- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- I-130-208/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00046-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už viršvalandžius priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–6), prašydamas priteisti iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtus ir neapskaitytus viršvalandžius laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., t. y. 173 val. viršvalandžių – iš viso: 586,75 Eur.
Nurodo, kad iki 2017 m. gruodžio 5 d. vykdė tarnybą Departamente. Pasak pareiškėjo, sudarant darbo (pamainų) grafikus, atsakovas nesilaikė nustatytos maksimalios darbo laikos normos, dėl ko jam teko dirbti daugiau nei numato darbo laiko norma. Dėl šios priežasties susidarė viršvalandžiai, už kuriuos nebuvo atsiskaityta. Be to, pareiškėjo manymu, darbo laiko normos taikymas ir savaitės (7 dienų laikotarpio) skaičiavimas neatitiko ginčo laikotarpiu galiojusio Darbo kodekso nuostatų bei Europos sąjungos teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu buvo pažeista teisė į teisingą apmokėjimą. Atsakovui netinkamai taikius 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, susidarė viršvalandžiai, todėl iš Departamento priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį darbą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog asmenų, kuriems pagal tarnybos pobūdį privalo būti išduodamas tarnybinis ginklas, laikas, sugaištas apsiginkluojant ir nusiginkluojant, turėjo būti įskaitomas į darbo laiką, tačiau visas šis laikotarpis, t. y. pasirengimas tarnybai gaunant privalomas priemones jos vykdymui bei vykimas su tarnybiniu transportu iš garažų į tarnybos vietą, ir atsiskaitymas po tarnybos, t. y. ginklo grąžinimas ir parvykimas tarnybiniu transportu į garažus, į pareiškėjo darbo laiką laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. nebuvo įskaitomas.
Paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodo, kad faktinį pareiškėjo ginklo paėmimo ir grąžinimo laiką įtraukus į jo pamainos trukmę, susidariusių viršvalandžių skaičius yra 175,58 val., todėl susidariusi nepriemoka yra 584,35 val. Kadangi atsakovas nevykdė pareigos apskaityti viršvalandinį darbą, jis privalo apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Prašė netaikyti senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamentas, vykdydamas darbo ir poilsio laiko apskaitą, privalėjo vadovautis Vidaus tarnybos statutu, Laiko apskaitos ypatumais, DK bei juos detalizuojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis. Departamentas, 2009 m. balandžio 30 d. priimdamas įsakymą Nr. V-119 ir 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. V-456 ir juose apibrėždamas (pritaikęs įstatymo analogiją) sąvokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinį, jokių įstatymų reikalavimų bei pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų (teisę į kasdieninį ir savaitės nepertraukiamąjį poilsį, teisę dirbti darbą, kiekvieną savaitę neviršijantį 48 valandų darbo laiko normos, teisę į kvalifikacijos kėlimą ir kt.) nepažeidė. O tokiu būdu įgyvendino Laiko apskaitos ypatumų 7 punkte jam nustatytą pareigą detalizuoti pamainų paskirstymą per savaitę. Paaiškino, kad vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. Būtent tokią prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė ir Departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitą. Taip pat nesutinka, kad Įsakymas ir Aprašas yra norminiai administraciniai aktai, nes yra vidaus administravimo aktai Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Pagal savo turinį minėti Įsakymas ir Aprašas yra skirti ne sukurti naujas teisės normas, o techniškai įgyvendinti atitinkamus santykius reglamentuojančias darbo ir tarnybos įstatymų nuostatas. Pasak atsakovo, Departamentas neturėjo įstatyminiu lygmeniu nustatytos pareigos į pareigūnų pamainos trukmę įskaičiuoti nusiginklavimo laiką. Be to, pareiškėjas apsiginkluodavo ne prieš pamainos pradžią, bet pamainos metu arba prasidėjus jo pamainai. Departamentas atsiliepime taip pat teigia, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies paduoti laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio mėn.
Paaiškinimuose atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju taikytina 3 metų senatis. Patvirtino, kad atsakovo pateiktoje pažymoje yra nurodyta, kad pareiškėjui susidarė 22,02 val. viršvalandžių. Mano, kad teismui reikėtų vadovautis minėtais duomenimis, sprendžiant pareiškėjo apsiginklavimo laiko įskaitymo į jo pamainą trukmę klausimą. Pareiškėjo apsiginklavimas trukdavo trumpiau nei 30 min., todėl 30 min. prieš tarnybą įskaitymas į pareiškėjo pamainos trukmę yra neatitinkantis protingumo ir teisingumo principų. Pareiškėjas privalo ginklą grąžinti iškart po pamainos, todėl bet koks ginklo grąžinimo delsimas yra neteisėtas. Pareiškėjas dėl darbo organizavimo (dėl viršvalandžių) jokių pretenzijų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra statutinis Departamento valstybės tarnautojas, ginčijamu laikotarpiu ėjęs pareigas Departamento Pastatų apsaugos skyriuje.
Byloje ginčas kilo dėl neapmokėjimo už viršvalandinį darbą teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, jog į jo tarnybos laiką nebuvo įskaitytas laikas, kurį jis užtruko pasirengimui tarnybai bei grąžinant naudotas priemones. Departamentas iš esmės teigia, kad pareiškėjas savo funkcijas vykdo nepertraukiamai, pareiškėjui buvo taikoma iki 48 val. per savaitę darbo laiko norma, kuri yra įtvirtinta ginčo metu galiojusios redakcijos Statuto 29 straipsnio 3 dalyje. Šioje byloje nagrinėjama situacija patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei Statuto 37 straipsnio 3 dalies, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., reglamentavimo sritį (nėra ginčo dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos 48 valandų per savaitę darbo laiko normos taikymo pareiškėjų atžvilgiu pagrįstumo). Ginčas šiuo atveju kyla dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje (Statuto 37 straipsnio 3 dalyje, galiojančioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtintos sąvokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinio. Pareiškėjai mano, kad ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ nebūtinai turi sutapti su laikotarpiu nuo pirmadienio iki sekmadienio.
Statuto (redakcija iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Statuto 29 straipsnio 3 dalis nustatė, kad funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Vyriausybė, vykdydama Statuto 29 straipsnio 3 dalies įpareigojimą, 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d.) patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (toliau – Pareigybių sąrašas) bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Laiko apskaitos ypatumai). Laiko apskaitos ypatumų 2 punkte nustatyta, kad Laiko apskaitos ypatumų 1 punkte nustatytiems pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintuose Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumuose (toliau – ir Ypatumai) nustatyta, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai (4 p.). Pareigūnams naktinis darbo laikas ir darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse netrumpinami (5 p.). Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigūnams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali būti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigūnams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku (6 p.).
Departamentas, atsižvelgdamas į jam Laiko apskaitos ypatumų 7 punktu suteiktas teises ir pareigas (priimti atitinkamus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles), detaliai reglamentuojančius pareigūnų darbo ir laiko apskaitos klausimus) bei siekdamas užtikrinti darbo ir poilsio laiko teisinio reguliavimo tikrumą ir aiškumą (nes tik esant aiškiam teisiniam reguliavimui gali būti tinkamai Departamente vykdoma darbo laiko apskaita), 2009 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. V-119 ,,Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų sąrašo bei kitų teisės aktų patvirtinimo“, kurio 2.1 papunkčiu nustatė, kad savaitės (septynių dienų laikotarpis) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir Darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-456, 2.9 papunkčiu (savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos. Savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis). Sisteminė nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. Būtent tokią prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė ir Departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtas teisės nuostatas, yra konstatavęs, jog taikyti teisės normas, reguliuojančias darbo teisinius santykius, kai esminiai darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimai yra išspręsti Ypatumų 4–6 punktuose, nėra teisinio pagrindo. Pirminis leistinas įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar buvo pažeistas darbo ir poilsio režimas atitinkamu laikotarpiu, yra tokio laikotarpio pamainų grafikai. Taigi savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia šiuo atveju neturi reikšmės. Faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinais teisės aktais iš esmės panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog Departamentas savaitę (7 dienų laikotarpį) tapatindamas su kalendorine savaite, darbo laiko apskaitą vykdė tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-756/2019, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1506-438/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-261/2018)
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjo darbo ir poilsio režimas ginčo laikotarpiu atitiko Ypatumų reikalavimus. Pareiškėjas argumentus dėl viršvalandžių susidarymo grindžia kitokia savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos pradžia bei pabaiga, tačiau šie argumentai, vadovaujantis pirmiau minėta teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, atmestini kaip nepagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad kiekvieną pamainą nebuvo įtraukiama į apskaitą laikas, skirtas pasiruošimui tarnybai ir laikas skirtas tarnybiniam ginklui po pamainos grąžinti. Atsakovas atsiliepime iš esmės teigia, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent tiek laiko užtrukdavo apsiginklavimas bei tarnybinės transporto priemonės paėmimas, taip pat nusiginklavimas bei tarnybinės transporto priemonės grąžinimas. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad maždaug prieš 30 min. (prieš tarnybą) turėdavo apsiginkluoti ir vykdavo į Departamento administracinį pastatą, adresu: Pamėnkalnio g. 21/4, Vilnius. Iš čia pareiškėjas vykdavo į tarnybos vietą – saugomą objektą. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjo pamaina prasidėdavo darbo ir budėjimo grafike nurodytu laiku Pamėnkalnio g. 21/4, Vilniuje. Imperatyvus reikalavimas paimti tarnybinę transporto priemonę bei apsiginkluoti prieš pamainą, t. y. iki darbo ir budėjimo grafike nurodyto laiko, Departamente nebuvo nustatytas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės pripažįstama, kad nusiginklavimo laikas turėtų būti įtrauktas į darbo laiko apskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-640-520/2018), tačiau šio laiko įtraukimas neturi būti formalus. Iki 2016 m. balandžio 1 d. nebuvus atskiro reguliavimo, kuriuo patvirtinta, koks konkrečiai apsiginklavimo ir nusiginklavimo laikas yra įtraukiamas į Departamento pareigūnų darbo laiko apskaitą, į tokią apskaitą galėtų būti įtrauktas tik realus pareigūnų nusiginklavimo laikas konkrečiu laikotarpiu.
Pareiškėjas skunde iš esmės teigia, kad ginčo laikotarpiu ginklo paėmimo procedūra ir nusiginklavimas truko vidutiniškai po 30 min. Teismas pažymi, kad šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Departamentas su atsiliepimu pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais apsiginkluodavo ir nusiginkluodavo pamainos metu, t. y. nesugaišdavo laiko tarnybos metu pasiruošti tarnybai bei po pamainos grąžinti ginklus (t. 1, b. l. 130–139). Byloje teismo įpareigojimu taip pat pateiktas Departamento žiniaraštis apie darbo laiko apskaitą, kuriame pateikti pareiškėjo viršvalandžiai susidarę dėl faktinio apsiginklavimo laiko (t. 2, b. l. 126).
Šiuo atžvilgiu sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos aktualus ir DK reglamentavimas, kiek tai susiję su senaties terminu pareikšti reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nėra sureguliavęs terminų pareikšti reikalavimus dėl išmokų, susijusių su valstybės tarnybos santykiais, priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, turi būti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijos nuo 2017 m. liepos 1 d. 15 straipsnyje) nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovas prašo taikyti senaties terminą. Pareiškėjas į teismą dėl nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2017 m. gruodžio 28 d. Taigi pareiškėjas praleido DK nustatytą trejų metų senaties terminą skundui pateikti dėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d. susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėjas skunde nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujinamas. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl laikotarpiu 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gruodžio 27 d. susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjo pamainos trukmę įtraukus apsiginklavimą laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. būtų susidarę 22,02 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjui gali būti priteisiama 224,69 Eur. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovo pateiktais paaiškinimais, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais įrodymais dėl pareiškėjo darbo laiko apskaitos.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nusiginklavimo laikotarpį 30 min. po pamainos. Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nustatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Statuto 37 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d., nustato, kad į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „apsiginkluoti“, ,,apginkluoti“ aiškinamas kaip aprūpinti ginklais, karo reikmenimis. Taigi Statuto 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka ,,apsiginklavimas“ yra susijusi su ginklų paėmimu (apsirūpinimu ginklu). Sąvoka ,,apsiginklavimas“ nėra susijusi su ginklų grąžinimu. Ginklo grąžinimas nagrinėjamu atveju nelaikomas atsiskaitymu už tarnybos rezultatus, nes atsiskaitymas už tarnybos rezultatus Departamente prilyginamas pamainos perdavimui (priėmimui), pareigūnams pamainos perdavimą (priėmimą) pažymint budėjimo priėmimo–perdavimo apskaitos žurnale. Pamainos perdavimo (priėmimo) laikas sutampa su pareigūnų pamainos pradžios ar pabaigos laiku. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nusiginklavimo laikotarpį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas, įvertinęs ginčo šalių teiktus paaiškinimus bei dokumentus, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką sprendžia, kad pareiškėjo darbo laiko apskaitą Departamentas iš esmės vykdė tinkamai, tačiau į pareiškėjo darbo laiko apskaitą nepagrįstai nebuvo įtrauktas apsiginklavimo prieš tarnybą laikas, už kurį iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 224,69 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. D. iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 224,69 eurus (du šimtus dvidešimt keturis eurus ir šešiasdešimt devynis eurocentus) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą.
Kitą pareiškėjo M. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.