- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-220-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04503-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės J. V. prašymas dėl baudos panaikinimo ir paskirta bauda sumažinta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskyrė ieškovei J. V. 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne vieną kartą yra pasisakę dėl tų pačių ieškovės nurodomų aplinkybių, susijusių su jos prašymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bei padidinti atsakovo vaikams teikiamą laikiną išlaikymą, nurodė ieškovei, kad prašymai panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau ieškovė ir toliau teikia teismui analogiškus prašymus, nurodo tuos pačius nepagrįstus argumentus, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai skirtina 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. V. pateikė teismui prašymą panaikinti 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi jai skirtą 300 Eur dydžio baudą. Ieškovė nurodė, kad teismui pateiktų dokumentų naujumą parodo jų gavimo teisme data. Ieškovė išdėstė, kokius dokumentus ji teismui pateikė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties dėl laikinos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutarties dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams pakeitimo, pateikė jų sąrašą. Nurodė, kad po minėtų nutarčių priėmimo pasikeitė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, ir tai ieškovė nurodė pareiškime dėl tėvo bendravimo su vaikais panaikinimo. Ieškovė nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto PK gavo informaciją, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovui yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nesilankyti bute, (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Ieškovė pažymi, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. išvadoje nurodė, jog tėvų valdžios apribojimas institutas gali būti taikomas ir kaip prevencinė priemonė, kad tėvai pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat būdas apsaugoti vaiką (išimtinai vaiko interesais) nuo būsimos žalos nelaukiant kol ji bus padaryta. Ieškovė nurodė, jog teismas visiškai neįvertino jos 2018 m. lapkričio 7 d. pareiškimuose bei lapkričio 21 ir 22 dienos pareiškimuose dėl rašytinių paaiškinimų papildymo nurodytų aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė; sumažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovei J. V. paskirtą baudą iki 150 Eur, baudą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašyme nepateikė teisinių ir (ar) faktinių argumentų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų spręsti, jog yra pagrindas panaikinti paskirtą baudą. Prašyme dėl baudos panaikinimo ieškovė eskaluoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išnagrinėtas aplinkybes, susijusių su jos prašymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bei padidinti atsakovo vaikams teikiamą laikiną išlaikymą, nurodo vaikų išlaikymui jos patiriamas išlaidas, akcentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. išvadoje pažymimas aplinkybes, tačiau iš esmės jokių svarių argumentų, kodėl teismas neturėtų vertinti ieškovės procesinio elgesio kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir paskirtą baudą panaikinti, nepateikė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė manipuliuoja ta aplinkybe, jog ji yra trečius metus vaiko priežiūros atostogose esanti ir jokių pajamų negaunanti dviejų mažamečių vaikų motina, kadangi iš ieškovės pateiktų argumentų matyti, jog tai jos pačios pasirinkimas (vaiko priežiūros atostogos), o ne būtinybė, juolab kad tiek šalių vaikams, tiek ir ieškovei yra priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas. Teismas pažymėjo, jog minėtose pirmosios ir apygardos teismo nutartyse dėl ieškovės prašomų panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nurodyta, kad prašymai turi būti pagrįsti įrodymais, tačiau ieškovė ir toliau teikia teismui analogiškus prašymus, nurodo tuos pačius nepagrįstus argumentus.
6. Ieškovė, nesant įrodymais pagristų aplinkybių, jog teismo konstatuotos aplinkybės, dėl kurių ji prašo panaikinti ir pakeisti teismo šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitė, eilinį kartą kreipiasi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo, teikia tuos pačius argumentus, nurodo tas pačias aplinkybes ir teikia tuos pačius įrodymus bei 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais kai kurių išlaidų pirkiniams kvitus, kurių būtinumo ieškovė nepagrindžia, paskolos už butą sąskaitos išrašą, komunalinius mokesčius, kurie ieškovės yra mokami visą bylos nagrinėjimo laiką.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovas ieškovė J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė nurodė teismui naujas aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Byloje esančių dokumentų (teismo priimtų), o kartu su jais prieduose pateiktų įrodymų naujumą, parodo jų Vilniaus miesto apylinkės teisme gavimo data.
7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
7.3. Teisėja Dalia Trumpulienė šios civilinės bylos Nr. e2-2367-391-2018 nagrinėjimui buvo paskirta tik 2018 m. lapkričio 7 d. Tikėtina, jog teisėjai nepakako laiko išsamiai susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais, bei į juos įsigilinti.
7.4. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1- ojo veiklos skyriaus gavo Pranešimą Nr. IBPS-S-418773 dėl kardomosios priemonės skyrimo, kuriame nurodyta, kad atsakovui J. V. yra skiriama kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove.
7.5. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. pateikė atsakymą byloje, kuriame nurodė, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas ir kaip prevencinė priemonė, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat, kaip būdas apsaugoti vaiką (išimtinai vaiko interesais) nuo būsimos žalos nelaukiant, kol ji bus padaryta.
7.6. Atsakovas J. V. tyčia piktybiškai neteikdamas realaus, vaikų teises ir teisėtus interesus garantuojančio išlaikymo, galimai siekia tęsti savo pažadus dėl grasinimo iš ieškovės atimti vaikus, kai vaikų materialinis aprūpinimas taps nepakankamas, o ieškovė - vaikų mama, nebeišgalės, turėdama menkai apmokamą slaugytojos profesiją, jo užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės J. V. prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtą 300 Eur baudą, kuri skundžiama nutartimi sumažinta iki 150 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
13. Ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji pateikė teismui naujas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus.
14. Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Nors ieškovė atskirajame skunde išvardino teismui teiktų procesinių dokumentų priedus, tačiau nenurodė kokias konkrečiai naujas aplinkybes teismui nurodė ir kokie konkretūs iš išvardintųjų dokumentų jas pagrindžia. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nauji dokumentai teismui buvo teikiami, savaime nereiškia, kad jie įrodo ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo pagrįstumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje atmetė ieškovės argumentus, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad šiuos argumentus ieškovė grindžia pakartodama ankstesniuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės papildomai pateikti įrodymai – dokumentai, susiję su ieškovės sveikatos būkle; dokumentai, patvirtinantys ieškovės kvalifikacijos kėlimą; dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimą už suteiktas šildymo paslaugas; internetiniuose tinklalapiuose publikuojamų straipsnių nuotraukos – nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, pakartotinai teikdama prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo, nurodė pagrįstus argumentus ir pateikė įrodymus, sudarančius pagrindą spręsti, jog aplinkybės, dėl kurių taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pasikeitusios.
15. Nors ieškovė teigia, kad po nutarčių, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2018 m. rugpjūčio 23 d. gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyrius pranešimą (XVIII t., e. b. l. 84), kuriame nurodyta, kad atsakovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas minėtoje 2019 m. sausio 24 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime nepanaikina ikiteisminiame tyrime pritaikytos kardomosios priemonės ir ja nustatytų įpareigojimų, be to, pritaikyta kardomąja priemone apribotas atsakovo bendravimas su ieškove, tačiau ne su jų nepilnamečiais vaikais. Todėl darytina išvada, jog ir šie ieškovės argumentai dėl kardomosios priemonės atsakovui skyrimo, nesudarė teismui pagrindo pripažinti esant būtinybę pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
16. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, kuomet ieškovė pakartotinai teikia naujomis aplinkybėmis nepagrįstus prašymus, negalima spręsti, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir jomis nepiktnaudžiavo. Nors ieškovė ir turi procesinę teisę reikšti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, tačiau įvertinus tai, jog prašymai teikiami nepagrindžiant jų naujais įrodymais ir nepaneigiant Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo konstatuotų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, nelaikytinas tinkamu procesinių teisių realizavimu. Be to, ieškovės elgesys, formaliai naudojantis jai suteikta teise teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, lemia ir papildomas valstybės sąnaudas, susijusias su teisminių procesų organizavimu bei vykdymu.
17. Apeliacinės instancijos teismo taip pat atkreipia apeliantės dėmesį, kad ji tiek pareiškime dėl baudos panaikinimo, tiek ir atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, nesusijusių su nagrinėjamu klausimu. Toks apeliantės elgesys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik didina bylos apimtį, apsunkina bylos nagrinėjimą teismui ir visiems proceso dalyviams, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų reikalavimus.
18. Apeliantės argumentai, jog teisėja galimai neturėjo pakankamai laiko susipažinti su visa bylos medžiaga, kadangi byla jai nagrinėti buvo perduota tik 2018 m. lapkričio 7 d., laikytini nepagrįstais. Aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su teisėjos priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja sprendimus priėmė neįsigilinusi į bylos medžiagą.
19. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.