Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. skunduose (b. l. 5, 16-17, 21-22) nurodo, kad 2012-05-24 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodamas, kad jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, nors pirmos ir antros instancijos teismuose tarnyba neaiškino, kad pareiškėjo byla yra neperspektyvi. Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nes tarnyba atsisakant suteikti jam antrinę teisinę pagalbą (atsisakant surašyti kasacinį skundą) pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisingą teismą ir nešališką, teisingą bylos nagrinėjimą. Prašo skundą patenkinti.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-19 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą.

Byloje nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-05 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-10885-454/2011, pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo Centras“, tretysis suinteresuotas asmuo BTA ADB Lietuvos filialas, dėl nuostolių atlyginimo, ieškinį atmetė. Šioje byloje G. L. atstovavo advokatė J. Brinevičienė (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012-05-09 nutartimi nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 40-47). Pareiškėjas 2012-05-24 Kauno VGTP tarnybai pateikė prašymą (b. l. 33-37), kuriuo prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl kasacinio skundo surašymo. Kauno VGTP tarnyba iš advokatės J.Brinevičienės gavo išvadą, kurioje nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir Kauno apygardos teismo 2012-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-729-264/2012 nėra nustatyta CPK numatytų kasacijos pagrindų (b. l. 46-47). Kauno VGTP tarnyba vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu priėmė 2012-06-13 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483 (b. l. 48), kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - VGTPĮ). Šio įstatymo pagrindinis tikslas - padėti fiziniams asmenims, kurie patys nepajėgūs už savo lėšas pasisamdyti advokatą, gauti tinkamą teisinę pagalbą. Tačiau įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę teisinės pagalbos tarnybai vertinti pirminį reikalavimo pagrįstumą, tuo pačiu siekia užkirsti kelią ir gynybos besikreipiančių asmenų piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, kurie nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjai atitinka Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, tiksliai laikantis šio Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Procesinių dokumentų sąvokos Įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas nepateikia, todėl ši definicija turi būti aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais ir remiantis teisės aiškinimo būdais. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XI skyriaus pirmasis skirsnis yra skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 straipsnyje pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. CPK XI skyriaus 116 straipsnyje taip pat pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 straipsnio, tiek ir iš CPK 116 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog kasacinis skundas atitinka antrinės teisinės pagalbos dokumentams keliamus reikalavimus.

Nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taip pat būtina nustatyti, ar Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama 2012-06-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kasacinio skundo parengimas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno tarnybos paskirto advokato (CPK 347 str. 3 d.) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Nagrinėjami atveju atsakovas savo sprendimą grindžia VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, t. y., kad antrinė teisinė pagalba neteikiama jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Kadangi atsakovas savo sprendimą grindžia būtent šiomis įstatymo nuostatomis, todėl šioje administracinėje byloje tikrintinas jų taikymo pagrįstumas. Atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus - t. y. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir teismui teiktiną kasacinį skundą (ABTĮ 57 str.).

Be to, ir LVAT savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas ir perspektyvus, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą (spręsdamas ginčą) iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo ir neperspektyvumo nustatymas Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkto prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo, perspektyvumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio skundo (ieškinio, skundo ir t.t.) parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT bylos Nr. A-20-104/2008, Nr. A-261-1458/2008 ir kt.). Taigi, šio ginčo atveju atsakovas turėjo vertinti tik tai, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų teisiškai pagrįstam kasaciniam skundui parengti, kurį gali pasirašyti tik advokatas (CPK 347 str. 3 d.). Atsakovas nepateikė jokių pagrindų, nereikalaujančių teisės normų aiškinimo ar įrodymų vertinimo, dėl kurių kasacija iš viso negalima.

Pažymėtina ir tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, todėl jos skiriamų lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti panaudojimo efektyvumas negali būti tapatinamas tik išimtinai su pareiškėjų patenkintais reikalavimais teismuose. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje. Tai turi būti siejama su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (ABTĮ 57 str.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį (b. l. 33-37), daro išvadą, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui surašyti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjo prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jo teisių gynimas galimas tik teisiniu keliu. Įvertinus pateiktų įrodymų visetą matyti, kad Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, priimdama 2012-06-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama atstovavimo byloje neperspektyvumu (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), iš esmės vertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis su kasaciniu skundu į teismą pagrįstumą, neperspektyvumą, ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti ir toks atsakovo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktui, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, taip pat Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina priimti sprendimą pagal pareiškėjo G. L. 2012-05-10 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (ABTĮ 57 str., 88 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. skundą patenkinti.

Panaikinti 2012-06-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo G. L. 2012-05-10 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.