Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimo, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta nuobauda – 3 300 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadove, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2023-07-31 iki 2023-08-23 vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimu V. Z. pripažinta kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta nuobauda – 3 300 Eur dydžio bauda.

V. Z. apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu V. Z. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti ją kalta dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nurodo, kad šiuo atveju atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tvarkos pažeidimas nebuvo apdarytas, kadangi su žemesnės eilės kreditoriais buvo atsiskaityta ne iš bendrovės, o iš skolintų pajamų, tačiau apylinkės teismas šių duomenų nevertino. Apeliantės teigimu teismas jos veiksmuose nenustatė visų būtinų sąlygų reikalingų pripažinti, ar buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilė ir tvarka, bei neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. Ž. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantė pagrįstai pripažintas kalta dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas nei padarė apylinkės teismas ar pripažinti, kad skundžiamame Vilniaus miesto teismo 2024-03-18 nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veiksmų kvalifikavimo

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Šiuo atveju apeliantė administracinėn atsakomybėn patraukta dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

7. V. Z. apylinkės teismo pripažinta kalta dėl to, kad būdama Bendrovės vadove ir žinodama apie tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, laikotarpiu nuo 2023-07-31 iki 2023-08-23 vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnį prioritetą, mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį, turinčiais, Bendrovės kreditoriais, pažeisdama VMI, kaip kreditorės, teises. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas: 1. nenustatė visų būtinųjų patraukimo administracinėn atsakomybėn sąlygų – nenustatė, kad buvo pažeista atsiskaitymų su kreditorių tenkinimo eilė ir tvarka; 2. netinkamai vertino byloje esančius duomenis, neatsižvelgė, kad mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo vykdomi iš skolintų lėšų ir neįvertino pačios Institucijos pripažinimo, kad Bendrovė pajamų negeneruoja. Su tokiais skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pastaba: nors nurodytas antrasis skundo argumentas iš esmės yra glaudžiai susijęs su pirmuoju, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jo pasisakys atskirai.

8. Nagrinėjamam atvejui yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).

10. Nors apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo nutarimu nenustatyta, jog buvo pažeidžiamas įstatyme numatytas mokėjimų eiliškumas, vis tik toks skundo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą įvertino tai, jog Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., taip pat tai, kad iki šios administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir skundžiamo teismo nutarimo priėmimo, apeliantė teismų, už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, buvo bausta jau du kartus. Bylos duomenimis, bendrovė 2023 m. spalio 30 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti jos 520 707,68 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2024 m. birželio 30 d., tačiau šis prašymas Institucijos sprendimu buvo atmestas, o VMI duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2024 m. vasario 5 d. buvo 522 939,93 Eur ir susidarė dėl nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių. Taigi, įvertinęs šių duomenų visumą teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams padengti ir Bendrovės vadovė apie tai žinojo. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutinka ir pažymi, kad šią aplinkybę – prastą bendrovės finansinę padėtį – iš esmės savo apeliaciniu skundu patvirtino ir apeliantė, nurodydama, kad Bendrovė turėjo piniginę paskolą. Esant tokiai situacijai įmonės vadovams tenka pareiga laikytis finansinės drausmės, numatytos CK 6.9301 straipsnyje.

12. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovė 2023-07-31 atliko atsiskaitymus kreditoriams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. S., bendros 644,60 Eur sumos, kai tą dieną Bendrovės skola VMI siekė 521 256,50 Eur, taip pat 2023-08-23 įvykdė atsiskaitymą 10 000 Eur B. Z., 9 990 Eur atsiskaitymą V. Z. (sau pačiai), kai tuo tarpu minėtą dieną Bendrovės skola VMI siekė 520 584, 24 Eur. Skundžiamu nutarimu, įvertinus visus Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo duomenis (b. l,. 55-60), padaryta išvada, kad aptariamu laikotarpiu atsiskaitymų eiliškumo tvarkos nebuvo laikomasi ir Bendrovė prioritetą „mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kreditoriais, kurie pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje kreditorė VMI ir būtent dėl tokių Bendrovės vadovės veiksmų buvo pažeisti kreditorės VMI interesai. Pažymėtina, kad minėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. liepos 21 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovės įplaukos VMI sudarė tik 2 934,67 Eur, kurių pati Bendrovė geranoriškai nemokėjo, kadangi 969,26 Eur buvo išieškotos priverstine tvarka, o 1 985,41 Eur buvo įskaitytos iš susidariusios mokesčio permokos“. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus Bendrovės finansinę padėtį, jos vadovės informuotumą apie tai, turimo įsiskolinimo VMI dydį, padaryta pagrįsta išvada, jog laikotarpiu nuo 2023-07-31 iki 2023-08-23 apeliantė nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šiuo atveju nepaisant to, jog Bendrovė turėjo nuolatinę ir ganėtinai didelę mokestinę nepriemoką ir negalėjo iš karto padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, bendrovės vadovei aptariamu laikotarpiu atlikus ženklios sumos (20 634,6 Eur) mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, neabejotinai buvo pažeisti pirmosios eilės kreditoriaus – VMI – interesai, kadangi išleista pinigų suma galėjo būti panaudota VMI interesams patenkinti.

13. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju, aptariamu laikotarpiu, apeliantė, būdama Bendrovės vadove ir žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeisdama įstatymu nustatytą finansinę drausmę, veikdama tiesiogine tyčia, atliko mokėjimus kitiems, ne pirmosios eilės (VMI) kreditoriams ir taip savo veiksmais pažeidė mokėjų eilės ir tvarkos reikalavimus. Duomenų, leisiančių padaryti priešingą šiai išvadą byloje nėra.

Dėl įrodymų vertinimo

14. Apeliantė, nesutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog Bendrovė pajamų negeneruoja, ką, anot jos, patvirtino ir pati VMI, o atlikti mokėjimai žemesnės eilės kreditoriams buvo atlikti ne iš Bendrovės, bet iš paskolintų pinigų. Teigiama, jog apylinkės teismas apeliantės kaltę grindė išvadomis, padarytomis neteisingai vertinant byloje esančius duomenis, kurie įrodo, kad atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

16. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

17. Išnagrinėjus apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo apylinkės teismo nutarimą, bylos medžiagos duomenis, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl padaryto įrodymų vertinimo pažeidimo, nėra. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino jos manymu reikšmingos aplinkybės, jog Bendrovės vadovas mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, CK 6.9301 straipsnio prasme, atliko ne iš Bendrovės, o iš paskolinių lėšų, dėl ko negali būti pripažįstama, kad Bendrovės vadovas tokiais veiksmais pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Pažymėtina, jog CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitai šaliai (paskolos gavėjui) pinigus, kurie tampa šios šalies (paskolos gavėjo) nuosavybe. Remiantis šia įstatymo nuostata, Bendrovei sudarius piniginę paskolą, gauta pinigų suma tapo Bendrovės nuosavybe, kurią apeliantė, būdama Bendrovės vadovė ir žinodama apie Bendrovės turimus įsiskolinimus VMI, pasirinko panaudoti ne turimiems įsiskolinimams pirmosios eilės kreditoriui padengti, o atsiskaityti su kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Apeliantės atliktus mokėjimus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bendrovės sąskaitos išrašas, kurį ištyręs ir įrodymu byloje pripažinęs apylinkės teismas įvertino kartu su kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, apeliantės teigimu, nevertindamas reikšmingų bylai duomenų – priešingai, ši aplinkybė apylinkės teismo buvo įvertinta ir ja, kartu su kitais įrodymais, buvo pagrįsta, jog atsiskaitymo su kreditoriais eilė ir tvarka buvo pažeista.

18. Pažymėtina, jog byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucijos (pareigūno) prerogatyva, todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktai V. Z. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.

19. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog V. Z. vadovaujama įmonė sunkumų turėjo jau nuo 2022 m. ir V. Z. žinojo, jog bendrovė yra skolinga VMI, tačiau VMI atžvilgiu elgėsi pasyviai, už ką jai ankstesniais teismų sprendimais buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Vis tik apeliantė savo elgesio nepakeitė ir aptariamus veiksmus, nepasikeitus bendrovės finansinei padėčiai, atliko sąmoningai – tyčia – taip pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eilės ir tvarkos reikalavimus bei VMI interesus. Pažymėtina, jog apeliantė kartu su skundu nepateikė jokių kitų papildomų duomenų, pagrindžiančių atliktų mokėjimų, žemesnės eilės kreditoriams, būtinybę ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti kitokį sprendimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, jų pagrindu V. Z. veiksmuose nustatė visus ANK 120 straipsnio 1 dalies sudėties požymius ir pagrįstai pripažino ją kalta padarius administracinį nusižengimą.

20. Remdamasis visuma išdėstytų aplinkybių, apygardos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimu V. Z. pagrįstai nubausta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.