- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-521-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00461-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- S. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose pateikė ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė ieškovei A. K. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus, t. y. kad yra pagrindas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti ir kitus neturtinės žalos nustatymui reikšmingus įrodymus.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių jos reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ir prašo prijungti Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra visi atsakovo kaltės įrodymai. Teismas pažymėjo, kad, teikiant ieškinį teismui, prie kiekvieno ieškinio turi būti pridedami ieškinio reikalavimą ir pagrindą pagrindžiantys dokumentai, todėl netenkino ieškovės prašymo prie nagrinėjamos bylos prijungti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams – deliktinės atsakomybės įrodymams – pateikti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, sudarančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto esmę.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas nurodė, kad ieškovė privalo pateikti deliktinę civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus ir kitus neturtinės žalos nustatymui reikšmingus įrodymus. Toks reikalavimas gali reikšti, kad teismas iš anksto, t. y. net nepradėjęs nagrinėti civilinę bylą iš esmės, pageidauja spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimas, yra pagrįsta ir teisėta.
7. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
8. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
9. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliai neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė tokius ieškinio trūkumus – pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus, t. y. kad yra pagrindas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti ir kitus neturtinės žalos nustatymui reikšmingus įrodymus.
12. Iš ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluotas konkretus ir aiškus materialinis teisinis reikalavimas.
13. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
14. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Atsisakyti priimti ieškinį dėl netinkamo jo dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tik tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas, tačiau negalima atsisakyti priimti ieškinį dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Ieškinyje esantys tam tikri neaiškumai turi būti nagrinėjami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet teisminio bylos nagrinėjimo metu.
15. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį teisės taikymo aspektu, išsamiai išanalizavęs paduoto ieškinio dalyką ir pagrindą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei nepagrįstai nustatė minėtų trūkumų šalinimą. Tokio pobūdžio trūkumai/klausimai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet rengiantis bylai.
17. Atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu. Visų pirma pažymėtina, kad nei šio prašymo, nei kito procesinio prašymo pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Antra, CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas skirtas, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kurias rašytiniai įrodymai gali pagrįsti, nurodė, kad reikalingi įrodymai yra to pačio teismo – Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėtų objektyviai įvertinti prašymų išreikalauti įrodymų būtinumą.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškinio pagrįstumą ir įrodymų pakankamumą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.