Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2026-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-425-1115/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-02
Bylos Nr.
e2-425-1115/2026
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01690-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
M. V.
Trečiasis asmuo
R. G., V. G.
Advokatai
Virginija Pilipavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-425-1115/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01690-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,sekretoriaujant A. K.,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei Jurgitai Vaisėtaitei, atsakovei M. V., atsakovės M. V. atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, tretiesiems asmenims R. G. ir V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei M. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovės M. V. priešieškinį dėl vaiko ir motinos apgyvendinimo Pagalbos šeimai centre arba laikino vaiko ir motinos atskyrimo vietoje motinos valdžios apribojimo taikymo, tretieji asmenys R. G. ir V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau ir Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. V. prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią mažamečio vaiko M. V., gim. 2024 m. spalio 23 d., atžvilgiu. Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. V. gyvenamąją vietą R. G. ir V. G. šeimoje. Priteisti iš atsakovės M. V. išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. V. po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant R. G. ir V. G..

2. Pateiktame ieškinyje ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) nurodė, kad atsakovė M. V. yra nepilnamečio (mažamečio) vaiko M. V. motina, kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina.

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis M. V. atžvilgiu 2024 m. spalio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Iš LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos gauta informacija, kad atsakovė M. V. pagimdė naujagimį. Prašo atkreipti dėmesį į moters šeimos socialinę situaciją ir reikalingą psichologinę pagalbą. Taip pat 2024 m. lapkričio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (motina su vaiku gyvenanti krizių centre, paliko vaiką krizių centre ir parašė paaiškinimą, kad vaiką palieką). Tarnybos Skyriuje 2024 m. lapkričio 27 d. gautas M. V. paaiškinimas (reg. Nr. 4VTP-2204), kuriame nurodoma, kad ji atsisako savo dukros, mažametę palikdama Paramos centre. Palikimo priežasčių nenurodė. Moteris teigė, kad yra apsisprendusi vaiką palikti, apie tai galvodavo kiekvieną dieną. Pasiėmusi kelis asmeninius daiktus pasišalino iš Paramos centro. Mažametė M. V. 2024 m. lapkričio 28 d. buvo apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje.

4. Ieškinyje nurodyta, kad Skyrius vertino vaiko situaciją. Vertinimo metu nustatyti rizikos veiksniai šeimoje: Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą: rizikos veiksniai susiję su motina – M. V.. Vaiko tėvas nepripažįsta tėvystės ir teigia, kad kreipėsi į teisininkus dėl tėvystės nuginčijimo. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi sveikatos sunkumų, dėl kurių gali tik iš dalies rūpintis vaiku ir jiems būtina pagalba; nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jos amžių bei poreikius atitinkančios raidos.

5. Ieškinyje pažymėta, kad vaiko motinai atsakovei M. V. nustatytas neįgalumas, kas turi įtakos negebėjimui pasirūpinti savarankiškai naujagimiu bei užtikrinti vaiko geriausius interesus. Dėl turimos negalios motinai atsakovei M. V. kyla sunkumų dėl dukros priežiūros. 2024 m. lapkričio 11 d. organizuoto atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos M. V. šeimai planas, kuriame buvo siekiama spręsti pastarosios psichinės sveikatos priežiūrą, motinos ir jos mažametės dukros M. V. sveikatos priežiūros užtikrinimą, ugdyti kasdieninius savitvarkos ir vaiko priežiūros įgūdžius, spręsti moters žalingai vartojamo tabako problemą, padėti spręsti teisines problemas, ugdyti finansinio raštingumo įgūdžius. Siekiant spręsti M. V. žalingai vartojamo tabako problemą ir stiprinti stabilią emocinę būseną, tarpininkaujant Paramos centro socialinei darbuotojai, įstaigoje buvo organizuotos priklausomybių konsultantės ir psichologės konsultacijos, tačiau paslaugų gavėja atsakovė M. V. nedalyvavo nei vienoje specialistų konsultacijoje.

Šalies argumentai

6. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad vaiko situacijos vertinimo metu motina nurodė, kad gailisi dėl savo poelgio ir yra nusprendusi grįžti į Paramos centrą. 2024 m. gruodžio 4 d. mažametė M. V. grąžinta motinai M. V.. Skyriaus specialistai nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

7. Ieškovė pažymėjo, kad siekiant ugdyti atsakovės M. V. kasdienius savitvarkos ir vaiko priežiūros įgūdžius, sudaryti kūdikio maitinimo ir maudymo grafikai, kasdienė moters dienotvarkė. Reaguojat į paslaugų gavėjos socialinių įgūdžių stoką, organizuotas intensyvus individualios priežiūros darbuotojų darbas su šeima. Fiksuota, jog dažnai patikrinus kūdikio pieno mišinio temperatūrą pienas buvo per karštas, o pati motina tikina, jog temperatūra tinkama. Motina nereagavo į darbuotojų pastabas, jog kūdikis dažnai laikomas netinkamai, pamaitintas kūdikis iš karto guldomas į lovytę. Motina motyvuojama dukrą dažniau panešioti ant rankų, tačiau motina dukros nekalbina, vengia ją sūpuoti ant rankų, teigdama, kad dukra nori miego arba, kad nepriprastų ant rankų. M. V. negebėjo savarankiškai maudyti dukros, jai sudėtinga vienu metu pasiruošti tinkamos temperatūros vandenį, prižiūrėti kūdikį ant vystymo stalo. Neretai motina nueidavo nuo vystymo stalo, palikdama kūdikį gulėti vieną, nors tai kelia didelį nesaugumą kūdikiui. Buvo pastebėtas motinos abejingumas kūdikio verkimui. Ji niekada neprieidavo prie lovytės suverkus kūdikiui, į ją nepasižiūrėdavo, nepatikrindavo verkimo priežasties.

8. Ieškovė nurodė ir tai, kad ugdant atsakovės M. V. asmens higienos, savitvarkos, maisto ruošimo įgūdžius, buvo sudaryta dienotvarkė. Buvo pastebėta, jog moteris vengė gaminti šiltą maistą, nesilaikė asmens higienos, kilo problemų dėl asmeninių ir bendrų patalpų, kuriomis naudojasi motina, tvarkymo. Siekiant ugdyti M. V. finansinio raštingumo įgūdžius, tarpininkaujant su šeima dirbantiems specialistams, buvo planuojamas reikalingų priemonių kūdikio priežiūrai įsigijimas. M. V. gaunamą neįgalumo išmoką išleisdavo per keletą dienų ne pirmo būtinumo pirkiniams, didelė suma iš gaunamos išmokos išleidžiama perkant tabako gaminius. Būtiniausios priemonės, maistas, medikamentai kūdikiui įsigyti tik tarpininkaujant su šeima dirbantiems specialistams.

9. Ieškovė pažymėjo, kad paslaugų teikimo Paramos centre gyvenimo laikotarpiu buvo stebimas formalus pagalbos priėmimas, atsakovės pokyčiai buvo trumpalaikiai ir įtakoti labai intensyvaus su šeima dirbančių specialistų įsitraukimo, nuolatinio tarpininkavimo ir palydėjimo. Ieškovė pabrėžė, jog paslaugų teikimo laikotarpiu buvo stebima nestabili M. V. emocinė būklė. Teigiamas emocijas dažnai keitė pykčio protrūkiai, necenzūrinių žodžių vartojimas Paramos centro darbuotojų atžvilgiu, įžeidinėjimai. Siekiant kuo efektyvesnio darbo su M. V. šeima buvo siekiama įtraukti artimąją paslaugų gavėjos aplinką, atsakovės motiną I. M., tačiau pastaroji nebuvo linkusi įsitraukti į pagalbos procesą dukrai. I. M. dažnai neatvykdavo sutartu laiku prižiūrėti anūkės, kuomet M. V. turėjo apsilankyti pas seniūnijos specialistę, teisininkę, gydytojus ir pan.

10. Ieškovė nurodė, kad taip pat 2024 m. gruodžio 24 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina atsisako prižiūrėti, auginti kūdikį). Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024 m. gruodžio 25 d. gautas M. V. pranešimas, kuriame nurodoma, kad ji atsisako savo dukros M. V., priežasties įvardinti nenori. Mažametė M. V. 2024 m. gruodžio 25 d. apgyvendinta budinčios globotojos šeimoje. Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2025 m. sausio 3 d. gautas M. V. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad ji išvyksta iš Paramos centro, nes jai reikia narkotikų dozės, taip pat nurodė, kad dukrą susigrąžinti ją labai spaudžia jos motina, tačiau dukros ji auginti šiuo metu negali ir nenori.

11. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgdami į gautus pranešimus Tarnybos specialistai vertino vaiko situaciją. Vertinimo metu vaikui M. V. buvo nustatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Šalies argumentai

12. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad vaiko gimimo įraše nurodytas vaiko tėvas A. V., nepripažįsta M. V. tėvystės, teikdamas, kad su M. V. neveda bendro ūkio jau apie porą metų ir yra kreipęsis į teisininkus dėl santuokos nutraukimo. Motina M. V. nurodė, kad ji dukros auginti nenori ir dukrą palieka. Vaiko motina nesutinka, kad būtų užtikrinama vaiko laikinoji priežiūra priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Vertinimo metu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. M. V. ateities planai, vizijos, prieštarauja geriausiems naujagimio vaiko interesams dėl M. V. turimų sveikatos problemų. Atsižvelgiant į esamą situaciją, į tai, kad mažametis vaikas liko be tėvų priežiūros, Skyrius, gindamas prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

13. Teisme gautas taip pat atsakovės M. V. priešieškinis, kuriuo atsakovė prašo ieškinio dalyje dėl motinos valdžios apribojimo atmesti kaip nepagrįstą, grąžinti nepilnametę M. V. motinai M. V. ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo organizuoti motinos ir vaiko apgyvendinimą Paramos šeimai centre, esančiame Antakalnio g. 36A, Antakalnio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., sudarant sąlygas jiems gyventi saugioje, prižiūrimoje ir specialistų stebimoje aplinkoje, kol bus stabilizuota atsakovės sveikatos būklė ir sustiprinti tėvystės įgūdžiai, o netenkinus šio reikalavimo, taikyti M. V. atžvilgiu laikiną dukros M. V. atskyrimą, užtikrinant, kad atsakovei būtų sudarytos sąlygos gauti reikiamą medicininę ir socialinę pagalbą, tęsti gydymą, stiprinti tėvystės įgūdžius bei palaikyti ryšį su dukra. Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo bei priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai M. V. – 150 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, jeigu teismas apribos motinos valdžią M. V. atžvilgiu.

14. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti jos, kaip motinos, valdžią, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki nuolatinės globos nustatymo, iš dalies sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsakovė nesutinka su ieškinyje išdėstytais motyvais dėl motinos valdžios apribojimo, nes jos elgesys ir ankstesni sprendimai, susiję su vaiko priežiūra, nebuvo sąmoningas ar piktybinis jos pasirinkimas, o susiję su objektyviomis aplinkybėmis. Atsakovė nurodė, kad turi diagnozuotus psichikos sveikatos ir intelekto raidos sutrikimus (F20.6, F70.1), jai nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis. Šios aplinkybės lemia sunkumus emocijų reguliavime, nuotaikų kaitą, motyvacijos svyravimus, sunkumus socialiniame gyvenime ir pan., kurie tiesiogiai susiję su sunkumais užtikrinant nuoseklų vaiko priežiūros procesą, dalyvavimą konsultacijose ar gydymo tęstinumą ir pan. Atsakovė imasi konkrečių veiksmų, kad ji pati galėtų rūpintis vaiku. Po šios bylos iškėlimo situacija yra pasikeitusi. Atsakovė reguliariai vartoja medikamentus ir laikosi visų gydytojų nurodymų, dalyvauja paskirto priverstinio gydymo priemonėse - 2025-11-03 lankėsi Psichikos sveikatos centre, kito vizito laikas taip pat numatytas. Nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio pradėjo pozityvios tėvystės kursus; du kartus per savaitę lankosi pas psichologą, dalyvauja pagalbos plano posėdžiuose bei nutraukė ryšius su neigiamai ją veikiančia aplinka, nebevartoja narkotinių medžiagų, reguliariai lanko dukrą, turi su vaiku emocinį ryšį.

Atsiliepimas

15. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais. 2025 m. lapkričio 11 d. pagalbos šeimai plane nurodyta, kad siekiant užtikrinti nuolatinę M. V. psichinės sveikatos priežiūrą, M. V. 3 kartus konsultavosi Kaišiadorių psichikos sveikatos centre pas gyd. psichiatrą, jai pratęstas medikamentinis gydymas. Paslaugų teikimo laikotarpiu stebima, kad moteris gydymą vykdo nenuosekliai - medikamentus vartoja epizodiškai, dažnai nutraukia gydytojo nurodytą gydymo režimą. M. V. rekomenduotos psichologo konsultacijos lanko nesilaikydama grafiko. Vizitai vyksta nereguliariai, pagal pačios sprendimą. Nors konsultacijos vyksta pakankamai dažnai, jose trūksta nuoseklumo, todėl sunku užtikrinti pastovų psichologinės pagalbos tęstinumą ir įvertinti realų poveikį motinos emocinei būklei. Dėl turimų psichinės sveikatos sutrikimų ir nenuoseklaus lankymosi nepastebima reikšmingų teigiamų pokyčių. Pastebima, jog atsakovė patiria emocijų valdymo sunkumų, dažnai reaguoja impulsyviai, konfliktuoja su savo motina. Dėl kilusių konfliktų ne kartą kviesta policija ir greitosios medicinos pagalba. Esant pablogėjusiai psichinei būklei, motina 2025 m. liepos 28 d., 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo vežta į Marių kliniką, hospitalizuota parai stebėjimui. Kaišiadorių Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologas nurodė, kad pastebimos dažnos M. V. nuotaikos kaitos, motina turi suicidinių minčių. Pagalbos kreipiasi, bet atsakomybės jausmo dar nėra. Psichologo nuomone, M. V. nėra pasiruošusi visapusiškai rūpintis dukra, trūksta įgūdžių, todėl šiai dienai M. V. nėra pasiruošusi savarankiškai auginti dukrą, nors ir ėmėsi veiksmų esamoms problemos spręsti.

16. Ieškovė atsiliepime pažymėjo ir tai, kad 2025 m. lapkričio 11 d. pagalbos šeimai plane nurodyta, kad M. V. telefonu bendravo su Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatore 3 kartus, kontaktai vyksta nereguliariai, nenuspėjamai, dažniausiai po bendravimo su kitais specialistais arba spontaniškai, o pokalbiai dažniausiai yra trumpi ir formalaus pobūdžio. M. V. nuo 2025 m. liepos 22 d. dalyvavo tik viename kontaktiniame susitikime su dukra 2025 m. spalio 23 d. Prie dukros išlaikymo motina neprisideda. Atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja dirbanti su M. V. šeima nurodė, kad M. V. rodė mažai iniciatyvos organizuojant susitikimus su dukra, retai domėjosi dukros sveikatos būkle ir nesiėmė veiksmų prisidėti prie dukros išlaikymo. Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centro paslaugų koordinatorė nurodė, kad M. V. bendravimas nenuoseklus, trumpas, ji per daug nesidomi informacija susijusia su dukra. Aplankė dukrą tik per jos gimtadienį 2025 m. spalio 23 d. Iš viso nuo vaiko apgyvendinimo laikinųjų globėjų šeimoje 2024 m. gruodžio 25 d. motina su dukra yra susitikusi 4 kartus. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui 2025 m. spalio 23 d. suėjo 1 metai. Tokio amžiaus vaikui tai yra nepakankama, kad susikurtų motinos ir vaiko ryšys.

17. Ieškovė pabrėžė ir tai, kad M. V. nesprendė žalingų įpročių problemų, nuolat žodžiu atsisako registruotis ar būti registruojama tarpininkaujant su šeima dirbančių specialistų priklausomybių konsultanto konsultacijoms, taip pat nelankė rekomenduotų savitarpio pagalbos grupių. M. V. režimo laikymasis nėra nuoseklus, motina dažnai ilgesnį laiką nebūna namuose, laiką leidžia draugų ar vyrų kompanijose, nepalankioje aplinkoje, grįžta vėlai naktį, todėl rytais jaučiasi pavargusi ir dirgli. Be to, pastebima paslaugų gavėjos dažna partnerių kaita. Toks atsakovės elgesys sukelia konfliktus ir įtampą santykiuose su savo motina. M. V. negeba savarankiškai planuoti gaunamų pajamų racionalaus paskirstymo. Jai ir toliau teikiamos intensyvios konsultacijos finansinio raštingumo srityje, tačiau šiuo metu reikšmingų pokyčių ar rezultatų nėra. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovės nuomone, šiuo metu tinkamiausia ir proporcinga, geriausiai tiek vaiko, tiek motinos interesus atitinkanti priemonė yra vaiko apgyvendinimas su atsakove Antakalnio paramos šeimai centre, kuriame šeima jau yra gyvenusi kurį laiką. Atsakovė kartu su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nėra pagrindo taikyti jos atžvilgiu motinos valdžios apribojimo dukros atžvilgiu. Atsakovė įstatyme įtvirtintų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo: negyvena kartu su dukra, žodžiu ir raštu ne kartą reiškė, kad ji atsisako rūpintis vaiku, nesirūpina dukros kasdieniniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jos neauklėja, materialiai neišlaiko. Ieškovė neturi duomenų, kad M. V. elgesys ir požiūris į vaiką gali iš esmės kardinaliai pasikeisti, atsakovė nėra motyvuota ir nėra suinteresuota susigrąžinti vaiką savo priežiūrai, todėl M. V. motinos valdžia dukros M. V. atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, ieškovė prašė M. V. priešieškinio netenkinti.

Atsiliepimas

18. Tretieji asmenys R. G. ir V. G. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad nuo atvykimo M. V. buvo gydyta ir tirta dėl pasikartojančių peršalimo ligų, traukulių epizodo, viduriavimo su krauju, kvėpavimo takų uždegimų. Nepilnametei paskirta, pradėta ir sėkmingai baigta ankstyvoji reabilitacija, apimanti kineziterapiją ir sensorinius užsiėmimus. Atvykimo metu nepilnametė buvo baikšti, jautri staigesniems garsams, nuolat ieškodavo suaugusiojo regos lauke, o jos miegas buvo neramus ir fragmentuotas. Šiuo metu Milana rodo aiškų tėvų–vaiko prieraišumą, yra emociškai stabili, aktyvi, ramiai miega naktimis ir įsitraukia į kasdienes veiklas. Nuo M. V. perdavimo laikinajai globai biologinė motina per devynis mėnesius lankė vaiką tik keturis kartus. Pirmasis susitikimas įvyko tik po daugiau nei trijų mėnesių nuo M. V. apgyvendinimo laikinoje globėjų šeimoje. Vėlesni susitikimai vyko 2025 m. birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais. Du planuoti susitikimai buvo motinos atšaukti. Visi susitikimai vyko socialinių paslaugų centre prižiūrimoje aplinkoje ir truko 20–30 minučių. Per devynis mėnesius susidarė mažiau nei dvi valandos kontaktinio laiko. Po susitikimų motina neinicijavo tęstinio bendravimo ir neprašė informacijos apie vaiko raidą ar priežiūrą. Po paskutinio susitikimo 2025-10-23 motina daugiau kaip mėnesį nesidomėjo vaiku, neinicijavo jokių naujų susitikimų ir neprašė informacijos apie jos būklę, sveikatą ar raidą.

19. Tretieji asmenys atsiliepime pažymėjo, kad atsižvelgiant į M. V. amžių, toks kontaktų dažnis nėra pakankamas prieraišumui susiformuoti. Šiuo metu M. V. taria skiemenis („ba-ba“, „ma-ma“, „pa-pa“), tačiau jie nėra tikslingai siejami su konkrečiais asmenimis. Retas motinos lankymas, ryšio nebuvimas, nestabili aplinka, priklausomybių istorija, vaiko adaptacija ir saugumas globėjų šeimoje yra pagrindas neterminuotam tėvų valdžios apribojimui, nuolatinės globos nustatymui ir priešieškinio atmetimui, todėl tretieji asmenys prašo atmesti M. V. priešieškinį visa apimtimi, apriboti motinos valdžią neterminuotai, nustatyti nepilnametės M. V. gyvenamąją vietą su globėjais, skirti nepilnametei nuolatinę globą globėjų šeimoje bei priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagal teismo nustatytą dydį.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad situacija atsakovės šeimoje nuo ieškinio padavimo nėra pasikeitusi. Nors atsakovė ir pabaigė pozityvios tėvystės kursus, tačiau mobilioji pagalba skirta atsakovei nustatė, kad galimai tai buvo tik atlikta dėl formalumo, tačiau žinios įgytos kursų metu galimai nėra įsisavintos, nes atsakovė M. V. nesugebėjo paaiškinti kokių žinių ji įgijo kursų metu. Pažymėjo ir tai, kad iš į bylą pateiktų atsakovės medicininių dokumentų galima matyti, kad pačiai yra reikalinga stebėsena ir esant tokiai situacijai ji negalėtų užtikrinti nepilnametės M. V. poreikių atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vieneri metai). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė dėjo per mažai pastangų susigrąžinti nepilnametį vaiką į savo šeimą t. y. nereguliariai vartojo paskirtus vaistus, nesirūpino savo sveikata, nemezgė ryšio su nepilnamečiu vaikiu, neteikė išlaikymo. Pabrėžė ir tai, kad atsakovei laikina motinos valdžia nebuvo apribota. Atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu nurodė, kad ji atsisako savo dukros M. V., todėl nebuvo svarstoma galimybė apie laikiną motinos valdžios apribojimą.

21. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nepripažįsta ieškovės ieškinio ir nurodė, kad palaiko savo pareikštą priešieškinį. Papildomai nurodė, kad susidariusi situacija atsirado dėl prastos draugų kompanijos t. y. dėl neigiamos draugų įtakos, su kuriais šiuo metu atsakovė yra nutraukusi kontaktą, nebebendrauja ir nebebendraus ateityje. Dėl nereguliariai vartojamų paskirtų vaistų atsakovė nurodė, kad jie turėjo pašalinį efektą t. y. ją imdavo miegas po vaistų vartojimo ir dėl negalėjo Kryzių centre prižiūrėti nepilnamečio vaiko, nes negalėdavo laiku atsikelti. Nurodė, kad šiuo metu reguliariai laikosi pas daktarus jau pusę metų (kiekvieną mėnesį) bei yra paskirti taip pat vaistai, kuriuos reguliariai vartoja. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu lankosi ir pas psichologą kas antrą trečiadienį ir nepraleidžia psichologo paskirtų konsultacijų. Dėl bendravimo su nepilnamete dukra nurodė, kad bendravimas dėl gyvenimo skirtinguose Lietuvos savivaldybėse yra apsunkintas ir kelionė autobusu trunka iki valandos. Nurodė ir tai, kad dėl bendravimo yra tariamasi tik per Elektrėnų paslaugų centrą, o tiesioginio kontakto su globėjų šeima atsakovė neturi. Sekantis bendravimo laikas su nepilnamečiu vaiku yra susitartas 2026 m. sausio 16 d. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes sunku rasti būtent darbą Kaišiadorių rajone kur šiuo metu gyvena. Pažymėjo, kad bendrai darbą rasti pagal specialybę (turi virėjos ir vytelių pynėjos specialybes) pavyksta, tačiau jo negali dirbti, nes neturi galimybes į jį nuvykti (darbovietės visada būna už Kaišiadorių rajono), nes neturi automobilio ir teisių jį vairuoti. Nepaisant to kiekvieną dieną bando ieškotis darbo per skelbimus internete. Nurodė, kad gauna apie 600,00 Eur per mėnesį iš išmokamų jai išmokų (neįgalumo), neturi kreditorinių įsipareigojimų. Pabrėžė, kad šiuo metu jos gyvenamojoje vietoje nėra galimybės auginti mažamečio vaiko, galimybė šiuo metu būtų auginti vaiką tik Pagalbos šeimai centre. Atsakovė paklausta apie galimybę vienai augintis ir rūpintis mažamečiu vaiku nurodė, kad gaunamas išmokas skirtų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir planuotų nuomotis būtų, kuriame galėtų užtikrinti visus nepilnamečio vaiko poreikius.

22. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai užakcentavo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti atkreiptas dėmesys ne tik į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir į esamos situacijos pasikeitimą atsakovės šeimoje bei jos veiksmus siekiant bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dedamas pastangas sukurti nepilnamečiam vaikui tinkamą aplinką augti ir vystytis. Nors atsakovė neneigia aplinkybes, kad dėl jos neįgalumo jos elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu ne visada buto tinkamas, tačiau nėra pagrindo absoliučiai išvadai, kad atsakovės toks elgesys buvo sąmoningas atsisakymas rūpinti savo mažamete dukra. Pažymėjo, kad situacija atsakovės šeimoje ir aplinkoje yra pasikeitusi nuo situacijos nurodomos ieškovės ieškinyje. T. y. atsakovė lankosi, kad gydytojus, psichologus, socialinius darbuotojus, reguliariai vartoja gydytojų paskirtus vaistus, dalyvavo tėvystės kursuose (2025 m. rugsėjo mėn. Pozityvios tėvystės kursuose Kaišiadorių bendruomeniniuose šeimos namuose lankė penkis iš šešių kursų). Visa tai sudaro prielaidą, kad atsakovė didžiąja dalimi vykdo pagalbos plano numatytus tikslus, tame tarpe ir palaikyti ryši su savo nepilnamete dukra. Pabrėžė, kad atsakovė pati rodo aiškų ir nuoseklų norą auginti savo nepilnametę dukrą. Pabrėžė, kad per visą laiką kol nepilnametė dukra gyvena su globėjais atsakovė apsilankė pas vaiką tik keturis kartus, nes egzistuoja objektyvios kliūtys tokiam retam aplankymui t. y. šiuo metu atsakovė ir nepilnametė dukra gyvena skirtinguose Lietuvos savivaldybėse ir bendravimas reikalauja iš atsakovės tiek laiko, tiek papildomų išlaidų. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžė, kad dėl atsakovės neįgalumo jei reikalingas yra papildomas laikas ir pagalba, kad ji savarankiškai galėtų prižiūrėti savo nepilnametę dukterį, tačiau byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad jos sveikatos problemos yra tokio lygio, kad ji visiškai negalėtų auginti savo nepilnametės dukros ir kad nėra jokių perspektyvų, kad jis galės ir sugebės auginti savo nepilnametę dukterį ateityje.

Atsiliepimas

23. Trečiasis asmuo V. G. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad šiuo metu nepilnametei yra reikalinga ypač nuodugni priežiūra. Šiuo metu yra nepilnametė dažnai lankosi pas medikus (peršalimų ligos, skiepai, kvėpavimo takų uždegimai), todėl turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys ar atsakovė būtų pajėgi šiuo metu prižiūrėti nepilnametį vaiką. Jai taip pat išrašyti psichotropiniai vaistai nuo traukulių epizodų. V. G. pažymėjo, kad jo nuomone, atsakovės aplinka ir sąlygos nepakankamai pasikeitė, kad ji galėtų savarankiškai šiuo metu gauti savo nepilnametę mažametę dukterį M. V..

24. Trečiasis asmuo R. G. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad bendravimas kaip ir buvo nustatyta taip ir vyko per kuratorių (Elektrėnų paslaugų centrą) kol yra nustatyta laikina globa ir tiesioginio kontakto su atsakove nebuvo palaikomas. Nurodė ir tai, kad apsilankymų metu atsakovė atveža mažametei lauktuvių t. y. rūbų, žaislų, mėgstamo maisto, sauskelnių. Pažymėjo, kad nepilnametės M. V. priežiūra (raida) reikalauja, kad su ja kiekvieną dieną buvo atliekamos fizinės ar protinės mankštos. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu mažametė nevaikšto, tačiau yra dedamas didelis indelis siekiant kad mažametė pradėtų vaikščioti. Pabrėžė, kad mažametė šiuo metu lankosi pas neurologą bei turi lėtinę lygą ir turi lankyti reabilitaciją t. y. šiuo metu bendrai mažametei M. V. reikalinga labai didelė priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

26. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

27. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą– prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

28. Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovė M. V. yra nepilnametės M. V. motina. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4357-454/2025 buvo išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką M. V. iš jos tėvų M. V. ir A. V.. Kaišiadorių rajono mero 2025 m. sausio 30 d. potvarkiu Nr. V16E-124 M. V. laikinaisiais globėjais paskirti R. G. ir V. G..

29. Nuo 2024 m. liepos 15 d. M. V. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas darbui su šeima, teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Nuo 2024 m. spalio 7 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjos sprendimu M. V. skirtos intensyvios krizių įveikimo paslaugos Paramos centre. 2024 m. lapkričio 11 d. organizuoto atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos M. V. šeimai planas, kuriame buvo siekiama spręsti pastarosios psichinės sveikatos priežiūrą, motinos ir jos mažametės dukros M. V. sveikatos priežiūros užtikrinimą, ugdyti kasdieninius savitvarkos ir vaiko priežiūros įgūdžius, spręsti moters žalingai vartojamo tabako problemą, padėti spręsti teisines problemas, ugdyti finansinio raštingumo įgūdžius.

30. Tarnybos Skyriuje 2024 m. lapkričio 27 d. gauta informacija – M. V. paaiškinimas (reg. Nr. 4VTP-2204), kuriame nurodoma, kad ji atsisako savo dukros, mažametę palikdama Paramos šeimos centre. Palikimo priežasčių nenurodė. Tarnybos Skyriaus specialistas vaiką M. V. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu 2024 m. lapkričio 28 d. (reg. Nr. 4VLA-727) perdavė budinčiai globėjai. Vaiko laikino apgyvendinimo nutraukimo aktu 2024 m. gruodžio 4 d. (reg. Nr. 4VLAN-760) vaikas M. V. grąžintas jo motinai M. V.. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (reg. Nr. 4VSV-3969), buvo nustatyti vaiko rizikos veiksniai: 1.1.1. Rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą: rizikos veiksniai susiję su motina - M. V.. Vaiko tėvas nepripažįsta tėvystės ir teigia, kad kreipėsi į teisininkus dėl tėvystės nuginčijimo. Faktinės aplinkybės 25.3.5 rizikos veiksniui: vaiko motinai nustatytas neįgalumas, kas galimai turi įtakos negebėjimui pasirūpinti savarankiškai naujagimiu bei užtikrinti vaiko geriausius interesus. 25.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; 25.3.7. nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos; faktinės aplinkybės 25.3.7 rizikos veiksniui: galimai dėl turimos negalios motinai kyla sunkumų dėl dukros priežiūros. Nustatyti apsaugos veiksniai: 28.1. vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir (ar) sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti; faktinės aplinkybės 28.1 apsaugos veiksniui: mergaitės motina teigia suvokianti, kad pasielgė netinkamai palikdama dukrą. 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Faktinės aplinkybės 28.4 apsaugos veiksniui: moteris su vaiku apgyvendinta Paramos šeimai centre, kur šeimai teikiama intensyvi nuolatinė specialistų pagalba bei priežiūra. Tarnybos Skyriaus specialistas užpildęs vaiko situacijos vertinimo anketą (reg. Nr. 4VSV-3969), nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tarnybos Skyriuje 2024 m. gruodžio 25 d. gautas pranešimas - M. V. atsisakymas (reg. Nr. 4GD-18357), kuriame nurodoma, kad ji atsisako savo dukros M. V., priežasties įvardinti nenori. M. V. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu 2024 m. gruodžio 25 d. (reg. Nr. 4VLA-781) perduota budinčiai globėjai. Tarnybos Skyriuje 2025 m. sausio 3 d. gautas M. V. pasiaiškinimas (reg. Nr. 4GD- 138), kuriame nurodoma, kad ji išvyksta iš Krizių centro, nes jai reikia narkotikų dozės, taip pat nurodė, kad dukrą susigrąžinti ją labai spaudžia jos motina, tačiau dukros ji auginti šiuo metu negali ir nenori.

31. Iš byloje pateikto vaiko situacijos vertinimo anketos (reg. Nr. 4VSV-76) taip pat matyti, kad nustatyti rizikos veiksniai: 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą (M. V.) yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; Vaiko atstovai pagal įstatymą kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai vaiko gimimo įraše nurodytas vaiko tėvas, A. V., nepripažįsta tėvystės. Nustatyta, kad vaiko motina negeba užtikrinti tinkamos dukters priežiūros, šeimai teikiama socialinė pagalba teigiamų pokyčių nedavė.

32. Tarnybos Skyriuje 2025 m. sausio 2 d. iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkės (darbui su psichikos ir (ar) intelekto negalią turinčiais asmenimis) elektroniniu paštu gauta informacija apie M. V.. Nurodoma, kad yra požymių, kad kartais M. V. ateities planai, vizijos, prieštarauja geriausiems naujagimio vaiko interesams dėl M. V. turimų sveikatos problemų. Byloje esantis asmenų su negalių teisių apsaugos agentūros (toliau - ANTA) informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad M. V. nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis. Pagalbos šeimai plane nurodyta, siekiant užtikrinti nuolatinę M. V. psichinės sveikatos priežiūrą 2025 m. birželio 9 d. teikta socialinio darbuotojo palydėjimo Kaišiadorių PSC paslauga, kur buvo konsultuota gydytojo psichiatro, pratęstas medikamentinis gydymas, rekomenduotos reguliarios konsultacijos. 2025 m. birželio 5 d ir 2025 m. birželio 10 d M. V. nenuvyko gydytojo psichiatro konsultacijoms į Kaišiadorių PSC. 2025 m. liepos 8 d. M. V. informavo, kad savavališkai nutraukė paskirtų medikamentų vartojimą. 2025 m. liepos 13 d. paslaugų gavėja (atsakovė) buvo hospitalizuota Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių skyriuje. Gydymą M. V. vykdo nenuosekliai, epizodiškai vartoja medikamentus. Nuo 2025 m. gegužės 28 d. M. V. nedalyvavo Kaišiadorių PPT psichologo konsultacijoje, kitoms konsultacijoms registruotis atsisakė. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nereguliariai vartojo paskirtus vaistus dėl to, kad jie turėjo pašalinį efektą t. y. ją imdavo miegas po vaistų vartojimo ir dėl negalėjo Kryzių centre prižiūrėti nepilnamečio vaiko, nes negalėdavo laiku atsikelti. Nurodė, kad šiuo metu reguliariai laikosi pas daktarus jau bent pusę metų (kiekvieną mėnesį) bei šiuo metu yra paskirti taip pat vaistai, kuriuos reguliariai vartoja. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu lankosi ir pas psichologą kas antrą trečiadienį ir nepraleidžia psichologo paskirtų konsultacijų. Tai patvirtina į bylą pateiktas VĮ Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro 2025 m. gruodžio 9 d. pažyma dėl informacijos pateikimo iš kurios nustatyta, kad atsakovei nustatyta paprastoji šizofrenija; lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio ir emocijų sutrikimais. Dėl to pacientės (atsakovės) mąstymas konkretus, apsunkintas gebėjimas abstrakčiai vertinti situacijas. Emocijų reguliavimas nepakankamas, ryškus socialinis ir emocinis nebrandumas. Šie sutrikimai riboja gebėjimą adekvačiai priimti sprendimus, palaikyti tarpasmeninius santykius bei užtikrinti stabilų ir saugų vaikui palankų aplinką. Atsakovė 2024-2025 m. lankėsi pakankamai reguliariai - vidutiniškai 1 kartą per mėnesį. Atsakovė ne visada laikosi paskirto gydymo režimo, jos vizitus dažnai būtina priminti. Šiuo metu (2025 m. gruodžio 9 d.) psichinė ir emocinė būklė nėra pablogėjusi, tačiau išlieka nestabili, nenuspėjama, reikalaujanti nuolatinės stebėsenos. Atsižvelgiant į sveikatos būklę, intelekto sutrikimą, emocijų reguliavimo sunkumus ir gydymo režimo nesilaikymą, pacientės gebėjimas savarankiškai ir saugiai pasirūpinti vienerių metų vaiku vertintinas kaip abejotinas, net ir suteikus papildomą socialinę ar psichologinę pagalbą.

33. Iš į bylą pateiktos mobiliosios komandos darbui su šeima rekomendacijos nustatyta, kad dirbant su šeima pastebėta motinos intensyvi partnerių kaita. M. V., nevartoja gydytojo psichiatro paskirtų vaistų, teigia, kad vaistus paliko pas motiną. M. V. turi konfliktų valdymo ir emocijų reguliacijos sunkumų. Pastebėta, kad gyvenime motinai prioritetas yra jos santykiai su vyrais, visi kiti dalykai yra antraeiliai. M. V. nedirba ir neišsako noro dirbti. Nurodoma, kad motina galimai ne visada geba suvokti specialistų pateikiamą informaciją. Motinos teigimu praeityje yra lankiusi mokymus tėvystės tema, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti, kokių žinių gavo ir kaip jas taiko. Pastebėta, kad motina praeityje mokymus lankė formaliai, prioritetą teikė ne žinioms, o gautam diplomui kaip faktui, kad baigė mokymus tėvystės tema. Stebima motinos nuotaikų kaita bei tai, kad motina neturi dienos rėžimo/rutinos. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad susidariusi situacija atsirado dėl prastos draugų kompanijos t. y. dėl neigiamos draugų įtakos, su kuriais šiuo metu atsakovė yra nutraukusi kontaktą, nebebendrauja ir nebebendraus ateityje. Atsakovė taip pat nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes sunku rasti būtent darbą Kaišiadorių rajone kur šiuo metu gyvena. Pažymėjo, kad bendrai darbą rasti pagal specialybę (turi virėjos ir vytelių pynėjos specialybes) pavyksta, tačiau jo negali dirbti, nes neturi galimybes į jį nuvykti (darbovietės visada būna už Kaišiadorių rajono), nes neturi automobilio ir teisių jį vairuoti. Nepaisant to kiekvieną dieną bando ieškotis darbo per skelbimus internete. Nurodė, kad gauna apie 600,00 Eur per mėnesį iš išmokamų jai išmokų (neįgalumo), neturi kreditorinių įsipareigojimų. Atsakovė paklausta apie galimybę vienai augintis ir rūpintis mažamečiu vaiku nurodė, kad gaunamas išmokas skirtų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir planuotų nuomotis būtų, kuriame galėtų užtikrinti visus nepilnamečio vaiko poreikius.

34. Dėl nepilnametės amžiaus (vieneri metai) jos nuomonės išklausyti nėra galimybės, tačiau iš pateikto į bylą pateikto globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2025 m. kovo 10 d. akto Nr. 3GVA- (toliau ir Aktas) nustatyta, kad mažametė M. V. šiuo metu pas laikinus globėjus turi savo lovytę kuri stovi globėjų miegamajame. Ji taip pat turi visus jai reikalingus daiktus: vėžimėlį, žaislus. Aplankymo metu M. V. sirgo, globėja kreipėsi į gydymo įstaigą ir laikėsi visų gydytojų rekomendacijų. Jos žiniomis, mergaitė nustatytų diagnozių neturi, tačiau kai lankėsi pas gydytojus, buvo įtarta, kad mergaitės raida neatitinka jos amžiaus. Globėjos teigimu, mergaitė nenori vartytis, globėja pati atlieka mankštas ir masažus namuose, taip pat lankėsi pas gydytojus dėl padidėjusių raumenų tonusų. Globėjos teigimu ji namuose atlieka mankštas kartu su mergaite, skatindama sumažinti padidėjusius raumenų tonusus. Aplankymo metu mažametė M. V. buvo rami, ieškojo kontakto su žmonėmis. Globėjų teigimu dėl biologinių tėvų nurodė, kad biologiniai tėvai (nagrinėjamu atveju motina atsakovė M. V.) per mažai lankė dukrą. Akto surašymo metu globėja nurodė, kad turėjo įvykti susitikimas su biologine mergaitės motina, tačiau kitą dieną ji susitikimą atšaukė. Atsakovės atstovė nurodė, o trečiasis asmuo R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad per visą laiką kol nepilnametė dukra gyvena su globėjais atsakovė apsilankė pas vaiką keturis kartus. Dėl reto aplankymo nurodė, kad egzistuoja objektyvios kliūtys tokiam retam aplankymui t. y. šiuo metu atsakovė ir nepilnametė dukra gyvena skirtinguose Lietuvos savivaldybėse ir bendravimas reikalauja iš atsakovės tiek laiko, tiek papildomų išlaidų. Trečiasis asmuo R. G. nurodė, kad apsilankymų metu atsakovė atveža mažametei lauktuvių t. y. rūbų, žaislų, mėgstamo maisto, sauskelnių. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad nepilnametės M. V. priežiūra (raida) reikalauja, kad su ja kiekvieną dieną buvo atliekamos fizinės ar protinės mankštos. Šiuo metu mažametė nevaikšto, tačiau yra dedamas didelis indelis siekiant kad mažametė pradėtų vaikščioti. Pabrėžta, kad mažametė šiuo metu lankosi pas neurologą bei turi lėtinę lygą ir turi lankyti reabilitaciją t. y. šiuo metu bendrai mažametei M. V. reikalinga labai didelė priežiūra. Akte pažymėta globėja R. G. užtikrina mergaitei tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos sveikata, užtikrina įgūdžių formavimą, organizuoja gydymą ir poilsį. Globėja vaiko turtą administruoja tinkamai, gaunamos išmokos naudojamos vaiko išlaikymui, jo poreikių tenkinimui. Duomenų apie tai, kad globėja netinkamai vykdo savo pareigas Skyrius neturi, todėl konstatuotina, kad globa vykdoma tinkamai. Rekomenduojama tęsti laikinąją globą R. G. šeimoje.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. V. šiuo metu nedirba, nėra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sunku rasti būtent darbą Kaišiadorių rajone kur šiuo metu gyvena. Pažymėjo, kad bendrai darbą rasti pagal specialybę (turi virėjos ir vytelių pynėjos specialybes) pavyksta, tačiau jo negali dirbti, nes neturi galimybes į jį nuvykti (darbovietės visada būna už Kaišiadorių rajono), nes neturi automobilio ir teisių jį vairuoti. Nepaisant to kiekvieną dieną bando ieškotis darbo per skelbimus internete. Nurodė, kad gauna apie 600,00 Eur per mėnesį iš išmokamų jai išmokų (neįgalumo), neturi kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad neteikė ir šiuo metu neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui M. V..

36. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, paaiškinimus, matyti, kad atsakovė dėl sveikatos problemų, priklausomybių, socialinio atsakingumo stokos nevykdo konstitucinių bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų savo vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su ja bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jai tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė aplanko savo nepilnametę dukterį, tačiau retai (keturis kartus per laiką, kurio metu jos nepilnametė dukra gyvena laikinųjų globėjų šeimoje). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė piktnaudžiaudavo psichotropinėmis medžiagomis ir tinkamai nesirūpindavo vaiku bei byloje yra duomenų apie vaikui nesaugią aplinką. Taigi tokio epizodiško rūpinimosi vaiku nepakanka užtikrinti vaiko poreikiams, kadangi vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpestis. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė teiktų išlaikymą savo vaikui. Taigi darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu vis dar negeba sudaryti saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiui vaikui bei nėra pakankamai socialiai atsakinga, jog galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.

38. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovės M. V. motinos valdžią laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaiko priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku tinkamai rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas vaikams. Pažymėtina, kad atsakovė M. V. nėra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kadangi, nors ir nereguliariai, tačiau su vaiku stengiasi pasimatyti. Atsakovė iš dalies pradėjo ir vykdo savo įsipareigojimus nustatytus Skyriaus t. y. pradėjo spręsti savo psichotropinių medžiagų vartojimo problemą, reguliariai lankosi pas daktarus, byloje nėra duomenų keliančių abejonę, kad atsakovė nevartoja jai paskirtų vaistų, lankė pozityvios tėvystės kursus, stengiasi bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė M. V. darytų ypatingą žalą mažametės raidai. Bylos duomenimis, nors ir nepakankamai, tačiau nustatyta, kad atsakovė M. V. savo nepilnamete dukra rūpinosi ir rūpinasi.

39. Nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovei M. V. motinos valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taiko laikiną atsakovės M. V. motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus jo termino, bet siedamas jį su atsakovės elgesiu dabar ir ateityje, suteikiant atsakovei laiką bei sudarant galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, pačiai imtis realių veiksmų siekiant užtikrinti vaikui tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo, vystymosi, mokymosi, poilsio sąlygas, pakeisti žalingą gyvenimo būdą, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikiną motinos valdžios apribojimą.

40. Apribojus atsakovės M. V. motinos valdžią laikinai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, atsakovei išlieka teisė matytis su nepilnamečiu vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

41. Atsakovei išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovei, pakeitus savo požiūrį į gyvenimą ir vaiko auklėjimą, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei M. V. motinos valdžia laikinai apribojama nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu, atsakovės prašymas grąžinti nepilnametę M. V. motinai M. V. ir įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo organizuoti motinos ir vaiko apgyvendinimą Paramos šeimai centre, esančiame Antakalnio g. 36A, Antakalnio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., sudarant sąlygas jiems gyventi saugioje, prižiūrimoje ir specialistų stebimoje aplinkoje, kol bus stabilizuota atsakovės sveikatos būklė ir sustiprinti tėvystės įgūdžiai, atmestinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

42. Ieškovė prašo, priėmus sprendimą apriboti motinos valdžią, nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti laikinųjų globėjų R. G. ir V. G. šeimoje.

43. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 30 d. Kaišiadorių rajono mero potvarkiu Nr. V16E-124 M. V. laikinaisiais globėjais paskirti R. G. ir V. G..

44. Nagrinėjamu atveju laikinai apribojus atsakovei M. V. motinos valdžią nepilnamečio vaiko M. V. atžvilgiu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nesant išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-1780-454/2026 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnametė M. V. šiuo metu yra likusi be įstatyminių atstovų.

45. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui neturint duomenų, kad R. G. ir V. G. savo pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina laikinųjų globėjų R. G. ir V. G. šeimoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

46. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 54, 58, 59 punktai).

47. Ieškovė prašo priteisti iš priteisti iš atsakovės M. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V. po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskiriant R. G. ir V. G..

48. Teismo posėdžio metu atsakovė M. V. nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes sunku rasti būtent darbą Kaišiadorių rajone kur šiuo metu gyvena. Pažymėjo, kad bendrai darbą rasti pagal specialybę (turi virėjos ir vytelių pynėjos specialybes) pavyksta, tačiau jo negali dirbti, nes neturi galimybes į jį nuvykti (darbovietės visada būna už Kaišiadorių rajono), nes neturi automobilio ir teisių jį vairuoti. Nepaisant to kiekvieną dieną bando ieškotis darbo per skelbimus internete. Nurodė, kad gauna apie 600,00 Eur per mėnesį iš išmokamų jai išmokų (neįgalumo), neturi kreditorinių įsipareigojimų.

49. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).

50. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2026 m. sausio 1 d. yra apie 780,00 Eur – 800,00 Eur atskaičius mokesčius t. y. kiekvienam iš tėvų 390,00 Eur – 400,00 Eur.

51. Iš į bylą pateiktų Sodros ir Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašų galima matyti, kad atsakovė M. V. oficialiai niekur nedirba, nėra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovė M. V. turi dar vieną išlaikytini I. V.. Atsakovė M. V. gauna netekto darbingumo/negalios pensiją bei našlaičių pensiją. Iš į bylą pateikto Asmenų su negalių teisių apsaugos agentūros informacinės sistemos duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovei nustatytas 35 proc. dalyvumo lygis. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad gauna apie 600,00 Eur per mėnesį iš išmokamų jai išmokų (neįgalumo/ našlaičio pensija), neturi kreditorinių įsipareigojimų. Iš į bylą pateiktos SODROS duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovė gauna 458,83 Eur dėl netekto darbingumo/negalios pensiją bei 197,77 Eur našlaičių pensijos, bendrai 656,60 Eur.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei M. V. yra nustatytas 35 procentų dalyvumo lygis, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus bei kaip teismo posėdžio metu nurodė turi galimybes susirasti darbą pagal turimas profesijas ir išsilavinimą bei prašoma priteisti išlaikymo suma yra tik pusę minimalios teismų praktikoje nustatytos sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš M. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui M. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), o atsakovės prašymas priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai M. V. – 150 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, atmestinas.

53. R. G. ir V. G. skirtini nepilnametės M. V. gaunamų lėšų tvarkytojais (CK 3.275 straipsnis).

54. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei

55. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-09642 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Esant nurodytoms aplinkybėms, žyminis mokestis ir teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), iš atsakovės nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

56. Atlikus proceso šalių pateiktų įrodymų vertinimą, nustatytas aplinkybės teismo posėdžio metu priimamas sprendimas, kuriuo ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės pareikštas priešieškinis atmestinas (CPK 259-260 straipsniai).

Dėl civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjų nepilnamečiam vaikui paskyrimo pradėjimo

57. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjų paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei M. V. laikinai apribota motinos valdžia, o nepilnamečio vaiko M. V. tėvystė nenustatyta nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1780-454/2026 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. V. dėl tėvystės nuginčijimo, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjų M. V. paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją R. G. ir V. G. gyvenamojo vietoje.

Priteisti iš atsakovės M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.

Pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečio vaiko M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinių globėjų paskyrimo, kurioje pareiškėja laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir civilinės bylos dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo vykdyti skubiai.

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilniaus rajone per 10 dienų, skaičiuojamų nuo sprendimo priėmimo, pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 498–499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo ir globėjų paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Indrė Savkinienė