Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės,

neviešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (Zoom platformoje) apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. A. ir nukentėjusiojo N. M. įstatyminės atstovės L. M. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – aštuonerių metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, R. M. atleistas nuo paskirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti R. M. palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo N. M. atstovės pagal įstatymą L. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. M. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2020 metų pabaigos savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvairiose vietose - lovoje, duše bei darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad mažametis negali teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės bei jiems pasipriešinti, pasinaudodamas savo mažamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, ne mažiau kaip 10 kartų tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu – vertė mažametį N. M. čiulpti jo lytinį organą bei tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – vertė nukentėjusįjį rankomis glostyti ir masturbuoti jo lytinį organą bei kišo ir judėdamas trynė savo lytinį organą mažamečiui į sėdmenis ir tarp kojų, taip seksualiai prievartavo mažametį asmenį prieš jo valią. Šie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje.

1.1. Be to, R. M. tvirkino mažametį, t. y. laikotarpyje nuo 2015 metų iki 2020 metų pabaigos savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo mažamečio sūnaus N. M., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų rankomis lietė, glostė mažamečio kojas, sėdmenis bei jo lytinius organus, nusimovęs apatinius drabužius, demonstravo savo lytinius organus, tokiu būdu skatino per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, taip tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Šie R. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį – panaikinti R. M. taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (pastaba – kaip nurodyta skunde), vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, ir palikti jam paskirtą galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu R. M. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį. Teismas, atleisdamas R. M. nuo paskirtos bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnis), motyvavo tuo, kad pastarasis iki nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini), sunkios komplikacijos nuteistajam diagnozuotos nuo 2021 m. – po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl to R. M. dėl jo sveikatos būklės reikalingas specialus gyvenimo režimas bei nuolatinė medikų priežiūra. Su šia teismo išvada apeliaciniame skunde nesutinkama.

2.2. Skunde nurodoma, kad atleidimas nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro, vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia. Taigi tokia išvada teismui yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikos, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

2.3. R. M. sirgo ir turėjo negalią jau iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad R. M. iki nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad sunkiomis ligomis R. M. sirgo jau iki nusikaltimo padarymo pradžios (liga diagnozuota 1993 metais). Nedarbingumas R. M. diagnozuotas dėl ligos, atsiradusios nuo vaikystės, dėl šios ligos 2021 metais nuteistajam buvo nustatytas neįgalumas, tais pačiais metais konstatuotos komplikacijos dėl R. M. ligų paūmėjimo. Taigi R. M. nuo 2015 metų iki 2020 metų pabaigos, darydamas nusikalstamas veikas mažamečio sūnaus N. M. atžvilgiu, jau sirgo sunkiomis ligomis, dėl kurių jam buvo nustatytas neįgalumas, bet tai nesutrukdė daugiau kaip 5 metus atlikti tyčinius seksualinius veiksmus prieš savo mažametį sūnų – jį seksualiai prievartauti ir tvirkinti.

2.4. Teismas, atleisdamas kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės (pastaba – kaip nurodyta apeliaciniame skunde), neskyrė pakankamai dėmesio R. M. įvykdyto nusikaltimo pavojingumui, nusikalstamos veikos padarymo pobūdžiui ir laipsniui. Nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. R. M. nusikalstami veiksmai tęsėsi ilgą laiką, tai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajam. R. M. nusikalstama veika nutrūko tik tada, kai jo sūnus 2020 m. pabaigoje, apie tai papasakojo savo mamai L. M..

2.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad R. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sukelti pavojų jo sveikatai bei gyvybei ir rėmėsi ekspertų išvada, kad nuteistajam dėl jo sveikatos būklės gali būti per sunku atlikti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Šios teismo išvados skubotos. Ekspertizės aktas buvo surašytas, įvertinus vien tik medicininius įrašus, nebuvo atliktas kaltinamojo sveikatos būklės stebėjimas, nebuvo iškviestas ir apklaustas ekspertas apie kaltinamojo sveikatos būklę, jo galimybes atlikti bausmę, apie galimybes bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje užtikrinti nuteistajam tinkamą priežiūrą bei gydymą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl atleidimo nuo bausmės BK 76 straipsnio pagrindu, kai nuteistiesiems teismai netaikė BK 76 straipsnio nuostatų ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės (pastaba – kaip nurodyta apeliaciniame skunde) vien dėl labai sunkių sveikatos sutrikimų.

2.6. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nurodė, kad R. M. yra jauno amžiaus, todėl yra tikimybė, jog ateityje galės atlyginti priteistą žalą. Teismas darė išvadą, kad R. M. sveikatos būklė ateityje leis jam dirbti ir atlyginti priteistą 10 000 Eur civilinį ieškinį, o tai reiškia – ir atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas, pasikeitus nuteistojo, atliekančio bausmę, sveikatos būklei, gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, ligos progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo.

3. Nukentėjusiojo N. M. įstatyminė atstovė L. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį – panaikinti R. M. taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (pastaba – kaip nurodyta skunde) vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, atleisdamas R. M. nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimus, nesilaikė teismų praktikos išaiškinimų. Teismas, atsižvelgęs į R. M. sveikatos būklės įvertinimą, padarė išvadą, kad jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Teismo medicinos eksperto išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant BK 76 straipsnio taikymo klausimą, svarbu įvertinti, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažįstama pagrindu atleisi nuteistąjį nuo bausmės atlikimo.

3.2. Teismo medicinos ekspertizės akte nurodyta, kad nuteistasis serga sunkia nepagydoma liga, tačiau teismas, taikydamas BK 76 straipsnį ir atleisdamas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, neatsižvelgė, kad R. M. padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Sveikatos būklė nesukliudė jam nusikalsti, o nuteistojo sveikatos būklės pablogėjimas po nusikaltimo padarymo nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. Prievartos veiksmus nuteistasis prieš savo sūnų atliko ilgą laiko tarpą, o tai rodo didelį padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašo prokurorės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliacinius skundus patenkinti, nuteistojo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. A. ir nukentėjusiojo N. M. įstatyminės atstovės L. M. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-648/2020, Nr. 2K-42-942/2020, Nr. 2K-60-942/2019, Nr. 2K- 213-942/2019, Nr. 2K-291-942/2018, Nr. 2K-281-942/2018 ir kt.)

6. Prokurorės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliaciniuose skunduose skundžiama nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nubaustas laisvės atėmimo bausmėmis, dalis dėl R. M. atleidimo nuo paskirtosios bausmės, argumentuojant, kad teismas neteisingai nustatė pagrindą taikyti R. M. BK 76 straipsnio nuostatas, neįvertinęs nusikalstamų veikų ir R. M. asmenybės pavojingumo, neatsižvelgęs į tai, kad sunki liga jam buvo diagnozuota ir jo nusikalstamų veiksmų sūnaus atžvilgiu darymo metu, nesiaiškinęs dėl galimybių R. M. pagal jo sveikatos būklę gydyti įkalinimo įstaigoje. Nuosprendžio dalis dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, ir jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neskundžiama.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos įrodymus, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas, nenustatyta, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai patikrinus byloje surinktų įrodymų vertinimo analizę, dėl jos pasisakytina tiek, kiek tai susiję su apeliaciniuose skunduose ginčijamomis teismo išvadomis, t. y. skundžiamas nuosprendis patikrinamas apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliacinių skundų argumentai yra analogiški, dėl jų teisėjų kolegija pasisakys bendrai.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tenkinti prokurorės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliacinius skundus bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. buvo atleistas nuo bausmės dėl ligos, nėra.

9. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kai, esant tam tikroms objektyvioms priežastims, bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) tampa nepasiekiami. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus. Teismų praktikoje pažymėta, kad vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro, vertindamas visus įrodymus ir atsižvelgdamas į BVK nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismų praktikoje vertinama, kad teismas turi diskreciją (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės, įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2021).

10. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažįstama pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158/2005, Nr. 2K-438/2008, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K- 524/2013, Nr. 2K-123-697/2015).

11. Baudžiamojoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė R. M. sveikatos būklei įvertinti. Iš 2022 m. kovo 25 d. teismo medicinos ekspertizės akto matyti, jog tyrimą atliko teismo medicinos ekspertai Rimantas Laurinavičius ir Romas Raudys bei pateikė išvadą, jog, remiantis medicinos dokumentais, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažyma ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) III teritorinio skyriaus sprendimu, R. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). R. M. (duomenys neskelbtini) serga nuo 1993 m., o sunkiausios komplikacijos diagnozuotos 2021 m. Ekspertizės akte nurodyta, kad R. M. sveikatos būklė (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo I priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ (toliau – ir Sąrašas) 6.1 punktą, todėl galima teigti, kad jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 141–144).

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl galimybės ir pagrindų taikyti R. M. BK 76 straipsnio nuostatas buvimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės akte pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad sunkios komplikacijos nuteistajam konstatuotos jau po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2021 metais, manydamas, jog nuteistajam reikalingas specialus gyvenimo režimas bei nuolatinė medikų priežiūra, o realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali kelti pavojų R. M. sveikatai ir gyvybei, priėjo prie išvados, kad R. M. dėl sunkios nepagydomos ligos būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, R. M. asmenybę bei į jo ligos pobūdį, BK 76 straipsnio 1 dalies pagrindu atleido R. M. nuo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

13. Prokurorės ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė BK 76 straipsnio nuostatas, iš esmės atsižvelgęs tik į medicininį kriterijų, bet nevertinęs aplinkybės, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) serga nuo vaikystės, ši liga nesutrukdė jam daryti nusikalstamų veikų savo mažamečio sūnaus atžvilgiu, teismas nesiaiškino nuteistajam diagnozuotos ligos gydymo galimybių laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje metu.

14. Pasisakant dėl šio skundų argumento, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje sprendimą taikyti R. M. BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas argumentavo gana lakoniškai. Tačiau baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų analizė neduoda pagrindo išvadai, jog R. M. buvo atleistas nuo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nepagrįstai.

15. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimą, būtina išsamiai įvertinti duomenis, kurie patvirtina ar paneigia atleidimo nuo bausmės faktinį pagrindą, išanalizuoti jų patikimumo ir pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2010). Nagrinėjamu atveju svarbu itin kruopščiai įvertinti nuteistojo R. M. sveikatos būklę. Teisėjų kolegija, siekdama atsakyti į apeliacinių skundų argumentus ir išsiaiškinti nuteistojo R. M. sveikatos būklę nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu bei jos pokyčius baudžiamojo proceso metu, pakartotinai išanalizavo baudžiamojoje byloje esančius šiam klausimui reikšmingus duomenis.

16. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 26 d. Darbingumo lygio pažyma Nr.0746794 patvirtina, kad, atlikus pakartotinį R. M. darbingumo vertinimą, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2051 m. sausio 19 d. jis yra iš dalies darbingas, netektas darbingumas sudaro 50 procentų, darbingumo lygio priežastis 27.15 ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (diagnozės kodas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 197).

17. Baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš Sodros duomenų bazės (Asmuo ir jo draudėjai (esamos darbovietės)) patvirtina, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo (nuo 2015 metų iki 2020 metų pabaigos) laikotarpiu dirbo: iki 2019 m. lapkričio 6 d. R. M. individualioje įmonėje, o nuo pastarosios datos – MB „L“ (t. 2, b. l. 151). Baudžiamojoje byloje pateikta Mažosios bendrijos „L“ įgalioto asmens V. M. 2020 m. vasario 8 d. pateikta R. M. charakteristika, iš kurios matyti, kad pastarasis yra Mažosios bendrijos narys nuo pat bendrijos įsteigimo 2019 m. spalio 24 d.; pirmuosius metus jis dirbo virėju; įvertinus jo darbštumą ir atkaklumą, nuo 2020 m. balandžio 10 d. paskirtas eiti direktoriaus pareigas (t. 2, b. l. 189). Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2020 m. spalio 19 d. elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad MB „L“ užsiima pagaminto valgio tiekimo renginiams ir kitų maitinimo paslaugų teikimo veikla (t. 2, b. l. 190–191).

18. Administracinių nusižengimų registro išraše 2021 m. spalio 20 d. Nr. 00-ANR­_1-39072-2021 užfiksuota, kad R. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn tris kartus – 2017 m. sausio 11 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį (automobilio stovėjimas neapmokėtas nustatyta tvarka) 23 Eur bauda; 2019 m. gegužės 10 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 144 straipsnio 1 dalį (be leidimo įrengta ir skleidžiama UAB „D“ išorinė reklama) 140 Eur bauda; 2020 m. rugpjūčio 11 d. nubaustas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį (priešgaisrinių taisyklių reikalavimų pažeidimas) 15 Eur bauda (t. 2, b. l. 148–150).

19. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie asmenį, R. M. anksčiau teistas nebuvo (t.2, b. l. 146–147).

20. Minėti duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. M., nors ir būdamas iš dalies nedarbingas, nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu dirbo, duomenų, kad tuometinė jo sveikatos būklė būtų ribojusi nuteistojo galimybę padaryti skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką, nėra.

21. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti ir tai, kad maždaug nuo 2020 m. gruodžio mėnesio R. M. sveikatos būklė reikšmingai keitėsi, jam buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) komplikacijos.

21.1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad R. M. nuo 2021 m. sausio 7 d. gydytas Klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų stacionaro skyriuje, 2021 m. sausio 11 d. atlikta akies operacija (t. 2, b. l. 186–188).

21.2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. sausio 27 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad R. M. apžiūrėtas kontrolei po 2021 m. sausio 11 d. atliktos akies operacijos; nurodyta, kad visai nebemato nuo 2020 m. gruodžio 27 d., 2020 m. spalio 22 d. buvo konsultuotas oftalmologo atvykus skubos tvarka dėl hemoftalmo OU; 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi į Klinikų Akių ligų kliniką, skubos tvarka stacionarizuotas, priimtas sprendimas atlikti operaciją planine tvarka, paskirtas medikamentinis gydymas (t. 2, b. l. 184–185).

21.3. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės 2021 m. vasario 4 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini), taip pat su nustatyta (duomenys neskelbtini); išraše aprašyta ligos anamnezė : (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 183).

21.4. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro epikrizėje pateikti duomenys, kad R. M. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki gegužės 4 d. dėl (duomenys neskelbtini) (t.3, 29-32).

21.5. Viešosios įstaigos Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. rugpjūčio 6 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad R. M. nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. gydytas ligoninės Nefrologijos skyriuje dėl (duomenys neskelbtini); jam nustatyta klinikinė diagnozė (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 18–19).

21.6.Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) Jūrininkų ligoninės 2021 m. rugpjūčio 27 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad R. M. nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. gydytas ligoninės Nefrologijos ir hemodializės skyriuje planine tvarka ruošti prieigą hemodializei atlikti; jam nustatyta (duomenys neskelbtini); klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 26–28).

21.7. VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės 2021 m. rugsėjo 2 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, kad R. M. įtariant hipoglikemiją 2021 m. rugpjūčio 29 d. buvo stacionarizuotas ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur gydytas iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., po to perkeltas į Vidaus ligų skyrių (t.3, b. l. 25).

21.8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 19 d. Darbingumo lygio pažyma Nr.2622 patvirtina, kad, atlikus pakartotinį R. M. darbingumo vertinimą, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2051 m. sausio 19 d. (iki senatvės pensijos sukakties dienos) jo darbingumo lygis sudaro 5 procentus, netektas darbingumas sudaro 95 procentų, darbingumo lygio priežastis (duomenys neskelbtini) ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (diagnozės kodas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 12).

21.9. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) III teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 19 d. išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1232 patvirtinta, kad R. M. dėl jam nustatyto 5 procentų darbingumo lygio gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje ir negali dirbti, veikiant fizikiniams, cheminiams ir biologiniams, ergonominiams, psichosocialiniams, fiziniams rizikos veiksniams (t.3, b. l. 14).

21.10. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) III teritorinio skyriaus 2021 m. spalio 15 d. sprendimo dėl R. M. specialiųjų poreikių Nr.STS- 3656, 2021 m. spalio 15 d. rekomendacijos dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-2507 bei 2021 m. spalio 15 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. SP-2623 matyti, kad nuteistajam nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2023 m. spalio 13 d. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 3, b. l. 15, 16-17, 21).

22. Nuteistąjį R. M. slaugančios motinos D. M. pateikta R. M. dienotvarkė, iš kurios matyti nuteistojo nuolatinės slaugos ypatumai – jam taikomos kasdieninės procedūros, reikalavimai mitybai, jo vartojamų vaistų periodiškumas (t. 3, b. l, 128).

23. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame UAB „N“ 2022 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodyta, kad R. M. taikomos reguliarios hemodializės procedūros 3–4 kartus per savaitę po 3–4 valandas, po jų R. M. pasireiškia bendras silpnumas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, galvos svaigimas (t. 4, b. l. 68–69).

24. Iš UAB „L“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad R. M. 2022 m. lapkričio 24 d. nustatytas abiejų akių aklumas (t. 4, b. l. 70–71).

25. VšĮ (duomenys neskelbtini) Jūrininkų ligoninės branduolinio magnetinio rezonanso GE 1,5 T tomografinio galvos smegenų tyrimo aprašyme nurodyta, kad 2023 m. vasario 7 d. atlikto tyrimo metu nustatyti (duomenys neskelbtini) (t,4, b. l. 92).

26. Iš Northway medicinos centro ambulatorinio apsilankymo aprašymo ir medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad R. M. 2023 m. kovo 2 d. siųstas neurochirurgo konsultacijai dėl išreikštų neurologinių nusiskundimų, siuntimo diagnozė kitos patikslintos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos (t. 4, b. l. 93, 94)

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsiaiškinti aplinkybes dėl nuteistojo galimybės, esant nustatytai jo sveikatos būklei, atlikti laisvės atėmimo bausmę, atliko dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė ekspertą R. Laurinavičių, dalyvavusį nuteistojo sveikatos būklės ekspertiniame tyrime, o taip pat specialistę – Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausiąją gydytoją Nijolę Goštautaitę Midttun.

28. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas, dalyvavęs teismo medicinos ekspertinio tyrimo metu, patvirtino savo kartu su kitu ekspertu duotą išvadą ir paaiškino, kad į LR teisingumo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtino Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo ,,Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“ 6.1 p. yra įtrauktas R. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). R. M. nustatytos ligos, atsižvelgus į tai, kiek toli yra tos ligos pažengusios, reikalauja nuolatinės priežiūros, atitinkamos diagnostikos ir pastovaus gydymo. Remiantis ekspertiniam tyrimui pateiktais medicininiais dokumentais, buvo duota išvada, kad nuteistajam bus per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Vertindamas teisėjų kolegijos papildomai pateiktus naujesnius medicininius dokumentus, ekspertas nurodė, kad juose nurodyti duomenys ekspertizės išvados nepaneigia, o parodo, kad nuteistojo R. M. sveikatos būklė toliau blogėja. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, ekspertas nurodė ir tai, kad nuteistojo sveikatos būklės įvertinimui betarpiška jo apžiūra neatliekama, ji nėra reikalinga, vadovaujamasi kompetentingų gydytojų, pasitelkiant atitinkamus tyrimus, objektyviai nustatytomis diagnozėmis (t. 4, b. l.121–122).

29. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo BK 76 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi reikšmės laikotarpis, kurio metu paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-315/2011, Nr. 2K-212/2011). Ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ekspertizės akto teiginį, jog į nepagydomų ligų aprašą yra įtrauktas ne (duomenys neskelbtini), o ši liga su dėl jos kilusiomis komplikacijomis, kurios, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, diagnozuotos 2021 metais. Taigi, remiantis įrašais apie nustatytas diagnozes, akivaizdu, kad po nusikalstamos veikos padarymo (baigta 2020 metų pabaigoje) R. M. buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini) komplikacijos, dėl kurių jo sveikatos būklė ir įvertinta, kaip tokia, dėl kurios jam gali būti per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta specialistė – Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja Nijolė Goštautaitė Midttun, kuri, susipažinusi su baudžiamojoje byloje ištirtais dokumentais apie nuteistojo R. M. sveikatos būklę, nurodė, jog Lietuvos kalėjimų tarnyboje yra galimybė teikti nuteistiesiems medicinines paslaugas arba įkalinimo įstaigoje, arba transportuojant į atitinkamas gydymo įstaigas. Specialistė paaiškino, kad iš R. M. medicininių dokumentų pastebėtinas dviejų diagnozuotų ligų derinys, kas, tokiam nuteistajam patekus į įkalinimo įstaigą, sudarytų pagrindą inicijuoti procesą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės – tai (duomenys neskelbtini). Specialistės teigimu, asmuo su tokia nustatyta ligų diagnoze galėtų būti laikomas Tarnybos slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kol jo sveikatos būklė atsistatys tiek, kad asmuo galėtų dalyvauti įstaigos veikloje, užtikrinant jam paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimą. Jeigu nuteistojo sveikatos būklė nebeleidžia atlikti tų veiklų, inicijuojamas procesas dėl asmens atleidimo nuo bausmės, individualizuoti slaugos Tarnyba neturi galimybės. Tačiau specialistė nurodė, kad Tarnyboje dirba socialiniai darbuotojai, asmenys, užsiimantys nuteistųjų priežiūra, jų resocializacija, todėl nuteistam asmeniui gali būti teikiama pagalba ne mažiau, kaip jis kasdien užsiima savo priežiūra, nežalodamas sveikatos, kai nėra įkalinimo įstaigoje. Taip pat tokiam asmeniui užtikrinamas ir atitinkamas medikamentinis gydymas.

31. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta nuteistojo R. M. motina D. M., kuri parodė, kad sūnus, R. M. nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, prasidėjus skyrybų su žmona L. M. procesui, apsigyveno pas juos. Dėl labai pablogėjusios sveikatos sūnui buvo nustatytas sunkus negalios laipsnis, jis negali pats savimi pasirūpinti, apsitarnauti, vienas iš tėvų pasikeisdami nuolat su juo būna ir jį prižiūri, pats R. M. nebedirba nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kai jam pradėtos daryti hemodializės. Sūnui kelis kartus per savaitę yra daromos dializės, vaikščioti ar ilgiau stovėti jis negali ne tik dėl aklumo, bet ir dėl inkstų nepakankamumo, jam yra išduotas neįgaliojo vežimėlis (t. 3, b. l. 121).

32. Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. M. lankosi gydymo įstaigose, lydimas motinos D. M.. Iš nuteistojo gynėjo pateikto paaiškinimo matyti ir tai, kad apeliacinio proceso metu nuteistasis taip pat yra gydomas gydymo įstaigoje dėl griuvimo metu patirto kojos lūžimo.

33. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam R. M. diagnozuotos ligos, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, laikomos sunkiomis nepagydomomis ligomis. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad R. M. nustatytos sunkios ligos progresuoja, dėl blogėjančios sveikatos būklės nustatytas sunkus negalios laipsnis ir patvirtintas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Būdamas laisvėje, jis gyvena su tėvais, kurie ir užtikrina nepertraukiamą jo priežiūrą bei slaugą. Šios faktinės aplinkybės parodo sunkią ir nuolat blogėjančią nuteistojo sveikatos būklę, dėl ko privalomų ir nuolatinių socialinių paslaugų teikimas jam turi būti užtikrinamas įkalinimo įstaigoje. Priešingu atveju nuteistasis patirs nežmonišką elgesį su juo, patyčias iš kitų nuteistųjų, bus pažeistas jo orumas, tai iš esmės suponuoja humanizmo principo, nustatyto BVK 7 straipsnyje, pažeidimą.

34. Skunduose atkreipiamas dėmesys į teismo išvadų prieštaringumą, pasisakant dėl galimybės atlikti bausmę, o vėliau – dėl nukentėjusiajam priteistino civilinio ieškinio dydžio. Tačiau tai, kad nuteistasis dar yra jauno amžiaus, į ką atkreipė dėmesį teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio dydžio, niekaip nekeičia jo sveikatos būklės, diagnozavus aukščiau aptartas ligas ir jų komplikacijas, vertinimo, kaip blogėjančio, teismo išvadų dėl galimybės atlikti bausmę nepaneigia. Teisėjų kolegija, atlikusi išsamią teismo ištirtais įrodymais nustatytų duomenų vertinimo analizę, neturi pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

35. Esant tam tikroms objektyvioms priežastims, bausme įgyvendinami tikslai, bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis) tampa nepasiekiami. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidariusi situacija, kai nuteistajam paskirta ypač griežta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, parodo tai, kad ši nuteistajam paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, nepasieks visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, bus pasiektas iš esmės ne nubaudimas, bet tai, kad nuteistajam bus sukeltos nepamatuojamos žmogiškos kančios ir bus padaryti asmenybės orumo bei savigarbos pažeidimai, nes nebus efektyviai užtikrinta jo nuolatinė priežiūra ir slauga viso bausmės atlikimo metu.

36. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal teismų praktiką tai, jog tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys, pažeidžiant jų orumą, yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi. Nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą ir tokia pagalba jiems suteikiama. Taip pat yra galimybė nuteistojo sveikatos būklei bausmės atlikimo vietoje blogėjant, ligoms progresuojant ir įkalinimo įstaigoje nesant galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamą gydymą, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-39-1073/2022).

37. Kita vertus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susiklosčiusi situacija dėl blogėjančios nuteistojo sveikatos būklės ir dėl jos jam reikalingos nepertraukiamos priežiūros bei slaugos, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė, sudaro prielaidas iš karto spręsti, kad nuteistajam R. M. atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę bus per sunku.

38. BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Remiantis išdėstytu, nemenkinant nuteistojo padarytų veikų pavojingumo, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šio klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir priėjo prie išvados, jog nustatytas pagrindas, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistąjį R. M. atleisti nuo paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės E. A. ir nukentėjusiojo N. M. įstatyminės atstovės L. M. apeliacinius skundus atmesti.