Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Visi logistikos sprendimai“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3664 darbo byloje Nr. APS-3-10480/2016 dalies panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašė jį tenkinti. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad UAB „Visi logistikos sprendimai“ dirbo (duomenys neskelbtini), gabendavo krovinius pagal vadybininkų nurodymus. Savo pareigas atlikto tinkamai, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Kadangi atsakovas tinkamai neatsiskaitė, ieškovas savo noru išėjo iš darbo ir nutraukė darbo santykius. Nurodė, kad 2016-02-13 vyko į darbą (duomenys neskelbtini) ir atvykęs į (duomenys neskelbtini) įdėjo savo vairuotojo kortelę į tachografą, kuris fiksavo darbo pradžią. Ieškovas darbdaviui priklausančiu automobiliu 2016-02-13 išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad 2016-02-13 diena yra komandiruotė, už kurią turi būti mokamas darbo užmokestis. Analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė ir dėl 2016-04-10, teigdamas, kad 2016-04-09 naudojosi transporto paslaugomis vykdamas į darbą (duomenys neskelbtini), kur stovėjo krovinių ekspedijavimui paruoštas vilkikas. Dėl naktinio darbo ieškovas paaiškino, kad vykdydavo vadybininkų nurodymus dėl pasikrovimo ir tekdavo dirbti naktimis, tačiau atsakovas nepilnai sumokėjo už darbo valandas naktį. Dėl išlaidų už darbo aprangą ir duomenų nuskaitymą nurodė, kad atsakovas, kaip darbdavys, nesuteikė ieškovui darbo aprangos. Kadangi dėl darbo specifikos ieškovui buvo būtina naudotis specialiomis pirštinėmis ir batais, ieškovas juos įsigijo savo lėšomis, todėl mano, kad šias išlaidas turi atlyginti atsakovas. Dėl duomenų nuskaitymo iš skaitmeninės vairuotojo kortelės ieškovas paaiškino, kad 15 Eur sumą pagrindžia byloje pateikta sąskaita-faktūra. Nurodo, kad nuskaitymas buvo būtinas tiksliai įvardinti dirbtas valandas. Teigia, kad šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo.

Teismo posėdyje atsakovo UAB „Visi logistikos sprendimai“ atstovas nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys 2016-01-28 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas pas atsakovą nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), dirbant 40 val. per savaitę, o atsakovas įsipareigojo mokėti minimalų darbo užmokestį taikant 1,3 koeficientą plius 1 Eur. Ieškovas 2016-02-12 UAB „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymu buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) nuo 2016-02-14 iki 2016-03-25. Už darbą vasario 14 d. suteikė vasario 12 d. poilsio dieną. Nustatė, kad komandiruotės metu bus apmokėtos visos išlaidos ir dienpinigiai, kurie bus sumokėti kartu su atlyginimu iki sekančio mėnesio 16 dienos (21 b.l., darbo ginčų komisijos medžiagos 141 b.l.). Darbo sutartis nutraukta nuo 2016-05-31 (darbo ginčų komisijos medžiagos 29-30, 51 b.l.). Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2016-08-23 sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-10480/2016 ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisdama ieškovo naudai iš atsakovo 174,00 Eur dienpinigių. Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo 257 Eur darbo užmokestį, 159,37 Eur už darbą naktį, 243,55 Eur už darbą poilsio dienomis, 131,98 Eur už darbą švenčių dienomis, 32,77 Eur už viršvalandžius, 145,74 Eur išlaidas už darbo aprangą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti laiką atmetė (42-45 b.l.).

Nustatyta, kad atsakovas už darbą 2016 m. vasario mėn. ieškovui paskaičiavo 250,80 Eur darbo užmokestį ir 1,84 Eur kitų išmokų, už 2016 m. kovo mėn. - 456 Eur darbo užmokesčio, 2016 m. balandžio mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio ir 51,89 Eur kitų išmokų, už 2016 m. gegužės mėn. – 456 Eur darbo užmokestį, 13,61 Eur kitų išmokų ir 135,65 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios sumos yra neatskaičius privalomųjų mokesčių (darbo ginčų komisijos medžiagos 111-114, 116-119 b.l.). Atsakovas sumokėjo ieškovui už 2016 m. vasario mėn. 928 Eur dienpinigių, už 2016 m. kovo mėn. – 1334 Eur dienpinigius, už 2016 m. balandžio mėn. – 1014 Eur dienpinigius, už 2016 m. gegužės mėn. – 1380 Eur dienpinigius (darbo ginčų komisijos medžiagos 52-58 b.l.)

Dėl darbo užmokesčio už darbą naktį priteisimo

Nustatyta, kad šioje pažymoje nurodytus duomenis apie darbą nakties metu laiką pagrindžia 2016-06-07 pateiktos bendro darbo laiko skaičiavimo lentelės (skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenys) už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29, kuria remiantis paskaičiuota, kad ieškovas 2016 m. vasario mėn. naktį dirbo 1 valandą 36 minutes (darbo ginčų komisijos bylos medžiagos 60 b.l.). Remiantis šia lentele už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 nustatyta, kad ieškovas 2016 m. kovo mėnesį naktimis dirbo 6 valandas 2 minutes (darbo ginčų komisijos medžiagos 61 b.l.). Laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 ieškovas naktimis dirbo 8 valandas 1 minutę (darbo ginčų komisijos medžiagos 62 b.l.). Nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 ieškovas naktimis dirbo 8 valandas 33 minutes (darbo ginčų komisijos medžiagos 63 b.l.).

Nustatyta, kad darbo ginčų komisijai atsakovas 2016-06-30 atsiliepime nurodė, kad informacija apie vairuotojų darbą nakties metu gauna tik mėnesio pabaigoje (darbo ginčų komisijos medžiagos 100 b.l.), tačiau į bylą jokių duomenų apie paskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį naktimis atsakovas nepateikė. Iš darbo užmokesčio suvestinių negalima nustatyti, ar į ieškovui paskaičiuotą darbo užmokestį darbo užmokestis už darbą naktimis yra įskaičiuotas, ar yra mokamas priedas (darbo ginčų komisijos bylos medžiagos 111-123 b.l.). Atsakovas neteikė į bylą jokių įrodymų ar paskaičiavimų. Nustatyta, kad atsakovas už darbą 2016 m. vasario mėn. ieškovui paskaičiavo 250,80 Eur darbo užmokestį ir 1,84 Eur kitų išmokų, už 2016 m. kovo mėn. - 456 Eur darbo užmokesčio, 2016 m. balandžio mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio ir 51,89 Eur kitų išmokų, už 2016 m. gegužės mėn. – 456 Eur darbo užmokestį, 13,61 Eur kitų išmokų ir 135,65 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios sumos yra neatskaičius privalomųjų mokesčių (darbo ginčų komisijos medžiagos 111-114, 116-119 b.l.).

DK 193 straipsnis nustato, kad už darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Iš ieškovo pateiktos pažymos apie vidutinį darbo užmokestį matyti, kad 1 valandos darbo užmokestis yra 2,88 Eur (35 b.l.). Įvertinus ieškovo prašomas priteisti sumas už darbą naktį, teismas daro išvadą, kad jos yra paskaičiuotos per didelės (37 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01), 7.3 punktu vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, DK 154 straipsnio 2 dalį, DK 186 ir 193 straipsnius, teismas daro išvadą, kad atsakovas už 2016 m. vasario mėn. ieškovo darbą naktį, t.y. 1 val. 36 min., turėjo sumokėti ieškovui 6,91 Eur (250,80 Eur darbo užmokestis / 87 val. = 2,88 Eur valandinis atlyginimas x 1,5 karto = 4,32 Eur x 1,6 (1 val. 36 min.) = 6,91 Eur), už darbą 2016 m. kovo mėn., t.y. 6 val. 2 min., atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 24,72 Eur (456 Eur /167 val. = 2,73 Eur x 1,5 = 4,10 Eur x 6,03 = 24,72 Eur), už darbą 2016 m. balandžio mėn. naktį, t.y. 8 val. 1 min., ieškovui turėjo būti sumokėta 32,64 Eur (456 Eur / 168 val. = 2,71 Eur x 1,5 = 4,07 Eur x 8,02 = 32,64 Eur), o už darbą naktį gegužės mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 33,26 Eur (456 Eur / 176 val. = 2,59 Eur x 1,5 = 3,89 Eur x 8,55 = 33,26 Eur).

Atsakovas sumokėjo ieškovui už vasario mėn. 1,84 Eur, už balandžio mėn. - 51,89 Eur, už gegužės mėn. - 13,61 Eur kitų išmokų (darbo ginčų komisijos 111-114, 116-119 b.l.). Iš viso 67,34 Eur. Laikytina, kad tai yra apmokėjimas už darbą naktį. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas atsakovui dėl 81,96 Eur nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiama 30,19 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį (97,53 Eur – 67,34 Eur = 30,19 Eur), neišskaičiavus privalomų mokesčių.

Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis priteisimo

Atsižvelgiant į byloje esančias išplėstines darbo užmokesčio suvestines nustatyta, kad ieškovui už vasario mėnesį buvo sumokėta už 87 darbo valandas, kovo mėnesį buvo sumokėta už 167 darbo valandas, balandžio mėnesį buvo sumokėta už 168 darbo valandas ir gegužės mėnesį - už 176 darbo valandas (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 111-123).

Remiantis pateiktomis bendro darbo laiko skaičiavimo lentelėmis (skaitmeninės kortelės duomenimis) nustatyta, kad nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 ieškovo darbas poilsio dienomis sudarė 10 valandų 49 minutes (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 61), nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 ieškovo darbas poilsio dienomis sudarė 46 minutes (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 62), remiantis nuo 2016-05-01 – 2016-05-31 laikotarpio lentele nustatyta, kad ieškovo darbas poilsio dienomis, šeštadieniais sudarė 20 valandų 54 minutės ir sekmadieniais 1 valanda 15 minučių, iš viso 22 valandas 9 minutes (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 63).

DK 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Duomenų apie tai, kad pateiktose darbo užmokesčio lentelėse (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 111-123) priskaičiuotas dvigubas darbo užmokestis už darbą poilsio dienomis, kurio laikas yra užfiksuotas skaitmeninės kortelės duomenimis, buvo sumokėtas ieškovui, nenustatyta.

Įvertinus ieškovo prašomas priteisti sumas už darbą poilsio dienomis, teismas daro išvadą, kad jos yra paskaičiuotos per didelės (38 b.l.). Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas už darbą 2016 m. kovo mėn. poilsio dienomis, t.y. 10 h 49 min., ieškovui turėjo sumokėti 59,08 Eur (456 Eur /167 val. = 2,73 Eur x 2 = 5,46 Eur x 10,82 (10 h 49 min.) = 59,08 Eur), už darbą 2016 m. balandžio mėn. poilsio dienomis, t.y. 46 min., ieškovui turėjo būti sumokėta 4,18 Eur (456 Eur / 168 val. = 2,71 Eur x 2 =5,43 Eur x 0,77 = 4,18 Eur), o už darbą poilsio dienomis gegužės mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 114,74 Eur (456 Eur /176 val. = 2,59 Eur x 2 = 5,18 Eur x 22,15 = 114,74 Eur). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 214,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 178 Eur darbo užmoketis už darbą poilsio dienomis, neišskaičiavus privalomų mokesčių (59,08+4,18+114,74).

Dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis išmokėjimo

Ieškovas prašo priteisti 128,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis. Nurodo, kad per laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2016-05-31 ieškovas pas atsakovą švenčių dienomis dirbo vasario 16 d. (antradienį) – 7 valandas 46 minutes, ir kovo 11 d. (penktadienį) – 5 valandas 47 minutes. Teigia, kad už šį laikotarpį ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Nurodo, kad atsakovas atsiskaitymo lapeliuose, darbo valandų už naktinį darbą, už darbą poilsio dienomis, už darbą švenčių dienomis, nežymėjo, šios darbo laiko apskaitos nevedė ( 9 b.l.).

Iš skaitmeninės kortelės duomenų nustatyta, kad 2016-02-16 ieškovas dirbo 7 valandas 46 minutes (vairavimas 7 valandos 32 minutės ir kiti darbai 14 minučių) (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 60), taip pat ieškovas 2016-03-11 dirbo 5 valandas 47 minutes (5 valandos 40 minučių vairavimo ir 7 minutės kiti darbai) (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 61). Atsakovas vasario mėnesį už ieškovo 87 valandų darbą sumokėjo ieškovui 252,64 Eur už dirbtas 87 valandas (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 118-119) ir kovo mėnesį ieškovui sumokėjo 456,00 Eur darbo užmokesčio už dirbtas 167 valandas neatskaičius mokesčių (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 116-117). Nors už dirbtas darbo valandas yra apmokėta, tačiau apmokėjimo lapeliuose nėra nurodoma, kad yra sumokėta už darbą švenčių dienomis.

Remiantis DK 194 straipsniu už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas dirbo švenčių dienomis, tačiau atsakovas už jas tinkamai nesumokėjo darbo užmokesčio. Įvertinus ieškovo prašomas priteisti sumas už darbą švenčių dienomis, teismas daro išvadą, kad jos yra paskaičiuotos per didelės (38-39 b.l.). Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas už ieškovo darbą šventės dieną – 2016-02-16, turėjo sumokėti ieškovui 44,76 Eur (250,80 Eur darbo užmokestis /87 val. = 2,88 Eur valandinis atlyginimas x 2 = 5,76 Eur x 7,77 val. = 44,76 Eur), už darbą 2016-03-11 atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 31,56 Eur (456 Eur /167 val. = 2,73 Eur x 2 = 5,46 Eur x 5,78 = 31,56 Eur). Įrodymų, kad šios sumos buvo sumokėtos ieškovui, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 128,05 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis yra pagrįstas iš dalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas 76,32 Eur darbo užmoketis už darbą švenčių dienomis (44,76+31,56), neišskaičiavus privalomų mokesčių.

Dėl darbo užmokesčio už viršvalandžius apmokėjimo

Remiantis vairuotojo savaitės darbo laiko apskaita nustatyta, kad ieškovas dirbdamas atsakovo įmonėje 2016-05-09 – 2016-05-15 dirbo 42 valandas 52 minutes, ir remiantis 2016-05-16 – 2016-05-22 savaitės duomenimis ieškovas dirbo 43 valandas 45 minutes (46-48 b.l., darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 66). Remiantis ieškovo ir atsakovo sudaryta 2016-01-28 darbo sutartimi nustatyta, kad šios sutarties 5 punktu ieškovo darbo trukmė yra 40 valandų per savaitę (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos 48-49 b.l.). Remiantis 2016 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio suvestine nustatyta, kad ieškovui paskaičiuotas darbo užmokestis pagal dirbtą laiką, tačiau ieškovo 2016 m. gegužės mėnesio antrąją ir trečiąją savaitę minėtas viršytas darbo laikas nebuvo tinkamai apskaitytas (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos 114 b.l.). Nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gegužės mėn. dirbo 6 val. 37 min. viršvalandžių. Atsakovas paskaičiavimų ar įrodymų, kad minėtas darbo užmokestis už viršvalandžius ieškovui sumokėtas, neteikė. Remiantis DK 193 straipsniu už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Nustatyta, kad už viršvalandinį darbą gegužės mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 25,75 Eur (456 Eur / 176 val. = 2,59 Eur x 1,5 = 3,89 Eur x 6,62 = 25,75 Eur). Ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, bylos rašytinę medžiagą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, DK 193 ir DK 186 straipsnį, teismas daro išvadą kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteisiamas 25,75 Eur darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, neišskaičiavus privalomų mokesčių.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

DK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas sumokėjo 135, 65 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Remiantis byloje pateikta vidutinio dienos darbo užmokesčio skaičiavimo lentele nustatyta, kad atsakovas ieškovui paskaičiavo 135,65 Eur sumą už nepanaudotas atostogas (49 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01), kurio 7.1 punktas nustato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas ir padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (4.2 punktai).

Pažymėtina, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį yra neįskaitoma (6.5 punktas). Minėto teisės akto 8 punktas numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Nustatyta, kad skaičiuojant kompensacijos dydį už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už 2016 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Nustatyta, kad atsakovas, skaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį, į jį neįskaičiavo sumų už ieškovo 2016 m. vasario – balandžio mėn. dirbtą darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis. Kadangi teismas priteisia ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už darbą naktį, už darbą poilsio dienomis, už darbą švenčių dienomis, teismas sprendžia, kad šios sumos turi būti įskaitytos apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovo dienos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 25,79 Eur (252,64 Eur už vasario mėn. + 456 Eur už kovo mėn. +507,89 Eur už balandžio mėn. + nesumokėti 10,54 Eur už darbą naktį vasario – balandžio mėn. + 63,26 Eur už darbą poilsio dienomis kovo, balandžio mėn. + 76,32 Eur už darbą švenčių dienomis vasario, kovo mėn. = 1366,65 Eur / 53 darbo dienų = 25,79 Eur).

Ieškovas nurodo, kad taikant atostogų paskaičiavimo formulę koeficientas taikant 5 savaitės darbo dienų tarifą sudaro 6,16. Su šiuo ieškovo skaičiavimu nesutiktina, nes patikrinus ieškovo pateiktus duomenis nustatyta, kad koeficientas taikant 5 darbo dienų tarifą sudaro 5,91. Atsižvelgiant į ieškovo vidutinį darbo užmokestį ir taikytiną 5,91 koeficientą nustatyta, kad ieškovui priklausanti piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas iš viso yra 152,42 Eur (2,33 x 3 + 1,45 (kasmetinių atostogų vidurkis už kovo, balandžio, gegužės mėn. + kasmetinių atostogų vidurkis už vasario mėn.) =8,44 x 0,7 = 5,91 x 25,79 Eur = 152,42 Eur). Ieškovas nurodo, kad atsakovas sumokėjo 135,65 Eur sumą už nepanaudotas atostogas. Todėl atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui priteisia iš atsakovo 16,77 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišskaičiavus privalomų mokesčių.

Dėl neišmokėtų dienpinigių

DK 141 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Taigi nepriklausomai nuo darbuotojui nesumokėtų išmokų rūšies (darbo užmokestis, dienpinigiai ir kt.) darbdavys privalo sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas.

Atsakovas yra įmonė, teikianti tarptautinio krovinių gabenimo paslaugas, kurioje ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi. Byloje esantys atsakovo įsakymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo komandiruočių.

Sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl 2016-02-13 dienos pripažinimo komandiruote ir 58,00 Eur dienpinigių priteisimo, nustatyta, kad 2016-02-12 įsakymu atsakovas komandiravo ieškovą į (duomenys neskelbtini) nuo 2016-02-14 (b.l. 21). Remiantis skaitmeninės tachografo kortelės duomenimis nustatyta, kad 2016-02-14 fiksuotas 8:22 darbo pradžios laikas. Ieškovas nurodo, kad išvyko dirbti 2016-02-13 lengvuoju transportu. Remiantis Darbo kodekso 142 straipsniu darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Remiantis DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktu į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Todėl laikytina, kad 2016-02-13 ieškovo vykimas į (duomenys neskelbtini) pagal 2016-02-12 dienos atsakovo įsakymą yra komandiruotės diena. Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad dienpinigių norma vykstant į komandiruotę (duomenys neskelbtini) yra 58 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 2016-02-13 dienos pripažinimo komandiruote ir 58 Eur dienpinigių kompensacijos yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovas teigia, kad 2016-04-09 išvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2016-04-09 pinigų priėmimo kvitas (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 68). Šiame kvite nurodyta, kad ieškovas sumokėjo UAB „Balticall“ 100,00 Eur už transporto paslaugas. Ieškovas teigia, kad 2016-04-10 buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti vairuotojo kortelės tachografo duomenys. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad 2016-04-10 fiksuota darbo laiko pradžia yra 8:20 (b.l. 22). Remiantis važtaraščiu Nr. 2674462 nustatyta, kad 2016-04-10 S. K. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), 8:00 pradėjo reisą (64 b.l.). Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, ieškovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas 2016-04-09 ir 2016-04-10 pripažinti komandiruotės dienomis. Dėl šių priežasčių iš atsakovo ieškovui priteisiama 116 Eur neišmokėtų dienpinigių suma.

Ieškovas nurodo, kad 2016-04-11 įsakymu buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) iki 2016-05-25, tačiau dirbo ir vairuotojo tachografo kortelę iš krovininio automobilio išėmė tik 2016-05-28. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti vairuotojo kortelės tachografo duomenys. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad 2016-05-28 fiksuotas 15:21 (b.l. 22) laikas, tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas dirbo iki 2016-05-28. Ieškovas taip pat teigia, kad 2016-05-26 ir 2016-05-27 vykdė darbines pareigas (vairavo sunkvežimį, vykdė krovos darbus). Šią aplinkybę pagrindžia byloje pateikti važtaraščių duomenys. Remiantis važtaraščiu Nr. 240487 nustatyta, kad S. K. 2016-05-26 7:30 atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą išsikrovimo darbams, 11:00 vykdė pasikrovimo darbus (duomenys neskelbtini) mieste ir 14:50 vykdė išsikrovimo darbus (duomenys neskelbtini) mieste. Remiantis šiais duomenimis taip pat nustatyta, kad sekančią dieną, t.y. 2016-05-27 ieškovas (duomenys neskelbtini) mieste 7:30 paliko priekabą, kuri buvo paimta 14:00 (b.l. 84). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2016-05-26 iki 2016-05-28 vykdė darbines funkcijas (vairavo sunkvežimį, atliko krovos darbus, vyko namo į Lietuvą), todėl pripažintina, kad šios dienos yra komandiruotės dienos. Dėl šių priežasčių tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 174,00 Eur dienpinigių priteisimo.

Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 348 Eur dydžio dienpinigiai.

Dėl išlaidų už darbo aprangą priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 130,74 Eur už darbo aprangą. Teigia, kad darbdavys privalėjo darbuotoją aprūpinti darbo apsaugos priemonėmis. Ieškinyje nurodė, kad tvarkant krovinius negalima išsiversti be darbuotojų rankų darbo. Nurodo, kad atsakovas, kaip ieškovo darbdavys privalėjo imtis atitinkamų organizacinių veiksmų, kad būtų naudojamos atitinkamos darbo priemonės, arba darbuotojus aprūpinti tokiomis priemonėmis, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika darbuotojo sveikatai ir saugai, kylančiai tvarkant krovinius rankomis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl darbo specifikos, sunkvežimio vairavimo, turėjo įsigyti specialius batus ir pirštines. Kartais jis turėdavo iškrauti prekes, todėl jam buvo būtini specialios pirštinės ir batai.

DK 271 straipsnis numato, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines apsaugos priemones, nemokamai išduoda darbuotojams asmenines apsaugos priemones. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai.

Pagal pateiktus ieškovo įrodymus nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 30,74 Eur už pirštines ir batus (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 98). Ieškovas patikslintame ir papildytame 2016-06-10 prašymu darbo ginčų komisijai reiškė reikalavimą atsakovui dėl 100,00 Eur priteisimo, nurodydamas priežastį „už asmeninius darbo drabužius, kuriuos teko sudėvėti, nes darbdavys neišdavė būtinų darbo drabužių darbo funkcijoms“ (darbo ginčų komisijos APS-3-10480/2016 bylos medžiagos b.l. 11). Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovas reikalavimo dėl 100,00 Eur priteisimo neįrodė, nes nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtas 100,00 Eur išlaidas. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 30,74 Eur už darbo aprangą.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1000,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Nurodo, kad uždelsimas tęsėsi 57 dienas. Teigia, kad pagal DK 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo laiką sudaro 1227,78 Eur, tačiau atsižvelgdamas į DK 2, 35 straipsnius reikalavimo sumą sumažina iki 1000,00 Eur (14-15 b.l.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas proporcingumo principas, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalį aiškinimo ir taikymo praktiką nurodo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos mažinimui gali turėti įtakos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip trumpas įmonėje dirbtas laikotarpis (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010), įmonės turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011) ir kt. Vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgiama ir į tai, ar netrukus po darbo sutarties nutraukimo darbuotojas buvo įsidarbinęs pas kitą darbdavį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

Nagrinėjamu atveju vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas UAB „Visos logistikos sprendimai“ dalį darbo užmokesčio ieškovui sumokėjo, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas nepilnai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas taip pat nurodė, kad išėjęs iš atsakovo darbo, jis buvo įsidarbinęs kitoje įmonėje. Nustatyta, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo gana trumpą laiką – nepilnus 4 mėnesius. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika dėl DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos proporcingumo teisės pažeidimui bei mažinimo kriterijų, bei atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas mano, kad būtina sumažinti kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu dydį - vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį mažinamas ir priteisiamas ieškovui konkrečia 400 Eur dydžio suma. Teismas vertina, kad tokio dydžio sumažintos vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmokos priteisimas išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl 34,56 Eur priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo (16-17 b.l.). Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Kadangi teismas ieškovui priteisia 300 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti su juo laiką, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas priteisti dar po 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo yra perteklinis, dvigubas. Įvertinus tai, kad kompensacija ieškovui yra priteisiama, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo priteisimo, todėl jis atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnio nuostatas šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl yra teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-23 sprendimo dalį panaikinti. Ieškovui iš atsakovo priteisiamas 30,19 Eur Eur darbo užmokestis už darbą naktį, 178 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už darbą poilsio dienomis, 76,32 Eur neišmokėtas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis, 25,75 Eur darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, 16,77 Eur nepanaudotų atostogų kompensacija, 348 Eur dienpinigiai, 30,74 Eur už darbo aprangą, 400 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, neišskaičiavus privalomų mokesčių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Pripažintina, kad atsakovas neusmokėjo visų išekovui priklausančių išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 60,50 Eur vertimo išlaidas, 41,97 Eur kelionės išlaidos ir 15,00 Eur už skaitmeninės tachografo kortelės duomenų nuskaitymą (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Bendra ieškovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma - 117,47 Eur, kuri iš atsakovo yra priteisiama ieškovui (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 4 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteisiamas 33 Eur žyminis mokestis už priteistas ieškovui pinigines lėšas (1105,77 Eur x 3/100 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-23 sprendimo Nr. DGKS-3664 dalį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Visi logistikos sprendimai“, įmonės kodas 303144375, 30,19 Eur (trisdešimt eurų 19 centų) darbo užmokestį už darbą naktį, 178 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt aštuoni eurai) neišmokėtą darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, 76,32 Eur (septyniasdešimt šeši eurai 32 centai) neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis, 25,75 Eur (dvidešimt penki eurai 75 centai) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, 16,77 Eur (šešiolikos eurų 77 centų) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 348 Eur (trys šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai) dienpinigius, 30,74 Eur (trisdešimt eurų 74 centai) už darbo aprangą, 400 Eur (keturi šimtai eurų) vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, neišskaičiavus privalomų mokesčių, ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo UAB „Visi logistikos sprendimai“, įmonės kodas 303144375, 117,47 Eur (šimtas septyniolika eurų 47 centai) bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo UAB „Visi logistikos sprendimai“, įmonės kodas 303144375, 33 Eur (trisdešimt tirjų eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.