Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai, teistas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (50 MGL) 6 500 Lt (1 883 Eur) bauda (bauda sumokėta); kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val. A. D., atvykęs prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartų, ir sukėlęs žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju D. B., konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. B. į veido sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3837/2018(01) nurodyta, kad A. D. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairiame petyje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, abiejuose keliuose, kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, paveikus kitais bukais daiktais ar įrankiais, galimai 2018 m. spalio 13 d. nustatyti kūno sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 170).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko bei nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų. Iš kaltinamojo A. D., nukentėjusiojo D. B., liudytojų I. B., G. B., I. K., B. B., taip pat išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, nukentėjusiojo pareiškimo, medicinos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val. prie nukentėjusiojo namų, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai kaltinamasis A. D. atvyko savo automobiliu iki nukentėjusiojo namų, kaltinamojo teigimu, norėdamas išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl jo nuolat nakties metu garsiai lojančio šuns, ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, kuris, nukentėjusiajam išėjus už savo kiemo teritorijos, t. y. išėjus už kiemo tvoros, peraugo į smurtinio pobūdžio veiksmus.

Taip pat byloje iš esmės nėra ginčo dėl nukentėjusiajam nustatyto sveikatos sutrikdymo masto ir pobūdžio. Iš specialisto išvados, nukentėjusiojo medicinos dokumentų bei nukentėjusiojo ir jo šeimos narių – liudytojų I. B., B. B., G. B. paaiškinimų teisme nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu ir poodine kraujosruva dešinėje plaštakoje. Kaltinamasis A. D. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad jis galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam ir sužaloti jo nosį, tačiau tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo, o ne tyčia norėdamas jį sužaloti. Tuo tarpu nukentėjusysis D. B. teigė, jog jis, tik išėjęs pro namo tvoros vartus, juos uždarius, iš karto sulaukė kaltinamojo smūgio jam į nosį, po ko gynėsi nuo kaltinamojo ir prasidėjo grumtynės.

Taigi dėl to, kas įvyko nukentėjusiajam D. B. išėjus už savo kiemo teritorijos, t. y. išėjus pro vartelius, kaltinamojo ir nukentėjusiojo versijos skiriasi iš esmės. Bylos duomenimis, iki šio įvykio kaltinamasis nepažinojo nei nukentėjusiojo, nei liudytojų, o pastarieji nepažinojo kaltinamojo. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamą įvykį nuo konflikto pradžios iki pabaigos galėjo matyti nukentėjusiojo žmona – liudytoja I. B., kuri buvo įvykio vietoje. Tuo tarpu kiti liudytojai matė tik dalį konflikto (jo pradžią ir/arba pabaigą). Įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Taigi šiuo atveju ypatingai svarbu išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojos I. B. paaiškinimus, jų (ne)nuoseklumą ir atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams.

Juolab kad pagal byloje iš nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimų ir vėlgi atliktų pakartotinių įvykio vietos apžiūrų duomenų nustatyta, kad įvykio vieta (ties varteliais) įvykio metu buvo apšviesta. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojais apklausti visi jo šeimos nariai nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad nukentėjusiojo kieme yra įrengtas apšvietimas, kuris veikia nuo judesio, ir kuris gerai apšviečia tvoros vartelius ir netgi teritoriją už jų. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės – Foto Nr. 10-12 (2 t., b. l. 10-11). Nors kaltinamasis teigia, kad įvykio vieta nebuvo apšviesta, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio vieta įvardina ne vietą prie vartelių, bet toliau nuo vartelių nutolusią grumtynių vietą. Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio vieta yra prie pat vartelių. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis po įvykio pakeitė apšvietimo vietą ar mechanizmą. Priešingai, nukentėjusysis teigia, kad iki šiol netgi lemputė yra ta pati. Kad apšvietimo vieta nepakeista, patvirtina ir bylos duomenys iš įvykio vietos apžiūros protokolų. Lyginant įvykio vietos apžiūros, atliktos iš karto po įvykio, t. y. 2018 m. spalio 14 d., protokole ir bylos nagrinėjimo metu (2019 m. rugsėjo 6 d., 11 d.) atliktų įvykio vietos apžiūrų protokoluose užfiksuotą apšvietimo įrengimo vietą (1 t. b. l. 14; 2 t., b. l. 10, 33), matyti, kad kiemo apšvietimo lempos įrengimo vieta yra ta pati.

Tai, jog atvykus kaltinamajam prie nukentėjusiojo namų, pradėjo loti nukentėjusiojo šuo, o kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo namo tvoros ir šaukė, patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiojo kaimynė O. K., kuri po to, kai į lauką išėjo nukentėjusysis, kurį laiką konflikto nestebėjo ir smūgių nematė, o į įvykio vietą atėjo jau faktiškai pasibaigus nagrinėjamam įvykiui. Nors teisme kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad liudytoja nakties metu nuo savo namų negalėjo matyti konflikto pradžios, teismo nuomone, ši versija yra paneigta nuosekliais ir išsamiais liudytojos O. K. paaiškinimais apie nagrinėjamą įvykį, kurie iš esmės sutampa su kitais bylos įrodymais – kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos I. B. paaiškinimais apie nagrinėjamo įvykio pradžią: atvykęs kaltinamasis stovėjo prie nukentėjusiojo namų tvoros, ties vartais, kvietė ateiti nukentėjusįjį, iš pradžių į kiemą išėjo tik nukentėjusysis, vėliau į kiemą išėjo jo žmona – liudytoja I. B.. Be to, liudytoja O. K. teisme kategoriškai tvirtino, kad nuo jos namų (nuo prie namo esančių paaukštintų laiptų) jai puikiai matėsi nukentėjusiojo namo tvora (ties varteliais), kadangi nukentėjusiojo kiemas buvo apšviestas, o jos sklypas yra aukščiau nei nukentėjusiojo ir jokie statiniai jai neužstoja matomumo. Tai, kad iš liudytojos sklypo matosi nagrinėjamo įvykio vieta, teismo vertinimu, patvirtino teismo pavedimu bylos nagrinėjimo metu atlikta pakartotinė įvykio vietos apžiūra dienos (šviesiu paros) metu – Foto Nr. 9-11, Planas Nr. 1 (2 t., b. l. 20-23), iš dalies ir pakartotinė įvykio vietos apžiūra tamsiu paros metu – Foto Nr. 13-20 (2 t., b. l. 11-13), taip pat prie šių įvykio vietos apžiūros protokolų pridėti duomenys, įrašyti į kompaktinį diską (2 t., b. l. 2). Nors iš prie pakartotinės įvykio vietos apžiūros tamsiu paros metu pridėtų foto nuotraukų nesimato, koks tiksliai matomumas buvo liudytojai, teismo nuomone, akivaizdu, jog esant tamsiam paros metui, toliau esantis apšviestas objektas (teritorija) yra gerai matoma. Tuo tarpu tai, kad matomumas neužfiksuotas darant foto nuotraukas, yra techniškai paaiškinama, kadangi foto nuotraukose gali realiai neatsispindėti tikslus apšvietimas, tai priklauso ir nuo to, kokias technines priemones pareigūnai naudojo. Be to, teismo nuomone, liudytojos O. K. elgesys, kuomet ji pati (nekviečiama) atėjo į įvykio vietą jau faktiškai pasibaigus konfliktui, pamačiusi, kad į ją atėjo daug asmenų (visi nukentėjusiojo šeimos nariai), yra logiškai paaiškinamas tik tokiu atveju, jeigu liudytoja matė su konfliktu susijusias aplinkybes, ką ji nuosekliai tvirtino.

Nors liudytoja G. B. pati nagrinėjamo įvykio aplinkybių nematė, į kiemą išėjo pakviesta anūkės – liudytojos B. B., tačiau liudytoja G. B. paaiškino, kad ją pakviesdama liudytoja B. B. nurodė, kad jos tėvą muša, o išėjusi į kiemą liudytoja G. B. pamatė žentą, t. y. nukentėjusįjį, kuris buvo kruvinas. Tokiu būdu liudytoja G. B. netiesiogiai patvirtino kitų liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Sprendžiant dėl liudytojos B. B. paaiškinimų patikimumo, pastebėtina, kad liudytoja, duodama paaiškinimus teisme, labai jaudinosi, painiojosi, skirtingai nurodė įvykio seka, be to, ji nurodė, kad geriau įvykio aplinkybes prisiminė duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau vertinant liudytojos B. B. paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, matyti, kad jie iš dalies nesutampa su kitų apklaustų byloje asmenų paaiškinimais – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos I. B. paaiškinimais. Nei vienas iš šių asmenų teisme nenurodė, kad nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios kartu su liudytoja I. B. buvo ir jos dukra – liudytoja B. B.. Iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad liudytoja B. B. į įvykio vietą atėjo vėliau. Tuo tarpu liudytoja B. B. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji į lauką išėjo iš karto paskui mamą (liudytoją I. B.) ir matė smūgio į nosį nukentėjusiajam aplinkybes, po ko nubėgo į namus pasiimti telefono ir pakvietė močiutę (liudytoją G. B.). Neatmestina, kad liudytoja B. B. stovėjo už savo tėvų nugaros ir pastarieji jos nematė, tačiau esant prieštaravimams tarp pačios liudytojos B. B. paaiškinimų bei šiems paaiškinimams dalyje dėl to, ar ši liudytoja matė konflikto pradžią, nesutampant su kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimais, taip pat byloje esant duomenims apie šios liudytojos sveikatos būklę, teismas sprendžia, jog vienareikšmiškai teigti, kad liudytoja B. B. matė kaip kaltinamasis sudavė smūgį į nosį nukentėjusiajam, nėra pagrindo. Tai nepaneigia teismo išvados, kad ji galėjo matyti kitas įvykusio konflikto aplinkybes ir apie tai pranešti liudytojai G. B..

Vertinant liudytojų I. B., B. B., G. B., t. y. nukentėjusiojo šeimos narių, bei liudytojos O. K., t. y. nukentėjusiojo kaimynės, paaiškinimų patikimumą, teismas sutinka su kaltinamojo ir jo gynėjo pozicija, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Kita vertus, išsamiai išanalizavus įvykio aplinkybes bei šių liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šių liudytojų parodymai yra detalūs, iš esmės nuoseklūs, sutampantys tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nustatyti šių liudytojų paaiškinimų nesutapimai yra neesminiai ir nesudarantys pagrindo abejoti jų patikimu. Šios išvados teismas nekeičia ir įvertinęs tai, jog dalis šių liudytojų, atėjusios į įvykio vietą, teigia nepastebėjusios ant kaltinamojo sužalojimų ar grumtynių požymių, kadangi esant stresinėje situacijoje, liudytojos gali neprisiminti šių aplinkybių arba jų neįsidėmėti dėl to, kad liudytojos pažinojo nukentėjusįjį ir dėmesį kreipė į jo sužalojimus (jis buvo akivaizdžiai kraujuotas). Dėl tų aplinkybių, dėl kurių teismui kilo abejonių, teismas nesivadovavo paaiškinimais, t. y. liudytojos B. B. paaiškinimais apie konflikto pradžios aplinkybes.

Vertinant kaltinamojo paaiškinimų detalumą ir nuoseklumą, teismas daro išvadą, kad lyginant jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teisme teiktus paaiškinimus, nustatyti prieštaravimai. Visų pirma, iš kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad jis pasakoja, jog jam atvykus prie nukentėjusiojo namų, iš pradžių į kiemą išėjo nukentėjusysis, tuomet jo žmona, dar po kiek laiko dukra bei vyresnė moteris su kaimyne; nukentėjusiojo žmona pasiūlė iškvieti policiją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jam atvykus prie nukentėjusiojo namų, kartu su nukentėjusiuoju iš karto buvo trys moterys: viena senyvo amžiaus, viena vidutinio ir viena paauglė, senyva moteris pasiūlė iškviesti policiją. Pagal liudytojų paaiškinimus, nukentėjusiojo žmona – liudytoja I. B. bendravo su kaltinamuoju ir atėjusi liudytoja G. B. kalbėjo apie pareigūnų iškvietimą jau konflikto pabaigoje, po grumtynių, o ne iki jų, kaip teigia kaltinamasis. Be to, teisme bei parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis jam sudavė smūgį iš karto, tik išėjęs pro vartelius, netoli jų (2 t., b. l .30). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tuo metu, kai prie kaltinamojo prisiartino nukentėjusysis, jis buvo greta savo automobilio, kurį pagal parodymų patikrinimo vietoje protokolą jis buvo pastatęs ne prie vartelių, o toliau (2 t., b. l. 29). Taigi kaltinamojo nurodytos nukentėjusiojo jam suduoto smūgio į ausį vietos skiriasi. Svarbu ir tai, kad pagal nukentėjusiajam nustatytą sužalojimo pobūdį – atviras nosies kaulų lūžis, nukentėjusiajam suduotas smūgis turėjo būti pakankamai stiprus ir akcentuotas, o kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai negalėjo pasakyti, kada ir kokiu būdu, anot jo, gindamasis, jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į nosį, kai pačių smūgių nukentėjusiajam jis neneigia. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų sužalojimų ar kraujosruvų (išskyrus nosies kaulų lūžį ir kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kuri anot nukentėjusiojo, galėjo būti padaryta grumtynių metu), nukentėjusiajam nenustatyta. Be to, kaltinamasis pareiškimą policijai dėl jam padarytų sužalojimų pareiškė tik po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai šioje byloje. Jis teisme teigė, kad tikėjosi situaciją išspręsti kaimyniškai, be pareigūnų pagalbos. Tokiu atveju neaišku, kaip nukentėjusysis turėjo susirasti kaltinamąjį, kai jo nepažinojo ir nežinojo kas jis toks bei kur gyvena.

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis pas nukentėjusįjį, kurio nepažįsta, aiškintis santykių atvyko faktiškai nakties metu, buvo nusiteikęs agresyviai, šūkavo, anot liudytojų, elgėsi neadekvačiai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, bylos duomenimis, jis bandė užmegzti kontaktą su kaltinamuoju, išsiaiškinti, kas nutiko, o kaltinamasis reikalavo, kad nukentėjusysis išeitų už savo kiemo teritorijos, išeitų už tvoros. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis A. D. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį D. B.. Tuo tarpu kaltinamojo versija, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma, dėl ko vertintina kritiškai. Tokia išvada padaryta ir įsiteisėjusiame 2019 m. balandžio 16 d. prokurorės nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, kurio kaltinamasis, net ir turėdamas advokatą, neskundė. Be to, tai, kad nukentėjusysis, gindamasis nuo kaltinamojo, po pastarojo suduoto smūgio į nosį, atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš kaltinamąjį, nešalina kaltinamojo atsakomybės už tyčinius jo smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį. Dėl to aplinkybės, ar kaltinamojo džemperis ikiteisminio tyrimo metu, kuris, be kita ko, yra nutrauktas, buvo tinkamai ištirtos ar ne, esminės reikšmės šioje byloje neturi. Taip pat ir po kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam į nosį sudavimo įvykusių grumtynių vieta bei aplinkybės, konstatavus, kad nukentėjusysis grumtynių metu gynėsi, esminės reikšmės šioje byloje neturi.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis A. D. 2018 m. spalio 13 d., apie 23.30 val., atvykęs prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vartų, ir sukėlęs žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju D. B., konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. B. į veido sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam D. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, kumščiu suduodamas smūgį nukentėjusiajam į nosį, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiojo sveikatai ir jų norėjo. A. D. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be to, pagal pareikštą kaltinimą kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam ne mažiau kaip vieną kartą ranka tyčia sudavė į kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas – poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje. Teismo nuomone, ši kaltinimo dalis teisme nepasitvirtino. Nukentėjusysis teisme paklaustas, kada ir kokiu būdu jam buvo padarytas šis sužalojimas, nurodė, jog ranka buvo sužalota grumtynių metu, tiksliau paaiškinti aplinkybių negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo teigti, kad šis sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo tyčia, todėl šią aplinkybę pašalina kaip neįrodytą.

Nors kaltinamojo gynėjas teisme nurodė, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi netenkino kaltinamojo gynėjo prašymo dėl bylos perdavimo prokurorei, kadangi kaltinamajam suformuluotame kaltinime yra nurodytos visos esminės įvykio aplinkybės, kaltinimas yra aiškus ir konkretus. Tuo tarpu aplinkybės apie tai, kas vyko iki kaltinime nurodytų veiksmų atlikimo ir po jų (t. y. aplinkybės dėl įvykusių grumtynių), ne tik neprivalo, bet ir neturi būti nurodytos kaltinime pagal kaltinamajam inkriminuotą kaltinimą. Jos yra svarbios nagrinėjant bylą bei sprendžiant dėl kaltinamojo kaltės šiame įvykyje. Taip pat teismas minėta nutartimi atmetė gynėjo prašymą dėl išreikalavimo iš nukentėjusiojo D. B. jo kiemo apšvietimo duomenų, kadangi kiemo apšvietimo aplinkybės buvo užfiksuotos papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kuri dėl šios priežasties ir buvo paskirta.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltinamajam, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 28 straipsnyje ir teismų praktikoje nurodytos būtinosios ginties taikymo sąlygos, nesant byloje įrodymų, kad nukentėjusysis akivaizdžiai, realiai ir pavojingai kėsinosi kaltinamojo atžvilgiu. Priešingai, byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas kito asmens sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas vakare, faktiškai nakties metu, prie nukentėjusiojo namų, kaltinamajam atvykus prie nukentėjusiojo namų, sukėlus konfliktą ir panaudojus smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis, turintis šeimą, keturis vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, vienas jų turi sveikatos problemų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas vieną kartą 2014 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bauda (paskirta bauda išieškota 2014 m. liepos 25 d.), teistumas išnykęs; duomenų, kad būtų gydęsis priklausomybės ligas, psichiatrijos ligoninėse nėra; sutinka atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) tęsti darbą. Taip pat kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo D. B. bei jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 41 str. 2 d.; 48 str. 1-2 d., 6 d. 1-2 p., 7 d., 67 str. 3 d., 72¹ str.).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 70,68 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40-43). Į šią sumą yra įskaičiuota patirta žala, suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam tiek dėl jam nustatyto nosies sužalojimo, tiek ir dėl sužalojimo plaštakoje. Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajam D. B. nustatyto nosies sužalojimo, kuris buvo gydomas, yra kaltas kaltinamasis A. D., Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteisiant patirtą žalą dėl nosies sužalojimo gydymo, t. y. priteisiant 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.; CPK 12 str., 178-179 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 33-34).

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajam D. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda nosies nugarėlės srityje su atviru nosies kaulų lūžiu, dėl ko nukentėjusysis kitą dieną po įvykio, iš pačio ryto (nuo 6.00 val.) vyko į ligoninę, joje praleido faktiškai visą dieną, kur laukė eilėje, jam buvo daromos nuotraukos, atliekama apžiūra; po to nukentėjusysis buvo išleistas namo, ligoninėje jis negulėjo, nosies operacijos iki šio, jam daryti nereikėjo; duomenų apie liekamuosius reiškinius nukentėjusysis nepateikė ir nenurodė. Pats nukentėjusysis nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė skausmą, išgąstį, baimės ir nerimo jausmą, kuomet buvo sužalotas prie pat savo namų, dėl šio įvykio visa jo šeima patyrė didelį stresą, be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl savo išvaizdos po patirtų sužalojimų negalėjo dalyvauti pokalbyje dėl darbo, o tuo metu jis kaip tik ieškojo darbo ir jam buvo galimybė įsidarbinti geresnėmis sąlygomis, kurią jis prarado. Aplinkybes, kad nukentėjusysis buvo ką tik išėjęs iš darbo, patvirtina VSDFV teikiami duomenys. Kad asmuo negalėjo vykti į pokalbius dėl darbo patvirtino liudytoja I. B.. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojos I. B. bei G. B. patvirtino, kad maždaug mėnesį ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimas, apie tris mėnesius jis dėl sužalojimo jautė diskomfortą. Teismui nekelia abejonių tai, kad kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ne tik smūgio sudavimo metu, bet ir vėliau; dėl patirto sužalojimo jis negalėjo mėnesį laiko gyventi įprasto gyvenimo – jam skaudėjo, sužalojimas matėsi vizualiai, kas apribojo nukentėjusiojo galimybes bendrauti su nepažįstamais asmenimis, o tuo pačiu ir ieškoti darbo. Be to, įvertinus tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas prie pat savo namų, faktiškai savo šeimos narių akivaizdoje, darytina išvada, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė nerimo, baimės ir nesaugumo jausmus. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų ir nukentėjusysis tokių nepateikė, iš kurių būtų matyti, kad nukentėjusiajam padaryta trauma sukėlė ilgalaikes pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo D. B. sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (nuolat dirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 7 000 Eur. Panašių aplinkybių atveju, kai konstatuotas (atviras) nosies kaulų lūžis, tačiau operacija nebuvo atlikta, nenustatyta liekamųjų padarinių, – apie 1 000 Eur (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-700-966/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-133-626/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018). Svarbu ir tai, kad dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Dėl nurodyto paminėti teismų praktikos pavyzdžiai yra orientaciniai, teismui priimant sprendimą dėl konkrečioje byloje priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiojo reikalaujama 7 000 Eur dydžio piniginė suma yra neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta ir teismas nenustatė pagrindo ją skirti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant nuteistąjį: 1) būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 3) tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiojo D. B. bei jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 35,34 eurus (trisdešimt penkis eurus trisdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. B. gydymą).

Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo D. B. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. D. D. B. naudai 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Neskirti A. D. kardomosios priemonės.

Išaiškinti nuteistajam, kad esant įpareigojimui nesiartinti prie nukentėjusiojo ir jo namų, nuteistajam draudžiama bausmės vykdymo metu bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, lankytis vietose, kuriose jis būna.

Išaiškinti A. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.