- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- I-2591-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00566-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. K., R. K., S. V.
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., R. K., R. K. ir S. V. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. K., R. K., R. K. ir S. V. prašo teismo: 1) priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD, Departamentas) laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už išdirbtus ir neįtrauktus į apskaitą viršvalandžius: A. K. už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 2 454 val. (iš kurių apsiginkluoti – 1 041 val.) viršvalandžių – 5 436,28 Eur (iš jų apsiginkluoti – 2 312,90 Eur); S. V. už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 1 917,5 val. (iš kurių apsiginkluoti – 848 val.) viršvalandžių – 3 988,46 Eur (iš jų apsiginkluoti – 1 771,97 Eur); R. K. – už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 762 val. (iš kurių apsiginkluoti – 284 val.) viršvalandžių – 1 779,93 Eur (iš jų apsiginkluoti – 664,24 Eur); R. K. – už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 1 272 val. (iš kurių apsiginkluoti – 376 val.) viršvalandžių – 2 736,13 Eur (iš jų apsiginkluoti – 801,11 Eur); 2) stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar 2009-03-30 VAD direktoriaus įsakymo Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigūnų bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ 2.1 punktas (redakcija iki 2016-01-01) ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo 2.9 punktas (šiuo metu galiojantis aktas) iš esmės neatitiko (neatitinka) ir prieštaravo (prieštarauja) galiojančioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str., Darbo kodekso 144 str. 4 d., 147 str. 3 d. 160 str. 1 d. 161 str. 4 ir 5 d., Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. (iki 2016 m. sausio 1 d. – 29 str. 4 d.) nuostatoms; 3) nustačius, kad nėra aiškus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str. taikymas valstybės tarnyboje, stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašant prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo (1 t., b. 1. 1–15).
Pareiškėjai paaiškina, kad yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus statutiniai valstybės tarnautojai. Iki 2016-05-01 darbas VAD buvo organizuojamas taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normą. VAD nesilaikė nustatytos maksimalios darbo laikos normos, todėl pareiškėjams teko dirbti daugiau, nei nustato darbo laiko norma, dėl to susidarė viršvalandžiai, už kuriuos pareiškėjams nebuvo sumokėta. Pareiškėjai nurodo, jog ginčas keliamas dėl Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu (toliau – Statutas), 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu“. Sudarant pamainų grafikus laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01, nebuvo laikomasi teisės aktų, t. y. Darbo kodekso ir Statuto, nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl darbo laiko per 7 dienų laikotarpį normos ir laikotarpių, kurie turėtų būti įskaitomi į darbo laiką. Pareiškėjams per 7 dienų laikotarpį tekdavo dirbti daugiau nei po 48 val. Dėl ydingo darbo pamainų organizavimo jų dirbtas darbo laikas, viršijęs 48 val. per 7 dienų laikotarpį, į darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo įtrauktas kaip viršvalandžiai.
Pareiškėjų teigimu, 2009 m. balandžio 30 d. priimto VAD direktoriaus įsakymo Nr. V-119 (toliau – Įsakymas), pagal kurio 2.1 punktą savaitės (7 dienų laikotarpio) pradžia buvo laikomas pirmadienis, ir VAD darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2.9 p. įtvirtinta analogiška Įsakymo 2.1 p. nuostata dėl savaitės laiko iš esmės prieštarauja galiojančioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str., Darbo kodekso 144 str. 4 d. 147 str. 3 d. 160 str. 1 d. 161 str. 4 ir 5 d., Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. (iki 2016-01-01 – 29 str. 4 d.) nuostatoms. Mano, kad, skaičiuojant jų laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 susidariusius viršvalandžius, 48 val. darbo laiko normą viršijusias valandas reikia skaičiuoti per bet kurį 7 dienų laikotarpį. Septynių dienų terminas, per kurį turi būti užtikrinamas ne tik minimalus poilsio laikas, bet ir neviršijama 48 valandų įskaitant viršvalandžius 7 dienų darbo laiko norma, o analogiškai ir Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. (Statuto, galiojusio iki 2016-01-01, redakcijos 37 str. 3 d.) nurodyta savaitė (7 dienų laikotarpis), neturi būti siejamas su kokiomis nors kalendorinėmis dienomis ar konkrečiomis savaitės dienomis, todėl savaitės nepertraukiamas poilsio laikas bei 40 valandų savaitės darbo laiko norma turi būti nustatyti taip, kad būtų užtikrinami pasirinkus bet kurį 7 dienų laikotarpį. Pareiškėjų nuomone, priimtas Įsakymas ir Aprašas turėtų būti laikomi norminiais teisės aktais, jie atitinka visus nurodytus reikalavimus, kad administracinis aktas būtų pripažintas norminiu.