- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eI3-1428-931/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04074-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė (pirm.), Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
- Advokatai
- Milda Markevičiūtė, Dominykas Jončas
- Kategorijos
- 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Dominykui Jončui ir advokato padėjėjai Mildai Markevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (buvęs juridinio asmens teisinis statusas – valstybės įmonė) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. IT01 ir priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ji įvykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu „Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos modernizavimas“ (toliau – ir Pirkimas), skirtą įgyvendinamam projektui Nr. 06.1.1-TID-V-504-01-0002 „Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir eismo informacijos paslaugų efektyvumo didinimas“ (toliau – ir Projektas). CPVA, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygų 50 punkte ir Sutarties projekto 40 punkte nustatytais reikalavimais (toliau – ir Reikalavimai) apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subtiekėjus nesant tam pagrįstos priežasties, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau pareiškėja mano, kad šių nuostatų nepažeidė, kadangi nei VPĮ, nei Europos Sąjungos teisė nedraudžia pirkimo sąlygose nustatyti tam tikrų apribojimų, tačiau toks reikalavimas turi būti suderinamas su proporcingumo principu ir nukreiptas į bendrojo intereso siekimą. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija.
Pirkimo sąlygose pareiškėja nenustatė absoliutaus draudimo teikti pasiūlymus ar būti subtiekėju, tačiau įtvirtino tam tikrus saugiklius siekdama užtikrinti tiek VPĮ, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimuose įtvirtintą tikslą – saugoti sąžiningą konkurenciją. Būtent dėl šios priežasties įtvirtintas apribojimas. Šią aplinkybę pareiškėja nurodė 2022 m. liepos 15 d. atsakyme į CPVA paklausimą.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju kaip analogija turėtų būti vertinamos situacijos, kai draudžiama tiekėjui teikti pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse tiek savarankiškai, tiek kaip tiekėjų grupei, o tokio Perkančiosios organizacijos įtvirtinto draudimo tikslas – užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai ir galimiems neteisėtiems susitarimams.
Pareiškėja, kaip perkančioji organizacija, turėdama pareigą užtikrinti viešųjų pirkimų konkursų skaidrumą, pirkimo dokumentuose numatydama ginčo sąlygas siekė išvengti horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus. Ši priemonė yra proporcinga atsižvelgiant į Pirkimo objekto svarbą – valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos modernizavimą, jos priežiūrą ir modifikavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame sprendime CPVA nepagrindė teiginių, kad ji kokiu nors būdu pažeidė VPĮ nuostatas. Ginčijamu Sprendimu CPVA formaliai nurodė, kad pareiškėja neva pažeidė viešųjų pirkimų principus, draudimą dirbtinai sumažinti konkurenciją, tačiau šie argumentai yra deklaratyvūs. Remiantis kasacinio teismo praktika, būtent CPVA turėjo pareigą įrodyti, kad Pirkimo dokumentų nuostatomis yra nepagrįstai ir neproporcingai ribojama konkurencija.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja pabrėžia, kad ginčijamas nuostatas Pirkimo dokumentuose ji įtvirtino vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3- 354-690/2017, kurioje kasacinis teismas, be kitų išaiškinimų, nurodė, kad jeigu tiekėjas pats savarankiškai gali pateikti pasiūlymą, tai jo ėjimas į subrangą gali reikšti tik bandymą susimažinti atsakomybę, taip pat iškraipyti konkurenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su planuojamais konkurento veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas.
Pareiškėja, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2171/2013, pažymi, kad reikalavimas vienam tiekėjui teikti tik vieną pasiūlymą galioja visiems konkurso dalyviams, nė vienam nesudaromos palankesnės arba ne tokios palankios sąlygos negu kitiems, todėl CPVA nepagrįstai dėl tokių sąlygų, kurios pagal teismų praktikos išaiškinimus yra leidžiamos, pritaikė pareiškėjai dideles finansines sankcijas.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, kadangi nesutampa faktinės bylų aplinkybės.
CPVA, vykdydama audito paslaugų viešąjį pirkimą, savo suformuluotose pirkimo sąlygose nustatė reikalavimą, identišką tam, kurį nurodė pareiškėja Pirkimo dokumentuose ir už kurio neatitiktį VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalims pritaikė pareiškėjai sankcijas.
Pareiškėja, įtvirtindama ginčijamas nuostatas, vadovavosi pavyzdinėmis viešai skelbiamomis Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimo dokumentų nuostatomis, todėl turėjo pagrįstą lūkestį tikėti, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtintos sąlygos yra tinkamos.
Žemesnės instancijos teismas
Ji taip pat pabrėžia, kad atsakovė pritaikė neproporcingai didelę finansinę korekciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vertindamas taikytų finansinių korekcijų dydžio klausimus, ypač atkreipia dėmesį į korekcijos dydžio proporcingumą, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams, bei pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju šios aplinkybės turi būti įvertinamos. Pareiškėjos veiksmai realiai nepažeidė nei tiekėjų lygiateisiškumo, nei skaidrumo principų reikalavimų, taigi finansinė korekcija turi būti panaikinta, o teismui nusprendus, kad ji visgi turėjo būti taikoma, dydis mažintinas.
Su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse, nustatytose Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Gairės), yra nustatyta, jog finansinės pataisos gali būti taikomos tik griežtai reglamentuotais atvejais, kai pažeidimai turi arba gali turėti finansinių pasekmių Sąjungos biudžetui, o formalių pažeidimų atveju finansinės pataisos yra nepateisinamos. Dar daugiau, Gairėse akcentuojamas proporcingumo principas, reiškiantis, kad skiriant finansines pasekmes turi būti įvertinamas pažeidimo pobūdis ir sunkumas. O CPVA finansinę korekciją perkančiajai organizacijai pritaikė nesivadovaudama Gairėse nurodomu proporcingumo principu ir neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos nustatytos Pirkimo sąlygos neturėjo absoliučiai jokio finansinio poveikio.
Atsakovė sprendime taip pat nenurodo, kad dėl pareiškėjos nustatytų ginčijamų Pirkimo sąlygų būtų kilę realių neigiamų finansinių pasekmių. Priešingai, atsakovė pati pažymėjo, kad Pirkime buvo užtikrinta minimali konkurencija.
Siekdama užtikrinti Pirkimo tikslų įgyvendinimą pareiškėja Pirkimo sąlygų 28.1 papunktyje tiekėjams įtvirtino vienintelį kvalifikacinį reikalavimą, kuris susijęs su jų patirtimi teikiant informacinių sistemų arba (ir) jų modulių, arba (ir) jų posistemių kūrimo ir (arba) modernizavimo paslaugų teikimu. Kitų kvalifikacinių reikalavimų pirkime pareiškėja nenustatė, todėl stengėsi užtikrinti tinkamą konkurenciją tarp tiekėjų. Teiginiai, kad pareiškėja ribojo konkurenciją, yra nepagrįsti, o formalus Pirkimo sąlygų neatitikimas (jeigu toks ir būtų pripažintas teismo) niekaip neapribojo realios konkurencijos tarp tiekėjų, nepadarė žalos ES biudžetui, todėl finansinės korekcijos skyrimas pareiškėjai buvo neproporcingas.
CPVA gali nustatyti tik tokius pažeidimus, kurie yra nurodyti Gairėse, ir tik už juos taikyti finansines korekcijas, t. y. Gairėse nustatytas baigtinis pažeidimų sąrašas. Kitais atvejais pažeidimai negali būti nustatomi ir už juos negali būti taikomos finansinės korekcijos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir nepatenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodo, kad VPĮ 49 straipsnis Pirkimo paskelbimo metu nenustatė jokių papildomų taisyklių ir (ar) rekomendacijų perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų sąlygose įtvirtinant reikalavimus dėl pirkimų dalyvių (tiekėjų) vienas kito pasitelkimo. Ribojimai dalyvauti tiekėjams, atsižvelgiant į rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais, galimi tik išeinant iš Pirkimo objekto apibrėžimo (VPĮ 49 straipsnio 7 dalis), kai reikia patikėti tam tikrų darbų dalies atlikimą išimtinai pasiūlymą teikiančiam tiekėjui arba jo subtiekėjui, arba būtina atskirti darbų vykdymo ir kontrolės subjektus, kai įstatymuose nustatytas reikalavimas draudžia tam pačiam tiekėjui ir (ar) subtiekėjui ir atlikti darbus, ir kontroliuoti jų kokybę. Kitoks tiekėjų ir subtiekėjų ribojimas iš esmės įsiterpia į laisvos rinkos sąlygų ribojimą, kuriuo nustatomas toks ribojantis tiekėjus elgesys, kokį draudžia ir konkurencijos teisės normos, t. y. draudžiant tiekėjui laisvai pasirinkti dalyvavimo viešajame pirkime formas.
Neatsižvelgiant į tiekėjo bendradarbiavimo su subtiekėjais pobūdį, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato tiekėjams imperatyvią pareigą išviešinti subtiekėjus. Nustatytini reikalavimai pasitelkti kitą subjektą (tiek kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti, tiek ir sutarčiai vykdyti, tiek bendrai kartu) leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį bei tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį ir ribojimų proporcingumą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nepateikia konkrečių paaiškinimų ir argumentų, kaip Reikalavimais nustatyti ribojimai tiekėjams telktis kitus ūkio subjektus Pirkime koreliuoja su pačiu Pirkimo objektu. Aplinkybė, kad valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos, kurių modernizavimo, priežiūros ir modifikavimo paslaugos buvo perkamos, yra tiesiogiai susijusios su Perkančiosios organizacijos vykdomomis veiklomis, nuo kurių priklauso pareiškėjos veiklos efektyvumas, pati savaime neįrodo jo pagrįsto poreikio apriboti kitų ūkio subjektų pasitelkimą Pirkime.
Pareiškėja neįrodė, kad rizikos Pirkime realiai egzistavo, t. y. kad perkančioji organizacija turėjo patikimos informacijos, kad konkretūs tiekėjai, kurie ketino dalyvauti Pirkime savarankiškai ir kooperuojantis su kitais tiekėjais subtiekimo pagrindu, būtų sudarę ar ketinę sudaryti draudžiamus susitarimus. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose buvo nurodžiusi tiek tiekėjų pašalinimo pagrindus, tarp kurių – dėl draudžiamų susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją Pirkime (Pirkimo sąlygų 5 priedo „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 3 punktas), tiek dėl jų (draudžiamų susitarimų) kylančias pasekmes (Pirkimo sąlygų 78.1 papunktis).
Teismų praktika dėl subtiekimo ribojimo viešuosiuose pirkimuose yra plėtojama ta linkme, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą. Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą).
Pirkimo sąlygų 28.1 papunktyje buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjų techniniam ir profesiniam pajėgumui. Tiekėjas galėjo remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais kvalifikacijos atitikčiai pagrįsti. Tačiau, vadovaujantis Reikalavimais, tas tiekėjas, kuris savarankiškai neatitiko minėto kvalifikacijos reikalavimo, tačiau jo (kvalifikacijos reikalavimo) atitikčiai pagrįsti ketino pasitelkti kito ūkio subjekto, kuris pats teikė pasiūlymą, pajėgumus, to padaryti negalėjo. Tiekėjai prarado galimybę telktis subtiekėjus, savarankiškai teikusius pasiūlymą, siekdami perleisti dalį sutarties vykdymo. Reikalavimais perkančioji organizacija suvaržė teikėjų galimybes rinktis tokias dalyvavimo Pirkime formas, kurios jiems yra priimtinos ir kurios atitinka viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir nepažeidžia sąžiningos konkurencijos imperatyvo.
Objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad pažeidimas nebus nustatytas dėl to, kad CPVA, atlikdama viešuosius pirkimus, kaip teigia pareiškėja, pirkimo sąlygose nustatė reikalavimus, analogiškus ginčijamiems Reikalavimams.
Gairėse yra pateikiamas nebaigtinis galimų pažeidimų sąrašas, nes pažeidimai, jei būtų nustatyti kiti, nei Gairėse nurodyti, turėtų būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis bei atsižvelgiant į tai parenkamos bei taikomos finansinės korekcijos. CPVA nuomone, nustatytas pažeidimas yra susijęs su subtiekimo ribojimu nustačius Reikalavimus, todėl, vadovaujantis Gairėmis, finansinė korekcija turėjo būti nustatoma ir taikoma pagal pažeidimo pobūdį, kuris yra arčiausias nustatytam CPVA pažeidimui, t. y. Gairių 2.1 lentelės 13 punktą. CPVA veikė išimtinai pagal Gairių reguliavimą ir tinkamai pritaikė finansinę korekciją bei nepažeidė jokių Gairių nuostatų. Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį ES finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija.
CPVA, spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama 5 proc. finansinę korekciją rėmėsi PAFT ir Gairių nuostatomis. 5 proc. finansinės pataisos norma yra minimali ir Gairėse mažesnio dydžio pataisos normos nėra, todėl CPVA teisėtai taikė minimalią galimą finansinės pataisos normą, kuri gali būti taikoma iš esmės už bet kokį, turintį poveikį Projekto įgyvendinimui, pažeidimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (buvęs teisinis statusas valstybės įmonė) įvykdė tarptautinės vertės pirkimą atviro konkurso būdu „Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos modernizavimas“, skirtą įgyvendinamam projektui Nr. 06.1.1-TID-V-504-01-0002 „Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir eismo informacijos paslaugų efektyvumo didinimas“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 14 d., Pirkimo Nr. 546111. Pareiškėja su Pirkime laimėjusia tiekėja UAB „CGI Lithuania“ 2021 m. gruodžio 6 d. pasirašė sutartį Nr. S-1512 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja per CVP IS atsakovei pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA įtarė, kad perkančiosios organizacijos nustatyta Pirkimo sąlygų 50 punkto nuostata draudė ūkio subjektui, esančiam subtiekėju, pateikti pasiūlymą savarankiškai (kaip tiekėjui). Sutarties projekto ir Sutarties 40 punkto sąlyga ribojo subtiekėjų pasitelkimą sutarties vykdymo metu. Įtarta, kad paminėtos Pirkimo sąlygos yra galimai neteisėtos bei neproporcingos Perkančiosios organizacijos nurodytam tikslui (vengti interesų konflikto, sąžiningos konkurencijos principų pažeidimų, sudarant draudžiamus susitarimus), pažeidžiančios VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus.
Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir CPVA pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą. CPVA konstatavo, kad Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygų 50 punkte ir Sutarties projekto 40 punkte nustatytais reikalavimais (toliau – ir Reikalavimai) apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subtiekėjus nesant tam pagrįstos priežasties, todėl pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 49 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas). Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, Gairių 2.1 lentelės 13 punkto nuostatomis, buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija (25 056,68 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (501 133,60 Eur).
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti jį kaip nepagrįstą. Motyvuoja tuo, kad Ribojimus nustatė pagrįstai, turėdama tikslą išvengi horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus tarp tiekėjų, tokia sąlyga nustatyta ir Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamose pavyzdinėse sąlygose, be to, teigia, kad atsakovė netinkamai pritaikė Gairių 2.1 lentelės 13 punktą, finansinė korekcija yra neproporcinga, nes pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.
Teismas pažymi, kad viešųjų pirkimų institutas yra tiek nacionalinės, tiek Europos Bendrijos teisės objektas, todėl, be nacionalinės teisės aktų, jis reguliuojamas ir Europos Bendrijos teisės aktais – direktyvomis. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji ir specialieji teisės aktai. Bendrieji teisės aktai – CK ir CPK, specialieji teisės aktai – VPĮ bei kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą ir šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal VPĮ 49 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi ir vykdyto viešojo pirkimo metu), tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Šios taisyklės išimtis nustatyta VPĮ 49 straipsnio 7 dalyje, kuri nustato, kad perkant darbus, paslaugas arba kai perkamas prekes reikia montuoti, diegti, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali reikalauti, kad jos nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis. Ginčas kilęs dėl to, ar galima riboti subtiekėjų pasitelkimą dalyvauti konkurse ir kitais atvejais.
Nagrinėjamu atveju aktualus 2017 m. balandžio 6 d. ESTT sprendimo byloje Borta, Nr. C-298/15, suformuotas principas: subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, jeigu juo siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo ir jis atitinka proporcingumo principą, t. y. jis tinkamas šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022 taip pat pateikė išvadą dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, t. y. kad subrangos ribojimas yra galimas, tačiau tai yra išimtis iš bendros taisyklės (tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį), kuri (išimtis) taikoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms.
Pareiškėja nagrinėjamu atveju siekia įrodyti išimties taikymo pagrindus. Taigi jai tenka pareiga įrodyti būtinybę riboti tiekėjų pasirinkimą. Pareiškėja įtvirtintą draudimą tiekėjui, savarankiškai pateikusiam pasiūlymą, būti kito tiekėjo subtiekėju grindžia siekiu išvengti horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus ir remiasi kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja remiasi tik deklaratyviais teiginiais, prielaidomis, galimai savo ankstesne patirtimi ir jai pagrįsti nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad kasacinis teismas pareiškėjos minimoje nutartyje nurodė, jog pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau teismas nepritaria pareiškėjos nuomonei, kad kasacinis teismas šioje byloje pateikė išaiškinimą, jog jeigu tiekėjas pats savarankiškai gali pateikti pasiūlymą, tai jo ėjimas į subrangą gali reikšti tik bandymą sumažinti atsakomybę, taip pat iškraipyti konkurenciją.
Dėl pareiškėjos minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2171/2013 teisėjų kolegija pažymi, kad joje buvo minima analogiška pareiškėjos nurodoma sąlyga: „Pirkimo Sąlygų V skyriaus 29 punkte atsakovo perkančioji organizacija numatė reikalavimą, kad tiekėjas (fizinis ar juridinis asmuo) gali pateikti perkančiajai organizacijai tik vieną pasiūlymą, nepriklausomai nuo to, ar teikiant pasiūlymą jis bus atskiras tiekėjas, ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis); bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras teikėjas ar ūkio subjektų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subrangovas/subteikėjas“. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nevertino minimos sąlygos teisėtumo ir jokių išvadų, aktualių nagrinėjamai bylai, nepadarė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, „kadangi niekam iš pasiūlymus pateikusių teikėjų nekilo abejonių dėl pirkimo Sąlygų 29 punkto teisėtumo ar pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo šios pirkimo sąlygos teisėtumą vertinti ex officio viešojo intereso apsaugos tikslu“.
Tačiau, teismo įsitikinimu, nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018. Kasacinis teismas konstatavo, kad dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (patys savaime) nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš Konkurso. Taigi, nors subranga yra teisėtas ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas, tačiau dėl byloje susiklosčiusių specifinių aplinkybių tiekėjų tarpusavio santykiai tapo rizikingesni laisvos konkurencijos užtikrinimo prasme. Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija privalėjo aiškintis, ar ir kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu darytina išvada, kad tas pats ūkio subjektas gali būti nurodytas skirtingų tiekėjų pasiūlymuose kaip subtiekėjas. Taip pat tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus tuos atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas.
Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai, kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau šis vertinimas pareiškėjos turi būti atliekamas vėlesniame procedūros etape. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018, siekiant trečiųjų asmenų elgesį kvalifikuoti kaip draudžiamą susitarimą, turėjo būti nustatytas ir bylos aplinkybėmis pagrįstas susitarimo, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, t. y. tiek rašytinis susitarimas, tiek keitimasis informacija, laisvos rinkos atveju neįprastas prisitaikymas prie kito ūkio subjekto elgesio ir kt., sudarymo faktas.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad tiekėjo, teikiančio pasiūlymą savarankiškai, dalyvavimas tame pačiame konkurse kito tiekėjo subtiekėju kiekvienu atveju vertintinas kaip draudžiamas susitarimas, kuris iškraipo rinką. Pareiškėjos nurodomas tikslas – išvengti horizontalaus (išorinio) interesų konflikto bei sąžiningos konkurencijos pažeidimų sudarant draudžiamus susitarimus – nepateisina nustatyto Ribojimo.
Taigi teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja Pirkimo sąlygų 50 punktu ir Sutarties 40 punktu nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes pasitelkti subtiekėjus, nesant tam objektyvios priežasties.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad nustatydama sąlygas rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamomis viešojo pirkimo dokumentuose pateikiamomis pavyzdinėmis sąlygomis, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos cituojamų pavyzdinių sąlygų matyti, kad tiekėjui draudžiama būti kito tiekėjo subtiekėju ar ūkio subjektu, kurio pajėgumais kitas tiekėjas remiasi tik išimtiniais ir pagrįstais atvejai, ir turi būti nuorodomis objektyvios tokio draudimo priežastys. Šios pavyzdinės taisyklės neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022 pateiktam aiškinimui dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėja objektyvių ir pagrįstų priežasčių nenurodė.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad pati atsakovė vykdydama viešąjį konkursą yra nurodžiusi analogiškas sąlygas, teisėjų kolegija pažymi, kad, objektyviai egzistuojant pažeidimui, pareiškėja negali turėti lūkesčių, juo labiau teisėtų, kad pažeidimas nebus nustatytas ar kad dėl nustatyto pažeidimo jai nebus pritaikyta finansinė korekcija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pvz., 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Be to, kaip konstatavo ir LVAT 2022 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022, subrangos ribojimas yra galimas, tačiau tai yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri taikoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms. CPVA konkurso sąlygų šioje byloje teismas nevertins.
Dėl pareiškėjos atsakomybės už padarytą pažeidimą teismas pažymi, kad pareiškėja yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, vadinasi, jai taikytini šio įstatymo reikalavimai, taigi pareiga tinkamai atlikti viešuosius pirkimus. Be to, kaip projekto vykdytojai, jai taikomi ir PAFT reikalavimai. PAFT 464 punkte nurodyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
PAFT 25 skirsnis reglamentuoja pažeidimų tyrimą. PAFT 295 punkte nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.
PAFT 307 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. 311 punkte nustatyta, kad kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Gairėmis.
PAFT 407 ir 408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.
Dėl „pažeidimo“ sąvokos ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendime byloje Wroclaw, C-406 konstatavo, kad Sąjungos teisės pažeidimas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, tik tada, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Todėl tokį pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui. Tačiau nereikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Taigi, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (44–45 punktai). Kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, ESTT pažymėjo, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (46–48 punktai).
ESTT yra pažymėjęs, kad nors gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti, visų pirma, tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Sąjungos teisės nuostatas (žr., pvz., ESTT 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13), 64–65 p.). Todėl darytina išvada, kad Gairės teismui yra privalomos (LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-947-575/2021).
Gairių 1.1 papunktyje nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.
Nagrinėjamu atveju atsakovė taikė Gairių 2.1 lentelės 13 punkte nurodytą fiksuoto dydžio finansinę korekciją (5 proc.). Gairių 2.1 lentelės 13 punkte pažeidimas apibūdinamas kaip „Pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio“.
Nors pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu nurodyti tariami neteisėti veiksmai neatitinka Gairėse nustatytos pažeidimo sudėties, teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-457-624/2022 išaiškino, kad Gairių 1 skirsnio ,,Įvadas“ 1.1 dalyje ,,Gairių tikslas“, be kita ko, nustatyta: „Viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį.“ Išnašoje (2) nurodoma: „2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Šis sąrašas yra neišsamus. Kiti pažeidimai turėtų būti nagrinėjami, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.“ Gairių 2 skirsnio ,,Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 2.1 dalies ,,Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 punktas nustato, kad: pažeidimo rūšis – nepagrįstas subrangos apribojimas; taikomi teisės aktai – Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 2 dalis ir 42 straipsnis, Direktyvos 2014/24/ES 63 straipsnio 2 dalis ir 71 straipsnis, Direktyvos 2014/25/ES 79 straipsnio 3 dalis ir 88 straipsnis; pažeidimo aprašymas – pirkimo dokumentuose (pvz., techninėse specifikacijose) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio; pataisos norma – 5 proc.
Nagrinėjamu atveju Gairių 2 skirsnio ,,Pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 2.1 dalies ,,Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 13 punkte nurodytas pažeidimas yra itin panašus į pareiškėjos padarytą pažeidimą.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad padarytas pažeidimas neturėjo jokių pasekmių Sąjungos biudžetui, todėl finansinė korekcija buvo pritaikyta nepagrįstai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pažymima, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkrečių, apčiuopiamų padarinių, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; kt.).
Vertindamas CPVA nustatytą pareiškėjai 5 procentų finansinę korekciją jos atitikties proporcingumo principui aspektu, teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo pažeisti esminiai viešųjų pirkimų principai, sumažinta potencialių tiekėjų dalyvavimo pirkime galimybė, todėl nėra pagrindo padaryto pažeidimo laikyti formaliu, finansinės korekcijos dydis laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui. Atsakovė įvertino pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pirkime buvo užtikrinta minimali konkurencija, todėl, teismo įsitikinimu, pareiškėjai taikyta minimali 5 procentų finansinė korekcija laikytina pagrįsta ir proporcinga jos padarytiems pažeidimams.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padarytus VPĮ pažeidimus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, konstatuoja, kad CPVA veikė teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai skyrė 5 procentų finansinę korekciją, ši korekcija yra proporcinga jos padarytiems pažeidimams ir atitinka teisinį reglamentavimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, nėra pagrindo patenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir teismas dėl pareiškėjos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atskirai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsni 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.