- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- A-444-1102-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00793-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Atsakovas
- Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- G. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas, G. L.) prašė panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba) 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą ir įpareigoti atsakovą teikti antrinę teisinę pagalbą.
G. L. skunduose (b. l. 5, 16–17, 21–22) nurodė, kad 2012 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą motyvuodamas, kad jo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, nors pirmos ir antros instancijos teismuose tarnyba neaiškino, kad pareiškėjo byla yra neperspektyvi. Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutiko ir prašė jį panaikinti, nes Tarnyba atsisakant suteikti jam antrinę teisinę pagalbą (atsisakant surašyti kasacinį skundą) pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisingą teismą ir nešališką, teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30–32) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012 m. gegužės 24 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Buvo paskirta advokatė J. B. susipažinti su pareiškėjo byla. 2012 m. birželio 4 d. gauta šios advokatės išvada, kurioje nurodyta, jog atstovavimas pareiškėjui byloje dėl kasacinio skundo parengimo yra neperspektyvus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo BUAB „Daga“ administratoriaus UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus, todėl yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Neteisėtų veiksmų nustatymas yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas iš naujo nesprendžia. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik remiantis bylos medžiaga. Teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Žemesnių instancijų teismuose pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, todėl Kauno tarnyba nusprendė, kad atstovavimas pareiškėjui byloje dėl kasacinio skundo parengimo yra neperspektyvus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 52–55) pareiškėjo skundą tenkino, panaikino 2012 m. birželio 19 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483; įpareigojo Kauno VGTPT priimti sprendimą pagal pareiškėjo G. L. 2012 m. gegužės 10 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Pabrėžė, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjai atitinka VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, o taip pat, ar nėra šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Taigi, vertinti, ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga veikti įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikslus, tiksliai laikantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų.
Nurodė, jog tiek iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 110 straipsnio, tiek ir iš CPK 116 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, to pasėkoje atsiranda pakankamas pagrindas išvadai, jog kasacinis skundas atitinka antrinės teisinės pagalbos dokumentams keliamus reikalavimus.
Akcentavo, jog nagrinėjant pareiškėjo skundo reikalavimus taip pat būtina nustatyti, ar Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, turėjo pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog kasacinio skundo parengimas neturės jokios teisinės perspektyvos ir Kauno tarnybos paskirto advokato (CPK 347 str. 3 d.) teikiama teisinė pagalba bus beprasmė (neperspektyvi). Pabrėžė, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto taikymas yra vertinamojo pobūdžio. Pabrėžė, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turėjo atlikti vertinimą tik tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ir teismui teiktiną kasacinį skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).
Nurodė, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad nuspręsti, ar pareiškėjo pateiktas teismui reikalavimas yra pagrįstas ir perspektyvus, gali tik teismas, nagrinėdamas bylą (spręsdamas ginčą) iš esmės. Reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo ir neperspektyvumo nustatymas VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkto prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo, perspektyvumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio skundo (ieškinio, skundo ir t.t.) parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nuostatas bei įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, darė išvadą, kad Kauno VGTPT šiuo atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui surašyti (ABTĮ 57 str.). Iš pareiškėjo prašymo turinio bei priedų matyti, kad pareiškėjas prašyme nurodė faktines aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, patvirtinančias, kad tolimesnis jo teisių gynimas galimas tik teisiniu keliu. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą priėjo prie išvados, jog matyti, kad Kauno VGTPT, priimdama 2012 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-1768-2483 atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą ir motyvuodama atstovavimo byloje neperspektyvumu, iš esmės vertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo kreiptis su kasaciniu skundu į teismą pagrįstumą, neperspektyvumą, ir tuo peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą, todėl jis naikintinas ir Kauno VGTPT įpareigotina priimti naują sprendimą.
III.
Atsakovas Kauno VGTPT pateikė apeliacinį skundą (b. l. 59–60), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pabrėžia, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Al1-830/2007 taip pat patvirtino, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytos nuostatos leidžia ir kartu įpareigoja Tarnybą atlikti pareiškėjo prašyme keliamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą.
Pabrėžia, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, draudimas piktnaudžiauti teisine pagalba suteikia teisę vertinti VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktas numatytas aplinkybes, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto atstovavimo būtinumo bei teisių ir interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvų (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007).
Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno VGTPT nagrinėjamu atveju turėjo vertinti, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų kasaciniam skundui surašyti. Aukščiau išdėstyta teismų praktika ir teisės normos VGTPĮ įpareigoja vertinti, ar nėra VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų.
Mano, kad teismas vertino ne tai, ar Kauno VGTPĮ, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, bet tik preziumavo, kad pagrindo kreiptis į teismą su kasaciniu skundu į teismą pagrįstumo (nepagrįstumo) vertinimas yra išskirtinai Teismo prerogatyva. Teigia, kad remiantis tokiu teismo išaiškinimu, Tarnyba turėtų teikti antrinę teisinę pagalbą esant bet kokiam nepagrįstam ar neteisėtam prašymui parengti kasacinį skundą.
Atsiliepimas
Mano, kad, kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniam teismui yra pažymėjusi Kauno VGTPĮ, neteisėtų veiksmų nustatymas yra klausimas, kurių kasacinis teismas iš naujo nesprendžia. Kauno VGTPĮ nuomone, šio pagrindo, kuriuo kasacija iš viso negalima, konstatavimas yra pakankamas argumentas Kauno VGTPĮ atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 65), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, parengiant kasacinį skundą. Atsisakymas buvo grindžiamas VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr. pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.
VGTPĮ (2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr. XI-1775 redakcija) 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu numatyta, kad antrinė teisinė pagalba byloje neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Aiškindamas pastarąsias VGTPĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog jų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr. pvz. administracines bylas Nr. A756-1390/2010; A822-2812/2012, 2012 m. gruodžio mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2865-12).
Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1681/2012).
Įvertinusi nagrinėjamoje byloje analizuojamą situaciją faktiniu ir teisiniu aspektu, atsižvelgusi į pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Kaip minėta, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) Tarnyba turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą .Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (b. l. 33–37) prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje. Kauno VGTPT kreipėsi advokatę J. B., kuri pateikė išvadą (b. l. 46–47), jog šiuo atveju atstovavimas pareiškėjui būtų neperspektyvus. Pabrėžė, jog Kauno apygardos teismas nutartyje, kurią ginčyti kasacine tvarka siekia pareiškėjas, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, o neteisėtų veiksmų nustatymas yra fakto klausimas, todėl kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis). Taip pat, remdamasis CPK 2 ir 5 straipsniais, nurodė, jog žemesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, mano, jog tai lemia, kad pareiškėjo kasacinis skundas būtų neperspektyvus. VGTPT, remdamasi advokatės išvada, pareiškėjo prašymu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, priėmė sprendimą antrinės teisinės pagalbos neteikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant akivaizdžių pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, iš esmės vertindama pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo pateikti kasacinį civilinėje byloje, pagrįstumą, peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Kauno apygardos administracinis teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą ir priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.