- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-366-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12665-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- UAB „Visi logistikos sprendimai“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Visi logistikos sprendimai“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3664 darbo byloje Nr. APS-3-10480/2016 dalies panaikinimo, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė panaikinti dalį Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-3664 dėl darbo užmokesčio už darbą naktį, dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis, už darbą švenčių dienomis, dėl darbo užmokesčio už dirbtus viršvalandžius, dėl nepanaudotų atostogų kompensacijos, dėl neišmokėtos dalies dienpinigių, kai darbo ginčų komisija nepripažino komandiruotės, dėl išlaidų už darbo aprangą, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Prašo priteisti iš atsakovės 81,96 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą naktį, 214,28 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, 128,05 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis, 28,10 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už dirbtus viršvalandžius, 77,24 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 348,00 Eur neišmokėtą dalį dienpinigių, 130,74 Eur ieškovo patirtas išlaidas už darbo aprangą, 15,00 Eur ieškovo patirtas išlaidas už skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenų nuskaitymą, 1000,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško atsiskaitymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-23 sprendimo Nr. DGKS-3664 dalį. Priteisti iš atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“, įmonės kodas 303144375, 30,19 Eur darbo užmokestį už darbą naktį, 178 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, 76,32 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis, 25,75 Eur darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, 16,77 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 348 Eur dienpinigius, 30,74 Eur už darbo aprangą, 400 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, neišskaičiavus privalomų mokesčių, ieškovui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iš atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“, 117,47 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui S. K.. Priteisti iš atsakovės UAB „Visi logistikos sprendimai“ 33 Eur žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad šalys 2016-01-28 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 062, pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2016-02-12 pradėjo dirbti vairuotoju ekspeditoriumi 40 val. per savaitę, o atsakovas įsipareigojo mokėti minimalų darbo užmokestį taikydamas 1,3 koeficientą plius 1 Eur. Ieškovas 2016-02-12 UAB „Visi logistikos sprendimai“ direktoriaus įsakymu buvo komandiruotas į Vokietiją nuo 2016-02-14 iki 2016-03-25. Už darbą vasario 14 d. suteikta poilsio diena vasario 12 d.. Nustatė, kad komandiruotės metu bus apmokėtos visos išlaidos, dienpinigiai bus sumokėti kartu su atlyginimu iki kito mėnesio 16 dienos (21 b. l., darbo ginčų komisijos medžiagos 141 b. l.). Darbo sutartis nutraukta nuo 2016-05-31 (darbo ginčų komisijos medžiagos 29–30, 51 b. l.). Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2016-08-23 sprendimu darbo byloje Nr. APS-3-10480/2016 ieškovo prašymą tenkino iš dalies, priteisdama ieškovo naudai iš atsakovės 174,00 Eur dienpinigių. Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 257 Eur darbo užmokestį, 159,37 Eur už darbą naktį, 243,55 Eur už darbą poilsio dienomis, 131,98 Eur už darbą švenčių dienomis, 32,77 Eur už viršvalandžius, 145,74 Eur išlaidas už darbo aprangą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti laiką atmetė (42–45 b. l.). Nustatyta, kad atsakovė už darbą 2016 m. vasario mėn. ieškovui apskaičiavo 250,80 Eur darbo užmokesčio ir 1,84 Eur kitų išmokų, už 2016 m. kovo mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio, 2016 m. balandžio mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio ir 51,89 Eur kitų išmokų, už 2016 m. gegužės mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio, 13,61 Eur kitų išmokų ir 135,65 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šios sumos yra neatskaičius privalomųjų mokesčių (darbo ginčų komisijos medžiagos 111–114, 116–119 b. l.). Atsakovė sumokėjo ieškovui už 2016 m. vasario mėn. 928 Eur dienpinigių, už 2016 m. kovo mėn. – 1334 Eur dienpinigių, už 2016 m. balandžio mėn. – 1014 Eur dienpinigių, už 2016 m. gegužės mėn. – 1380 Eur dienpinigių (darbo ginčų komisijos medžiagos 52–58 b. l.)Teismas sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą naktį apskaičiavo, kad iš viso ieškovas dirbdamas nakties metu uždirbo 97,53 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovui iš viso 67,34 Eur, todėl konstatavo, kad tai yra mokėjimas už darbą naktį. Dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimas atsakovei dėl 81,96 Eur nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiama 30,19 Eur darbo užmokesčio už darbą naktį (97,53 Eur – 67,34 Eur = 30,19 Eur), neišskaičiavus privalomų mokesčių (LR DK 193, 154 str. 2 d., 186 str.). Teismas sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis priteisimo tenkino iš dalies ieškovo reikalavimą priteisti 214,28 Eur ir nustatė, kad atsakovė ieškovui už darbą poilsio dienomis turėjo sumokėti 178 Eur, įvertinęs rašytinius įrodymus, kuriuose nurodytas darbo laikas, bei atlikęs skaičiavimus (LR DK 194, 186 str. 2 d.). Teismas sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis išmokėjimo (ieškovo reikalavimas 128,05 Eur) reikalavimą tenkino iš dalies ir nustatė, kad atsakovė ieškovui turėjo sumokėti 76,32 Eur (LR DK 194, 186 str. 2 d.).Dėl darbo užmokesčio už viršvalandžius sumokėjimo teismas nustatė, kad ieškovas dirbo viršvalandžius, o atsakovė apskaičiavimų ar įrodymų, kad minėtas darbo užmokestis už viršvalandžius sumokėtas, nepateikė. Todėl teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, kuriuose nurodytas ieškovo darbo laikas, bei atlikęs skaičiavimus priteisė ieškovui iš atsakovės 25,75 Eur (LR DK 150, 144–146, 149, 193, 186 straipsniai).Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo. Ieškovas reikalavo priteisti 77,24 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovo dienos vidutinis darbo dienos užmokestis yra 25,79 Eur (252,64 Eur už vasario mėn. + 456 Eur už kovo mėn. + 507,89 Eur už balandžio mėn. + nesumokėti 10,54 Eur už darbą naktį vasario–balandžio mėn. + 63,26 Eur už darbą poilsio dienomis kovo, balandžio mėn. + 76,32 Eur už darbą švenčių dienomis vasario, kovo mėn. = 1366,65 Eur / 53 darbo dienų = 25,79 Eur). Ieškovui priklausanti piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas iš viso yra 152,42 Eur (2,33 x 3 + 1,45 (kasmetinių atostogų vidurkis už kovo, balandžio, gegužės mėn. + kasmetinių atostogų vidurkis už vasario mėn.) = 8,44 x 0,7 = 5,91 x 25,79 Eur = 152,42 Eur). Atsakovė sumokėjo 135,65 Eur, todėl teismas priteisė 16,77 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišskaičiavus privalomų mokesčių.Dėl neišmokėtų dienpinigių. Ieškovas reikalauja 348 Eur priteisti iš atsakovės ir šį reikalavimą teismas tenkino visiškai. Teismas įvertino byloje patektus rašytinius įrodymus, kuriuose užfiksuoti duomenys (tachografas, pinigų priėmimo kvitas už transportavimo paslaugas, važtaraščiai) leido daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas 2016-02-13, 2016-04-09 ir 2016-04-10, nuo 2016-05-26 iki 2016-05-28 vykdė darbo funkcijas. Dėl išlaidų už darbo aprangą priteisimo. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 130,74 Eur. Teismas reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 30,74 Eur, kadangi ieškovas nepateikė 100 Eur išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 1000 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką (57 dienos). Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nustatęs, kad atsakovė dalį užmokesčio ieškovui sumokėjo, ieškovas įmonėje dirbo trumpą laiką (4 mėn.), priteisė 400 Eur, kadangi tokio dydžio sumažinto vidutinio darbo užmokesčio ir uždelsimo atsiskaityti laiką išmokos priteisimas išlaikys abiejų šalių interesų pusiausvyrą.Dėl 34,56 Eur priteisimo už kiekvieną uždelstą dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo. Teismas šį reikalavimą laikė nepagrįstu (LR DK 300 str. 4 d., 141 str. 3 d., 303 str.). Teismas įvertino tai, kad ieškovui priteisė 400 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti su juo laiką, todėl ieškovo reikalavimas priteisti dar po 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą dieną yra perteklinis, dvigubas. Taigi teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl yra teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-23 sprendimo dalį panaikinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio naktį, vadovavosi suklastotais atsakovės pateiktais buhalterinės atskaitomybės dokumentais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės apskaičiuotas 1,84 Eur priedas prie atlyginimo už vasario mėn., 51,89 Eur priedas už balandžio mėn., 13,61 Eur kitos išmokos už gegužės mėn. yra apmokėjimas už darbą naktį, kadangi nė viename darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovė nepažymėjo ieškovo naktinio darbo valandų. Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino reikalavimą nuo 214,28 Eur iki 114,74 Eur, kadangi iš skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenų matyti, kiek laiko ir kada ieškovas dirbo. Atsiskaitymo lapeliuose nėra pažymėta, kad ieškovui būtų sumokėta už darbą poilsio dienomis. Dėl išvardytų priežasčių teismas pažeidė vidutinio darbo valandos užmokesčio apskaičiavimo tvarką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimo Nr. 1288 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įgaliojusio 2015-01-01, 7.3 p. Dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kokia informacija remdamasis teismas apskaičiavo ieškovui darbo užmokestį, o atsakovės pateiktuose atsiskaitymo lapeliuose nėra nurodyta, kad buvo sumokėta už darbą švenčių dienomis. Taip pat vėlgi teismas vadovavosi suklastotais byloje pateiktais atsakovės buhalteriniais dokumentais, nors ieškovas pateikė iššifruotus iš skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis. Dėl darbo užmokesčio už viršvalandžius, nepriteistų sumų apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi suklastotais atsakovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka ir netinkamai apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi apskaičiavimai atlikti ne pagal faktines ieškovo darbo valandas, kaip nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-27 nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“, o pagal darbo sutartį apskaičiavus vidutinį atlyginimą, taip atsakovė siekė mokėti mažesnį atlyginimą ir mažesnius mokesčius valstybei.Dėl teismo sprendimo dalies dėl darbo aprangos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie patirtas 100 Eur išlaidas. Nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė apsaugos priemonių išdavimo žurnalo, kuris patvirtintų ar paneigtų faktą apie darbo priemonių parūpinimą ieškovui. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti 1000 Eur reikalavimą iki 400 Eur, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Nurodo, kad atsakovė visą jo darbo įmonėje laiką nežymėjo, neskaičiavo ir nesumokėjo ieškovui priklausančio darbo užmokesčio už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, už dirbtus viršvalandžius, dėl to neteisingai buvo apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovė buvo sumokėjusi tik pagrindinį darbo užmokestį, tačiau sistemingai vengė mokėti ir su kitomis darbo išmokų rūšimis susijusį atlyginimą. Nesutinka, kad kasacinio teismo praktikoje taikomas proporcingumo principas mažinant išmokas už uždelstą atsiskaityti laiką.Dėl darbdavio administracinės atsakomybės apeliantas nurodo, kad teismas, įvertinęs darbdavio nesąžiningus veiksmus, suklastotų dokumentų teikimą bei įpareigotų pateikti dokumentų nepateikimą, turėjo skirti atsakovei administracinę nuobaudą, vadovaudamasis ATPK 41 straipsniu. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl ne viso išmokėto darbo užmokesčio – už darbą naktį, poilsio dienomis, švenčių dienomis, dėl viršvalandžių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neišmokėtų dienpinigių, taip pat išlaidų už darbo aprangą, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovas taip pat iškėlė reikalavimą priteisti 34,56 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio naktį, vadovavosi suklastotais atsakovės pateiktais buhalterinės atskaitomybės dokumentais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo apskaičiuotas 1,84 Eur priedas prie atlyginimo už vasario mėn., 51,89 Eur priedas už balandžio mėn., 13,61 Eur kitos išmokos už gegužės mėn. yra mokėjimas už darbą naktį, kadangi nė viename darbo laiko apskaitos žiniaraštyje atsakovė nepažymėjo ieškovo naktinio darbo valandų. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi suklastotais atsakovės pateiktais buhalteriniais dokumentais, dėl kelių priežasčių. Visų pirma, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog būtų buvęs atliktas tyrimas ir būtų nustatyta, kad atsakovės pateiktuose buhalterinės atskaitomybės dokumentuose esantys duomenys yra netikslūs, nepatikimi, dėl ko teismas negalėtų jų vertinti kaip rašytinių įrodymų. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti atlygį už darbą naktimis, nurodė, kad rėmėsi ieškovo pateikta 2016-08-12 pažyma, kurią jis sudarė pats ir kurioje yra nurodytas darbo laikas naktimis. Teismas nurodė, kad šiuos duomenis patvirtina 2016-06-07 pateiktos bendro darbo laiko skaičiavimo lentelės (skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenys) už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30, nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31. Teismas analizuodamas ieškovo išdirbtą darbo laiką naktimis taip pat nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie apskaičiuotą ir išmokėtą užmokestį už darbą naktimis, tačiau atsiliepime, pateiktame darbo ginčų komisijai, atsakovė nurodė, kad informaciją apie vairuotojų darbą nakties metu gauna tik mėnesio pabaigoje, kadangi atsakovė pagal sutartį dirba su kita užsienyje veikiančia bendrove ir darbuotojai vairuoja partneriams priklausančias transporto priemones. Dėl šios priežasties kompensacija už darbą nakties metu yra mokama darbuotojams kaip priedas prie atlyginimo. Teismas pagal pateiktą darbo užmokesčio suvestinę nustatė, kad atsakovė už darbą 2016 m. vasario mėn. ieškovui apskaičiavo 250,80 Eur darbo užmokesčio ir 1,84 Eur kitų išmokų, už 2016 m. kovo mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio, 2016 m. balandžio mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio ir 51,89 Eur kitų išmokų, už 2016 m. gegužės mėn. – 456 Eur darbo užmokesčio, 13,61 Eur kitų išmokų ir 135,65 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taigi įvertino tai, kad sumos (1,84 Eur + 51,89 Eur + 13,61 Eur), kurios yra įvardytos kaip kitos išmokos, yra priedai už darbą naktimis. Taigi teismas, įvertinęs byloje visumą pateiktų tiek ieškovo, tiek atsakovės rašytinių dokumentų, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimo Nr. 650 ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01) 7.3 punktu, pagal kurį vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), detaliai ir tiksliai atliko skaičiavimus byloje dėl ieškovui priklausančio darbo užmokesčio naktimis ir tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atliko skaičiavimus, pakartotinai jų neatlieka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio naktį yra pagrįsta ir teisėta.Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino reikalavimą nuo 214,28 Eur iki 114,74 Eur, kadangi iš skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenų matyti, kiek laiko ir kada ieškovas dirbo. Atsiskaitymo lapeliuose nėra pažymėta, kad ieškovui būtų sumokėta už darbą poilsio dienomis. Dėl išvardytų priežasčių teismas pažeidė vidutinio darbo valandos užmokesčio apskaičiavimo tvarką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimo Nr. 1288 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įgaliojusio 2015-01-01, 7.3 p. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimas Nr. 1288 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pagal 1 straipsnį yra taikomas, kai darbuotojui mokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos. Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalauja priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis, todėl yra taikomas LR DK 194 straipsnis. Minėtas straipsnis numato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. 186 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Taigi pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis išplėstine darbo užmokesčio suvestine, kurioje yra nurodytas darbo užmokestis (LR DK 186 str. 2 d.) už išdirbtas valandas, ir ieškovo pateiktomis bendro darbo laiko skaičiavimo lentelėmis (skaitmeninės kortelės duomenimis), kuriose nurodoma, kiek ieškovas laiko dirbo poilsio dienomis (LR DK 194 str.), itin detaliai ir tiksliai apskaičiavo, kiek atsakovė turėjo sumokėti ieškovui už darbą poilsio dienomis, ir tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo užmokestį už darbą poilsio dienomis, pagrįstai ir teisėtai taikydamas LR DK 194 ir 186 straipsnius, pakartotinai neatlieka skaičiavimų, kuriuos jau teisingai atliko pirmosios instancijos teismas. Dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kokia informacija remdamasis teismas apskaičiavo ieškovui darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis, o atsakovės pateiktuose atsiskaitymo lapeliuose nėra nurodyta, kad buvo apmokėta už darbą švenčių dienomis. Taip pat vėlgi teismas vadovavosi suklastotais byloje pateiktais atsakovės buhalteriniais dokumentais, nors ieškovas pateikė iššifruotus iš skaitmeninės vairuotojo kortelės duomenis. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendime nėra duomenų, kokia informacija remdamasis teismas apskaičiavo ieškovui darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis priteisimo aiškiai nurodė, kad vadovavosi skaitmeninės kortelės duomenimis, ir nustatė, kad 2016-02-16 ieškovas dirbo 7 valandas 46 minutes (vairavimo 7 valandas 32 minutes ir kitus darbus dirbo 14 minučių), 2016-03-11 dirbo 5 valandas 47 minutes (5 valandas 40 minučių vairavo ir 7 minutės dirbo kitus darbus). Teismas, vadovaudamasis ta pačia išplėstine užmokesčio suvestine, nustatė, kad atsakovė vasario mėnesį už ieškovo 87 valandų darbą sumokėjo ieškovui 252,64 Eur, kovo mėnesį ieškovui sumokėjo 456,00 Eur darbo užmokesčio už dirbtas 167 valandas neatskaičius mokesčių. Taip pat pirmosios instancijos teismas pripažino, kad mokėjimo lapeliuose nėra nurodoma, kad yra sumokėta už darbą švenčių dienomis. Todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis LR DK 194 straipsniu, kuris numato mokėjimo už darbą poilsio švenčių dienomis tvarką, detaliai ir tiksliai apskaičiavo ieškovui priklausančią sumą už darbą švenčių dienomis – 2016-02-16 ir 2016-03-11, ir tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies. Teisėjų kolegija konstatavusi, kad nėra pagrindo nesusitikti su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais, papildomai jų nekartoja ir konstatuoja, kad teismo sprendimo dalis dėl darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis yra pagrįsta ir teisėta.Teisėjų kolegija dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi neva suklastotais buhalterinės atskaitomybės dokumentais apskaičiuodamas tiek darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis, tiek darbo užmokestį už viršvalandžius, dėl nepriteistų sumų jau yra pasisakiusi anksčiau šioje byloje, todėl papildomai nesikartoja. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (LRCPK 178 str.).Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka ir netinkamai apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi apskaičiavimai atlikti ne pagal faktines ieškovo darbo valandas, kaip nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-27 nutarimas Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“, o pagal darbo sutartį apskaičiavus vidutinį atlyginimą, taip atsakovė siekė mokėti mažesnį atlyginimą ir mažesnius mokesčius valstybei. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo vidutinį darbo užmokestį, kadangi apeliantas vadovavosi originalia (jau nebeaktualia) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-27 nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ redakcija, nurodydamas, kad minėto nutarimo 6.1 p. numato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. O 6.2 punktas numato, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), todėl įvertinus tai, kad ieškovas faktiškai dirbo 45 dienas (per vasario, kovo, balandžio mėnesius) ir gavo 1 249,57 Eur atlygį, ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis turėtų būti 27,77 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo metu galioja (pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-19 nutarimu Nr. 1288, kuris įsigaliojo 2015-01-01) redakcija, kurios 7.1 punktas nustato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitomas ir padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (4.2 punktas). Taip pat dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį yra neįskaitoma (6.5 punktas). Minėto teisės akto 8 punktas numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Taigi, kaip jau buvo išaiškinta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išplėstine darbo užmokesčio suvestine, sudėjęs paskutinių trijų mėnesių (vasario–balandžio mėn.) darbo užmokesčius, numatytas ir jau teismo priteistas kitas darbo apmokėjimo rūšis – už darbą naktį vasario–balandžio mėn., už darbą poilsio dienomis – kovo–balandžio mėn., už darbą švenčių dienomis vasario–kovo mėn., pagrįstai, vadovaudamasis Aprašo 4.1–4.4 punktais, apskaičiavo, kad vidutinis darbo dienos užmokestis yra 25,79 Eur. Apeliantas nurodo, kad 2015-12-23 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-789 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinimo“ 1.1.1 p. numato, kad esant penkių darbo dienų savaitei taikomas 0,7 koeficientas, todėl taikant atostogų apskaičiavimo formulę koeficientas taikant 5 savaitės darbo dienų tarifą yra 6,16. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad koeficientas yra 5,91, kadangi ieškovo pateiktuose užmokesčio už nepanaudotas atostogas skaičiavimuose buvo įsivėlusi aritmetinė klaida apvalinant. Taigi įvertinus tai, kad ieškovas pas atsakovę dirbo 18 dienų vasario mėn., 31 dienų kovo mėn., 30 dienų balandžio mėn., 31 dienų gegužės mėn., susidaro 28 darbo dienų vidurkis. Todėl kompensacija su nepanaudotas atostogas skaičiuojama taip: 28 d. /365 x 110, gauta suma dauginama iš 0,7 koeficiento ir gaunama 5,91. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismas skundžiamame sprendime atliko detalizuotus, tikslius, pagrįstus skaičiavimus, jų neatkartoja ir konstatuoja, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta.Dėl teismo sprendimo dalies dėl darbo aprangos. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie patirtas 100 Eur išlaidas. Nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė apsaugos priemonių išdavimo žurnalo, kuris patvirtintų ar paneigtų faktą apie darbo priemonių parūpinimą ieškovui. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui nepateikus įrodymų apie įsigytas papildomas darbo apsaugos priemones, nėra pagrindo priteisti 100 Eur. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti 1000 Eur reikalavimą iki 400 Eur, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais. Nurodo, kad atsakovė ieškovui visą jo darbo įmonėje laiką nežymėjo, neskaičiavo ir nemokėjo ieškovui jam priklausančio darbo užmokesčio už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, už dirbtus viršvalandžius, dėl to neteisingai buvo apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už ne panaudotas atostogas. Nurodo, kad atsakovė buvo sumokėjusi tik pagrindinį darbo užmokestį, tačiau sistemingai vengė mokėti ir su kitomis darbo išmokų rūšimis susijusį atlyginimą.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LRCPK 185 str.). DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Reikšminga priežastimi, sudarančia pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, be kita ko, pripažįstama ir trumpa darbo santykių trukmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovą ir atsakovę darbo teisiniai santykiai siejo beveik 4 mėnesius. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė dalį darbo užmokesčio ieškovui sumokėjo, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas. Todėl įvertinęs trumpą darbo santykių trukmę, tai, kad atsakovė buvo išmokėjusi dalį atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, bendraisiais teisės principais, sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo 1000 Eur iki 400 Eur.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovo prašymą priteisti 34,56 Eur už kiekvieną dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2016-08-24 iki visiško atsiskaitymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikęs LR DK 141 straipsnio 3 dalį ir priteisęs kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 34,56 Eur priteisimo. Dėl darbdavio administracinės atsakomybės apeliantas nurodo, kad teismas, įvertinęs darbdavio nesąžiningus veiksmus, suklastotų dokumentų teikimą bei įpareigotų pateikti dokumentų nepateikimą, turėjo skirti atsakovei administracinę nuobaudą, vadovaudamasis ATPK 41 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad civilinio proceso tvarka yra nagrinėjami ginčai dėl civilinių teisinių santykių, o klausimai dėl administracinės atsakomybės taikymo yra nagrinėjami administracinės teisenos tvarka.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą nepakeistą.