- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-729-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“
- Trečiasis asmuo
- BTA ADB Lietuvos filialas
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, tretysis asmuo BTA ADB Lietuvos filialas, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė.
Ieškovas G. L. kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 2-3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Daga“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ 4205,03 Lt nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008-10-14 nutartimi UAB „Daga“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė atsakovą. Kauno apygardos teismo 2009-02-09 nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir ieškovo pirmos eilės kreditoriaus reikalavimas 4425,82 Lt sumai. Iš Garantinio fondo ieškovui buvo išmokėta 4205,03 Lt darbo užmokesčio kompensacija, liko neišmokėta 220,79 Lt. 2008-08-05 UAB „Daga“ buvo persiųstas antstolio V. Zubino patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo išieškotojai I. L., išlaikymo įsiskolinimas sudarė 22897 Lt. Ieškovo manymu, iš Garantinio fondo lėšų išmokėta 4205,03 Lt kompensacija privalėjo būti pervesta išieškotojai I. L.. Kadangi ši suma buvo pervesta į ieškovo asmenine sąskaitą, buvo pažeista reikalavimų tenkinimo eilė, ir lėšos iš sąskaitos buvo nurašytos trečios eilės išieškotojos O. O. naudai, pagal antstolio S. Užkuraičio 2009-10-28 patvarkymą. Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui padaryta 4205,03 Lt žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2008-10-14 nutartimi UAB „Daga“ buvo iškelta bankroto byla, 2009-02-09 nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir ieškovo 4425,82 Lt kreditorinis reikalavimas. Iškėlus UAB „Daga“ bankroto bylą, ieškovas 2008-11-21 buvo atleistas iš darbo. 2008-08-05, dar prieš bankroto bylos iškėlimą, antstolis Valdas Zubinas nusiuntė UAB „Daga“ vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo išieškotojos I. L. naudai. Atleidus ieškovą iš darbo, atsakovas vykdomąjį dokumentą grąžino jį pateikusiam antstoliui V. Z.. Gavus lėšų iš Garantinio fondo, ieškovui 2010-06-14 buvo pervesta darbo užmokesčio kompensacija 4205,03 Lt sumoje, pervedant pinigus į ieškovo nurodytą sąskaitą. Ieškovo sąskaitoje esančios lėšos 2009-10-28 antstolio Sauliaus Užkuraičio, vykdančio išieškojimą iš ieškovo išieškotojos O. O. naudai, patvarkymu buvo areštuotos. Teismas nurodė, kad ieškovas netinkamai supranta ir aiškina teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei įmonių bankrotą. Kauno apygardos teismo 2008-10-14 nutartimi bankroto byla iškelta UAB „Daga“, vykdomajame rašte, kurio netinkamu perdavimu ieškovas kaltina atsakovą, skolininkas nurodytas ieškovas, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu bei CPK nuostatomis, vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš ieškovo bankroto bylą iškėlus UAB „Daga“ neturėjo būti perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi bankroto byla iškelta ne skolininkui, nurodytam vykdomajame dokumente. Patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, kuris buvo pateiktas vykdyti UAB „Daga“, nurodyta, kad atleidus skolininką iš darbo vykdomasis dokumentas nedelsiant turi būti grąžinamas antstoliui. Kadangi ieškovas iš bankrutuojančios UAB „Daga“ buvo atleistas, atsakovas, vykdydamas antstolio nurodymą, visiškai teisėtai vykdomąjį dokumentą grąžino antstoliui. LR Garantinio fondo įstatymo 5 str. 9 d. numatyta, kad įmonei perduotos Garantinio fondo lėšos valstybės institucijų ar įgaliotų vykdyti įsiskolinimų išieškojimą įstaigų sprendimais negali būti nurašomos iš įmonės sąskaitos ne ginčo tvarka, areštuojamos ar kitaip panaudojamos tikslams, nenumatytiems šiame įstatyme. Bankrutuojančios įmonės administratorius Garantinio fondo išmokas perveda į išmokų gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą banke (LR Vyriausybės 2001-06-07 nutarimo Nr. 685 „Dėl Garantinio fondo steigimo“ 9.3 p.). Į kokią sąskaitą pervesti iš Garantinio fondo gautas lėšas, ieškovas buvo nurodęs pats, kaip paaiškino teismo posėdyje, įmonės buhalterijai pateikęs savo banko sąskaitos sutartį. Todėl atsakovas, neturėdamas vykdytinų dokumentų dėl skolų išieškojimo iš ieškovo, ir būdamas įpareigotas LR Garantinio fondo įstatymo nuostatų, gautas lėšas iš Garantinio fondo teisėtai pervedė į ieškovo nurodytą asmeninę sąskaitą. Bankrutuojančios įmonės administratorius, pervedęs lėšas į išmokų gavėjo sąskaitą, negali kontroliuoti kaip panaudojamos iš Garantinio fondo gautos lėšos, ar vykdant išieškojimus yra laikomasi reikalavimų tenkinimo eilės. Skolų iš ieškovo išieškojimo procesui, t.y. vykdomųjų dokumentų persiuntimui įgaliotoms institucijoms, reikalavimų tenkinimo eilės laikymuisi, ir pan., LR ĮBĮ nuostatos netaikomos, kadangi šis įstatymas taikomas tik juridiniams asmenims. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstais ir neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Ieškovas G. L. apeliaciniu skundu (b.l. 70-71) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo BUAB „Daga“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ 4205,03 Lt nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų bei bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p., bei CPK 626 str. 1 d. 3 p. 2008-10-14 nutartimi Kauno apygardos teismui UAB „Daga" iškėlus bankroto bylą, ši įmonė tapo skolininku dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko G. L. pirmos eilės išieškotojui I. L.. Todėl atsakovas privalėjo ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p. nustatyta tvarka antstolio Valdo Zubino 2008-08-05 Patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo perduoti ne antstoliui V.Zubinui, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio V.Zubino minėto patvarkymo nurodymas, kad atleidus skolininką iš darbo vykdomasis dokumentas nedelsiant turi būti grąžinamas antstoliui, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ir neprivalomas, kadangi neatitinka CPK 613 str. 2 d. reikalavimo, jog jame turi būti nurodyti motyvai, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.
Atsiliepimas
Teismas netinkamai taikė LR Vyriausybės 2001-06-07 nutarimo Nr. 685 „Dėl garantinio fondo steigimo“ 9.3 p. Šiuo LRV nutarimu patvirtintų „Garantinio fondo nuostatų“ 8 punkte yra nurodoma, kad, jeigu tvirtinant darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, iš jo darbo užmokesčio jau išskaitytos išieškotinos sumos ir jų suma sumažintas darbuotojo reikalavimas, išskaitymai iš darbuotojui skirtų išmokų pagal šiuos vykdomuosius dokumentus nedaromi. Pagal kitus vykdomuosius dokumentus galimi išskaitymai iš darbuotojui skirtų išmokų, išskyrus išeitinę išmoką, įmonės ar trečiųjų asmenų naudai, laikantis LR darbo kodekso 225 ir 226 straipsnių bei LR CPK 736 straipsnio nuostatų dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų apribojimo. Teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybes, kodėl atsakovas, pateikdamas tvirtinti apelianto reikalavimus bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, nuslėpė iš jo darbo užmokesčio išieškotinas sumas ir jų suma nesumažino reikalavimo dydžio. Taip pat kodėl pagal minėtą antstolio V.Zubino patvarkymą nevykdė išskaitymų iš apeliantui skirtų išmokų išieškotojos I. L. naudai CPK 736 str. 1 d. 1 p. nustatyto eiliškumo tvarka. Todėl teismo sprendimo argumentai, kad administratorius negali kontroliuoti kaip panaudojamos iš Garantinio fondo gautos lėšos ir ar vykdant išieškojimus yra laikomasi reikalavimų tenkinimo eilės, yra neteisingi ir pagrįsti tik netinkamu procesinės ir materialinės teisės normų aiškinimu ir pritaikymu, o teismo sprendimas priimtas, objektyviai neištyrus visų reikšmingų bylai aplinkybių.
Atsakovas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 75-77) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, skunde išdėstyti argumentai ir su jais susiję ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi, todėl atmestini. Teismas sprendimą paskelbė 2011 m. gruodžio 5 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2012 m. sausio 4 d., o ieškovo apeliacinis skundas surašytas tik 2012 m. sausio 16 d. t.y. praleidus terminą skundui paduoti. Prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą apeliantas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas šį apeliacinį skundą turėjo atsisakyti priimti. Vadovaujantis CPK 315 str. 5 d. nuostata, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Ieškovas neteisingai interpretuoja ĮBĮ 10 str. 4 d. 4p. Antstolis išieškojimą vykdė ne iš BUAB „Daga“, o iš skolininko G. L.. Kadangi bankroto byla buvo iškelta UAB „Daga“, o ne G. L., todėl nei antstolis, nei tuo labiau BUAB „Daga“ administratorius neturėjo pareigos vykdomąjį dokumentą, pagal kurį skola išieškoma iš G. L., persiųsti į BUAB „Daga“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Antstolis Kauno r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą į UAB „Daga“ persiuntė 2008-08-05, tai yra dar iki bankroto bylos iškėlimo. G. L. vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis iš BUAB „Daga“ buvo atleistas 2008-11-21. Administratorius tikrindamas BUAB „Daga“ buhalterinius dokumentus rado Kauno r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą bylos Nr. 2-1007/1999 bei patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo. Pateiktame patvarkyme nurodyta, kad jeigu skolininkas atleidžiamas iš darbo vykdomąjį dokumentą su priedu apie atliktus išskaitymus, uždėjus antspaudą, nedelsiant grąžinti antstoliui“. Vykdant šį antstolio nurodymą, administratorius vykdomąjį raštą ir patvarkymą 2009 m. kovo 16 d. grąžino antstoliui V. Z.. Administratorius, vadovaudamasis įstatymais, Garantinio fondo lėšas skirtas ieškovui pervedė į ieškovo nurodytą asmeninę sąskaitą. Į ieškovo asmeninę sąskaitą įskaitytos ir antstolio nurašytos lėšos, antstolio buvo panaudotos ieškovo asmeninėms skoloms apmokėti, todėl jų paskirstymas ne pagal ieškovo pageidavimus negali būti laikoma žala, nes nurašytos lėšos buvo panaudotos būtent ieškovo skoloms apmokėti. Bankroto administratorius jokių jo veiklą reglamentuojančių įstatymų nepažeidė, jokios žalos ieškovui nepadarė. Atsakovo nuomone, už tai, kad Garantinio fondo lėšos buvo paskirstytos nesilaikant CPK 754str. nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės yra atsakingi antstoliai, o ne atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei išvadomis, todėl jų nekartoja.
Apelianto argumentai dėl, jo manymu, netinkamo ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p. bei CPK 626 str. 1 d. 3 p. nuostatų taikymo nepagrįsti. Apeliantas, būdamas BUAB „Daga“ kreditoriumi, nutraukė darbo santykius su įmone dar iki bankroto bylos iškėlimo, todėl kaip įmonės kreditorius įgijo teises ir pareigas pagal ĮBĮ. Aplinkybė, kad apeliantas buvo skolininku pirmos eilės išieškotojos I. L. atžvilgiu, nesukūrė jokių teisių ir pareigų atsakovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolų iš ieškovo išieškojimo procesui, t.y. vykdomųjų dokumentų persiuntimui įgaliotoms institucijoms, reikalavimų tenkinimo eilės laikymuisi, ir pan., LR ĮBĮ nuostatos netaikomos, o pagal CPK 626 str. 1 d. 3 p. nuostatų prasmę - BUAB „Daga“ nebuvo skolininke išieškotojos I. L. atžvilgiu.
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas - bankroto administratorius, atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą, atstovaujantis bankrutuojančią įmonę, veikiantis Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Iš apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, kad jo finansinis reikalavimas – 4425, 82 Lt patvirtintas 2009-02-09 UAB „Daga“ bankroto byloje (civ. byla Nr.B2-500-436/2009), iš kurio 4205, 03 Lt darbo užmokesčio kompensacija iš Garantinio fondo lėšų išmokėta pervedant į ieškovo nurodytą asmeninę sąskaitą banke, dėl kitos kreditorinio reikalavimo dalies – reikalavimas išliko. Apelianto argumentai dėl LR Vyriausybės 2001-06-07 nutarimo Nr. 685 „Dėl garantinio fondo steigimo“ netinkamo taikymo nepagrįsti. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad vykdomąjį raštą ir antstolio patvarkymą atsakovas 2009 m. kovo 16 d. grąžino antstoliui V. Z.. Atsakovas Garantinio fondo lėšas, skirtas ieškovui, pervedė į ieškovo nurodytą asmeninę sąskaitą banke, taip sumažindamas ieškovo finansinį reikalavimą, todėl paminėto nutarimo Nr. 685 9. 3 p. nuostatų nepažeidė, o 8 p. nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio. Dėl atsakovo (bankroto administratoriaus) veiksmų, grąžinus išieškotojos I. L. vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko G. L. antstoliui V. Zubinui, lėšų pervedimo į ieškovo nurodytą sąskaitą, jokia turtinė žala apeliantui nepadaryta ir atsakovo veiksmai nesukėlė jam jokių neigiamų pasekmių (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Apeliantas, būdamas vykdymo proceso dalyviu, t.y. skolininku, žinodamas apie savo gautinas lėšas iš BUAB „Daga“ ir savo skolinius įsipareigojimus išieškotojams, pats privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga, teikti informaciją antstoliui, apskųsti antstolio veiksmus ir kt.(CPK 643, 644 str.), todėl už vykdymo procese atsiradusias pasekmes atsakovas nėra atsakingas.
Nenustačius bent vienos būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo civilinė atsakomybė neatsiranda. Konstatuotina, kad ieškovas ieškinio neįrodė (CPK 178 str.). Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu, bei sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio, ieškinys atmestas pagrįstai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.