Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. L. parodė, kad yra firmos ,,Clavis“ direktorius. Paaiškino, kad su atsakovu buvo sudarytos dvi sutartis - buvo įrengta įranga, kuri skirta automobilių kontrolei: viena įranga skirta fiksuoti automobilio judėjimą, o kita – stebėti automobilio kuro sąnaudas. Įranga buvo įmontuota į vienuolika ar trylika atsakovo automobilių. Automobilyje VW Caddy įranga įrengta su kuro kontrole, kuri fiksuoja automobilių borto kontrolės duomenis, informacija apie kurą gaunama iš vidinio automobilio kompiuterio, ji fiksuoja kiekvieną įpylimą, kuro sąnaudas. Paklaida yra, tačiau ji yra maža, nupylimas turėtų matytis nuo penkių litrų, galima nupilti kurą iš automobilio, tačiau įranga užfiksuos nupylimą tik tada, kai įjungiamas automobilio degimas (pasukamas raktelis užvedimo spynelėje). Paklaida pagal specifikaciją siekia 7 procentus, tačiau liudytojas iš praktikos teigė, kad Volkswagen automobiliuose sistema veikia kone tiksliausiai, įranga nematuoja automobilio kuro kiekį bake, o nuskaito automobilio borto kompiuterio rodmenis. Liudytojas nurodė, kad automobilyje įmontuota įranga rodo kiek faktiškai įpilama į automobilį, todėl galimas atvejis, kad degalų skirtumas nupilamas į kitą vietą. Liudytojo pateiktais paaiškinimais, įrangą į atsakovo automobilius montavo įmonės specialistai. Įranga dėl kuro yra sertifikuota, pagaminta Europos Sąjungoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo L. P. ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos 2000-10-17 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 64. Vadovaujantis sutarties 1.2. punktu ieškovas dirbo vairuotoju (t. 1, b. l. 7-8). 2014-12-09 atsakovas su G. L. firma „CLAVIS" pasirašė Stebėjimo ir kontrolės sistemų ir jų montavimo darbų lengvuosiuose automobiliuose sutartį Nr. Tl-204, kurios pagrindu minima įmonė įrengė stebėjimo ir kontrolės sistemas Atsakovo lengvuosiuose automobiliuose (t. 1, b. l. 53-56). Taip pat atsakovas 2015-01-26 su G. L. firma „CLAVIS" sudarė Mobiliojo objekto kontrolės paslaugų sutartį Nr. CLAMO-150126-01, kurios pagrindu įmonė įsipareigojo vykdyti sistemos (įrangos) priežiūrą teikti mobiliųjų objektų kontrolės paslaugą stebėjimą (t. 1, b. l. 57-63) Iš byloje esančio Trakų rajono savivaldybės administracijos ūkio tarnybos vedėjo A. D. 2015-03-06 tarnybinio pranešimo matyti, kad A. D. informavo administracijos direktorių apie tai, kad tikrinant duomenis, gautus iš apsaugos centro ,,ClavisWebFleet“ nustatyta, kad iš automobilio VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas ūkio tarnybos vairuotojui L. P., kuro bako 2015-02-10 d., 8 val. 7 min. buvo išleista 33 litrai dyzelinio kuro. Kuras į automobilio baką buvo pripiltas 2015-02-09 d., 15 val. 49 min. (t. 1, b. l. 24). Atsižvelgiant į pateiktą pranešimą, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015-03-06 įsakymu dėl tarnybinio patikrinimo Nr. P2-246 pavedė juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei atlikti tarnybinį patikrinimą (t. 1, b. l. 28). A. J. 2015-03-12 parengė tyrimo išvadą dėl L. P. tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatuota, kad L. P. nupylė kurą iš jam priskirto tarnybinio automobilio, tokiu būdu padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir jam pasiūlyta skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (t. 1, b. l. 19-23). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius J. L. 2015-06-23 pranešimu L. P. dėl galimo drausminio nusižengimo pranešė ieškovui, kad jis yra įtariamas darbo drausmės pažeidimu ir jam nurodyta iki 2015-06-29 pateikti paaiškinimą (t. 1, b. l. 14). Ieškovas 2015-06-29 pateikė paaiškinimą darbdaviui, kuriuo nurodė, kad degalų iš automobilio VW Caddy nenupylė ir neturėjo minčių to padaryti. 2015-02-10, kai išvažiavo iš garažo buvo pakankamai degalų bake, kad galima būtų važiuoti ir negalėjo būti mažiau, nei matoma automobilio kelionės lape. Taip pat paaiškinime ieškovas nurodė, kad automobiliu važinėjo ne jis vienas, garažas nerakinamas A. D. nurodymu (t. 1, b. l. 29).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkščiu kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai taip kvalifikavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje V. L. v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-125/2008). Darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai bei sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir įstatymų saugomų interesų (DK 35, 228 straipsniai). Šios, net ir nedetalizuotos, nuostatos yra suvokiamos kiekvienam darbuotojui. Jų pažeidimas tyčiniais veiksmais, aiškiai be pagrindo gali būti darbdavio vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus, gali būti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų paaiškinimų, jis fakto, kad iš automobilio VW Caddy, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nusipylė 33 litrus dyzelinio kuro nepripažįsta.

Teismo nustatytais duomenimis, pas atsakovą dirba keli vairuotojai, tarp kurių buvo ieškovas L. P.. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-06-14 įsakymu ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Trakų rajono savivaldybės administracijoje taisyklių priedo dalinio pakeitimo“ Nr. P2-551 (t. 2, b. L. 12-13) ir 2014-10-28 įsakymu Nr. P2-1333, ieškovui L. P. buvo priskirtas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 36-37). Iš byloje esančių Trakų rajono savivaldybės administracijos ,,Tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimosi tarnybiniais lengvaisiais automobiliais“ taisyklių 15 punkto matyti, kad ,,Tarnybiniai lengvieji automobiliai laikomi savivaldybės administracijos garažuose. Garažai ir garažų teritorijos vartai turi būti rakinami. Garažų ir vartų raktai saugomi pas Ūkio tarnybos vedėją. <...>“ (t. 2, b. l. 42). Pažymėtina, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad tarnybiniai automobiliai buvo saugomi kiekvienam automobiliui priskirtame garaže (šalių dar vadinamų - ,,boksu“), į kurį automobilį pastatydavo vairuotojas, kuriam tas automobilis priskirtas ir atitinkamai automobilį išplaudavo, sutvarkydavo ir paruošdavo kitos dienos naudojimui.

Kaip jau minėta ir kaip paaiškino šalys, ieškovo vairuotoje transporto priemonėje buvo įrengta įranga, kurios pagalba buvo kontroliuojamas kuro sąnaudų panaudojimas. Ieškovas nurodė, kad apie minėtos sistemos įrengimą nežinojo. Byloje esanti Lukoil Baltija kortelės išklotinė patvirtina, kad į automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-02-09, 15:49 val. buvo įpilta 38 litrai dyzelinio kuro (t. 1, b. l. 27). 2015-03-06 buvo patikrintas transporto priemonės VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro grafikas ir iš apsaugos centro duomenų bazės 2015-03-06 išrašų matyti, kad 2015-02-10, 8 val. 7 min. transporto priemonės kuro lygis siekė -33 l degalų, t.y. po transporto priemonės degimo įjungimo užfiksuotas 33 litrų kuro nupylimas. (t. 1, b. l. 26) Ieškovas nurodė, kad kuro nenupylė, 2015-02-09 užsipylęs kuro transporto priemonę paliko garaže (bokse), o iš ryto su ja išvažiavo ir bake buvo likę pakankami degalų, o degalus, jei jie buvo nupilti – galėjo nupilti kitas asmuo, kadangi garažas nebuvo rakinamas direktoriaus įsakymu.

Teismas pažymi, kad atliekant ieškovo patikrinimą buvo peržiūrėta prie garažo esanti vaizdo medžiaga, kurios duomenys išdėstyti į bylą pateiktame tarnybinio patikrinimo akte ir atsakovo pateiktame atsiliepime, šie duomenys šalių nebuvo ginčijami, ieškovas su šią medžiaga sutiko. Peržvelgtoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad 2015-02-09 16 val. 38 min. ieškovas pastatė transporto priemonę, t.y. VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jai skirtą garažo boksą; 2015-02-09, 18 val. 29 min. ieškovas išėjo iš garažo, kuriame pastatyta Transporto priemonė ir pasišalino iš garažų teritorijos; 2015-02-09, 19 val. 02 min. į garažo teritoriją įvažiavo Ūkio tarnybos vairuotojas T. G. su jam priskirta transporto priemone (Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išplovė ir pastatė automobilį į šiai transporto priemonei skirtą kito garažo boksą ir 19 val. 11 min. išeidamas iš garažų teritorijos užrakino garažų teritorijos tvoros vartus; 2015-02-10, 7 val. 53 min. ieškovas, atėjęs į garažų teritoriją atsidarė garažo, kuriame stovėjo transporto priemonė, vartus, užėjo į vidų; 2015-02-10 7 val. 54 min. išvažiavo iš garažų teritorijos su tikėtinai nuosavu, asmeniniams poreikiams naudojamu automobiliu pro kitus to paties garažo vartus; 2015-02-10 7 val. 57 min. ieškovas grįžo į garažų teritoriją išsivarė Transporto priemonę VW CADDY iš jai skirto garažo bokso ir 8 val. 04 min. išvažiavo su Transporto priemone iš garažų teritorijos“ (t. 1, b. l. 20). Šiuo atveju, nors ieškovas ir nurodo, kad įeiti į garažą ir nupilti kurą galėjo bet koks kitas asmuo, tačiau išanalizuota vaizdo medžiaga patvirtina, kad pašaliniai asmenys į garažą, kuriame buvo automobilis VW Caddy užeiti negalėjo. Šiuo atveju nors ir yra užfiksuota, kad teritorijoje buvo kitas vairuotojas – T. G., tačiau vaizdinėje medžiagoje nėra duomenų, kad nurodytas asmuo būtų įėjęs į ieškovo garažą, taigi vienintelis asmuo, kuris 2015-02-09 po to, kai buvo įpiltas kuras į baką ir 2015-02-10 ryte buvo prie transporto priemonės ir ją vairavo – buvo ieškovas L. P., kuris turėjo galimybę nupilti kurą iš nurodyto automobilio. Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas ir nurodė, kad garažai, kuriuose buvo saugomi automobiliai buvo nerakinami, tačiau šie duomenys paneigti teismo išanalizuotomis automobilių naudojimo taisyklėmis bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. D., T. G. parodymais. Nors ieškovas ir pateikė į bylą nuotrauką, kurioje matyti, kad atsakovo garažas, kuriame laikomi automobiliai yra neužrakintas, tačiau nėra pateikta objektyvių duomenų kada buvo daryta nuotrauka – darbo ar ne darbo valandomis, be to, kaip paaiškėjo iš šalių pateiktų paaiškinimų, vairuotojams galėjo tekti vairuoti transporto priemones savivaldybės darbo reikalais ir po to, kai formaliai buvo pasibaigęs darbo laikas, dėl ko galėjo būti neužrakintas garažas, kas atsispindi ieškovo pateiktoje nuotraukoje (t. 1, b. l. 10).

Šiuo atveju teismas taip pat pažymi, kad ieškovas nurodo, jog iš ryto objektyviai negalėjo nupilti degalų iš automobilio per tokį trumpą laiką, kuris užfiksuotas vaizdinėje medžiagoje. Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. L., kuris yra kuro sąnaudas kontroliuojančios įrangos rengimą atlikusios įmonės direktorius, paaiškino, kad įrengta sistema parodo kuro apimties bake pasikeitimą tik tada, kai yra įjungiamas automobilis, todėl nors sistema ir užfiksavo kuro nupylimą 2015-02-10 d., 08:07, tačiau liudytojo teigimu, faktinis nupylimas galėjo būti ir 2015-02-09, tačiau nurodyti duomenys sistemos nebuvo užfiksuoti, kadangi tuo metu automobilis nebuvo užvestas. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad automobiliuose įdiegta sistema veiktų netinkamai. Nors sistemoje ir yra numatyta 7 procentų galima paklaida tarp parodomų duomenų, tačiau liudytojas K. L. paaiškino, kad iš nurodytos įrangos naudojimo praktikos matyti, kad sistema automobiliuose Volkswagen modelio veikia itin tiksliai. Dėl ieškovo išsakytų argumentų, kad kuro sąnaudas kontroliuojančios įrangos netikslumą įrodo tai, kad užpilant kurą degalinės Lukoil išklotinėje jo nurodoma daugiau, nei įranga rodė įpylimo į automobilį kiekį – liudytojas K. L. ir atsakovo atstovas paaiškino, kad tokia situacija galėjusi susiklostyti dėl to, kad faktiškai nevisas nuperkamas kuras buvo įpilamas į automobilį, o dalis galėjo būti nupilama į kitą indą. Teismo vertinimu, nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ne visą perkamą kurą įpildavo į automobilį, tačiau ieškovo nurodyti duomenys taip pat neįrodo automobilyje įrengtos įrangos nepatikimumo ir defektų buvimo faktų. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas ir nurodo, kad nepaisant to, kad įranga rodė kuro nupylimą faktą, atsakovo buhalterija neturėjo priekaištų dėl ieškovo už 2015 vasario mėnesį bei kitų jo užpildytų kelionės lapų, kuriuose atsispindėjo kur ir kada važiuodavo ieškovui priskirtas automobilis ir kokios buvo kuro sąnaudos. Šiuo atveju teismas pažymi, kad atsižvelgiant į liudytojo A. D. pateiktus paaiškinimus, ieškovas kelionės lapus pateikdavo mėnesio pabaigoje, juos užpildydavo pats ieškovas, kelionės lapų tiesioginis ieškovo vadovas A. D. netikrindavo. Teismo vertinimu, nors ieškovo pateikiamuose kelionės lapuose nebuvo neatitikimų (t. 1, b. l. 167), tačiau jie buvo pildomi atsižvelgiant į kuro sunaudojimo normas ir galimai neatspindėjo tikslaus faktinio kuro sunaudojimo kiekio konkrečiomis dienomis ir valandomis, todėl teismo vertinimu, duomenys kelionės lape nepaneigia fakto, kad 2015-02-09 arba 2015-02-10 dienomis kuras iš automobilio buvo nupiltas.

Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo vienintelis asmuo, kuris 2015-02-09 po 15:49 val. (to laiko, kai buvo užpiltas kuras į automobilį VW Caddy) iki 2015-02-10 (to laiko kai buvo užfiksuotas kuro nupylimas) naudojo ir vairavo nurodytą transporto priemonę, tai matyti ir iš ūkio tarnybos vedėjo pateiktos informacijos (b.l. 11, 2 tomas). Ieškovas buvo garaže, kuriame stovėjo nurodyta transporto priemonė, kiti asmenys nurodytu laiku prie VW Caddy priėję nebuvo ir kiti asmenys galimybės nupilti kuro iš nurodyto automobilio - neturėjo. Be to, teismas pažymi, kad ieškovas tame pačiame garaže laikė ir jam priklausančią nuosavą transporto priemonę, dėl ko atsakovo administracija neprieštaravo, tačiau teismas pažymi, jog ieškovas faktiškai turėjo objektyvią galimybę nupilti kurą ir išgabenti iš garažų teritorijos nuosavu automobiliu, pažymėtina, jog ieškovas būtent 2015-02-10 ryte ir išvažiavo nuosavu automobiliu iš garažų teritorijos. Teismas nemano, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jo nuosava transporto priemonė naudoja ne dyzelino kurą, o benziną, paneigia aplinkybę, kad ieškovas būtų norėjęs nupilti kurą. Teismas pažymi, kad automobilyje įdiegtos įrangos duomenis, kuriuos pateikė Apsaugos centras, byloje objektyviai nustatyta, kad 33 litrai kuro iš transporto priemonės buvo nupilti ir kadangi teismas nustatė, kad vienintelis ieškovas kuro nupylimo laikotarpiu naudojosi automobiliu, konstatuoja, kad atsakovas teisingai nustatė, kad kurą iš transporto priemonės nupylė būtent ieškovas L. P..

Kaip jau minėta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šioje teisės normoje pateiktas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties 1.11.5.3 punkte numatyta, kad darbuotojai privalo teisingai eksploatuoti ir prižiūrėti savivaldybės turtą ir lėšas. Kolektyvinės sutarties 1.11.5.4 punkte numatyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės, darbo laiko režimo, darbo tvarkos taisyklių (t. 1, b. l. 67). Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų vairuotojų-ekspeditorių pareiginių nuostatų 8.3 punkte numatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius atsako už žalą, padarytą dėl savo kaltės ir neatsargumo. Atsižvelgiant į nurodytas L. P., kaip atsakovo vairuotojo darbą tiesiogiai reglamentuojančias normas, darytina išvada, kad L. P. iš tarnybinio automobilio nupylęs 33 litrus kuro, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kurio sudėtis atitinka LR DK 235 str. 7 d. numatytą reglamentavimą (t. y. turi vagystės požymių), taigi konstatuotina, kad atsakovas ieškovo padarytą pažeidimą pagrįstai kvalifikavo šiurkščiu.

DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. LR DK 240 str. 1 d. numatyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad aplinkybė, jog galimai buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, buvo nustatyta 2015-03-06 d. (t. 1, b. l. 24) Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-06 įsakymu ieškovas buvo nušalintas nuo darbo (t. 1, b. l. 117) Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad jam nebuvo paaiškintos tikslios nušalinimo priežastys, todėl neteikė paaiškinimo dėl jo veiksmų, kadangi nesuprato, už kokį pažeidimą turi pasiaiškinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas, duodamas parodymus savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad 2015-03-06 jam buvo nurodyta, kad jis įtariamas nupylęs kurą iš automobilio, tačiau paaiškinimo dėl šių kaltinimų neteikė, kadangi su nurodytais teiginiais nesutiko. Be to, kad ieškovui buvo raštu nurodyta pateikti paaiškinimą, patvirtinama byloje esančiu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2015-03-06 aktu Nr. AP8-94 (t. 1, b. l. 118). Pažymėtina, kad raštu pateikti paaiškinimą dėl nustatyto ieškovo padaryto pažeidimo taip pat buvo nurodyta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-23 raštu, ieškovui grįžus į darbą po nedarbingumo laikotarpio (t. 1, b .l. 14). Ieškovas, 2015-06-29 darbdaviui pateiktu paaiškinimu, su nustatytu darbo drausmės pažeidimu nesutiko (t. 1, b. l. 9) ir 2015-07-07 Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (t. 1, b. l. 12-13), taigi nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, laikėsi LR DK nustatytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimą reglamentuojančių teisės normų.

Šiuo atveju vertinant aplinkybę, kad už ieškovo padarytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą jam buvo skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo, teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo veiksmuose pagrįstai konstatuota šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t.y. nustatytas darbo drausmės pažeidimo faktas, pažeidimą padaręs darbuotojas, t.y. ieškovas L. P., kurio veiksmais atsakovui padaryta materialinė žala; priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Šiuo atveju sutiktina, kad atsakovui nustačius, jog jo darbuotojas nupylė iš jam priskirto automobilio degalus, buvo pažeisti darbdavio interesai, po ko atsakovas prarado pasitikėjimą ieškovu, kaip darbuotoju, ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų, pagrįstai taikė griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir išanalizuotus įrodymus, darytina išvada, kad L. P. ieškinys yra nepagrįstas ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo, taip pat yra atmestini išvestiniai ieškinyje pateikti reikalavimai.

Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas duomenų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas atsakovui nėra sprendžiamas.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 2,32 EUR bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 4, 5, 88, 93, 96, 177, 178, 185, 259, 260, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.