymo bus registruojami UAB „Panauja“ vardu bei parduodami; 3) šalys susitarė iš viso pastatyti 40 vnt. namų valdos sklypus (duomenys neskelbtini); 4) sutartimi UAB „Panauja“ įsipareigojo pritraukti ir įnešti visus išteklius, įskaitant klientų avansinius mokėjimus, skolintas lėšas ir kitus resursus, reikalingus turtui pastatyti ir parduoti; 5) pelno / nuostolių pasidalinimą šalys įformino tokia proporcija: atsakovei UAB „Panauja“ tenka 34 proc., UAB „Dolika“ – 33 proc., UAB „Sala Energy“ – 33 proc.; 6) visų juridinių asmenų vadovu tiek jungtinės veiklos sutarties pasirašymo momentu, tiek dabar yra tas pats asmuo – R. R.

5. Ieškovas pažymėjo, kad tarp 2021 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. JV-20210129/1 ir jo su atsakove UAB „Panauja“ sudarytos 2022 m. gruodžio 13 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 20220513/1 egzistuoja ryšys, nes atsakovė pagal 2022 m. gruodžio 13 d. jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo įnešti bendrai veiklai žemės sklypą, kuris priklausė UAB „Dolika“ ir buvo įnašu pagal atsakovės ir UAB „Sala Energy“ bei UAB „Dolika“ 2021 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartį. Be to, atsakovė pagal 2022 m. gruodžio 13 d. jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo ieškovo įnašo atlikimo žemės sklype pastatyti gyvenamąjį namą, o pagal 2021 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartį UAB „Sala Energy“ buvo atsakinga už infrastruktūros ir statybos darbų organizavimą, reikalingą turtui įrengti bei savo pinigais ir / ar pasitelkdama trečiųjų asmenų pagalba (materialine ir nematerialine), savo medžiagomis ir kitais resursais įsipareigojo pastatyti statinius, įskaitant ieškovo namą. Ieškovas pagal 2022 m. gruodžio 13 d. jungtinės veiklos sutartį įnešti į atsakovės sąskaitą 22 900 Eur, o atsakovė pagal 2021 m. sausio 29 d. jungtinės veiklos sutartį bendrai jungtinei veiklai su UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“ panaudojo ieškovo įnašą.

6. Ieškovas paaiškino, kad šiuo atveju yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurių objektyviai pareiškėjas nežinojo bylos nagrinėjimo metu , t. y. kad atsakovė UAB „Panauja“ veikė kartu su kitais juridiniais asmenimis UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“, kurie tarpusavyje veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu susikooperavo turtu ir žiniomis pastatyti ieškovui gyvenamosios paskirties pastatą ir jį parduoti. Taigi ne tik atsakovė UAB „Panauja“ atsakinga už sutarties nevykdymą ir įnašo negrąžinimą, bet už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą turi atsakyti ir UAB „Sala Energy“ bei UAB „Dolika“. Tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti į bylą atsakovais UAB „Sala Energy“, UAB „Dolika“, trečiuoju asmeniu R. R. bei formuluoti reikalavimą dėl visų atsakovų UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, UAB „Dolika“ solidariosios atsakomybės.

7. Atsakovė UAB „Panauja“ atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo T. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14619-1200/2023.

9. Nurodė, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusios įvardijamos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, ir tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, vis dėlto, nėra pagrindo teigti, kad jos negalėjo būti žinomos anksčiau bei turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.

11. Pažymėjo, kad civilinė byla Nr. e2-14619-1200/2023, kurios procesą siekiama atnaujinti, buvo nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Panauja“. Kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą, ieškovas siekia proceso atnaujinimo, kad galėtų pateikti patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą būtų įtraukta daugiau atsakovų, ir iš atsakovės UAB „Panauja“ priteistą sumą prisiteisti solidariai dar iš kelių bendrovių. Atkreipė dėmesį, kad proceso atnaujinimas nėra skirtas suteikti ieškovui galimybę tikslinti ieškinį, reikšti jį kitų asmenų atžvilgiu. Procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusios esminių aplinkybių, dėl kurių teismo jau priimti ir išnagrinėti ieškinio reikalavimai būtų sprendžiami kitaip. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – UAB „Panauja“ su UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties, ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Panauja“, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-14619-1200/2023, galėjo būti išspręstas kitaip, nei tai padaryta 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, jis, kreipdamasis į teismą, buvo pasirinkęs savo teises ginti reikalavus reikšdamas tik UAB „Panauja“ atžvilgiu. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovas domėjosi UAB „Panauja“ santykiais su kitomis bendrovėmis ir negalėjo apie UAB „Panauja“ santykius su UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“ sužinoti anksčiau.

Šalies argumentai

12. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomi argumentai nėra pagrindas procesui atnaujinti. Vien tai, kad pareiškėjas negali išsiieškoti teismo priteistos sumos iš atsakovės UAB „Panauja“ ir nori ieškinio reikalavimus nukreipti ir į kitus asmenis, nesudaro pagrindo taikyti ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, nes tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų.

III. Atskirojo skundo argumentai

13. Apeliantas T. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo.

14. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

14.1. Pareiškėjas teismui pateiktas esmines naujai paaiškėjusias aplinkybes siejo su atsakovo neteisėta veikla, į kurią buvo įtraukti ir kiti juridiniai asmenys, apie kurių egzistavimą pareiškėjas inicijuodamas bylą teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, nes vien domėjimasis atsakovo vykdoma veikla, nereiškia, kad pareiškėjui gali būti žinoma informacija apie pradėtus jo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ar sukčiavimus bei veikimas su kitais juridiniais asmenimis. Pareiškėjas detaliai prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad informaciją apie nekilnojamojo turto vystytoją ir apgautus asmenis, tame tarpe ir pareiškėją, buvo sužinota iš žiniasklaidos priemonių. Pažymėjo, kad domintis atsakovu, jo vykdoma veikla net ir profesionaliam teisininkui naudojantis valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis nėra jokių galimybių sužinoti ar bent preziumuoti, kad atsakovas nevykdydamas su ieškovu jungtinės veiklos sutarties, veikė ne vienas ir yra susijusių kitų asmenų, kuriems pareiškėjas, žinodamas tas aplinkybes būtų pareiškęs ieškinį. Pareiškėjas tik sužinojęs iš žiniasklaidos priemonių informaciją apie atsakovo UAB „Panauja“ veikimą kartu su kitais juridiniais asmenimis UAB „Sala energy“, UAB „Dolika“, nedelsiant ėmėsi veiksmų ir kreipėsi į prokuratūrą.

14.2. Pažymėjo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių objektyviai pareiškėjas nežinojo bylos nagrinėjimo metu - atsakovas UAB „Panauja“ veikė kartu su kitais juridiniais asmenimis UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kurie tarpusavyje veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu susikooperavo turtu ir žiniomis pastatyti ieškovui gyvenamosios paskirties pastatą ir jį parduoti. Iš to seka, kad ne tik atsakovas UAB „Panauja“ atsakingas už sutarties nevykdymą ir įnašo negrąžinimą, bet ir už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsako UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kas yra pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti į bylą atsakovais UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“, trečiuoju asmeniu R. R. bei formuluoti materialinį reikalavimą dėl visų atsakovų UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“ solidariosios atsakomybės. Šios naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės patvirtina, kad proceso atnaujinimui yra pagrindas ir jis atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

14.3. Pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pasisakė dėl bylos esmės, nors privalėjo nagrinėti tik bylos atnaujinimo pagrindų egzistavimą. Pareiškėjo prašymas buvo atmestas ne dėl to, kad pareiškėjas nepagrindė pagrindų proceso atnaujinimui egzistavimo, o todėl, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylai, t. y. teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, kad jei naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pirmos instancijos teismas detaliai nenagrinėjo pagrindų atnaujinti procesą, teismas iš karto vertino tokio įtraukimo pasekmes priimto sprendimo pakeitimui. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas neteisingai išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir iš esmės apribojo pareiškėjo procesines teises, pažeidė teisę į teisminę gynybą paaiškėjus esminėms aplinkybėms ir tinkamą teismo procesą. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką draudžiama antrajame etape spręsti dėl pareiškėjo nurodytų argumentų įtakos priimto įsiteisėjusio teismo sprendimui pakeitimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo.

17. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo prašymo dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo priėmimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atmetė minėtą prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų kriterijų.

18. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusios įvardijamos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, ir tapo pareiškėjui žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, vis dėlto, nėra pagrindo teigti, kad jos negalėjo būti žinomos anksčiau bei turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.

19. Apeliantas su tokia skundžiamos nutarties išvada nesutinka ir nurodo, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių objektyviai pareiškėjas nežinojo bylos nagrinėjimo metu, t. y., tai, kad atsakovas UAB „Panauja“ veikė kartu su kitais juridiniais asmenimis UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kurie tarpusavyje veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu susikooperavo turtu ir žiniomis pastatyti ieškovui gyvenamosios paskirties pastatą ir jį parduoti. Iš to seka, kad ne tik atsakovas UAB „Panauja“ atsakingas už sutarties nevykdymą ir įnašo negrąžinimą, bet ir už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsako UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kas yra pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti į bylą atsakovais UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“, trečiuoju asmeniu R. R. bei formuluoti materialinį reikalavimą dėl visų atsakovų UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“ solidariosios atsakomybės. Nurodė, apie nurodytų aplinkybių egzistavimą pareiškėjas inicijuodamas bylą teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, nes vien domėjimasis atsakovo vykdoma veikla, nereiškia, kad pareiškėjui gali būti žinoma informacija apie pradėtus jo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ar sukčiavimus bei veikimas su kitais juridiniais asmenimis. Pareiškėjas detaliai prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad informaciją apie nekilnojamojo turto vystytoją ir apgautus asmenis, tame tarpe ir pareiškėją, buvo sužinota iš žiniasklaidos priemonių. Apelianto vertinimu, šios naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės patvirtina, kad proceso atnaujinimui yra pagrindas ir jis atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

21. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę laiko faktą, kad atsakovas UAB „Panauja“ veikė kartu su kitais juridiniais asmenimis UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kurie tarpusavyje veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu susikooperavo turtu ir žiniomis pastatyti ieškovui gyvenamosios paskirties pastatą ir jį parduoti. Apeliantės vertinimu, tai suponuoja išvadą, kad ne tik atsakovas UAB „Panauja“ atsakingas už sutarties nevykdymą ir įnašo negrąžinimą, bet ir už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsako UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dalika“, kas yra pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti į bylą atsakovais UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“, trečiuoju asmeniu R. R. bei formuluoti materialinį reikalavimą dėl visų atsakovų UAB „Panauja“, UAB „Sala Energy“, UAB „Dalika“ solidariosios atsakomybės. Nurodė, apie nurodytų aplinkybių egzistavimą pareiškėjas inicijuodamas bylą teisme nežinojo ir negalėjo žinoti, nes vien domėjimasis atsakovo vykdoma veikla, nereiškia, kad pareiškėjui gali būti žinoma informacija apie pradėtus jo atžvilgiu ikiteisminius tyrimus ar sukčiavimus bei veikimas su kitais juridiniais asmenimis. Pareiškėjas nurodė, kad informaciją apie nekilnojamojo turto vystytoją ir apgautus asmenis, tame tarpe ir pareiškėją, buvo sužinota iš žiniasklaidos priemonių.

24. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad vien tai, jog aukščiau nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat neatmeta apelianto argumentų, kad apie nurodytas aplinkybes jis galėjo sužinoti įsiteisėjus teismo sprendimui. Kita vertus, šioje nutartyje nurodytoje teismų praktikoje yra pažymėta, kad vien naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nurodymas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Minėta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galima laikyti tik tokias aplinkybes, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, naujai nurodomos aplinkybės turi atitikti ne tik naujumo, bet ir esmingumo kriterijus.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, jog pareiškėjas nepagrindė, jog jo naujai nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Ieškovas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – UAB „Panauja“ su UAB „Sala Energy“ ir UAB „Dolika“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties, ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Panauja“, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-14619-1200/2023, galėjo būti išspręstas kitaip, nei tai padaryta 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu už akių.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas prašymu atnaujinti procesą iš esmės siekia proceso atnaujinimo, kad galėtų pateikti patikslintą ieškinį, kuriuo į bylą būtų įtraukta daugiau atsakovų, ir iš atsakovės UAB „Panauja“ priteistą sumą prisiteisti solidariai dar iš kelių bendrovių. Tačiau vien tai, kad pareiškėjas nori ieškinio reikalavimus nukreipti ir į kitus asmenis, nesudaro pagrindo taikyti ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, nes tai neatitiktų proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Prašymą atnaujinti procesą grindžiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, turi būti konstatuota kaip įrodyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių atitiktis visiems naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijams. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo įrodyti aplinkybių atitiktį kriterijų visumai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamų reikalavimų ir jų nurodymas savaime nėra pakankamas procesui atnaujinti. Taigi pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą atnaujinti procesą, atitikties būtinų kriterijų visumai.

28. Apibendrinant, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė