- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-417-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01834-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. Z.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei A. K. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo J. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 580,85 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų; 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2021 m. vasario 5 d. mirė ieškovės brolis A. Z., o vėliau – 2021 m. balandžio 21 d. mirė ir mama – A. Z.. Pažymėjo, kad atsakovė A. K. yra A. Z. vaikaitė ir atitinkamai A. Z. dukra. Trečiasis asmuo J. Z. yra ieškovės brolis, A. Z. sūnus. Teigia, kad 2021 m. balandžio 21 d. mirus A. Z., jos palikimą lygiomis dalimis pagal įstatymą paveldėjo sūnus J. Z., dukra V. L. bei vaikaitė A. K. (atsakovė), kuri savo senelės palikimą paveldėjo atstovavimo teise, nes jos tėvas A. Z. mirė anksčiau. 2021 m. rugsėjo 3 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (po A. Z. mirties). Ir nors trys A. Z. paveldėtojai paveldėjo po 1/3 dalį turto lygiomis dalimis, tačiau A. Z. laidotuves organizavo ir už jas mokėjo V. L.
2.2. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės prisidėti prie laidotuvių išlaidų, tačiau atsakovė į tokius prašymus nereagavo (be to, nebuvo atvykusi nei į savo tėvo, nei į senelės laidotuves). Teigia, kad už A. Z. laidojimo išlaidas sudaro 1 442,55 Eur, o A. K. 1/3 laidojimo išlaidų dalis sudaro – 480,85 Eur (trečiasis asmuo J. Z. savo dalį už laidotuvių išlaidas V. L. yra atlyginęs). Pažymėjo, jog kadangi ant tuometinio kapo paminklo jokie užrašai jau nebūtų tilpę, jis buvo prastos būklės, su palaidoto prieš tai asmens nuotrauka, o pati kapavietė buvo be tinkamos tvorelės ieškovei teko užsakyti kapavietės tvarkymą (tvorelę su pamatais ir paminklą), kas kainavo 3 300 Eur, todėl atsakovės dalis sudaro 1 100 Eur. Mano, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1 580,85 Eur suma (480,85 Eur laidojimo ir 1 100 Eur kapo tvarkymo išlaidos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 50,85 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, jog ieškovė, atsakovė ir byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo paveldėjo po 1/3 dalį velionės A. Z. turto. Pažymėjo, jog ieškovės teigimu, ji dėl mamos laidotuvių iš viso patyrė 1 442,55 Eur išlaidų, kurias sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovė detalizavo, kad laidojimo išlaidas sudarė: 1 180 Eur, t. y. įkapės, gėlės ir kitos laidojimo bendrovės suteiktos paslaugos, pagal 2021 m. balandžio 24 d. UAB „Lauveka“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21/034. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytos išlaidos už tris gėlių puokštes (labai tikėtina skirtas salės puošybai), nėra pagrindo prie bendrų laidotuvių išlaidų priskirti dar ir 70 Eur (57,85 Eur + 21 proc. PVM) sumos už laidotuvių vaikiną. Akcentavo, kad teismų praktikoje pažymima, jog pagal visuomenėje pripažintus papročius vainikas yra perkamas asmeniškai nuo kiekvieno šeimos nario (ar bendrai nuo šeimos), todėl laikė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma už vainiką negali būti priskiriama būtinosioms laidojimo išlaidoms CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-619/2016 ir kt.). Darė išvadą, kad būtinosiomis laidojimo išlaidomis pripažįsta kiek mažesnę – 1 110 Eur (1 180 Eur - 70 Eur) sumą (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4.2. Akcentavo, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovės nurodytomis kapo duobės iškasimo (280 Eur), aukos kunigui už laidojimo ceremoniją ir mišias (250 Eur) ir už giedojimo paslaugas (140 Eur) išlaidomis, todėl priskyrė šias sumas prie būtinųjų laidojimo išlaidų pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto kriterijus. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovė bylos svarstymui nepateikė duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas (pavyzdžiui, mokėjimo kvitų, čekių ir kt.), nesudaro pagrindo spręsti, jog pastaroji šių išlaidų nepatyrė. Atkreipė dėmesį, kad už bažnyčios teikiamas paslaugas įprastai atsidėkojama auka, o giedotojų paslaugas teikiantys asmenys taip pat ne visuomet verčiasi individualia veikla, kartais tai atlieka vedami religinių, moralinių įsitikinimų, siekdami padėti gedintiems, todėl jiems taip pat būdinga atsilyginti auka. Darė išvadą, kad šalys ne visuomet turi galimybę nurodytas išlaidas pagrįsti rašytiniais duomenimis. Akcentavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad A. Z. buvo palaidota pagal visas religines apeigas, pagal kuria laidotuvėse dalyvauja kunigas, giedotojai bei buvo reikalingos duobkasių paslaugos. Laikė, jog šios paslaugos buvo faktiškai suteiktos, todėl konstatavo, kad ieškovė dėl to patyrė išlaidų Nurodė, kad byloje nėra pagrindo spręsti, jog šios išlaidos buvo per didelės ir (ar) neatitiko protingumo principo.
4.3. Pažymėjo, kad ieškovė iš bendros laidojimo išlaidų sumos eliminavo tik 407,45 Eur, vienkartinės išmokos sumą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog be Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu (Nr. (duomenys neskelbtini)) D. L. (ieškovės sutuoktiniui) išmokėtos vienkartinės 407,45 Eur išmokos, mirus A. Z., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius J. Z. (palikėjos broliui) išmokėjo ir 320 Eur laidojimo pašalpą. Darė išvadą, kad bendra laidojimo išlaidu suma mažintina išmokėtos laidojimo pašalpos dalimi ir atitinkamai sudaro 1 052,55 Eur ((1 110 Eur + 280 Eur +250 Eur +140 Eur) - 407,45 Eur -320 Eur), o kiekvieno įpėdinio dalis atitinkamai sudaro – po 350,85 Eur.
4.4. Nurodė, kad atsakovė tiek teismui pateiktuose parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad jos sutuoktinis Alytuje, prie notarės biuro, padavė ieškovei 300 Eur grynais pinigais, siekiant kompensuoti močiutės laidojimo išlaidas. Teigia, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis (R. K.) patvirtino grynųjų pinigų perdavimo faktą. Tuo tarpu ieškovė ir jos sutuoktinis (D. L.), teismo posėdžio metu teikdami paaiškinimus, kategoriškai neigė grynųjų pinigų gavimo aplinkybę. Teismas pažymėjo, kad nors susiklosčiusioje situacijoje liudytojais apklausti ieškovės ir atsakovės sutuoktiniai galėtų būti suinteresuoti duoti atitinkamai kiekvienai iš jų palankius įrodymus, dėl ko jų duotais paaiškinimais vadovautis kaip visiškai patikimais ir objektyviais nebūtų pagrindo, tačiau teismas konstatavo, kad šiuo atveju R. K. paaiškinimai nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo ir objektyvumo (CPK 185 straipsnis). Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad tarp bylos šalių įvyko betarpiškas (gyvas) susitikimas Alytuje, kur notarės biure buvo sprendžiamas ieškovės ir atsakovės palikimo priėmimo klausimas. Teigia, kad R. K. parodė, jog ieškovę matė tik vieną kartą – Alytuje, kai po atsakovės močiutės mirties atvyko prie notarų biuro, kur gatvėje padavė ieškovei 300 Eur grynais (pamena, kad suma buvo sumokėta stambiomis kupiūromis, tačiau jau nepamena, kokiomis), nors ieškovė prašė sumokėti 700 - 800 Eur, tačiau jie turėjo tik 300 Eur, kuriuos ir padavė, pinigų perdavimo metu buvo tik trise, pinigai buvo paduoti dar prieš apsilankant pas notarę, jis pats į notarų biurą nėjo (pastato taip pat neįsidėmėjo), nes buvo atvykę su vaikais. Tuo tarpu atkreipė dėmesį, jog D. L. parodymais nebuvo visiškai nuoseklūs. Iš pradžių jis tvirtino, kad atsakovės nėra sutikęs ir matęs, po to pripažino, kad vis tik matė ją Alytuje, notaro biure. Taip pat D. L. nors ir nurodė, kad nieko nežino (ir nematė) apie pinigų perdavimą, tačiau negalėjo kategoriškai tvirtinti, kad visą susitikimo laiką buvo kartu su ieškove. Darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės 50,85 Eur laidojimo išlaidų (350,85 Eur (kiekvienam įpėdiniui tenkanti laidojimo išlaidų suma) – 300 Eur (ieškovei perduota grynųjų pinigų suma).
4.5. Nurodė, kad teismas pripažįsta, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš mirusiosios įpėdinės – turto paveldėtojos kapo sutvarkymo išlaidų proporcingai paveldėto turto daliai. Tačiau atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į ieškovės pasirinkto naujojo paminklo struktūrą, simetriją, du kapavietėje esančius antkapius bei užrašus teismas sprendė, kad toks paminklas skirtas ne tik A. Z. (atsakovės močiutei) bet ir praeityje mirusių šeimos narių atminimo pagerbimui, tarp kurių, be kita ko, ir atsakovės tėvas – A. Z. Laikė, kad būtent todėl nagrinėjamoje byloje teismas laikė reikšmingomis ir tas aplinkybes, kad ginčo kapavietė (kurioje iš viso palaidoti penki asmenys) 2023 m. birželio mėnesį buvo tvarkoma po dviejų asmenų – atsakovės tėvo ir močiutės mirties.
4.6. Akcentavo, kad atsakovė nuosekliai teigė, jog nors dėl COVID pandemijos apribojimų negalėjo dalyvauti jo laidotuvėse, su tėvu bendravo ir palaikė artimus santykius, priešingai, nei su močiute, su kuria nebendravo ir, kurios net nepažinojo. Taip pat atsakovė tvirtino, kad 2021 m. vasario 5 d. mirus tėvui, pastarojo palikimo (bendrabučio buto) atsisakė, kad ieškovei būtų padengtos tiek laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidos. Pažymėjo, kad minėtą turtą, sudariusį A. Z. palikimą – butą, ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. pardavė už 6 300 Eur. Ir nors ieškovė neigė, tarp jų buvusį susitarimą, kad atsakovei atsisakius tėvo palikimo tokiu būdu bus kompensuotos jo laidotuvių kapavietės tvarkymo išlaidos, teismas pažymėjo ir laikė reikšminga aplinkybe, kad ieškovė kreipėsi į notarę dėl savo brolio A. Z. palikimo priėmimo dar 2021 m. gegužės 3 d., t. y., kur kas anksčiau nei atsakovė pareiškimą dėl palikimo, likusio po tėvo mirties atisakymo (2021 m. liepos 20 d.). Esant šiems duomenims teismas remdamasis tikėtinumo taisykle sprendė, kad labiau tikėtina, jog tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas, jog atsakovei atsisakius palikimo, likusio po tėvo mirties, tokiu būdu bus kompensuotos ir kapavietės, kurioje palaidota ir močiutė, tvarkymo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai, Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus J. Z. (palikėjos broliui) išmokėta ir 320 Eur laidojimo pašalpa buvo įtraukta į ieškovės ir J. Z. tarpusavio atsiskaitymo už laidotuves sumą, todėl šia pinigų suma neturėjo būti mažinama ieškovei priteistina iš atsakovės pinigų suma.
6.2. Nurodė, kad esant vienas kitam prieštaraujantiems liudytojų parodymams teismas be jokio pagrindo pasivadovavo atsakovo sutuoktinio, liudytojo R. K. parodymais ir nesivadovavo ieškovės sutuoktinio, liudytojo D. L. parodymais. Teigia, kad civilinėje teisėje galioja principas, kad aplinkybes privalo įrodyto ta šalis, kuri teigia, bet ne ta, kuri neigia. Akivaizdu, kad atsakovė 300 Eur pinigų sumos sumokėjimo ieškovei neįrodė, tokios nuomonės, beje, buvo ir teismas, kuris pasivadovavo teismui kažkodėl pasirodžiusia „labiau tikėtina“ versija, kad atsakovė mokėjo ieškovei minėtus pinigus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės teigimu, menamų pinigų perdavimo dieną ji su R. K. netgi nebuvo kalbėjusi, todėl mano, kad priteistina iš atsakovės ieškovei pinigų suma visiškai be pagrindo buvo sumažinta 300 Eur.
6.3. Ieškovės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priteisti jai iš atsakovės 1/3 dalį šeimos kapavietės tvarkymo išlaidų. Teigia, kad šeimos kape palaidotas tiek atsakovės tėvas, tiek jos senelė. Kapavietės tvarkymui atsakovė neišleido nei cento. Mano, jog aplinkybė, kad atsakovė nepriėmė savo tėvo palikimo visiškai neįrodo atsakovės dėstomos versijos, jog jos tėvo palikimo pinigai buvo skirti kapavietės tvarkymui. Atsakovė tiesiog nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, nes jos ir jos tėvo santykiai buvo labai blogi. Darė išvadą, kad teismas turėjo pagrindą priteisti iš atsakovės ieškovei 1/3 (arba bent jau kokią kitą dalį) ieškovės patirtų kapavietės tvarkymo išlaidų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikt nepakeistą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės V. L. apeliaciniu skundu, laiko skundą nepagrįstu, mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą teismo procesinio sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesama pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
9. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nereglamentuoja teisinių santykių kilusių iš ginčo dėl laidojimo išlaidų priteisimo. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. CK 5.59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovas kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti ieškovei palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. mirė ieškovės brolis ir atitinkamai atsakovės tėvas – A. Z.. Palikimą, likusį po A. Z. mirties, priėmė tik jo sesuo, ieškovė V. L. Tuo tarpu atsakovė 2021 m. liepos 20 d. pareiškimu atsisakė savo tėvo A. Z. palikimo. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. balandžio 21 d. mirė ieškovės mama ir atitinkamai atsakovės močiutė – A. Z. Palikimą, likusį po A. Z. mirties, po 1/3 dalį priėmė trys įpėdiniai – ieškovė (palikėjos dukra), byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis J. Z. (palikėjos sūnus) ir atsakovė (palikėjos vaikaitė), kuri palikimą priėmė atstovavimo teise. Nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą, likusį po A. Z. mirties, įpėdiniai pardavė ir visi lygiomis dalimis pasidalino po 3 000 Eur.
14. Išanalizavus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį nustatyta, kad byloje nėra keliamas ginčas dėl teisinio santykio kvalifikavimo, ar atsakovės pareigos prisidėti prie palikėjos laidojimo išlaidų. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, t. y. apeliantė mano, kad teismas neturėjo pagrindo mažinti ieškiniu prašomos priteisti sumos bei nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovės patirtas kapavietės sutvarkymo išlaidas.
15. CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje savo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
17. Apeliaciniu skundu teigiama, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus J. Z. (palikėjos broliui) išmokėta ir 320 Eur laidojimo pašalpa buvo įtraukta į ieškovės ir J. Z. tarpusavio atsiskaitymo už laidotuves sumą, todėl mano, kad šia pinigų suma neturėjo būti mažinama ieškovei priteistina iš atsakovės pinigų suma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog laidojimo pašalpa yra tikslinė išmoka skirta mirusįjį laidojančiam asmeniui, kaip minimali kompensacija už jo patiriamas išlaidas. Tai reiškia, jog visais atvejais, laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mirus A. Z., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius J. Z. (palikėjos broliui) išmokėjo ir 320 Eur laidojimo pašalpą, todėl akivaizdu, jog minėta suma teismas privalėjo mažinti bendrąsias laidojimo išlaidas. Priešingu atveju vienas iš paveldėtojų (kuriam laidojimo pašalpa buvo išmokėta) atsidurtu palankesnėje finansinėje padėtyje, o likusiems paveldėtojams neproporcingai padidėtų privaloma padengti laidojimo išlaidų dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes susijusias su laidojimo pašalpos įskaitymu į bendrąsias laidojimo išlaidas, todėl pagrįstai sumažino iš atsakovės priteistiną sumą.
18. Atmestini kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės 1/3 dalį šeimos kapavietės tvarkymo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad šeimos kape palaidotas tiek atsakovės tėvas, tiek jos senelė. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog bendroje šeimos kapavietėje be atsakovės tėvo ir močiutės buvo palaidoti dar 3 kiti asmenys, t. y. ginčo kapavietėje iš viso buvo palaidoti 5 asmenys. Antra, ginčo kapavietėje palaidoti dviejų atskirų t. y. „Z.“ ir „K.“ šeimos nariai. Trečia, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl kapavietės sutvarkymo, t. y. byloje esančias fotonuotraukas, pažymi, jog pasirinkto naujojo paminklo struktūrą, forma ir išdėstymas suponuoja išvadą, kad paminklas skirtas dviejų atskirų šeimos narių atminimui pagerbti, kadangi ginčo paminklas sudarytas iš dviejų analogiškų paminklinių akmenų, kur viename iš jų nurodyta „Z.“, kitame „K.“.
19. Taip pat, byloje nėra pateikta įrodymų, kad kapavietės tvarkymas iš esmės ją pertvarkant apskritai buvo būtinas. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovė, derino ginčo kapavietės tvarkymo projektą su atsakove, jog buvo sutarta dėl pasirinkto dizaino, tvarkymo kainos ir patirtų išlaidų padalinimo būdo, t. y. jog visos kapavietės sutvarkymo išlaidos bus apmokamos tik ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo nėra objektyviai pagrįstas, todėl ir išlaidos už kapavietės tvarkymą negali būti priteistos.
20. Akcentuotina ir tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog po ieškovės brolio, atitinkamai atsakovės tėvo mirties, šalys buvo susitariusios, jog atsakovei atsisakius tėvo palikimo ir jį priėmus ieškovei, būtent ji bus atsakinga už ginčo kapavietės sutvarkymą. Nors apeliaciniu skundu šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra ginčijami nurodant, kad atsakovė tiesiog nesikreipė į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, nes jos ir jos tėvo santykiai buvo labai blogi, tačiau toks apeliacinio skundo argumentas paneigiamas byloje esančiais rašytiniai įrodymais. Atsakovė, kartu su atsiliepimu į ieškinį, į bylą pateikė 2021 m. liepos 20 d. pareiškimą notarei, jog atsisako savo tėvo (A. Z.) palikimo. Byloje nėra ginčo, jog turtą, sudariusį A. Z. palikimą – butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjo ieškovė, kuri 2021 m. rugsėjo 17 d. šį turtą pardavė už 6 300 Eur. Vertinant minėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimais, jog be kita įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, <...> t. y. teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat vadovaudamasis formuojama nuoseklia teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog labiau tikėtina, kad tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas, kad atsakovei atsisakius palikimo, likusio po tėvo mirties, tokiu būdu bus kompensuotos ir kapavietės, kurioje palaidota ir močiutė, tvarkymo išlaidos (CPK 185 straipsnis).
21. Apeliaciniu skundu be kita ko nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo priteistiną iš atsakovės ieškovei pinigų suma sumažino 300 Eur. Teigia, jog esant vienas kitam prieštaraujantiems liudytojų parodymams teismas be jokio pagrindo pasivadovavo atsakovo sutuoktinio, liudytojo R. K. parodymais ir nesivadovavo ieškovės sutuoktinio, liudytojo D. L. parodymais. Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė 300 Eur pinigų sumos sumokėjimo ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog bylos šalys faktiškai buvo susitikusios Alytuje, kur notarės biure buvo sprendžiamas A. Z. palikimo priėmimo klausimas. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, t. y. ieškovės ir atsakovės sutuoktiniai. Atsakovės sutuoktinis R. K. parodė, kad ieškovę matė tik vieną kartą – Alytuje, kai po atsakovės močiutės mirties atvyko prie notarų biuro, kur gatvėje padavė ieškovei 300 Eur grynais. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad 300 Eur suma buvo sumokėta stambiomis kupiūromis, tačiau jau nepamena, kokiomis, pažymėjo, kad ieškovė prašė sumokėti 700 – 800 Eur, tačiau jie turėjo tik 300 Eur, kuriuos ir padavė. Nurodė, kad pinigų perdavimo metu buvo tik trise, pinigai buvo paduoti dar prieš apsilankant pas notarę, jis pats į notarų biurą nėjo, nes buvo atvykę su vaikais. Tuo tarpu ieškovės sutuoktinis D. L. parodė, kad apie pinigų perdavimą nieko nežino (ir nematė). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos daryti išvadą jog atsakovė, ar jos sutuoktinis, susitikimo pas notarę Alytuje metu, ar prieš jį faktiškai būtų perdavę ieškovei kokias nors pinigines lėšas. Be atsakovės ir jos sutuoktinio paaiškinimų, byloje daugiau nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą. Pažymėta, jog rungimosi principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šiuo atveju ieškovė pagrįstai nurodo, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), būtent atsakovė privalėjo įrodyti faktą, jog pinigai ieškovei buvo perduoti, tačiau jį šios savo pareigos neįvykdė.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje nutartyje nustatyta, jog šalys turėjo susitarimą, kad atsakovei atsisakius savo tėvo palikimo, o ieškovei jį priėmus, kapavietės sutvarkymo išlaidos bus dengiamos ieškovės sąskaita. Byloje nėra ginčo, kad A. Z. mirė vėliau už A. Z., todėl abejotina, jog esant šalių susitarimui, kad kapavietės sutvarkymui bus naudojamos ieškovės gautos lėšos už A. Z. priklausančio buto pardavimą, atsakovė dar būtų perdavusi ir papildomas lėšas, skirtas laidotuvių išlaidoms padengti.
23. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškiniu prašomą priteisti sumą mažino 300 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad A. Z. laidojimo išlaidos iš viso sudarė 1 052,55 Eur, o kiekvieno įpėdinio dalis atitinkamai sudarė – po 350,85 Eur.
24. Įvertinus visus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau visapusiškai ir išsamiai jų neištyrė, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, ieškovei priteistą sumą padidinant iki 350, 85 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Akcentuotina, jog byloje gautas 2024 m. balandžio 8 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurio matyti, kad atsakovei A. K. suteikta antrinė teisinė pagalba, ją kompensuojant 100 proc.. Taip pat byloje gautas 2024 m. balandžio 8 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, iš kurio matyti, kad ieškovei V. L. suteikta antrinė teisinė pagalba, ją kompensuojant 100 proc.
28. Akcentuotina, kad pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba, ją kompensuojant 100 proc. bei vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nekompensuotinos, o apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti – padidinti ieškovei V. L. iš atsakovės A. K. priteistą 50,85 Eur laidojimo išlaidų sumą iki 350,85 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.