Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. B., R. B., R. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

10. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

11. Dėl palikimo priėmimo po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Kadangi ši nuostata iš esmės yra analogiška šiuo metu galiojančiam CK (išskyrus 6 mėn. terminą, nes šiuo metu galiojančiame CK nustatytas 3 mėn. terminas), toliau cituojama kasacinio teismo praktika tinka ir 1964 m. CK 587 straipsnio taikymui ir aiškinimui.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

13. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B. ir E. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). A. B. mirė (duomenys neskelbtini), E. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), A. ir E. B. sūnus, (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė palikimo dalies mirus motinai E. B. (b. l. 9), o (duomenys neskelbtini) A. B. mirė (b. l. 8).

15. E. B., kaip palikėjo A. B. sutuoktinė, vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl pateikto pareiškimo, konstatuotina, kad E. B. atiteko visas palikimas, atsiradęs po A. B. mirties.

16. Byloje esantis teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie asmens palikimą, gautas iš Testamentų registro patvirtina, kad A. B. testamento nepaliko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (b. l. 52). Palikėjui A. B. nuosavybės teise priklausė: 423/803 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20).

17. Pareiškėjos sesuo, E. B., į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymų nustatytą laiką nesikreipė. Kaip pareiškėja nurodė, buvo manoma, kad po A. B. mirties jo nuosavybės teisės į turtą savaime pereina sutuoktinei, kuri gyveno kartu su mirusiuoju. Taip pat, pareiškėjos sesuo, E. B., ir toliau rūpinosi po palikėjo A. B. mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), rūpinosi likusiu turtu: dirbo žemę, prižiūrėjo pastatus, rūpinosi ūkiu, laikė karvę, veršiuką, kiaulių, vištų, mišku, t. y. išreiškė aktyvius veiksmus į palikimą. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. E. B. perėmė mirusiojo A. B. turtą ir pradėjo jį valdyti.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 16 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjos sesuo, E. B., atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad E. B. prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, liko toliau jame gyventi, prižiūrėjo ūkį ir gyvulius. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

19. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos sesuo, E. B., priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. B. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. B. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Teismas šioje byloje patyrė 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą, iš pareiškėjos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos P. B. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio A. B. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Nepriteisti iš P. B. bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.