- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-729-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19151-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- H. F., S. F., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-106-1158/2023 pagal ieškovės V. M. patikslintą ieškinį atsakovams H. F., S. F. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo ir turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal koordinates: (duomenys neskelbtini) (1 taškas); (duomenys neskelbtini) (2 taškas); (duomenys neskelbtini) (3 taškas); (duomenys neskelbtini) (4 taškas), pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovus S. F. ir H. F. nugriauti tvorą, esančią ieškovės V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) įpareigoti atsakovus S. F. ir H. F. atlyginti ieškovei 500,00 Eur turtinę žalą, priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. gruodžio 2 d. pagal Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo kadastro duomenimis patvirtinta, jog žemės sklypo plotas, t. y. (duomenys neskelbtini)-asis sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sudaro 0,0665 ha (iš jų 0,0374 ha yra žemės ūkio naudmenų, 0,0291 ha yra užstatyta teritorija). Šiuo įsakymu buvo patvirtinti geodezininko D. B. kadastriniai matavimai, kurie iš esmės atlikti neteisingai. Kauno apskrities viršininkas davė įsakymą 2009 m. vasario 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo mėgėjiško sodo teritorijoje (t. y. 0,0665 ha) pardavimo. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas pardavimas J. M., esančiam santuokoje su V. M., 0,0665 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Nuo (duomenys neskelbtini) m. J. M. kartu su savo žmona V. M. yra sodų bendrijos narys, atsakingai mokantis nario mokestį. 2009 m. kovo 2 d. buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią nurodyta, jog pirkėjas (J. M.) perka 0,0665 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, o pardavėjas jį parduoda. Be to, 2009 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centro išraše matyti, jog J. M. ir V. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotą sudaro 0,0665 ha. Pagal 2021 m. spalio 29 d. išrašą matyti, kad šiems asmenims priklausantis žemės sklypo plotas sudaro 0,0665 ha. Ieškovė ilgą laiką gulėjo ligoninėje, todėl į sodo namelį kurį laiką nevyko ir nesilankė. J. M. taip pat į sodo namelį nevyko. Jiems nesant, jų žemės sklypo dalyje, kurią naudojo nuomuodamiesi ir nuo pirkimo–pardavimo momentu, tarp adreso (duomenys neskelbtini) ir adreso (duomenys neskelbtini) priklausančio atsakovams S. ir H. F., 2020 m. balandžio mėn. atsirado neteisėta tvora. Ieškovė tik po šio įvykio sužinojo, kad 2008 m. liepos 18 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko geodezininkas D. B., jie buvo atlikti neteisingai, nes ieškovės su vyru niekada tokia žemės sklypo dalimi nesinaudojo, kadangi pagal brėžinį pažymėta kraštinė „3–4“ užeina ant važiuojamojo kelio ribos. Kaimyninio sklypo kadastriniai matavimai atlikti ieškovei nedalyvaujant ir nepasirašant sutikimo su sklypo kadastrinių matavimų pakeitimu, buvo padarytas neteisingas sklypo situacijos planas ir neteisingai sumažintas nuo 0,0665 ha iki 0,0575 ha. Ieškovės žemės sklypas buvo perstumtas link kelio pusės, šiai dienai žemės sklypo dalis yra perstumta ant valstybinio kelio, įsiterpia ant važiuojamosios kelio dalies. 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakovams buvo pateikta pretenzija dėl tvoros nugriovimo ir žalos kompensacijos. 2021 m. spalio 14 d. iš atsakovų gautas atsakymas, nesutinkant su pateikta pretenzija. Ieškovė inicijavo 2021 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimą, kurį atliko antstolis S. U. su matininku A. P.. Iš protokolo nuotraukų matoma, kad žemės sklypas yra perstumtas, dėl ko žemės sklypo ribos sumažėja, nes pastebima, jog žemės sklypo ribos baigiasi ant valstybinio kelio, t. y. važiuojamosios dalies. Ieškovei priklausantis turtas yra perstumtas su kitais kaimyniniais sklypais, jo plotas sumažėja nuo 0,0665 ha iki 0,0575 ha, o šiai dienai atsakovai dar yra pastatę tvorą ant ieškovės žemės sklypo ribų. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad ji patyrė turtinę žalą, nes atsakovai, statydami ant žemės sklypo ribos tvorą, numarino ieškovei priklausančius vaiskrūmius, t. y., 10 vnt. juodųjų serbentų krūmus. Be to, atlikti kadastriniai matavimai buvo tarpinis dokumentas, atliekantis pagalbinį administracinio akto darbą, t. y. pagrindas išduoti 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigė, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, patvirtinti įsakymu, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai, kurie pažeidžia asmens nuosavybės teises į privatų žemės sklypą. Ieškovė 2022 m. lapkričio 10 d. užsakė pasiūlymo schemą, kurią prašoma pavirtinti, panaikinus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą. Pagal šią schemą, ieškovės žemės sklypo riba neužliptų ant valstybinio kelio, būtų išlaikomos daugelį metų naudojamos žemės sklypo ribos. Pagal siūlomą žemės sklypo padalijimo schemą bus išlaikoma dar iki patvirtinto įsakymo atlikti kadastriniai matavimai. Atsakovai taip pat yra suvaržę ieškovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl neteisėtai pastatyta tvora turi būti nugriauta.
Atsiliepimas
3. Atsakovai S. F. bei H. F. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepateikia į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų 2008 m. liepos 18 d. atliktų kadastrinių matavimų netikslumą ir 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo neteisėtumą. Pažymi, kad pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos neįrodo, jog D. B. individualios įmonės atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimų patikslinimai yra neteisingi. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios žemės sklypo schemos matyti, jog po 2021 m. lapkričio 19 d. atlikto matavimo žemės sklypo kraštinių ilgiai yra 20,85 + 4,09 + 28,04 + 19,55 + 30,97 ir idealiai atitinka D. B. sudarytame žemės sklypo plane nurodytus kraštinių ilgius bei plotą. Matininko, atlikusio matavimus, aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad bendras žemės sklypo plotas yra 0,0665 ha. Žemės sklypo plane nurodytos sklypo ribos pasūkio taškų koordinatės ir plotas apskaičiuoti teisingai. 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte yra SB (duomenys neskelbtini) pirmininkės parašas, jokių pastabų dėl nustatytų žemės sklypo ribų akte nėra. Be to, ieškovės ir atsakovų žemės sklypai nepersidengia, lyginant besiribojančių žemės sklypų sutampančius posūkio ribų taškus, koordinatės taškuose iš esmės sutampa. Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimų patikslinimai buvo atlikti 2019 m. rugpjūčio 9 d., įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kol jie yra nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, yra laikomi teisingais. Ieškovė dirbtinai kelią ginčą dėl žemės sklypo ribų, jos sutuoktinis 2009 m. kovo 2 d. valstybine žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo būtent 0,0665 ha žemės sklypą pagal jo plano duomenis. Atsakovai savo žemės sklypą įsigijo 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, joje nurodytas žemės sklypo plotas 0,0596 ha. Atsakovai objektyviai negalėjo perimti daugiau žemės sklypo ploto, nei kad turėjo ankstesnis jo savininkas. Atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas nėra nuginčytas, todėl laikytina, kad jis tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Patenkinus ieškovės reikalavimą, pasikeistų atsakovų žemės sklypo plotas – jis sumažėtų, o žemės sklypai persidengtų. Už atsakovų žemės sklypo yra dar du žemės sklypai, todėl jų žemės sklypo atitraukimas į miško pusę faktiškai nėra galimas, nepažeidžiant ir kitų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Be to, iš 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų paženklinimo–parodymo akto matyti, jog trečiasis asmuo J. M. sutiko su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, jokių pastabų nereiškė. Trečiasis asmuo savo sutikimą taip pat išreiškė pasirašydamas 2008 m. liepos 24 d. žemės sklypo plane, kurį parengė D. B. individuali įmonė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors būtų reiškusi prieštaravimus. Atsakovai taip pat nurodė, kad tvora pastatyta 2020 m. balandžio mėn. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios foto nuotraukos, priešingai nei teigia ieškovė, puikiai iliustruoja, kad atsakovai nepastatė tvoros ant ieškovės žemės sklypo ribos dalies. Pastatytos tvoros aukštis ir akytumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 reikalavimus. Ieškovė 2020 m. birželio 8 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją su pareiškimu, kuri, 2020 m. birželio 22 d. atsakydama į ieškovės pareiškimą, nurodė, kad 2020 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nuvykę į įvykio vietą tikrinti pareiškime nurodytų aplinkybių pažeidimų, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir 82 punkte numatytą kompetenciją, neužfiksavo. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą atsakovai nurodė, kad juodųjų serbentų krūmus, esančius šalia atsakovų žemės sklypo, dar 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pjaustė ir genėjo pačios ieškovės sūnus su žmona bei jos tėvais. Atsakovai taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovei ir trečiajam asmeniui apie 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą buvo žinoma jau 2008–2009 m., todėl terminas ginčyti įsakymą yra praleistas daugiau nei 13 metų. Jeigu būtų laikoma, kad ieškovė apie ginčijamą įsakymą tapo žinoma vėliau, terminas ginčyti įsakymą patikslinto ieškinio padavimo dienai buvo suėjęs, t. y. ieškovė įsakymą į bylą pateikė 2022 m. sausio 4 d. kartu su 2021 m. gruodžio 21 d. patikslintu ieškiniu, todėl terminas skundui paduoti suėjo 2022 m. vasario 4 d.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė dalyje dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo taikyti ieškinio senatį ir palikti nenagrinėtą, jei teismas nuspręstų netaikyti ieškinio senaties, šiuos reikalavimus reiškiamus NŽT atmesti kaip nepagrįstus, dalyje dėl reikalavimų reiškiamų kitiems atsakovams, spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir ištyrus visas aplinkybes. Atsakovė nurodė, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui J. M. apie skundžiamą Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinoma jau 2008–2009 m., kuomet buvo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, ir jis 2009 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas J. M. ir V. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Terminas ginčyti įsakymą yra ženkliai praleistas, t. y. net apie 13 m. Net jei laikoma, kad ieškovei apie ginčijamą įsakymą tapo žinoma vėliau, šis įsakymas į bylą buvo pateiktas 2022 m. sausio 4 d., terminas skundui paduoti baigėsi 2022 m. vasario 4 d. Be to, skundžiamas 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, be to, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius. Šiuo atveju ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios ir tikslios, nes jos nustatytos 2008 m. liepos 24 d. atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatės sutampa su kadastro tvarkytojo kadastro žemėlapyje nurodytomis to paties žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatėmis, taip pat sutampa sklypo ribų linijų ilgiai bei bendras sklypo plotas. Pagal matininko D. B. 2008 m. liepos 22 d. valstybinėje koordinačių sistemoje parengtame žemės sklypo plane nurodytas sklypo ribos posūkio taškų koordinates, plotas yra apskaičiuotas teisingai.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. nurodė, kad patikslintą ieškinį palaiko. 2008 m., kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tiko, sklypas buvo nestandartinis, nes buvo prie kelio. Kai buvo surašomas žemės sklypo paženklinimo–parodymo planas 2008 m. liepos 18 d., viskas buvo gerai, sklypas nebuvo keistas. Sklypą privatizacijai ruošė pats D. B.. Serbentus sodino jis, kaip nudžiūvo nematė, gulėjo ligoninėje. Sklypas sumažėjo beveik aru, iš kaimynų pusės, kur pastatė tvorą, iš kitos pusės nėra jokių priekaištų. Sklype buvo jau seniai, apie tvoros pastatymą pasakojo žmona. 2008 m. liepos 18 d. vykusiuose kadastriniuose matavimuose nedalyvavo, paženklinimo akte pasirašė, su riboženkliu sutiko, nes buvo „viskas tvarkoj“. Nuo sklypo gavimo pradžios 1984 m. jo plotas buvo 665 kv. m. Riba, kur pasodinti juodi serbentai, dešimt ar vienuolika krūmų ėjo prie ribos. 2022 m. pastatė tvorą viduryje sklypo. Patvirtino, kad 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo planą pasirašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. M. atsakovei S. F. 2 299 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės valstybės naudai priteisė 53,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas.
7. Dėl kadastrinių matavimų ir 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo panaikinimo. Teismas nustatė, kad nuo tada, kai ieškovė ir trečiasis asmuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (2009 m. kovo mėn.), jo kadastriniai duomenys nebuvo keisti. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentu, kad D. B. individualios įmonės atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi dėl to, kad buvo sumažintas ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybes teise priklausantis žemės sklypas. Minėti kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu, jame numatyta, kad sklypo plotas yra 0,0665 ha. Su šiuo aktu kaip būsimasis sklypo savininkas buvo supažindintas trečiasis asmuo J. M. (ieškovės sutuoktinis), aktą taip pat pasirašė SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas bei kiti gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Nei kiti aktą pasirašę asmenys jokių pastabų bei įrašų nepateikė, trečiasis asmuo taip pat pasirašė įsipareigojantis saugoti ir prižiūrėti riboženklius. Pats trečiasis asmuo teismo posėdžių metu patvirtino akto pasirašymo faktą bei nurodė, kad tuo metu jam viskas tiko. Teismas nenustatė, kad 2008 m. liepos 18 d. kadastriniai matavimai, pagal kuriuos 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu nustatyti ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, buvo atlikti netiksliai ir / ar neteisėtai, pažeidžiant ieškovės ar trečiojo asmens interesus.
8. Teismas vertino kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisėtai, nes ieškovė jų neinicijavo, su jais nesutiko, nepatvirtino parašu, kadangi su atliktais matavimais, žemės sklypo plotu, ribomis sutiko būsimasis savininkas trečiasis asmuo J. M., pasirašydamas 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą, taip pat 2008 m. liepos 22 d. žemės sklypo planą. Ieškovė ir trečiasis asmuo yra ir minėtų dokumentų pasirašymo bei žemės sklypo įsigijimo metu buvo susituokę, žemės sklypas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas vertino, kad su žemės sklypo įsigijimu susijusius klausimus (įskaitant paruošiamuosius darbus, tokius kaip kadastrinių matavimų atlikimas) tvarkė trečiasis asmuo už abu sutuoktinius. Dėl to ieškovės atskiras sutikimas dėl 2008 m. liepos 18 d. atliktų kadastrinių matavimų ar jų patvirtinimas parašu (pasirašymas žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, žemės sklypo plane) nebuvo reikalingas.
9. Teismas taip pat nevertino kaip pagrįstų ieškovės argumentų, jog jai ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo dalis užeina ant valstybinio kelio ploto, kadangi 2008 m. liepos 22 d. žemės sklypo planas buvo suderintas su VĮ Registrų centro kadastro tvarkytoju, o NŽT 2022 m. gegužės 11 d. raštu patvirtino, jog minėto žemės sklypo koordinatės yra apskaičiuotos teisingai, sutampa su kadastro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) kadastro žemėlapyje nurodytomis to paties žemės sklypo ribos posūkio taškų koordinatėmis, šis raštas įstatymų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Tai, kad žemės sklypas neužeina ant pravažiuojamosios kelio dalies, patvirtino ir NŽT atstovė teismo posėdžio metu, šis paaiškinimas sutampa su byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo juo netikėti.
10. Teismas atmetė ieškovės ir jos atstovų argumentus, kad, D. B. individualiai įmonei atlikus kadastrinius matavimus, buvo sumažintas ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantis žemės sklypo plotas nuo 0,0665 ha iki 0,0575 ha. Byloje nėra pateikta jokio įrodymo, kuriuo būtų fiksuota, jog minėto žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs, priešingai, tiek 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte ir 2008 m. liepos 22 d. žemės sklypo plane, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir Nekilnojamojo turto registro išraše–pažymėjime bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra 0,0665 ha arba 665 kv. m. Vien tik ieškovės teismo posėdžio metu nurodyti deklaratyvūs teiginiai, jog ji išmatavo žemės sklypo ribas ir nustatė, kad sklypo plotas yra mažesnis, nėra pagrindas laikyti, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai. Nesant įrodymų, kurie pagrįstų žemės sklypo ploto sumažėjimą, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės kvestionuojami kadastriniai matavimai yra kuo nors netinkami ar netikslūs.
11. Teismas nurodė, kad atlikus ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei juos įregistravus nekilnojamojo turto registre, buvo atlikti ir atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pagal šiuos kadastrinius matavimus atsakovams priklausančio žemės sklypo posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 3 koordinatės sutampa su ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo Nr. 1 taškų Nr. 1 ir Nr. 5 koordinatėmis. Lygiai tos pačios minėtų taškų koordinatės išliko ir po žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo pagal G. U. (UAB „Topolonija“) sudarytą 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovams priklausančio žemės sklypo planą. Šie kadastriniai matavimai yra galiojantys, nenuginčyti, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti jų tikslumu ir teisingumu.
12. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta antroji Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga teismui nustatyti ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribas, kadangi jos yra aiškiai nustatytos D. B. individualios įmonės 2008 m. liepos 18 d. kadastriniais matavimais, kurių pagrindu buvo sudarytas 2008 m. liepos 22 d. žemės sklypo planas, ir pagal kuriuos nustatyti kadastriniai duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Teismui nustačius, kad žemės sklypo ribos aiškios, teismas neturi pagrindo naikinti 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo, kuriuo buvo nustatyto žemės sklypo Nr. 1 kadastriniai duomenys, taip pat patvirtinti (ar spręsti dėl jų patvirtinimo) ieškovės prašomas jai ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribas pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Dėl senaties taikymo. Teismas nustatė, kad ieškovė apie skundžiamą įsakymą sužinojo ne vėliau kaip žemės sklypui tapus jos ir trečiojo asmens bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kas reiškia, jos jo apskundimo terminas yra suėjęs jau beveik keturiolika metų. Be to, net nustačius, kad ieškovė apie jos teigimu pažeistas teises sužinojo tik 2020 m. balandžio mėn., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytas įsakymo apskundimo terminas vis tiek yra suėjęs.
14. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo priėmimo jau yra praėję daugiau nei dešimt metų, kas, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, yra savarankiškas pagrindas reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo atmesti. Ieškovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose nustatytą naikinamąjį terminą. Minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu, todėl teismas konstatavo, jog nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo asmens sužinojimo apie aktą dienos.
15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo panaikinimo yra atmestinas suėjus naikinamajam jo apskundimo terminui. Esant atmestam reikalavimui dėl 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo panaikinimo, atmestas ir reikalavimas dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo pagal 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kadangi, esant galiojančioms patvirtintoms ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo riboms, naujas nustatyti nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Dėl tvoros nugriovimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo sprendimu yra nustatyta, jog įregistruoti ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai pagal D. B. individualios įmonės nustatytas koordinates yra teisingi, kas reiškia, jog ieškovės ir atsakovų žemės sklypų riba tikrai yra ties koordinatėmis (duomenys neskelbtini) (taškas Nr. 1) ir (duomenys neskelbtini) (taškas Nr. 5), padarė išvadą, jog atsakovų tvora yra pastatyta jiems priklausančiame žemės sklype, o ne ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, kaip neteisingai nurodo ieškovė. Byloje nesant duomenų dėl to, kad tvora atsakovų žemės sklype yra / galėtų būti pastatyta pažeidžiant kokius nors teisės aktų reikalavimus, be to, esant nustatytai aplinkybei, kad 2020 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo apžiūrėję ginčo tvorą ir jų kompetencijoje esančių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 82 punktą neužfiksavo, teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus nugriauti tvorą atmetė.
17. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė, reikalaudama atlyginti iš atsakovų žalą, turėjo įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, visų pirma – atsakovų veiksmų neteisėtumą. Tačiau byloje, be pačios ieškovės ir trečiojo asmens teiginių, nėra pateikta jokių įrodymų, kad prieš atsakovams pastatant tvorą, ieškovės sklype tikrai buvo 10 vienetų juodųjų serbentų krūmų, kurių pastačius tvorą nebeliko, ir už tai atsakingi būtent atsakovai. Be to, pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu painiojo aplinkybes dėl serbentų krūmų praradimo – pradiniame teismui teiktame ieškinyje nurodė, kad krūmai buvo išpjauti, vėliau patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodė, kad jie buvo apipilti herbicidu (raundapu) ir nunyko. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, jog dėl serbentų vaiskrūmių dingimo kalti atsakovai bei kad šie vaiskrūmiai iš tiesų buvo ir vėliau jų nebeliko, todėl teismas vertino, jog byloje atsakovų neteisėti veiksmai, kaip būtinoji deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, įrodyti nebuvo. Be to, ieškovė nepateikė teismui ir realiai jos patirtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (500,00 Eur), taip pat kad turtinė žala apskritai buvo padaryta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovus S. F. ir H. F. nugriauti tvorą, esančią ieškovės V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal koordinates: (duomenys neskelbtini) (1 taškas); (duomenys neskelbtini) (2 taškas); (duomenys neskelbtini) (3 taškas); (duomenys neskelbtini) (4 taškas), pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atlyginti ieškovės turtinę žalą, kurią sudaro 500 Eur, iš atsakovės D. B. individualios įmonės, priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų S. F., H. F. ir D. B. individualios įmonės bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti D. B., D. B. individualią įmonę savo lėšomis pasamdyti matininką, kad jis padarytų teisingus kadastrinius matavimus pagal įstatymą jai, atsakovams ir jų sodo kaimynams, kad niekas nebūtų nuskriaustas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovai, apsitverdami ieškovei priklausantį žemės sklypą tvora apie 3 metrus, sumažino jai priklausančio žemės sklypo plotą nuo 0,665 ha iki 0,575 ha. Geodezininkas A. P. su antstoliu nustatė duomenis, kurie patvirtina, kad D. B. neištaisė savo klaidų, t. y. sudauginus visas kraštines, gaunasi ne pilni 6 arai, o ne 0,665 ha. Per teismą D. B. sutiko sumokėti žyminį mokestį ir visas teismo išlaidas ir apmokėti už arą žemės, kadangi nebuvo tuo tarpu specialisto padarytų koordinačių, kur iš tiesų turi būti ribos. Su tokiu pasiūlymu ieškovė nesutiko.
1.2. D. B. išmatavimai buvo neteisingi sodo kaimyno S. M. prašymu 2008 m., kuris tuo metu buvo ieškovės sodo kaimynas. Jai nežinant buvo iškastas šulinys jos žemėje, virš kurio buvo padarytas WC, į kurį drenažu iš jo namuko buvo leidžiamos visos atliekos. Kadangi šulinys buvo be dugno, tai viskas ėjo į gruntinius vandenis. S. M. nevažinėjo į sodą, nes yra pasistatęs namą. Ieškovė tik vėliau suprato, apie nuotekas ir tuomet parašė skundą gamtosaugininkams, dėl ko vėliau atsakovai turėjo išvalyti tą WC ir pasistatyti bačką. Apie atliktus kadastrinius duomenis nieko nežinojo.
1.3. D. B. buvo tik sodo geodezininkas, jį galėjo tikrinti tik kviestiniai (sodo kaimynai) ir sklypo savininkas. Jis nepriklausė žemėtvarkai. Pas D. B. buvo visų jų sodininkų dokumentai, kadastriniai matavimai. Jis galėjo kuriuos norėjo panaikinti ir daryti kitus, savininkams nieko nežinant ir neprašant. S. M. 2010 m. įkalė kuolus į žemę taip, kaip nurodė geodezininkas A. P. savo schemoje 30 m. ilgis priekyje 22,40 m., o gale 22 m. Surašė koordinates, kurias ieškovė prašė teismo patvirtinti. Ieškovės vyrą apvogė ir apgavo D. B., parašęs ant situacijos plano, kad ištaisė kraštines. Vyras neturėjo namuose to situacijos plano, padaryto Budžiaus. Ieškovė jį išsiėmė iš žemėtvarkos, kai pamatė, kad atsakovai pastatė tvorą ant jos žemės. Savivaldybei atvažiavus atsakovai neleido jai prieiti ir pasižiūrėti dokumentų. Ieškovei nedavė jų pažiūrėti ir atvykus statybos inspektoriui, kuris pamatavo visas kraštines ir pasakė, kad čia nėra 6 arų, tačiau nieko parašyti negalėjo, nes jis nėra geodezininkas.
1.4. Ieškovė visą laiką galvojo, kad jos sodo ribos, kurios buvo visą laiką, tokios ir yra. S. M. netvėrė savo žemės, tik jai parodė, kur jam padarė ribas ištaisęs D. B.. Gale pasodino alyvų medelį, kad ieškovė žinotų, kur jo riba, todėl ji galvojo, kad viskas yra gerai. Ieškovė jau tris metus negali valgyti savo serbentų, jie jai yra reikalingi dėl širdies. Kol pasisodins naujus ir prisiskins tiek, kiek jai reikia, praeis 20 metų. Žala jai padaryta už 1 000 Eur, ne už 500 Eur, bet ji pasitenkintų ir 500 Eur.
19. Ieškovė V. M., šalindama apeliacinio skundo trūkumus, nurodo, kad skundžia bylą išnagrinėjusios teisėjos veiksmus, kuriais ji pareikalavo pakeisti atsakovu NŽT vietoje D. B. individualios įmonės. D. B. blogai atliko savo darbą, todėl jis turi už tai atsakyti. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nekviečiant į teismą trečiojo asmens J. M., kuris nuo balandžio 15 d. iki spalio 15 d. negyvena Kaune.
Atsiliepimas
20. Atsakovė S. F. ir H. F. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovė apeliaciniame skunde, be reikalavimų atsakovams, papildomai reikalavimus kelia ir D. B. individualiai įmonei, kuri pagal jos į bylą pateiktą patikslintą ieškinį nėra nurodoma kaip atsakovė. Nors ieškovė pateikė teismui prašymą dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, kuriame patikslino byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį, juos identifikuojančius duomenis, kurie nurodyti ieškovės patikslintame ieškinyje, tačiau apeliaciniame skunde suformuluotų reikalavimų nepakeitė. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame savo pasirinkimu atsakovais nurodė S. ir H. F. ir NŽT. Apeliaciniame skunde dalis reikalavimų yra reiškiami atsakovu byloje nedalyvaujančiam asmeniui, t. y. D. B. individualiai įmonei.
3.2. Ieškovė, tvirtindama, kad D. B. individualios įmonės 2008 m. liepos 18 d. atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs, turėjo procesinę pareigą į bylą pateikti tokius jos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokio įrodymo, kuriuo būtų fiksuota, jog jai ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs, priešingai, tiek 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte ir 2022 m. liepos 22 d. žemės sklypo plane, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir Nekilnojamojo turto registro išraše–pažymėjime bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra 0,0665 ha arba 665 kv. m.
3.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta antroji CK 4.45 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga teismui nustatyti ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribas, kadangi jos yra aiškiai nustatytos D. B. individualios įmonės 2008 m. liepos 18 d. kadastriniais matavimais, kurių pagrindu buvo sudarytas 2008 m. rugpjūčio 22 d., ir pagal kuriuos nustatyti kadastriniai duomenys buvo užregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Teismui nustačius, kad žemės sklypo ribos aiškios, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo, kuriuo buvo nustatyti žemės sklypo kadastriniai duomenys ir tenkinti kitus ieškinio reikalavimus.
3.4. Ieškovės nuosavybės teisė nebuvo ir šiai dienai nėra pažeista. Tvora pastatyta ant atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies, kitokių įrodymų į bylą ieškovė nėra pateikusi, ir tvora atitinka visus įstatymo jai keliamus reikalavimus. Atsakovai augina tris nepilnamečius vaikus, todėl siekiu jų ir turimo turto saugumo, 2020 m. balandžio mėn. pasistatė metalinę ažūrinę tvorą. Tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, tvora pastatyta teisėtai, t. y. ant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos dalies ir atitinka visus jai keliamus įstatymo reikalavimus.
3.5. Ieškovė niekaip nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo ir išimtinumo iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Vien tik jos noras, kad bylą būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka nėra pagrindas taikyti išimtį.
Atsiliepimas
21. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės apeliacinis skundas neatitinka nei bendrųjų, nei apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų. Jame nenurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Ieškovė nepašalino pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, todėl jos apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas. Be to, apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai. Apeliacinio skundo trūkumai dėl tinkamai nesuformuluoto skundo pagrindo ir dalyko laikytini esminiais, be jų tolesnis bylos nagrinėjimas negali vykti. Pirmosios instancijos teismui priėmus apeliacinį skundą be apeliacinio skundo pagrindo, yra neįmanoma atsakovui tinkamai gintis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
23. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Ieškovė (apeliantė) V. M., pateikusi prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pagrindų, dėl kurių būtinas žodinis nagrinėjimas, nenurodė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose ieškovė dalyvavo, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų, ieškovės prašymo netenkina.
Dėl ginčo esmės
25. Ieškovė V. M. nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys; patvirtinti ginčo žemės sklypo ribas pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P.; įpareigoti atsakovus S. F. ir H. F. nugriauti tvorą, esančią ieškovės V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atlyginti ieškovei V. M. turtinę žalą, kurią sudaro 500,00 Eur.
26. Ieškovė pažeistų teisių gynimą argumentuoja tuo, jog 2008 m. liepos 18 d. jai bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai, nes ieškovė su vyru niekada tokia žemės sklypo dalimi nesinaudojo, buvo padarytas neteisingas sklypo situacijos planas ir neteisingai sumažintas naudojamos žemės plotas nuo 0,0665 ha iki 0,0575 ha. Ieškovės teigimu, žemės sklypas buvo perstumtas link kelio pusės ir įsiterpia į važiuojamąjją kelio dalį. Geodezininkas atlikdamas kadastrinius matavimus apie juos ieškovės neinformavo, ji apie atliktus matavimus negavo jokios informacijos.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo turto objekto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo metu dalyvavo ieškovės sutuoktinis, sprendė, kad ieškovės atskiras sutikimas dėl 2008 m. liepos 18 d. atliktų kadastrinių matavimų ar jų patvirtinimas parašu nebuvo reikalingas. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, jog atlikus ginčo matavimus buvo sumažintas ieškovės priklausančio žemės sklypo plotas.
28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).
29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 11 punkte (Įsakymo redakcija galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Kadastro nuostatų 19 punkte nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas.
31. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 78 punktas).
32. Ginčo žemės sklypo plotas buvo patvirtintas administraciniu aktu – Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu buvo patvirtintas žemės sklypo suformavimas ir sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi būtent šiuo įsakymu buvo įgyvendinti įstatymai ir kiti teisės aktai, suteikę ieškovei, kaip bendraturtei, teisę įsigyti iš valstybės žemės sklypą, suprojektuotą žemėtvarkos projekte.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti ir šis terminas praleistas be svarbių priežasčių, todėl jo atnaujinti nėra pagrindo. Ieškovė apeliaciniu skundu neteikia argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio akto apskundimo termino atnaujinimą dėl svarbių priežasčių, ir nepagrįstai nustatė, kad neegzistuoja svarbių priežasčių atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminą.
34. Bylos ginčo aktas neabejotinai yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).
36. ABTĮ (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
37. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016).
40. Tai reiškia, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas. Minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 59 punktą).
41. Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamu atveju nustatytais faktais, kad ieškovė Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijo 2021 m. gruodžio 6 d. pateikusi ieškinį Kauno apylinkės teisme, t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl neatnaujintinas, o ieškovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo, kuris priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų, panaikinimo, todėl praleido dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 61 punktas).
42. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 88 punktas).
43. Nagrinėjamoje byloje kilus gretutinių žemės sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės žemės sklypo riba su atsakovų žemės sklypu yra neaiški. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad žemės sklypo ribos negali būti keičiamos ir nustatytos pagal ieškovės pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P., tinkamai ištyrė byloje svarbius faktinius duomenis, atsižvelgė į byloje pateiktus šalims žemės suteikimą patvirtinančius duomenis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas detaliai išsiaiškino ieškovės ir atsakovų valdomus žemės sklypų plotus, ribas, rėmėsi ne tik šalių pateiktais matininkų skaičiavimais, bet ir pirminiais žemės suteikimo dokumentais (CPK 176–185 straipsniai).
44. Ieškovės V. M. bendrosios nuosavybės teise su J. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos 2009 metais, 2008 metais parengto žemės sklypo plano pagrindu, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės (apeliantės) nuosavybės teisę patvirtinatys dokumentai yra parengti anksčiau, nei atsakovų žemės sklypo įgijimo dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, rengiant atsakovų žemės sklypo planinius sprendinius 2002 metais ir sklypą įregistruojant VĮ Registrų centre buvo atsižvelgta į gretimybės, t. y. ieškovės planinius duomenis. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pagal ginčo šalių sklypų kadastrinius matavimus šalims priklausančių žemės sklypų posūkio taškai sutampa ir byloje nėra pateikta duomenų, kad gretimi sklypai persidengia.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir ieškovės V. M. apeliacinio skundo argumentas, jog jai (ieškovei) ir trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažėjęs. Priešingai, tiek 2008 m. liepos 18 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte ir 2022 m. liepos 22 d. žemės sklypo plane, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše ir Nekilnojamojo turto registro išraše–pažymėjime bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra 0,0665 ha arba 665 kv. m. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo dydžis nepasikeitė, nesumažėjo daugiau nei leistinos minėtos paklaidos. Duomenų, paneigiančių šių byloje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, ieškovė nepateikė, todėl pagrindo nustatyti sklypo ribas pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 10 d. pasiūlymo schemą, kurią atliko matininkas A. P., nėra.
46. Atitinkamai ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia duomenų, pagrindžiančių jos teisių pažeidimo dėl atsakovų sklype pastatyto ginčo statinio-tvoros. Byloje pateikti duomenys – ginčo šalių kadastriniai matavimai, foto nuotraukos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalina spręsti, kad tvora pastatyta ant atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies, kitokių įrodymų į bylą ieškovė nėra pateikusi, argumentų ir duomenų, kad tvora neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ieškovė nepateikė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog atsakovų pastatytas statinys-tvora, nepatenka į ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo.
47. Bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pažymėtina, kad nesant įrodytai bent vienai deliktinės atsakomybės sąlygai, atsakomybė negali kilti. Taip pat pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti neužtenka nustatyti priežastinį ryšį, būtina konstatuoti, kad šis ryšys yra teisiškai reikšmingas. Nenustačius, kad, tvoros statybos metu, atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo, taip pat nėra.
48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės V. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės V. M. apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu atsakovė S. F. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 665,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudaryto 2 338,70 Eur (1 799 x 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės.
51. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. F., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešis šimtus šiašiasdešimt penkis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.