Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Prano Šimkaus ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių; ši bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d., visiško sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2011-11-24, 2013-06-14 nuosprendžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 ir 2014-01-21 nutartimis, paskirta ir neatlikta bausme, ir V. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 80 MGL (3012,05 eurų) bauda; paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. ir 8 p. atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68² str. kartu su bausme V. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimas 2 metams. Be to, iš V. I. priteista 1000 Eur nukentėjusiajam I. G. neturtinės žalos atlyginimui bei 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. sausio 30 d. 9.30 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Panevėžyje, Tulpių g. 60, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kreipėsi pareiškimu pranešdamas, kad 2015-01-27 apie 11.30 val. į jo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atvykęs I. G., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė jį perduoti turtą – pinigus – 6000 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 30 d. laikotarpiu nuo 11.35 val. iki 13.00 val., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Panevėžyje, Tulpių g. 60, kabinete Nr. x būdamas įspėtas pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai E. K. davė melagingus parodymus nurodydamas, kad 2015-01-27 apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), įvykusio susitikimo metu su I. G. pastarasis nurodė, kad jam, t. y. V. I., norint būti saugiu, nenukentėti, reikalinga susimokėti 6000 eurų už tardymuose sugaištą „bachūrų“ laiką, kurie nelauks iki kovo, kad suma yra maža ir dėl tokio menkniekio jis nesusigadintų gyvenimo, kad nesumokėjus jis automobiliu MAZDA CX7, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nebevažinės, namuose nebus saugu. Taip pat, kad jis nėra ir nebuvo skolingas I. G. ir jo aplinkos žmonėms.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 236 str. 1 d., kritikuoja įrodymų vertinimą bei pateikia savo nuomonę dėl to, tvirtindamas, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, o jo kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, akistatos protokolų duomenimis, pokalbių įrašais bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo V. I. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantą išteisinti iš kaltinimo pagal BK 236 str. 1 d. nėra jokio pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas BK 64 str. pagrindu apeliantui skirtas bausmes, padarė klaidą, kuri ištaisytina keičiant nuosprendį bausmių subendrinimo dalyje.

Pagal BK 236 str. 1 d. atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratūrai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką. BK 236 str. 1 d. numatytas požymis „melagingai įskundė“ reiškia, kad veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti.

Nors apelianto teigimu, jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o rašydamas pareiškimą ir apklausos metu policijoje nemelavo. Tačiau teismo nuosprendžiu nustatyta, kad apeliantas V. I. policijai melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė I. G., kad šis neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė V. I. perduoti 6000 eurų, o po to davė melagingus parodymus apie tai. Remiantis šiuo melagingu V. I. įskundimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu I. G. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Apklausos metu I. G. parodė, kad V. I. niekuo negrasinęs, o tik prašęs grąžinti, jam tarpininkaujant, jo draugės L. G. paskolintus pinigus. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojai L. G., J. K., akistatų protokolų duomenys, byloje esantys pokalbių tarp V. I. ir I. G. įrašai, todėl netikėti I. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Paminėtų surinktų duomenų visumos pagrindu pagal V. I. pareiškimą pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo turto prievartavimo buvo nutrauktas – sprendimas dėl to įsiteisėjęs, bei pradėtas baudžiamasis persekiojimas V. I. atžvilgiu dėl melagingo įskundimo ir melagingų parodymų davimo.

Pažymėtina, kad aukščiau paminėtų, byloje esančių, skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visuma paneigia apelianto V. I. dar pareiškime policijai nurodytą teiginį apie nepagrįstą I. G. pinigų reikalavimą iš jo jam neturint skolos bei atitinkamai patvirtina V. I. skolos buvimą, taip pat atskleidžia jo nusikalstamą tyčią melagingai pranešant apie žinomai nebūtą nusikaltimą bei duodant melagingus parodymus apie tai. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. I. kreipdamasis į policiją dėl tariamo turto prievartavimo iš savanaudiškų paskatų siekė išvengti savo turtinių įsipareigojimų ir negrąžinti L. G. skolos. Pats V. I. suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie I. G. neva padarytą nusikalstamą veiką (turto prievartavimą) taip jį melagingai įskųsdamas, davė apie tai melagingus parodymus ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose pagrįstai konstatuota tiesioginė tyčia. Tokio vertinimo nekeičia apelianto deklaratyvūs, hipotetiniai teiginiai apie L. G. finansines galimybes skolinti pinigus, skunde pažymimos aplinkybės dėl jo šeimai priklausančio turto gadinimo (naikinimo) po ikiteisminio tyrimo dėl turto prievartavimo nutraukimo, taip pat V. I. inkriminuotų veiksmų teisinio vertinimo nepakeistų ir apelianto nurodomo liudytojo R. M. apklausa.

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti V. I. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 str. 1 d., ir išteisinti jį dėl to nėra jokio pagrindo. Be kita ko pažymėtina, jog asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti siekiui išvengti turtinės prievolės.

Apeliantas skunde ginčija apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą. Tačiau apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas šioje byloje savo išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė įrodymų visuma. Nesutikti su šių bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą bei vadovaudamasis įstatymu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Laikyti, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su V. I. kalte, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Nors apeliantas skunde teigia apie I. G. ir L. G. parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, tačiau priešingai šiam jo teiginiui, pastarieji asmenys viso proceso metu davė nuoseklius ir esminėse detalėse sutampančius parodymus. Netikėti tokiais jų parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina ir kiti bylos duomenys, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Pastarųjų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl apelianto kaltės padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas.

Apeliantas mano ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, tačiau toks nuosprendžio vertinimas pripažintinas klaidingu. Nuosprendžio išvados dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga jos juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. I. nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas už ją paskyrė bausmę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką paskyrė, teisėjų kolegijos nuomone, teisingą bausmę. Tačiau apeliantas teisingai pastebėjo, kad ją bendrindamas BK 64 str. pagrindu, apylinkės teismas padarė klaidą, kuri ištaisytina keičiant nuosprendį bausmių bendrinimo dalyje.

Iš Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenų matyti, kad įsiteisėjusia 2014-02-21 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi į V. I. 2014-01-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2014 paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą įskaitytos 18 parų, išbūtų sulaikyme, ir nutarta laikyti jį atlikusiu 36 MGL (4680 Lt) baudą (BK 65 str. 1 d. 2 p. a papunktis). Tuo tarpu bendrinant bausmes BK 64 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa ne paskirtos, o tik neatliktos bausmės dalis. Todėl bendrinant bausmes pagal minėtą įstatyminę normą V. I. turėjo būti pridėta ne paskirtoji 80 MGL dydžio bauda, o likusi neatlikta paskirtos bausmės dalis – 44 MGL dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimu, nes jo padarytoji nusikalstama veika nesusijusi su jo profesine veikla. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta baudžiamojo poveikio priemonė V. I. paskirta pagrįstai.

Pagal BK 67 str. 3 d. atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 68² str.) gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68² str. 1 d. skelbia, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikalingu teisės dirbti teisininko darbą ir užsiimti teisine veikla atėmimo paskyrimą bei nustatė protingą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Nėra abejonių, kad teisines paslaugas teikiančio asmens nusikalstamas elgesys melagingai pranešant apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką nesuderinamas su profesiniais reikalavimais ir teisinės veiklos teikimu. Todėl šios nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas manyti, kad V. I. negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Priešingai subjektyviam apelianto manymui, teismo nurodytos aplinkybės apie nuteistojo darbines funkcijas bei darbo vietas nesudaro pagrindo konstatuoti baudžiamojo proceso pažeidimus įrodymų tyrimo kontekste.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nuosprendis keistinas bausmių subendrinimo dalyje (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nuosprendį bausmių subendrinimo dalyje:

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-26 nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-06 nuosprendžiu, pakeistais Panevėžio apygardos teismo 2011-11-24, 2013-06-14 nuosprendžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 ir 2014-01-21 nutartimis, taip pat 2014-02-21 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta ir neatlikta bausme, ir V. I. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 44 MGL (1657,07 eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.