Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo L. P. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl ieškovo veikos kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant žalos padarymą dėl kuro vagystės. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2015-07-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymą Nr. K3-179 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimo; 2) pripažinti 2000-10-17 darbo sutarties Nr. 64 nutraukimą 2015-07-07 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; 4) grąžinti ieškovą L. P. į darbą Trakų rajono savivaldybės administracijos Ūkio tarnybos vairuotojo pareigas; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokesti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-07-07 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 6) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 1000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 7) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas įrodinėja, jog darbo drausmės pažeidimo nepadarė, todėl jam drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą paskirta nepagrįstai. Pažymėjo, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymu Nr. P2-246 Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei pavesto atlikti tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog ieškovas iš transporto priemonės VW CADDY (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirto ieškovui vairuotojo pareigoms atlikti, nupylė 33 litrus degalų ir tyčiniais veiksmais padarė atsakovui 34,35 Eur žalos. Nurodė, kad automobiliu VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi daugelis Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, o raktus nuo automobilio Ūkio tarnybos vedėjo nurodymu palikdavo darbdavio patalpose, o apie pastebėtą kuro trūkumą, neinformavo, kadangi automobiliu galėjo naudotis kitas darbuotojas. Paaiškino, jog labai dažnai garažo, kuriame buvo laikomas automobilis, vartai nebuvo rakinami, todėl kurą iš automobilio galėjo nupilti ir kiti asmenys. Mano, jog kaltinamas yra nepagrįstai, kadangi ieškovas per Ūkio tarnybos vedėjo pranešime nurodytą laiką (3 minutes) negalėjo nuvažiuoti į kitą vietą ir nupilti pakankamai didelio kiekio degalų, be to, iš minėto automobilio net techniškai neįmanoma nupilti degalų dėl įmontuotų apsaugos mechanizmų, o G. L. firmos „CLAVIS", atliekančios transporto priemonėse įrengtos ir suderintos vietos nustatymo, valdymo ir komunikavimo įrangos paslaugas, pateikiami duomenys yra pakankamai netikslūs. Mano, jog atsakovui neįrodžius darbo drausmės pažeidimo jis buvo iš darbo atleistas nepagrįstai, o dėl patirto streso nušalinus jį nuo darbo laikotarpiu nuo 2015-03-09 iki 2015-06-22 buvo nedarbingas ir gydomas, iki šiol patiria didelius išgyvenimus ir stresą.Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovas pažeidė DK 228 straipsnyje įtvirtintą darbuotojų pareigą dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, nesilaikė 2011-03-25 pasirašytos Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties 1.11.5.3.-1.11.5.4. punktų nuostatų teisingai eksploatuoti ir prižiūrėti savivaldybės turtą ir lėšas, laikytis darbo drausmės, darbo tvarkos taisyklių, nesilaikė Trakų rajono administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimosi tarnybiniais lengvaisiais automobiliais taisyklių nuostatų ir Ūkio tarnybos vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. ieškovo darbo drausmės pažeidimas nustatytas atlikus tyrimą, todėl, atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei įvertinęs ieškovo nepagrįstus paaiškinimus dėl tiriamo įvykio, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymu Nr. K3-179 ieškovui skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo;

4.2. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymu Nr. P 2-1333 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Trakų rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo 2 priedo pakeitimo“ buvo pakeistas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-18 įsakymu Nr. P2-1115 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Trakų rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo“ patvirtintas 2 priedas ir nustatyti Trakų rajono savivaldybės administracijos vairuotojai (pareigūnai), atsakingi už jiems individualiai priskirtus tarnybinius automobilius ir garažus (boksus). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymu ieškovui buvo priskirtas automobilis VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas (boksas) Nr. 4, kuriame buvo laikoma minima transporto priemonė, todėl ieškovas yra atsakingas už jam priskirtos transporto priemonės būklę, naudojimą ir saugojimą;

4.3. surinkti duomenys patvirtina aplinkybę, jog 2015 metų vasario mėnesio 9-10 dienomis ieškovui skirta transporto priemone naudojosi tik ieškovas, todėl jis yra atsakingas dėl neteisėtais veiksmais svetimo darbdaviui priklausančio turto pasisavinimo arba dėl sąlygų tai atlikti tyrimo metu nenustatytiems asmenims sudarymo. Taigi dėl nustatytų neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovas visiškai prarado pasitikėjimą ieškovu;

4.4. ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto ir dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, konstatavęs ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, ieškovo ieškinį atmetė.Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas vertino ieškovo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų ir sprendė, jog atsakovas pagrįstai nustatė ieškovo neteisėtus veiksmus. Peržiūrėjęs prie garažo esančią vaizdo medžiagą bei įvertinęs liudytojo K. L., kuro sąnaudas kontroliuojančios įrangos rengimą atlikusios įmonės direktoriaus, parodymus, teismas vertino, jog 33 litrai kuro iš transporto priemonės buvo nupilti, o ieškovas buvo vienintelis asmuo, kuris 2015-02-09 po 15:49 val. (nuo kuro užpylimo į automobilį VW Caddy) iki 2015-02-10 (kai buvo užfiksuotas kuro nupylimo faktas) naudojo ir vairavo nurodytą transporto priemonę, o kiti asmenys nurodytu laiku prie automobilio priėję nebuvo. Įvertinęs Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinėje sutartyje numatytas darbuotojų pareigas, vairuotojų – ekspeditorių pareiginius nuostatus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atitinkantį DK 235 straipsnio 7 dalyje numatytą reglamentavimą.Teismas konstatavo, kad ieškovo parinkta drausminė nuobauda ieškovui yra pagrįsta, o atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, laikėsi DK nustatytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimą reglamentuojančių teisės normų. Teismo vertinimu, drausminės nuobaudos pagrįstumas įrodytas konstatuojant ieškovo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, atsakovui padarytą materialinę žalą, nustačius priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, dėl kurių buvo pažeisti darbdavio interesai bei prarastas pasitikėjimas ieškovu, kaip darbuotoju.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (ieškovas) L. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naują rašytinį įrodymą – svetainėje www.facebook.com paviešintą T. G. komentarą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas remiasi byloje nesančiais duomenimis ir neįrodytomis abejonėmis, nutylėdamas svarbias nagrinėjamai bylai aplinkybes, dėl ko bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir visapusiškai neištyręs reikšmingų aplinkybių bei įrodymų. Nurodo, jog konstatuodamas neteisėtus ieškovo veiksmus teismas remiasi vaizdine medžiaga, kurios nėra byloje, be to, jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti vaizdinės medžiagos darbo drausmės tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu, kadangi su ja neturėjo galimybės susipažinti. Pažymi, jog teismas taip pat nepagrįstai remdamasis liudytojo K. L. parodymais nurodo apeliantą neigiamai charankterizuojančias abejones, nepagrįstas jokiais įrodymais. Mano, jog teismas taip pat nepagrįstai neįvertino liudytojo K. L. nurodytos aplinkybės, jog pardavėjas negali atsakyti už įrangos pateikiamo turinio teisingumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas įrodė apelianto kaltę. Mano, jog darbo drausmės pažeidimo padarymą paneigia objektyvių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota ieškovo kuro nupylimo iš automobilio aplinkybė, nebuvimas. Pažymi, jog byloje surinkti duomenys – kuro sąnaudos paskaičiuotam ir nuvažiuotam kilometražui, trumpas laiko tarpas tarp transporto priemonės išvarymo (2015-02-10 8val. 4 min.) ir kuro nupylimo užfiksavimo (2015-02-10 8 val. 07 min.), 2015-03-01 lengvojo automobilio kelionės lapo pildymas bei paties apelianto automobilio naudojamo kuro rūšis (benzinas) patvirtina, jog apeliantas nesisavino atsakovui priklausančio kuro. Mano, jog C. G. L. firmos „CLAVIS“ pateikti duomenys yra nepatikimi ir abejotini, todėl jais remtis kaip pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu kuro nupylimo faktą, nėra teisinio pagrindo. Mano, jog įmontuota automobilyje įranga ne tik netinkamai fiksuoja kuro kiekį bake, bet ir netinkamai fiksuoja kuro pokytį.Atsakovas nepagrįstai taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Mano, jog neturėdamas jokių tiesioginių įrodymų atsakovas nepagrįstai nurodo dvi versijas – ieškovo kuro nupylimą arba sąlygų sudarymą kitiems asmenims nupilti kurą. Pažymėjo, jog iš automobilio apskritai negalėjo būti nupilta 33 litrų dyzelio, kadangi jis objektyviai negalėjo nuvažiuoti kelionės lape nurodytų atstumų. Mano, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog iš automobilio dingo kuras, ieškovo kaltė galėtų pasireikšti tik tuo, kad jis nepastebėjo kuro nupylimo fakto ir apie tai nepranešė tiesioginiam vadovui, o dėl to apeliantui negalėtų būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda. Mano, jog abejones dėl paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo kelia aplinkybė, jog T. G., su kuriuo buvo konfliktiški santykiai, atliko vieną svarbiausių vaidmenų darbo drausmės tyrime – vienintelis atliko vaizdo medžiagos peržiūrą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog apelianto teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar bylos esmės neatskleidimo yra grindžiami subjektyviais, jokio objektyvaus pagrindo neturinčiais argumentais. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad vaizdo įrašo duomenų aprašymas rašytiniuose dokumentuose neatitinka tikrovės, taip pat neginčijo šių duomenų pagrįstumo ir teisingumo, o su fiksuotais duomenimis sutiko, todėl teismas pagrįstai rėmėsi garažų teritorijos vaizdo kamerų fiksuota medžiaga. Mano, jog konflikto su T. G. aplinkybė neveikia nustatyto drausmės pažeidimo fakto ir nepagrįstai nurodo, jog vaizdo medžiagos peržiūrėjimą ir fiksavimą vykdė vienintelis T. G.. Byloje nėra duomenų apie tai, jog liudytojas G. L. pateikė teismui neteisingus paaiškinimus ar kad liudytojas siekė suklaidinti teismą. Mano, jog apelianto pastebėjimai dėl kuro skirtumų nepaneigia sistemoje fiksuotų duomenų apie žymų degalų sumažėjimą, kai automobilis buvo laikomas jam skirtame garaže. Nesutinka su apelianto kuro sąnaudų paskaičiavimu, kadangi skaičiuojama padidintomis normomis, neatsižvelgiant į tai, jog automobilis didžiąją dalį važiavo užmiesčio keliais. Pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai bei tyrimo medžiaga patvirtina apelianto neteisėtus veiksmus, dėl kurių taikyta apeliantui griežčiausia drausminė nuobauda, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino atleidimo iš darbo pagrįstumą ir proporcingumą, adekvatumą padarytam darbo drausmės pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodamas netinkamu įrodymu vertinimu ir tuo, kad teismas rėmėsi byloje nesančiais duomenimis (vaizdine medžiaga), konstatuodamas apelianto kaltę. Taip pat įrodinėdamas, jog nebuvo pagrindo vadovautis liudytojų parodymais, kadangi jie nėra patvirtinti tinkamais įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo

12. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dovega“ v. UAB „Inometa“, bylos Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

13. Iš bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad buvo remtasi tarnybinio patikrinimo akte užfiksuotomis aplinkybėmis iš prie garažo esančios vaizdo medžiagos. Kad teismas nesirėmė vaizdine medžiaga, kurios byloje nėra, patvirtina sprendimo motyvuojamosios pastraipos pradžia, kurioje nurodyta, jog „Teismas pažymi, kad atliekant ieškovo patikrinimą buvo peržiūrėta prie garažo esanti vaizdo medžiaga, kurios duomenys išdėstyti į bylą pateiktame tarnybinio patikrinimo akte ir atsakovo pateiktame atsiliepime“ <...> (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.79). Tuo tarpu apeliantas, apeliaciniame skunde pateikdamas ištrauką iš konteksto, aiškina teismo sprendimą ne kaip vientisą aktą, taip jį reinterpretuodamas, jog neleistinai koreguoja teismo atliktą faktinių aplinkybių teisinį vertinimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas dėl jo teisių pažeidimo, neužtikrinant CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi pricipo įgyvendinimo, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

14. Apeliantas įrodinėja, kad liudytojo K. L. paaiškinimas dėl to, kad faktiškai nevisas nuperkamas kuras buvo įpilamas į automobilį, o dalis galėjo būti nupilama į kitą indą, nėra pagrįstas kitais įrodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas šiuo paaiškinimu nesirėmė konstatuodamas paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, o vadovavosi tarnybinio patikrinimo medžiaga, automobilių naudojimo taisyklėmis bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. D., T. G. parodymais (CPK 185 straipsnis).

15. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).

16. Atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl kuro nupylimo tuo argumentu, jog kuro sąnaudas kontroliuojanti įranga yra nepatikima, privalėjo pateikti tai patvirtinantį įrodymą (pvz, pateikti jos technines charakteristikas, įrangos aprašymą dėl paklaidų su tos srities eksperto vertinimu arba prašyti skirti teismo ekspertizę ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracija su G. L. firma „CLAVIS“ 2014-12-09 pasirašė Stebėjimo ir kontrolės sistemų ir jų montavimo darbų lengvuosiuose automobiliuose sutartį Nr. Tl-204, kurios pagrindu buvo įrengta stebėjimo ir kontrolės sistemas atsakovo lengvuosiuose automobiliuose, tame tarpe, ir ieškovui priskirtoje Transporto priemonėje VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos T. 1, b. l. 53-56). Automobilyje įdiegtos įrangos duomenis, kuriuos pateikė Apsaugos centras, byloje nustatyta, kad 33 litrai kuro iš transporto priemonės buvo nupilti (elektroninės bylos T. 1, b. l.26). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks kuro kiekis, protingai mąstant, negali būti, kaip įrodinėja apeliantas (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.92), pateisintas kaip fiksavimo įrangos paklaida (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

17. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms dėl bylos faktų, grįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl darbuotojo kaltės

18. DK 234 straipsnis numato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

19. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-07-07 įsakymu apeliantui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (elektroninės bylos T. 1, b. l. 12-13). Minėto įsakymo 1 punkte nurodyta, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas, pagrobdamas 33 litrus kuro, tuo padarydamas 24,35 eurų dydžio žalą. Tai reiškia, kad darbdavys nustatė materialaus pobūdžio teisės pažeidimą.

20. Apeliantas įrodinėja, kad byloje nėra įrodyta jo kaltė dėl turto pasisavinimo.

21. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-14 įsakymu ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Trakų rajono savivaldybės administracijoje taisyklių priedo dalinio pakeitimo“ Nr. P2-551 (elektroninės bylos priedo T. 2, b. l. 12-13) ir 2014-10-28 įsakymu Nr. P2-1333, ieškovui L. P. buvo priskirtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 36-37).

22. Kaip jau nurodyta, Trakų rajono savivaldybės administracija su G. L. firma „CLAVIS“ 2014-12-09 pasirašė Stebėjimo ir kontrolės sistemų ir jų montavimo darbų lengvuosiuose automobiliuose sutartį Nr. Tl-204, kurios pagrindu įrengė sistemą ieškovui priskirtoje transporto priemonėje VW CADDY, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos T. 1, b. l. 53-56). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, sistema visuose automobiliuose buvo įrengta iki 2015-02-01 ir nuo tos datos vyko stebėjimas (elektroninės bylos priedo T.2, b.l. 102). Apelianto argumentai dėl G. L. firmos „CLAVIS“ duomenų nepatikimumo atmetami, nes jei nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai), nekartojant nutarties 16 punkto motyvų.

23. Iš tarnybinio tyrimo 2015-03-12 išvados Nr. AP8-100 matyti, kad apie įrodinėjamą 33 litrų kuro nupylimo faktą atsakovas sužinojo 2015-03-06, kai buvo gautas Apsaugos centro duomenų bazės išrašas (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.20). Šią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina ir byloje esantis Trakų rajono savivaldybės administracijos ūkio tarnybos vedėjo A. D. 2015-03-06 tarnybinis pranešimas, kuriuo jis informavo administracijos direktorių apie tai, kad tikrinant duomenis, gautus iš apsaugos centro ,,ClavisWebFleet“ nustatyta, kad iš automobilio VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas ūkio tarnybos vairuotojui L. P., kuro bako 2015-02-10 d., 8 val. 7 min. buvo išleista 33 litrai dyzelinio kuro. Kuras į automobilio baką buvo pripiltas 2015-02-09 d., 15 val. 49 min. (elektroninės bylos priedo T. 1, b. l. 24).

24. Taigi 38 litrai kuro buvo užpilti 2015-02-09 po pietų, o sekantis pylimas buvo atliktas 2015-02-12 (elektroninės bylos priedo T. 1, b. l. 27). Ištyrus transporto priemonės kelionės lape Nr. 0524415 esančius įrašus matyti, kad nuo 2015-02-09 iki 2015-02-11 buvo nuvažiuota 277 km. (elektroninės bylos priedo T.1, b.l.18). Apeliantas nurodė, kad su 5 litrais tokio atstumo nenuvažiuosi (elektroninės bylos T. 2, b. l. 90). Atsakovas ginčija apelianto apskaičiuotas kuro sąnaudas nurodydamas, kad faktinis vidutinis sunaudoto kuro kiekis buvo apie 5-6 litrai 100 km. Pabrėžė, kad automobilis buvo eksploatuojamas geru keliu (važiuota į Vilnių, Rūdiškes), todėl pagal Automobilių kuro normų nustatymo metodiką, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405, norma turėjo būti mažinama 15 proc. (elektroninės bylos priedo T.2, b.l.104). Sutiktina su atsiliepimo argumentu, kad apeliantas sau palankiai interpretuoja bylos faktines aplinkybes, skaičiuodamas kuro sąnaudas. Ginčo metu galiojusi metodika nustatė, kad kuro normos mažinamos dirbant užmiestyje geros kokybės keliuose – iki 15 procentų. Taigi nagrinėjamu atveju kuro norma bendroje sumoje turėjo būti mažinama, o ne didinama.

25. Teisėjų kolegija, ištyrusi automobilio VW Caddy serviso knygelės įrašus, nustatė, jog degalų bakas yra apie 60 l, iš jų rezervas apie 7 l. Taigi bake telpa didesnis degalų kiekis ir jis yra nurodomas apytiksle norma. Kuro norma užmiestyje pagal serviso knygelę yra 5,3 l/100 km. Kaip matyti iš kuro grafiko per laikotarpį nuo 2015-02-01 iki 2015-02-28 išrašo, 2015-02-10, t.y. tą dieną, kai buvo fiksuotas kuro pokytis, kuro lygis buvo 57 l, tai reiškia, kad po nupylimo bake turėjo likti 24 l (57 l- 33 l (elektroninės bylos priedo T. 1, b. l. 147)). 2015-02-12 kuro lygis buvo 8.29 litro. Taigi apeliantas turėjo 15,71 litrų bake važinėjimui (24 l po nupylimo bake - 8.29 l bake fiksuotas lygis 2015-02-12). Jei skaičiuotume pagal serviso knygelę, kur kuro suvartojimo norma yra 5,3 l/100 km., tai 277 km. apeliantas būtų nuvažiavęs su 14,68 litro. Atsižvelgdamas į atliktus apskaičiavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bake buvę 15,71 litrų, įvertinant žiemos periodą ir byloje nesant duomenų apie itin blogas važiavimo sąlygas, leido nuvažiuoti 277 km. Apeliantas įrodinėja, jog buvo 33 l kuro perviršis. Perviršį, anot jo, patvirtinta 70,11 litrų, esančių 2015-03-06 bake, nurodymas kelionės lape (elektroninės bylos priedo T. 2, b. l. 91). Teisėjų kolegija atmeta tokį argumentą, kaip neįrodytą. Byloje nėra paneigti duomenys, užfiksuoti stebėjimo ir kontrolės sistemos, apie degalų lygį bake (elektroninės bylos priedo T. 1, b. l. 147). Be to, deklaruotas kito darbuotojo 70,11 litrų kuro likutis bake, kai kuras galėjo būti pilamas tiek su tarnybine kortele, tiek savomis lėšomis, nei patvirtina, nei paneigia 33 l kuro pokyčio fakto, kuris buvo užfiksuotas 2015-02-10.

26. Apeliantas įrodinėja, kad 3 min. laiko limitas paneigia aplinkybę, jog jis nupylė kurą. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis išanalizuotomis automobilių naudojimo taisyklėmis bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. D., T. G. parodymais, konstatavo, jog dėl kuro nupylimo, dėl ko darbdavys patyrė materialinę žalą, yra atsakovo kaltė. Taip pat teismas vertino aplinkybę, ar apeliantas galėjo iš ryto objektyviai nupilti degalų iš automobilio per tokį trumpą laiką. Atsižvelgdamas į liudytojo K. L. parodymus, t.y., kad įrengta sistema parodo kuro apimties bake pasikeitimą tik tada, kai yra įjungiamas automobilis, todėl nors sistema ir užfiksavo kuro nupylimą 2015-02-10, 08:07, tačiau faktinis nupylimas galėjo būti ir 2015-02-09, sprendė, kad ieškovas turėjo galimybę nupilti kurą ir 2015-02-09. Apeliantas ginčija šią teismo nustatytą aplinkybę, tačiau nepaneigė tarnybinio patikrinimo medžiagoje nurodyto fakto, jog jis 2015-02-09 16 val. 38 min. pastatė transporto priemonę, t.y. VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jai skirtą garažo boksą; 2015-02-09, 18 val. 29 min. išėjo iš garažo (elektroninės bylos priedo T. 1, b. l. 20). Taigi laiko buvo daugiau nei trys minutės, o apelianto kritika dėl liudytojo K. L. parodymų nepaneigia kuro nupylimo galimybės 2015-02-09 (CPK 178 straipsnis).

Dėl skirtos drausminės nuobaudos adekvatumo

27. Apeliantas mano, kad jam skirta per griežta drausminė nuobauda; jis per 30 metų darbo stažą nė karto nebuvo baustas. Be to, atsakovas nurodė dar vieną versiją, siekdamas pagrįsti atleidimo iš darbo pagrindą, t.y. apeliantas sudarė sąlygas kitiems nupilti kurą, todėl jam taikytina griežčiausia atsakomybės forma (elektroninės bylos priedo T. 2, b. l. 93).

28. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys (atsakovas) pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis-darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip darbuotoju, ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų, pagrįstai taikė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad ieškovui (apeliantui) buvo priskirta konkreti transporto priemonė ir tuo pagrindu ieškovas buvo atsakingas už Transporto priemonės būklę, naudojimą ir saugojimą, o 2015 metų vasario mėnesio 9-10 dienomis ja naudojosi tik ieškovas, atmeta apelianto argumentus dėl per griežtos drausminės atsakomybės taikymo (CPK 185 straipsnis). Apelianto nurodyta aplinkybė dėl konflikto su T. G. neveikia nagrinėjamos bylos objekto, nes jis nėra asmuo, galintis spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo, todėl teisėjų kolegija jos nevertina.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

31. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

32. Apelianto prašymas prijungti įrodymą – svetainėje www.facebook.com paviešintą T. G. komentarą atmetamas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), apeliaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 804,65 eurų teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11. punkte rekomenduojamų priteisti dydžių (756.9 EUR (2016-04-01 - 2016-06-30) užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą) = 983,97 eurų), todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, j.a.k. 18162536, iš ieškovo L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 804,65 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.