Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. spalio 22 d. 8.55 val. iki 2021 m. spalio 22 d. 14.17 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas D. Š., tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. nuteistas už tai, kad jis ir asmuo, kuris pasislėpė nuo teismo ir tuo pagrindu jo byla išskirta į atskirą, pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, tai yra 2020 m. gruodžio 18 d. 19.00 val. iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupėje, atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), siekdami apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), neturėdami parduodamo daikto, melagingai patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda ekskavatorių „Caterpillar E312“, tokiu būdu apgaule suklaidinę mažosios bendrijos „J.“, (duomenys neskelbtini), direktorių J. K. ir pažadėję, kad šiam pervedus į jų nurodytą D. P. bankinę sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), parduos ekskavatorių, tačiau J. K. iš mažosios bendrijos „J.“ sąskaitos pervedus sutartus 1 000 Eur į nurodytą sąskaitą, ekskavatoriaus neperdavė, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą mažajai bendrijai „J.“ priklausantį turtą – pinigus 1 000 Eur, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes apgaulė buvo pastebėta ir pinigai sugrąžinti atgal į sąskaitą.

2. Marijampolės apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. P., veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuris pasislėpė nuo teismo pasikėsino įvykdyti sukčiavimą, t. y. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“, neturėdami parduodamo daikto, melagingai patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda ekskavatorių „Caterpillar E312“, tokiu būdu apgaule suklaidinę MB „J.“ direktorių ir pažadėjus jam pervedus į jų nurodytą D. P. bankinę sąskaitą, parduos minėtą ekskavatorių, tačiau J. K. pervedus sutartus 1 000 Eur į nurodytą sąskaitą, ekskavatoriaus neperdavė. Apylinkės teismas konstatavo, jog šie D. P. neteisėti veiksmai yra įrodyti byloje esančiais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais bei jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sukčiauti, t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį.

3. Nuteistasis D. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, t. y. pakeisti į baudos bausmę arba pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 41, 54 straipsnių nuostatas ir D. P. paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teigiama, kad teismas netinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką vaidmenį. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir iš esmės nuteistojo asmenybę įvertino tik neigiamai. Apylinkės teismas neatsižvelgė kieno iš kaltinamųjų vaidmuo buvo aktyvesnis ar pasyvesnis.

3.2. Apeliantas skunde pabrėžia, kad BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skunde nurodoma teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir nuostatas skirtas bausmei individualizuoti. Teismų praktikoje aiškinant bausmės tikslų ryšį buvo nurodyta, kad sistemiškai aiškinant BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus, 54 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra - skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. Skiriama bausmė turi būti adekvati veikai, taip pat turi būti atsižvelgta į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu.

3.3. Toliau skunde nurodoma, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi įvertinti pavojingumo laipsnį lemiančias konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą ir jo pobūdį, panaudotus įrankius ir priemones, tyčios rūšį, poelgio motyvus ir kt. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė. Teigiama, kad paskirtoji bausmė turi ir neigiamą pusę, nes prarandamos socialinės vertybės, socialiniai ryšiai su artimaisiais. Skunde teigiama, kad nuteistojo vaidmuo nebuvo itin aktyvus, buvo antraeilis, jis yra jauno amžiaus ir gyvenimo nepatyręs. Teismas net nesvarstė klausimo dėl baudos skyrimo. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes, teismas nurodė, kad nuteistas paleistas iš įkalinimo įstaigos padaro naujus nusikaltimus, tačiau nuteistojo manymu, toks vertinimas yra diskriminacinio pobūdžio, skiriama griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, nesvarstant jokių alternatyvų. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Skunde pažymima, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos.

4. Nagrinėjant baudžiamąja bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo D. P. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti D. P. veiksmų vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei teigiama, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, net nesvarstydamas D. P. skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

6. Sutiktina su skunde nurodytais teiginiais, jog vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Skundžiamu nuosprendžiu, D. P. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde teigiama, kad teismas nenustatė ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau su šiuo skundo argumentu nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas pašalino D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., jog jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, kadangi prieš šio nusikaltimo įvykdymą, D. P. buvo teistas 2018 m. birželio 22 d., tai yra dar būdamas nepilnamečiu, dėl ko vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nelaikoma, jog nuteistasis naują nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis. Tačiau, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nuteistojo D. P. sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje, kas vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, kaip matyti iš aptartų duomenų, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Nuteistasis savo skunde neginčijo to, jog padarydamas nusikalstamą veiką jis veikė bendrininkų grupėje, tačiau nurodo, jog apylinkės teismas neanalizavo kurio iš bendrininkų veiksmai buvo aktyvesni, o kurio pasyvesni. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas D. P. bausmę atsižvelgė ne tik į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginiai tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant materialinės naudos; į nusikalstamos veikos stadiją – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau atsižvelgė ir į bendrininko vaidmenį, t. y., jog D. P. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, jog D. P. vaidmuo darant nusikalstamą veiką ir buvo antraeilis, tačiau visgi neturėtų būti sumenkinamas. Apylinkės teismo konstatuota, kad D. P. išviliojo iš savo draugo D. P. sąskaitos numerį, tam, jog būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautus pinigus, o gautą sąskaitos numerį perdavė bendrininkui. D. P. toliau aktyviai veikė siekiant išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, skambino ir rašė D. P. teikdamas nurodymus dėl pinigų išgryninimo ar pervedimo, nepavykus to padaryti tiek telefonu, tiek žinutėmis darė spaudimą ir grasino D. P., kai šis grąžino pervestus pinigus į MB „J.“ sąskaitą. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog D. P. aktyviai veikė darydamas nusikalstamą veiką su kitu asmeniu, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, teisės normų aiškinimo klaidų nepadarė ir teisingai pripažino tai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

8. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, ar laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas net nesvarstė D. P. galimybės skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, neatsižvelgdamas į bausmės individualizavimui keliamus kriterijus bei neatsižvelgus į nusikaltimo padarymo būdą ir jo pobūdį, panaudotus įrankius ir priemones, tyčios rūšį, poelgio motyvus ir kt. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais, kadangi jau aukščiau šioje nutartyje aptarta, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas D. P. bausmę, būtent į šiuos kriterijus ir atsižvelgė. BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Iš byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog D. P. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas šešis kartus. Visos anksčiau nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turtinio pobūdžio, susijusios su vagystėmis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nesijusios su realiu laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimas, tačiau visgi tokia bausmės rūšis nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Pastebėtina, jog 2017 m. liepos 16 d. teismo nutartimi, D. P. buvo taikomas lygtinio paleidimo institutas, tačiau vėlgi, nuteistasis ilgesnį laiką tinkamo elgesio neišlaikė ir jau 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas ir D. P. buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis net ir savo skunde teisingai nurodo, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą. Skiriama bausmė turi būti adekvati veikai, taip pat turi būti atsižvelgta į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu. Jau aptartais duomenimis nustatyta, kad iki nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo, D. P. nebuvo linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Ir nors sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis dar nėra patyręs gyvenime, priešingai, iš nuteistojo charakterizuojančių duomenų matyti, jog dar būdamas nepilnametis D. P. pradėjo sistemingai daryti nusikalstamas veikas, dėl ko teisėjų kolegija nuteistąjį vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės, net ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jokios įtakos nedarys. Juolab įvertinus ir tai, kad net ir po šios nusikalstamos veikos padarymo, kuri buvo įvykdyta 2020 m. gruodžio 18 d., nuteistasis nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog D. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 11 d. pagrobė svetimą turtą ir už tai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Be to, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, D. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nusikalstamos veikos įvykdytos 2021 m. spalio 29 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, D. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika įvykdyta 2022 m. kovo 9 d. Taigi, aptarti duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nuteistasis visgi nevertina savo elgesio kritiškai, net ir po skundžiamo nuosprendžio įvykdytos nusikalstamos veikos, D. P. ir toliau vykdė nusikalstamas veikas ir netgi nuteistas ne vieną kartą, o jo atžvilgiu yra priimti net trys įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Pats nuteistasis skunde nurodo, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, tačiau aptarti duomenys neleidžia manyti, jog nuteistajam paskyrus kaip apeliaciniame skunde prašoma – baudos bausmę, būtų įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 54 straipsnyje. Juolab, įvertinus ir tai, kad nuteistasis niekur nedirba, nesimoko, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą finansinę padėtį, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, todėl abejotina, jog net ir paskyrus baudos bausmę, nuteistasis sugebėtų ją sumokėti. D. P. asmenybę neigiamai charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad jam paskyrus švelnesnę bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko manytina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas, ne pirmą kartą teisiamam asmeniui ir toliau vykdančiam nusikalstamas veikas, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas nenustatęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skirdamas bausmės dydį nustatė mažesnį už sankcijos vidurkį, kai už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko tinkamą bausmę, kuri nelaikytina per griežta.

9. Skunde pažymima, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ne pati griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė, kuri už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies padarymą gali būti skiriama iki trejų metų, o parinkta švelnesnė bausmės rūšis – areštas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, D. P. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistajam paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Taigi, kaip matyti, prieš priimant skundžiamą nuosprendį, D. P. jau buvo nuteistas arešto bausme, jis nelaikomas, jog šiuo nuosprendžiu arešto bausme nuteisiamas pirmą kartą, dėl ko jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

10. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. P., kurias sudaro 200,00 Eur.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą, D. P. ne kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš D. P. valstybės naudai 200,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.