Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjai A. K. (buv. K.), R. K., R. K. ir S. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė:

1.1. Iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. išdirbtus ir neįtrauktus į apskaitą viršvalandžius:

1.1.1. A. K. (buv. K.) už 2 454 val. (iš jų 1 041 val. apsiginkluoti) – 5 436,28 Eur (iš jų apsiginkluoti – 2 312,90 Eur);

1.1.2. S. V. už 1 917,5 val. (iš jų 848 val. apsiginkluoti) – 3 988,46 Eur (iš jų apsiginkluoti – 1 771,97 Eur);

1.1.3. R. K. už 762 val. (iš jų 284 val. apsiginkluoti) – 1 779,93 Eur (iš jų apsiginkluoti – 664,24 Eur);

1.1.4. R. K. už 1 272 val. (iš jų 376 val. apsiginkluoti) – 2 736,13 Eur (iš jų apsiginkluoti –801,11 Eur);

1.2. Stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar 2009 m. kovo 30 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.9 punktas (šiuo metu galiojantis aktas) iš esmės neatitiko (neatitinka) ir prieštaravo (prieštarauja) galiojančioms 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (toliau – ir Direktyva) 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio 3 dalies, 160 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 4 ir 5 dalių, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 37 straipsnio 4 dalies (iki 2016 m. sausio 1 d. – 29 str. 4 d.) nuostatoms;

1.3. Nustačius, kad nėra aiškus Direktyvos 6 straipsnio taikymas valstybės tarnyboje, stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

2. Skunde pareiškėjai nurodė, kad yra Departamento (duomenys neskelbtini) statutiniai valstybės tarnautojai. Iki 2016 m. gegužės 1 d. jų darbas Departamente buvo organizuojamas taikant 48 val. per savaitę darbo laiko normą. Departamentas nesilaikė nustatytos maksimalios darbo laiko normos, todėl pareiškėjams teko dirbti viršvalandžius, už kuriuos nebuvo sumokėta. Pareiškėjai ginčą kėlė dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį), neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“. Sudarant pamainų grafikus nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. nebuvo laikomasi DK ir Statute nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl darbo laiko per 7 dienų laikotarpį normos ir laikotarpių, kurie turėtų būti įskaitomi į darbo laiką. Pareiškėjams per 7 dienų laikotarpį tekdavo dirbti daugiau nei po 48 val., tačiau dėl ydingo darbo pamainų organizavimo jų dirbtas darbo laikas, viršijęs 48 val. per 7 dienų laikotarpį, į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kaip viršvalandžiai, nebuvo įtrauktas. Pareiškėjų teigimu, Departamento direktoriaus Įsakymo 2.1 punktas, pagal kurį savaitės (7 dienų laikotarpio) pradžia buvo laikomas pirmadienis, ir Aprašo 2.9 punkte įtvirtinta analogiška Įsakymo 2.1 punktui nuostata dėl savaitės laiko iš esmės prieštarauja Direktyvos 6 straipsnio, DK 144 straipsnio 4 dalies, 147 straipsnio 3 dalies, 160 straipsnio 1 dalies, 161 straipsnio 4 ir 5 dalių, Statuto 37 straipsnio 4 dalies (iki 2016 m. sausio 1 d. – 29 str. 4 d.) nuostatoms. Skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. susidariusius viršvalandžius, 48 val. darbo laiko normą viršijusias valandas reikia skaičiuoti per bet kurį 7 dienų laikotarpį. Septynių dienų terminas, per kurį turi būti užtikrinamas ne tik minimalus poilsio laikas, bet ir neviršijama 48 valandų, įskaitant viršvalandžius, 7 dienų darbo laiko norma, o analogiškai ir Statuto 29 straipsnio 3 dalyje (iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos 37 str. 3 d.) nurodyta savaitė (7 dienų laikotarpis), neturi būti siejamas su kokiomis nors kalendorinėmis dienomis ar konkrečiomis savaitės dienomis, todėl savaitės nepertraukiamas poilsio laikas bei 40 val. savaitės darbo laiko norma turi būti nustatyta taip, kad būtų užtikrinami pasirinkus bet kurį 7 dienų laikotarpį. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. jiems prieš pradedant tarnybą buvo išduodami (ir šiuo metu yra išduodami) tarnybiniai ginklai, o pasibaigus pamainai ginklus jie grąžina. Apsiginklavimas ir nusiginklavimas trunka apie 1 val., tačiau šis laikas nebuvo įskaitomas.