Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-967-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
2S-967-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00966-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-967-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00966-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės Nr. S1d-4940, sustabdyti areštuoto turto, žemės sklypo, sklypo plotas 0,0616 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių ir leisti atlikti pakartotinę areštuoto turto kainos nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad nesutinka su nustatyta 12 000 EUR turto verte. Panašaus turto kaina yra žymiai didesnė, o nustatyta kaina neatitinka šiuo metu vyraujančių kainų.

2. Antstolis 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte Nr. 181204LCH-01 nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais, taip pat nepateikė jokių skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Skolininkė nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindžia tik išrašais iš internetinių svetainių bei jos pačios nuomone ir subjektyviais samprotavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

3. Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių bylos aplinkybių nurodė, kad pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2019 m. sausio 14 d. patvarkymą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės Nr. S1d-4940, nes pareiškėja nesutinka su nustatyta turto verte. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nekilnojamasis turtas antstolio 2019 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S1d-5 dėl areštuoto turto perkainojimo, atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 28 d. teismo ekspertės L. C. ekspertizės akte nurodytą turto rinkos vertę, buvo perkainuotas 12 000 EUR. Nurodė, kad pareiškėja nesutikdama su antstolio nustatyta turto verte nepateikia įrodymų, kad 2018 m. gruodžio 28 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasi tik nekilnojamojo turto agentūrų „WestHaus?, „Namita?, „Aidila“ parduodamų identiškų žemės sklypų kainomis.

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl turto įkainojimo nurodė, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl turto vertės netinkamo nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės, ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai.

4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolis turtą įkainojo tinkamai, be to, parduotino iš varžytinių turto pirmosios varžytynės neįvyko, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma būtent varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savo nuožiūra vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja L. J. prašo panaikinti 2019 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos 2019 m. vasario 6 d. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, pripažinti neteisėtais antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmus organizuojant varžytynes, jas atšaukti ir įpareigoti antstolį pareiškėjos lėšomis pakartotinai atlikti iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė su antstoliu geranoriškai bendradarbiauja. Todėl antstoliui, vadovaujančiam vykdymo procesui, privalu laikytis civilinių teisių ir pareigų įgyvendinimo principų, o būtent proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų, numatytų CPK 7 ir 17 straipsniuose. Tačiau skundžiamoje nutartyje apie tai net neužsimenama, palaikant antstolio poziciją bei cituojant procesines teisės normas, kurios visiems prieinamos ir perskaitomos. Tuo tarpu iškilęs klausimas nesprendžiamas iš esmės.

5.2. Apeliantė nurodo, kad ekspertizės akte Nr. 181204LCH-01 nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, prieštarauja vertinimo metodikos reikalavimams, kurie išdėstyti Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje pažymima, kad jei skolininkų turtas vertinamas lyginamuoju metodu, įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Tačiau minėtame ekspertizės akte nieko neužsimenama apie analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas.

5.3. Apeliantė dėl netinkamo turto įkainojimo nurodo, kad turto ekspertizės akto pasiūlos apžvalgoje, nekilnojamojo turto agentūros „Namita“ internetinis skelbimas dėl sodo (duomenys neskelbtini) kaime buvo žiūrėtas 2018 m. rugsėjo 27 d., o turto ekspertizė buvo atliekama 2018 metų gruodžio mėnesį. Taigi gali būti, kad buvo pasinaudota nebeegzistavusiu internetinio puslapio skelbimu. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ekspertizė atlikta neišsamiai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Dėl turto įkainojimo nurodo, kad apeliantė su skundu pateikė išrašus iš internetinių svetainių, kuriose nurodo įvairų parduodamą turtą. Teigia, kad apeliantė nepateikia įrodymų, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte Nr. 181204LCH-01 nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, metodiniams vertinimo nurodymams, nepateikia skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

6.2. Dėl apeliantės nurodytos turto rinkos vertės nurodo, kad apeliantė nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindžia tik išrašais iš internetinių svetainių bei, jos nuomone, ir subjektyviais samprotavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė geranoriškai bendradarbiavo su antstoliu, be to, apeliantės teigimu, ekspertizė, kuria antstolis vadovavosi nustatydamas turto vertę, prieštarauja vertinimo metodikos reikalavimams, dėl ko turtas buvo įkainotas netinkamai. Suinteresuotas asmuo Aleksandras Selezniovas nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, įrodančių jos argumentų pagrįstumą. Atsižvelgiant į šalių nurodytas bylos aplinkybes, byloje keliamas klausimas, ar antstolis įkainodamas apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą jį įkainojo tinkamai ir ar pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės skundą padarė proceso teisės pažeidimų.

10. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

11. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliantė ginčija antstolio veiksmus iš esmės motyvuodama netinkamai atlikta ekspertize, tai yra, kad turto vertė yra maža, ir šią aplinkybę pagrindžia apeliantės pateikti nekilnojamųjų agentūrų skelbimų išrašai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. balandžio 7 d. turto arešto aktu Nr. Sl-339110 areštuotas apeliantei priklausantis įkeistas turtas: žemės sklypas, sklypo plotas 0.0616 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 32–35). 2018 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr.Slc-90008 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į 2018 m. spalio 11 d. nekilnojamojo turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktą nustatyta skolininkei apeliantei priklausančio areštuoto turto vertė – 9 000 EUR (v. b. l. 173). 2018 m. lapkričio 6 d. antstolio kontoroje buvo gautas apeliantės prašymas dėl areštuoto turto vertės pakartotinio nustatymo (v. b. l. 176) ir 2018 m. lapkričio 16 d. antstolio kontoroje buvo gautas apeliantės susitarimas dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo su teismo eksperte, pagal kurį teismo ekspertė įsipareigoja per 20 dienų nuo turto apžiūros atlikti minėto žemės sklypo ekspertizę (v. b. l. 190). 2018 m. gruodžio 28 d. antstolio kontoroje gautas teismo ekspertės paruoštas ekspertizės aktas, kurio pagrindu nustatyta minėto turto vertė – 12 000 EUR (v. b. l. 219). Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2019 m. sausio 2 d. sudarė patvarkymą Nr.Sld-5 dėl areštuoto turto perkainojimo, jo pagrindu perkainojo apeliantei priklausantį turtą 12 000 EUR (v. b. l. 223). 2019 m. sausio 10 d. antstolio kontoroje buvo gautas 2019 m. sausio 7 d. apeliantės prieštaravimas dėl ekspertizės išvados, juo prašoma leisti atlikti pakartotinę turto ekspertizę. 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu „Dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės“ Nr. Sld-4940 antstolis atsisakė skirti papildomą / pakartotinę ekspertizę.

14. Įvertinus vykdomoje byloje apeliantės pateiktą 2019 m. sausio 7 d. prieštaravimą dėl pakartotinės ekspertizės išvados nustatyta, kad apeliantė nurodė, kad palyginus panašius sklypus, parduodamus nekilnojamo turto agentūrose, įsitikino, kad nustatyta 12 000 EUR suma yra per maža ir neatitinka vyraujančių rinkos kainų. Įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, apeliantė antstoliui nepateikė (v. b. l. 229), todėl antstolis 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu Nr. S1d-4940 atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

15. Apeliantė nurodo, kad ekspertizė, kurios pagrindu buvo priimtas aktas Nr. 181204LCH-01, buvo atlikta su trūkumais, nebuvo atsižvelgta į realią nekilnojamojo turto rinkos vertę, tačiau su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Ekspertizės akto 13 lape (v. b. l. 206) nurodyta, kad siekiant nustatyti apeliantei priklausančio turto rinkos vertę, buvo taikomas ir lyginamasis metodas, kurio pagrindu apeliantei priklausantis turtas buvo palyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ekspertizės akto 16 lape (v. b. l. 29) nurodyta, kad ekspertas šį metodą taikė ir palygindamas panašiausius vertinamam turtui pirkimo–pardavimo sandorius padarė išvadą dėl turto rinkos vertės nustatymo (v. b. l. 210). Apeliantė teigdama, jog ekspertė netinkamai taikė vertinamuosius metodus šiems argumentams pagrįsti, nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir (ar) skaičiavimų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti ar abejoti, kad ekspertizė ar vertinimo metodo pasirinkimas šiuo konkrečiu atveju buvo pasirinktas netinkamai (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad ekspertė atlikdama ekspertizę nesivadovavo metodiniais nurodymais ar neteisingai pasirinko turto vertinimo būdą, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

16. Apeliantė teigdama, kad nustatyta turto rinkos vertė neatitinka tikros rinkos kainos, pateikė nekilnojamojo turto agentūrų internetinių tinklalapių išrašus, kuriuose matyti įvairūs nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai. Apeliantės nurodyti argumentai, kad panašaus turto vertė yra didesnė, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pateikti internetinių skelbimų išrašai neįrodo tikrosios parduodamo turto rinkos vertės, nes nurodytas turtas skelbimuose negali būti nagrinėjamu atveju vertinamas kaip objektyvus įrodymas turto vertei pagrįsti, kadangi nėra žinoma apeliantės pateiktų nekilnojamojo turto objektų būklė, įrengimo lygis, taikomi apribojimai ir ar plėtros potencialas. Darytina išvada, kad apeliantei nepateikus kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jiems priklausančio nekilnojamojo ar nurodyto skelbime turto tikrąją vertę, apeliantės teiginiai dėl turto rinkos vertės kainų skirtumo laikomi deklaratyviais ir neįrodytais.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios nutarties 9–16 punktuose atmetami apeliantės argumentai, kad antstolis Aleksandras Selezniovas nepagrįstai 2019 m. sausio 14 d. patvarkymu „Dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės“ atsisakė skirti papildomą/ pakartotinę ekspertizę ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas apeliantės skundo pagrįstumo klausimą pažeidė įrodymų vertinimą ir vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė