Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, teigia esanti užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, netekėjusi, bausta administracine tvarka, teista 2 kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmę atlikusi 2018 m. vasario 1 d.);

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 235 straipsnio 3 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdama iš anksto įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, 2017 m. liepos 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, apie 17.00 val. žodžiu melagingai pranešė ir nuo 17.42 val. iki 18.50 val. protokole – pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2017 m. liepos 11 d., apie 3.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), A. Z., pasinaudodamas bejėgiška E. B. būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, glostė ir bučiavo E. B. kaklą ir krūtinę, po ko ranka numovė kelnaites ir su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu ją išžagino, dėl ko A. Z. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51067-17 pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Tęsdama nusikalstamą veiką, ji pradėto ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37459-17, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 24 d., nuo 20.00 val. iki 20.22 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie neva A. Z. padarytą sunkų nusikaltimą, teigdama, kad 2017 m. liepos 11 d., apie 3.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), ji buvo išžaginta A. Z., o 2017 m. liepos 28 d. papildomos apklausos metu ir 2017 m. liepos 28 d. pareiškime patvirtino melavusi ir melagingai apkaltinusi nukentėjusįjį A. Z..

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji E. B. kalta prisipažino ir nurodė, kad ji nagrinėjamo įvykio metu ir iki šiol gyvena kartu su nukentėjusiojo A. Z. dukra U. Z., jo bute adresu (duomenys neskelbtini). Jos su nukentėjusiojo dukra palaiko artimus santykius, nukentėjusysis nepritaria šiems santykiams, dėl to jos ir nukentėjusiojo santykiai yra konfliktiški. Nagrinėjamo įvyko metu kaltinamoji buvo labai susipykusi su nukentėjusiuoju, todėl norėjo jam padaryti ką nors bloga. Buvo supykusi, todėl ir nusprendė apkaltinti nukentėjusįjį nebūtais dalykais. Dėl to nuėjo į policiją ir pasakė, kad jis (nukentėjusysis) ją (kaltinamąją) išprievartavo. Galėjo taip būti, kad 2017 m. liepos 24 d. policijos komisariate ji apkaltino nukentėjusįjį išprievartavimu, nors visa tai buvo išgalvota ir tokio įvykio nebuvo. Ką tiksliau rašė ir sakė šiuo metu jau neprisimena. Tuo metu jos psichikos sveikatos būklė buvo labai bloga. Gailisi dėl to, ką padarė. Iš esmės nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, taip pat galimų padarinių, kad dėl to nukentėjusysis gali netekti darbo. Ateityje planuoja dirbti, nori išsikraustyti iš nukentėjusiojo namų, planuoja, pasibaigus bausmės laikotarpiui, išvykti gyventi į užsienį. Šiuo metu dėl sveikatos problemų neturi, turi priklausomybę tik dėl cigarečių rūkymo. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nemano, kad nukentėjusysis dėl nagrinėjamo įvykio patyrė žalos (2 t., b. l. 29-30).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Policijoje registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad E. B. 2017 m. liepos 24 d., 16.48 val. Vilniaus trečiajame policijos komisariate policijos pareigūną žodžiu informavo, kad 2017 m. liepos 11 d., apie 3.00 val. ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), ją išprievartavo draugės U. Z. tėvas A. Z. (1 t., b. l. 17).

E. B. 2017 m. liepos 24 d. įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pasirašytinai įspėta pagal BK 236 straipsnį (1 t., b. l. 22).

Apklausta liudytoja E. B. 2017 m. liepos 27 d. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir 2017 m. liepos 24 d. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 38).

E. B. 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. liepos 28 d. teisių ir pareigų nukentėjusiajam išaiškinimo protokolais dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 36, 42).

Papildomai apklausta liudytoja E. B. 2017 m. liepos 28 d. nurodė, kad jai yra išaiškinta baudžiamoji atsakomybė dėl melagingo įskundimo apie sunkų nusikaltimą, ji dėl to yra tinkamai raštiškai įspėta. Jai yra išaiškinta baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo apie neva įvykdytą nusikaltimą, ji dėl to yra tinkamai raštiškai įspėta. Suvokia jai gresiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau nori pranešti, kad ji melagingai įskundė A. Z. dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo, nors dėl melagingo įskundimo apie nebūtą sunkų nusikaltimą buvo tinkamai įspėta. Nesilaiko savo pirminės apklausos metu savo duotų liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų, jų netvirtina, jų atsisako. Pirminės apklausos metu davė melagingus parodymus, nors dėl melagingų parodymų davimo buvo įspėta. A. Z. yra jos draugės U. Z. tėvas. Maždaug apie mėnesį laiko (2017 metų vasaros metu) ji gyveno kartu su U. Z. pas jos tėvą A. Z. bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. Z. jai pats leido pas save bute gyventi kaip U. Z. draugei. Ji su U. Z. yra pora. Nežino, kodėl 2017 m. liepos 24 d. dieną ji kreipėsi į policiją. Nežino, kodėl ji pirminėje apklausoje nurodė, kad 2017 m. liepos 11 d. ji turėjo pirmus lytinius santykius su vyru. Ji iš viso nenori aiškinti šios aptariamos situacijos, atsisako duoti tolimesnius parodymus, nes nemato pagrindo kažką aiškinti, nes ji 2017 m. liepos 24 d. policijos pareigūnams melavo (1 t., b. l. 43).

Vilniaus AVPK KP NVRS tyrėjos R. Č. 2017 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-37459-17, su pareiškėja E. B. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūrai atlikti. Atvykus į minėtą butą, E. B. elgėsi neadekvačiai, nuolat šypsojosi, į klausimus atsakinėjo neužtikrintai, nurodyti tikslios vietos, kur buvo išžaginta negalėjo (1 t., b. l. 32).

A. Z. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2017 m. liepos 24 d., 18.49 val., paleistas 2017 m. liepos 26 d., 15.20 val. (1 t., b. l. 72-74).

A. Z. 2017 m. liepos 25 d. pareikštas įtarimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 2017 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 4 d. jis apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 78-84).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37459-17, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas, A. Z. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 3-6).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 235 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 253 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (BK 15 str. 2 d.). Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamoji E. B., būdama iš anksto įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį (1 t., b. l. 22), 2017 m. liepos 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriui, t. y. įstaigai, turinčiai teisę pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, apie 17.00 val. žodžiu melagingai pranešė ir nuo 17.42 val. iki 18.50 val. protokole – pareiškime pasirašytinai nurodė aplinkybes apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y., kad 2017 m. liepos 11 d., apie 3.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), A. Z., pasinaudodamas bejėgiška E. B. būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, glostė ir bučiavo E. B. kaklą ir krūtinę, po ko ranka numovė kelnaites ir su ja lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu ją išžagino (1 t., b. l. 17, 20), dėl ko A. Z. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51067-17 pagal BK 149 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 18-20). Tęsdama nusikalstamą veiką, ji pradėto ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37459-17, pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 36-37), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 24 d., nuo 20.00 val. iki 20.22 val. davė analogiškus melagingus parodymus apie neva A. Z. padarytą sunkų nusikaltimą, teigdama, kad 2017 m. liepos 11 d., apie 3.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), ji buvo išžaginta A. Z. (1 t., b. l. 38-39), o 2017 m. liepos 28 d. papildomos apklausos metu ir 2017 m. liepos 28 d. pareiškime patvirtino melavusi ir melagingai apkaltinusi nukentėjusįjį A. Z. (1 t., b. l. 43-44).

Minėtas aplinkybes patvirtina kaltinamosios E. B. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais; jos protokolo – pareiškimo, įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą duomenys; parodymai, duoti apklausų ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37459-17 metu, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo, Policijoje registruojamų įvykių išrašo, tarnybinių pranešimų duomenys, įtariamuoju apklausto A. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37459-17 metu, taip pat 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo duomenys.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios E. B. prisipažinimu, kad ji tyčia, pykdama ant nukentėjusiojo A. Z., melagingai pranešė apie nebūtą jo neva įvykdytą BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą E. B. atžvilgiu. Tai, jog pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką buvo melagingas, patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37459-17 metu surinkti duomenys bei jų pagrindu priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37459-17, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas, A. Z. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 3-6). Toks sprendimas priimtas ne tik remiantis E. B. 2017 m. liepos 28 d. papildomos apklausos metu ir 2017 m. liepos 28 d. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis dėl melagingo nukentėjusiojo apkaltinimo, bet ir kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie patvirtino, kad BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika prieš E. B. nebuvo įvykdyta. Dėl to teismui nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji, pareigūnams pranešusi apie neva padarytą nusikaltimą, sąžiningai klydo, vertindama įvykio aplinkybes, kadangi tokio įvykio, apie kurį ji pranešė, apskritai nebuvo.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp kaltinamosios E. B. ir nukentėjusiojo A. Z. nagrinėjamo įvykio metu ir iki šiol yra konfliktiški santykiai dėl kaltinamosios E. B. ir nukentėjusiojo dukters U. Z. santykių. Būtent dėl tarp jų kilusio konflikto kaltinamoji supyko ir pati nurodė, kad apie nebūtą nusikaltimą ji pranešė, norėdama nukentėjusiajam padaryti ką nors blogo. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, kurie patvirtina, kad kaltinamoji prieš jai surašant 2017 m. liepos 24 d. protokolą – pareiškimą buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, o prieš duodant parodymus minėtą dieną – įspėta ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, tarp jų ir jos teistumus, sprendžia, kad 2017 m. liepos 24 d. ji suvokė, jog pranešus apie galimai padarytą nusikaltimą, nukentėjusiojo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamasis persekiojimas, kadangi tuo metu jos atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, taip pat ji suvokė, kad minėti jos veiksmai gali būti pagrindu kaltinamąją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi E. B. aiškiai suvokė ir žinojo savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo. Tai, kad kaltinamoji suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti nagrinėjamo įvykio metu patvirtina 2018 m. spalio 18 d. – lapkričio 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-235/2018 duomenys, kuriame nurodyta, kad E. B. inkriminuojamos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojama – mišrus asmenybės sutrikimas ir lengvas protinis atsilikimas; dėl savo psichikos būsenos E. B. galėjo ir gali šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; be to, buvo nustatyta, jog E. B. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, o byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. būtų apsvaigusi nuo kokių nors psichoaktyvių medžiagų; jos poelgis atitiko jai būdingus asmenybės bruožus, elgesio bei reagavimo ypatumus (1 t., b. l. 130-137). Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamoji E. B. veikė tiesiogine tyčia.

Sprendžiant dėl kaltinamosios veikos kvalifikavimo, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tokiu atveju, kai asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2011, 2K-307-648/2016).

Nagrinėjamu atveju būtent tokios faktinės aplinkybės yra nustatytos. Pirmiausia kaltinamoji melagingai žodžiu bei raštu 2017 m. liepos 24 d. pranešė apie nebūtą jos atžvilgiu neva įvykdytą nusikaltimą, o vėliau tą pačią dieną davė apie šį įvykį melagingus parodymus. Taigi jos nusikalstami veiksmai – melagingų parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu, yra ne atskiras nusikaltimas, o kito nusikaltimo – melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą – tęsinys (kaip tęstinė veika), todėl jos nusikalstami veiksmai kvalifikuojami tik pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį.

Nors teismas pakoregavo kaltinime nurodytas inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodydamas tai kaip tęstinę nusikalstamą veiką bei papildomai įrašydamas aplinkybes, kad kaltinamoji E. B. buvo iš anksto įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį bei tai, kad dėl jos melagingo pranešimo buvo A. Z. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51067-17 pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, šis teismo patikslinimas nėra kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimas, dėl ko kaltinamosios teisė į gynybą nebuvo pažeista (BPK 255-256 str.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai E. B., atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas teisingumui), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kuriuo buvo pranešta apie žinomai nebūtą sunkų nusikaltimą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nukentėjusiojo baudžiamasis persekiojimas, kuris truko du mėnesius), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas iš pykčio, siekiant pakenkti kaltinamosios draugės tėvui, tarp šių asmenų esant konfliktiškiems santykiams), į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu kaltinamoji buvo neteista; BK 60 str.); taip pat teismas įvertina kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes – jauno amžiaus, nedirbanti, teigia užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, tačiau byloje tokių duomenų nėra, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, gyvena pas nukentėjusįjį, kartu su jo dukra, bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (paskirtos baudos nesumokėtos), nusikalstamos veikos įvykdymo metu kaltinamoji buvo neteista, šiuo metu ji yra teista du kartus – bausmė, paskirta pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, atlikta, o bausmė, paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. laisvės apribojimas, - vykdoma šiuo metu. Svarbu ir tai, jog kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas ir lengvas protinis atsilikimas, tačiau savo veiksmus ji supranta ir gali juos valdyti.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neteista, kad jai nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas ir lengvas protinis atsilikimas, taipogi kad ji neturi jokio pragyvenimo šaltinio, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, jos dydį nustatant maksimalų, įvertinus tai, kad buvo melagingai pranešta apie nebūtą sunkų nusikaltimą, t. y. paskirtina 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamoji E. B. prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. E. B. paskirtina 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2018 m. gruodžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir E. B. paskirtina subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant E. B.: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) atlyginti nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą; 3) per vieną mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti; taip pat nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždraudžiant E. B. bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 62-41 (BK 48 str. 5 d. 1 p., 6 d. 1, 3 p., 7 d.). Šie draudimai ir įpareigojimai skirtini E. B. atsižvelgiant į jos įvykdytų nusikalstamų veikų vietą, pobūdį bei kilusias pasekmes, siekiant pataisyti jos elgesį, užkirsti kelią galimoms naujoms veikoms bei užtikrinti nukentėjusiojo interesus (BK 41 str.).

Į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 63 str. 9 d.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 114), paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis; pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Kaltinamoji laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

Dėl civilio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis A. Z. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Z. palaikė civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl melagingų kaltinamosios parodymų jis buvo areštuotas, nenuvyko į darbą, negalėjo apie neatvykimo priežastį pranešti bendradarbiams, praleido svarbias repeticijas, turėjo darbdaviui įrodinėti, kad buvo areštinėje, dėl to neatvyko į darbą, todėl apie tai sužinojo jo kolegos, jam buvo gėda. Apie šį įvykį sužinojo ir jo gyvenamojo namo kaimynai, kurie matė, kaip pareigūnai buvo atvykę apžiūrėti jo butą, o tuo metu kaltinamoji su jo dukra lauke juokėsi ir prašė pareigūnų jį laikyti suimtą kuo ilgiau. Po šio įvykio jis jautėsi blogai, bijojo sveikintis su žmonėmis, bandė tvarkytis su išgyvenimais pats, pas psichologą nesikreipė, prašo minimalios jo išgyvenimus atlygintinos sumos (2 t., b. l. 30).

CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis buvo melagingai apkaltintas įvykdęs sunkų, intymų – BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris susijęs su kito asmens seksualinio apsisprendimo laisve bei neliečiamumu. Dėl to prieš nukentėjusįjį, kuris nėra teistas ir neturi jokios kriminalinės praeities, yra dirbantis (muzikantu), išsilavinęs asmuo, buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Z. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas beveik dvi dienas (laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 24 d., 18.49 val., paleistas 2017 m. liepos 26 d., 15.20 val. (1 t., b. l. 72-74)), 2017 m. liepos 24 d. jo namuose atlikta įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 25-28), jam 2017 m. liepos 25 d. pareikštas įtarimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 2017 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 4 d. jis apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 78-84), o 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37459-17 nukentėjusiojo atžvilgiu nutrauktas, A. Z. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymių (1 t., b. l. 3-6). Be to, nukentėjusiojo teigimu, o tai patvirtina byloje esantys duomenys, apie šį įvykį sužinojo ne tik jo darbovietėje (jo kolegos), kadangi jis praleido repeticijas ir jam reikėjo pagrįsti, kad į darbą neatvyko dėl svarbios priežasties, bet ir nukentėjusiojo kaimynai (į jo namus atvykus pareigūnams ir jį sulaikius bei namuose darius apžiūrą), o kaltinamoji iš jo reikalavo piniginių lėšų (1 t., b. l. 91-94). Be to, nukentėjusysis nurodė, kad iš esmės dėl kaltinamosios elgesio jo namuose bei dėl nagrinėjamo įvykio jis nemiega naktimis, turi nuolat spręsti savo psichologines problemas, kurias iki šiol bandė įveikti savarankiškai, tačiau šiuo metu jau yra užsiregistravęs pas specialistą.

Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, gėdos, baimės ir nežinomybės jausmą dėl savo padėties, nepatogumus darbe bei asmeniniame gyvenime, garbės ir orumo pažeminimą, laiko sąnaudas, dalyvaujant ikiteisminiuose tyrimuose bei teisme, ypatingai svarbu tai, kad dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų, nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu netgi buvo laikinai apribota laisvė beveik dvi dienas. Pažymėtina, jog tai, kad nukentėjusysis nesikreipė pagalbos į specialistus, nemažino jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Kita vertus, vertinant neturtinės žalos dydį, atkeiptinas dėmesys, kad kaltinamoji yra nedirbanti (tačiau ji yra jauno, darbingo amžiaus), nukentėjusiojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas sąlyginai neilgai – 2 mėnesius, pati kaltinamoji po keturių dienų prisipažino, kad ji pranešė apie nebūtą nusikaltimą, pripažino savo nusikalstamus veiksmus ir dėl jų gailėjosi. Įvertintini ir duomenys apie nukentėjusios psichikos sveikatos sutrikimus. Be to, nukentėjusysis pripažino teisme, kad jo išgyvenimai yra susiję ne tik su nagrinėjamu įvykiu, bet ir apskritai su susiklosčiusia situacija, susijusia su jo, kaltinamosios ir nukentėjusiojo dukters santykiais.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo reputacijai bei sveikatai, kaltinamosios finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio nusikaltimams (kuri yra orientacinė), darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamosios nukentėjusiojo A. Z. naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-594/2019, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-309/2017, Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-531/2016, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-151-303/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant E. B. neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti bausmę – 8 (aštuonerių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant E. B. neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir E. B. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant E. B.: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 2) atlyginti nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą; 3) per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, o vėliau bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti; nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos uždraudžiant E. B. bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo 2018 m. gruodžio 17 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį ir priteisti iš E. B. A. Z. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti E. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.