Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 23 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinys, pareikštas atsakovui V. Z., kuriuo prašo priteisti: 1) 84,06 Eur negrąžinto kredito; 2) 18,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 3,82 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 51,22 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos; 5) 3,12 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 6) 55,25 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (84,06 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15 Eur žyminio mokesčio; 9) 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje nurodoma, kad vartojimo kredito davėjas BnP Finance, ir atsakovas V. Z. 2019 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 100,00 EUR vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 67,28 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 55,25 proc.) ir 18,00 EUR administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

2020 m. birželio 17 d. tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB Legal Balance, buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido Ieškovui reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.

2021 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas atmetė prašymą priimti sprendimą už akių ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus įrodymus.

2021 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. iš viso atlikt šešis mokėjimus, kurių bendra suma sudaro 46,86 Eur

Atsakovui adresuotas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2021 m. kovo 19 d., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą 14 dienų atsiliepimo pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimų priteisti negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas ir administravimo mokestį, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo dienos (1, 2 ir 3 reikalavimai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, mokumo vertinimo ataskaitą, raginimus, pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), konstatuojama, kad pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nurodė, kad atsakovas grąžino dalį vartojimo kredito ir su juo susijusias sumas, t. y. atsakovas atliko šešias įmokas pagal sutartį, kurios padengė dalį kredito, palūkanų ir sutarties administravimo mokesčio. Pagal ieškovės pateiktą įmokų mokėjimo grafiką nustatyta, kad atsakovas sumokėjo šešias pilnas įmokas pagal sutartį, kuriomis padengė 15,94 Eur kredito, 4,51 Eur sutarties administravimo mokesčio, 25,88 Eur kredito mokesčio (mokėjimo (pelno) palūkanų), 0,53 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Likusi neapmokėta negrąžinto kredito suma yra 84,06 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.

Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus gali būti reiškiamas tik iki sutarties nutraukimo. Po sutarties nutraukimo toks reikalavimas neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 1 d.), į tai, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo sumokėjo 25,88 Eur palūkanų ieškinio reikalavimas dėl 18,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio, jis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 0,75 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 24 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 18 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo sumokėjo 4,5 Eur sutarties administravimo mokesčio, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 3,82 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 1 d.).

Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (4 reikalavimas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 51,22 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 1 d d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2021 m. sausio 29 d.) sudaro 51,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Bylos duomenys pagrindžia, kad 2021 m. sausio 1 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. sausio 1 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

Ieškovė prašo priteisti 51,22 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo (paskaičiuota po 55,25 proc. nuo 84,06 Eur sumos už 394 d.). Teismo vertinimu, tokie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 84,06 Eur, negautų pajamų suma viršytų visą kredito mokesčio (palūkanų) sumą – 67,28 Eur, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2021 m. sausio 29 d.). Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, kaip tai nurodoma paskolos sutarties mokėjimo grafike. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 55,25 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 67,28 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra padengęs 25,88 Eur mokėjimo palūkanų. Įvertinus tai, kad sutarties terminas jau yra pasibaigęs 2021 m. sausio 29 d., atsakovas iki sutarties termino pabaigos anksčiau laiko negrąžino nei dalies kredito, todėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių suma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 1 d.) iki sutarties termino pabaigos (2021 m. sausio 29 d.) lygi viso kredito mokesčio (palūkanų) ir mokėjimo (pelno) palūkanų (67,28 Eur), ir iki sutarties nutraukimo padengtų ir priteistų (25,88 Eur +18,17 Eur )mokėjimo palūkanų skirtumui, tai yra 67,28 Eur – 44,05 Eur=23,23 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta ir vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y., tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai iki sutarties termino pabaigos, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiant negautą pajamų (negautų pelno palūkanų forma) sumą už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 1 d.) iki sutarties termino pabaigos dienos (2021 m. sausio 29 d.), kuri sudaro 23,23 Eur.

Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (5 ir 6 reikalavimai).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 3,12 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (84,06 Eur), taikant 55,25 proc. metinę palūkanų normą, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) ir 55,25 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (84,06 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks Sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas sutartyje įtvirtintais terminais. Siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.).

Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (sutarties specialiose sąlygose), sudaro 55,25 proc.

VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 55,25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 55,25 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.). Teismas sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 75,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl reikalavimų priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (7,8 ir 9 reikalavimai).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 52,47 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 71,36 Eur (136 Eur x 52,47 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai priteisti 84,06 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus šešis centus) negrąžinto kredito; 18,17 Eur (aštuoniolika eurų septyniolika centų) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3,82 Eur (tris eurus aštuoniasdešimt du centus) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 23,23 Eur (dvidešimt trys Eur 23 cnt) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 1 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71,36 Eur (septyniasdešimt vieną eurą trisdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (55,25 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.